Civilinė byla Nr. e2A-428-798/2022

                                               Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00559-2021-9

                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.8;                                                        2.6.8.11; 2.6.16.4; 3.3.1.18.1  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „SUSKYSTINTOS DUJOS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanopia“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SUSKYSTINTOS DUJOS“ dėl turto grąžinimo, skolos ir negautų pajamų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sanopia“ ieškinyje prašė: 1) įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atlaisvinti ir grąžinti ieškovei priklausantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksą – suskystintų dujų pilstymo stotį, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dujų stotis) ir su šiais daiktais susijusią techninę dokumentaciją, – kurios valdymas atsakovei perėjo 2017 m. vasario 8 d. negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties pagrindu; 2) priteisti 66 885,97 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi po 2017 m. vasario 8 d. negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties pasibaigimo ir 3 097,89 Eur delspinigių; 3) priteisti 84 000 Eur nuostolių (negautų pajamų) ir 1 601,75 Eur kompensuojamųjų palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą; 4) priteisti 8 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuomotoja pasiūlė nuomininkei tartis dėl nuomos mokesčio padidinimo, nes AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ mokamas mokestis už dujų stoties nuomą neatitinka rinkos kainų, tačiau atsakovė su ieškove nebendradarbiavo. UAB „Sanopia“ ne kartą išreiškė valią netęsti nuomos teisinių santykių, tačiau nuomininkė dujų soties neatlaisvina, ją toliau nesąžiningai naudoja ir negrąžina ieškovei. Dėl atsakovės veiksmų (negrąžintos dujų stoties) UAB „Sanopia“ patiria nuostolius (negauna pajamų), t. y. sudarė naują nuomos sutartį su UAB „Jozita“, bet didesnių nuompinigių negauna, nes dujų stotimi naudojasi AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“.

2.       Atsakovė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir taikyti senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties (toliau – ir Nuomos sutartis 1) nutraukimas buvo inicijuotas tik 2020 m. spalio 2 d., o jos galiojimas pasibaigė 2021 m. sausio 2 d. Nuo šios datos (2021 m. sausio 2 d.) atsirado UAB „Jozita“ galimybė naudotis dujų stotimi, todėl ieškovės negautos pajamos suskaičiuotos neteisingai. Ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo, nes nuomos sutartis su UAB „Jozita“ negalėjo būti sudaryta iki 2021 m.    sausio 2 d. bei fakto, kad UAB „Jozita“ ketino eksploatuoti dujų stotį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ir grąžinti ieškovei UAB „Sanopia“ priklausantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksą – suskystintų dujų pilstymo stotį, esančią (duomenys neskelbtini) ir su šiais daiktais susijusią techninę dokumentaciją, – kurios valdymas atsakovei perėjo 2017 m. vasario 8 d. negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties pagrindu. Priteisė ieškovei iš atsakovės 66 885,97 Eur kompensaciją už naudojimąsi dujų stotimi po Nuomos sutarties 1 pasibaigimo, 3 097,89 Eur delspinigius, 84 000 Eur nuostolių atlyginimą (negautų pajamų), 1 601,75 Eur kompensacines palūkanas, 8 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos (150 885,97 Eur), nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė 12 980,87 Eur (2 217 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 10 763,87 Eur advokato pagalbos) bylinėjimosi išlaidas.

Dėl reikalavimo atlaisvinti ir grąžinti dujų stotį

4.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog dujų stotis nuosavybės teise priklauso ieškovei, t. y., UAB „Sanopia“ yra ginčo turto savininkė. Tai patvirtina ir 2016 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašai. Teisinis pagrindas atsakovei naudoti ir valdyti dujų stotį yra šalių sudaryta 2017 m. vasario 8 d. Nuomos sutartis.

5.       Teismas vertino, kad nepaisant to, jog šalys nesutaria dėl Nuomos sutarties 1 pasibaigimo datos, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad šiuo metu jos nuomos teisė į dujų stotį yra pasibaigusi, pasibaigus šios nuomos sutarties galiojimo laikui. Atsakovė neneigia, kad šiuo metu dujų stotį naudoja (eksploatuoja) ir jo negrąžinta (neperduota) ieškovei. 

6.       Teismas sutiko su ieškove, kad UAB „Sanopia“ tinkamai nustatė Nuomos sutarties 1 pabaigos momentą, kuris atitinka šalių 2017 m. gruodžio 31 d. susitarime nustatytą Nuomos sutarties 1 nutraukimo tvarką (Susitarimo 1 punktas). Ieškovė dar 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 19/11/27-01, t. y. daugiau kaip 30 dienų iki 2017 m. vasario 8 d. Nuomos sutarties termino pabaigos, informavo atsakovę apie neketinimą pratęsti nuomos sutartį, kadangi nuomos mokestis nebeatitinka rinkos kainos. Ieškovė pasiūlė tartis dėl naujo nuomos mokesčio ir informavo atsakovę, jeigu nepavyks susitarti dėl naujų Nuomos sutarties 1 sąlygų iki 2019 m. lapkričio      29 d., ši sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. kovo 1 d. Taigi, pirmame (2019 m. lapkričio 27 d.) rašte atsakovei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo atskleista ieškovės pozicija nepratęsti Nuomos sutarties 1, jeigu nebus susitarta dėl didesnio nuomos mokesčio. Aplinkybę, kad ieškovė laikys nuomos sutartį pasibaigusia, patvirtina ne tik 2019 m. lapkričio 27 d. rašto turinys, bet ir jo pavadinimas „Dėl 2017.02.08 negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties nutraukimo“.

7.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad pratęsus Nuomos sutartį 1 vienerių metų terminui nei vienas iš kontrahentų neturi teisės jos nutraukti anksčiau laiko. Tokia argumentacija prieštarauja Nuomos sutarties 1 20 punkto nuostatai, nustatančiai, jog šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusios viena kitą prieš 3 mėnesius. Tai reiškia, kad šalims sudarius Susitarimą, tiek ieškovė, tiek atsakovė išsaugojo teisę vienašališkai nutraukti 2017 m. vasario 8 d. Nuomos sutartį, prieš tai įspėjusios kitą šalį prieš 3 mėn. Šiuo atveju ieškovė apie tai, kad be atitinkamų nuomos mokesčio dydžio modifikacijų Nuomos sutartis 1 pasibaigs 2020 m. kovo 1 d., informavo atsakovę daugiau nei prieš 3 mėn. (2019 m. lapkričio 27 d.), turėdama teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį 1.

8.       Teismas konstatavo, kad Nuomos sutarties 1 pabaiga yra 2020 m. kovo 1 d., o pabaigos faktas atsakovei buvo išviešintas 2019 m. lapkričio 27 d., vėliau dar keturis kartus pakartotas ieškovės raštuose. Nuomos sutartyje 1 yra nustatyta pareiga nuomininkui pasibaigus sutarties terminui per 7 d. perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto (9.4 papunktis). Tai rodo išankstinę nuomotojo nuostatą dėl nuomininko naudojimosi išsinuomotu turtu ilgiau nei sulygta sutartimi, t. y., kad jis nesutinka, jog nuomininkas naudotųsi patalpomis

9.       Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovė nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. mokėjo ieškovei nuomos mokesčius (ekvivalentą pinigais), nesudaro pagrindo vertinti, jog nuomos teisiniai santykiai buvo pratęsti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.499 straipsnio 2 dalį, nuomininkui daiktą grąžinus pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė tam tikrą laikotarpį, po 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pasibaigimo, dar mokėjo nuomos mokestį, vertintina kaip jos pareiga mokėti šį mokestį už faktišką naudojimąsi dujų stotimi ir jos negrąžinimą ieškovei. Ir tai nelaikytina šalių susitarimu pratęsti nuomos teisinius santykius, nes tokios valios viena iš sandorio šalių (nuomotoja) neišreiškė. 

10.       Įstatyme nėra nustatytų pagrindų, kuriems esant galėtų būti sprendžiama, kad ginčo nuomos sutarties galiojimas buvo pratęstas. Atsakovė, neįvykdžiusi savo sutartinės pareigos (grąžinti dujų stotį), pažeidė ne tik sutartinius įsipareigojimus, bet ir įstatyme numatytus imperatyvius reikalavimus (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.535 straipsnio 4 dalis ir 6.535 straipsnio 2 dalis). Pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, jokia kita nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, taip pat tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta jokių kitų susitarimų dėl atsakovės tolesnio naudojimosi dujų stotimi. Atsakovė ir toliau valdo bei nauda ieškovei priklausantį turtą ir į raginimus jį atlaisvinti bei grąžinti nereaguoja, dėl to ieškovė negali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisių į dujų stotį (išnuomoti ar perleisti tretiesiems asmenims). 

11.       Ieškovė pateikė į bylą 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Jozita“ dėl dujų stoties nuomos už daug didesnę nuomos kainą (atsakovė mokėjo 5 000 Eur su PVM, o UAB „Jozita“ turi mokėti 15 500 Eur su PVM) (toliau – ir Nuomos sutartis 2). Ieškovė negali perduoti UAB „Jozita“ dujų stoties ir gauti nuomos mokesčių, nes dujų stotį valdo atsakovė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“. Teismas pažymėjo, kad ir po ieškinio pateikimo teismui atsakovė kelis kartus nurodė, jog atsisako įsileisti ieškovės atstovus į dujų stoties teritoriją (žr. 2021 m. birželio 4 d. pranešimą Nr. 21/05/04-1, 2021 m. birželio 7 d. raštą Nr. 21-76, 2021 m. birželio 7 d. raštą Nr. 21/06/07-1, 2021 m. birželio 8 d. raštą Nr. 21-78). Be to, antstolio A. N. 2021 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-21-95 pažymėta, jog dujų stotyje aktyviai vykdoma veikla (veikia dujų pildymo ir pardavimo degalinė, dirba žmonės ir t. t.), atsakovės atstovas (generalinis direktorius V. B.) antstoliui uždraudė apžiūrėti kelis dujų stoties komponentus.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovė privalo atlaisvinti bei grąžinti ieškovei dujų stotį bei perduoti su šiuo turtu susijusią techninę dokumentaciją, kurios valdymas atsakovei perėjo Nuomos sutarties 1 pagrindu. Kadangi dujų stotį atlaisvinti ir grąžinti kartu su technine dokumentacija gali tik atsakovė, teismas nustatė terminą, per kurį šie veiksmai turi būti atlikti.

Dėl ieškinio turtinių reikalavimų

13.       Ieškovė reikalauja iš atsakovės: 66 885,97 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi po Nuomos sutarties 1 pasibaigimo (nuo 2020 m. spalio 31 d. iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo padavimo dienos); 3 097,89 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti kompensacinį nuomos mokestį (nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo padavimo dienos; 84 000 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų forma), nes atsakovė be pagrindo naudojasi dujų stotimi ir tokiais savo veiksmais atėmė galimybę dujų stotimi naudotis UAB „Jozita“ bei ieškovei už tai gauti atlygį (nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo padavimo dienos); 1 601,75 Eur kompensacinių palūkanų (nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki ieškinio pareiškimo dienos).

14.       Ieškovei nutraukus Nuomos sutartį 1, atsakovė neatlaisvino dujų stoties ir toliau ja naudojasi. 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarčiai pasibaigus, atsakovė dar kurį laiką mokėjo ieškovei nuomos mokestį, o nuo 2020 m. lapkričio mėn. jo nemoka. Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ir pateiktas atsakovei nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. balandžio 30 d., taip pat nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo padavimo dienos. Skolą (66 885,97 Eur sumai) patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei visą skolą.

15.       Nuomos sutarties 1 11 punkte šalys susitarė, kad atsakovė privalo atsiskaityti už nuomą iki einamojo mėnesio 10 d. bei 13 punkte sulygo, jeigu atsakovė laiku nesumoka nuomos ar kitų mokesčių, atsakovė privalo mokėti 0,04 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Detalus delspinigių (3 097,89 Eur už vėlavimą sumokėti kompensacinį nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo padavimo dienos), priteistinų iš atsakovės, skaičiavimas yra pateiktas lentelėse (ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo).

16.       Teismas vertino, kad atsakovei atsirado pareiga nedelsiant, t. y. Nuomos sutarties 1 pasibaigimo dieną išsikelti iš dujų stoties ir perduoti ją ieškovei, tačiau ji to nepadarė. Atsakovės pareiga grąžinti ieškovei priklausantį turtą numatyta ir įstatyme. CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK                   6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovė pagrįstai siekia atsakovės sutartinės atsakomybės už šiuos netesėtus veiksmus.

17.       Atsakovė yra profesionali verslininkė, todėl turi elgtis apdairiai ir rūpestingai. Jai neabejotinai yra žinoma (turėjo būti žinoma), kad tarp šalių nutrūkus nuomos sutartiniams teisiniams santykiams, kilo pareiga grąžinti ieškovei priklausančią dujų stotį. Be to, ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie sudarytą su kitu nuomininku nuomos sutartį už daug didesnę, rinkos sąlygas atitinkančią, nuomos kainą. Taip pat ieškovė įspėjo atsakovę, kad toliau negrąžindama dujų stoties, privalės sumokėti nuomos mokesčių skirtumą. Atsakovė, nevykdydama savo pareigos atlaisvinti ir grąžinti ieškovei dujų stotį, negalėjo nesuprasti, kad toks jos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir darantis ieškovei žalą (nuostolius), nes ieškovė realiai negali išnuomoti dujų stoties kitam nuomininkui už didesnę rinkos kainą. Teismas, atsižvelgęs į kaltės laipsnį (tyčią), neturėjo pagrindo mažinti ieškovės patirtus nuostolius.

18.       Ieškovė ir UAB „Jozita“ 2020 m. lapkričio 18 d. sudarė Nuomos sutartį 2, kurioje šalys susitarė, jog dujų stotis bus nuomojama už 15 500 Eur, pridedant PVM nuomos mokestį (atsakovės mokamas nuomos mokestis pagal 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutartį yra 5 000 Eur su PVM). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (dujų stoties neatlaisvinimo ir negrąžinimo) ieškovė negali perduoti dujų stoties UAB „Jozita“ ir gauti didesnį nuomos mokestį. Tokiu būdu ieškovė dėl atsakovės sąmoningo (tyčinio) vėlavimo grąžinti dujų stotį patiria realius nuostolius, kurių atlyginimo pagrįstai reikalauja iš atsakovės.

19.       Nuomos sutarties 2 3.4 papunktyje šalys patvirtino savo supratimą, kad šios sutarties sudarymo metu dujų stotimi naudojasi buvusi nuomininkė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ ir nuomotoja, be kita ko, yra pateikusi raštišką reikalavimą atlaisvinti dujų stotį ir ją grąžinti ne vėliau kaip 2021 m. sausio 2 d. Ieškovė nurodė, kad stengsis, jog atsakovė kaip įmanoma greičiau atlaisvintų ir grąžintų dujų stotį. AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atlaisvinus ir grąžinus dujų stotį, nuomotoja ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai raštu informuos nuomininkę UAB „Jozita“. Šalys susitarė, kad nuomotojas nėra atsakingas nuomininkui, jei dabartinis naudotojas neatlaisvina ir negrąžina dujų stoties aukščiau nurodytą ar bet kurią kitą datą. Taigi, UAB „Jozita“ žinojo apie tai, jog Nuomos sutarties 2 sudarymo momentu dujų stotį valdė atsakovė,      t. y. ieškovė nebuvo sukūrusi UAB „Jozita“ jokių nepagrįstų lūkesčių. 

20.       Teismas vertino, kad ieškovės pajamų gavimo realumą pagal Nuomos sutartį 2 patvirtina į bylą pateikti duomenys iš viešų šaltinių, iš kurių teismas nustatė, jog UAB „Jozita“ yra viena didžiausių naftos produktų didmeninės prekybos bei naftos transportavimo individualiems asmenims, ūkininkams ir įmonėms rinkos dalyvė; jos pajamos 2019 m. sudarė daugiau kaip 100 mln. eurų. Vienintelė aplinkybė, trukdanti vykdyti 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutartį, yra ta, jog atsakovė nėra atlaisvinusi ir perdavusi ieškovei dujų stoties.

21.       Atsakovė, remdamasi tuo, kad į bylą pateiktas Nuomos sutarties 2 išrašas, teigė, jog nėra aišku, ar šios sutarties objektas yra dujų stoties nuoma, be to, UAB „Jozita“ nereiškia pretenzijų dėl negalėjimo naudoti ir valdyti dujų stotį, todėl 2020 m. lapkričio 18 d. Nuomos sutartis 2 yra apsimestinis sandoris. Teismas vertino, kad pirmąją atsakovės argumentų dalį paneigia į bylą pateikta Nuomos sutartis 2, kuri sudaryta dėl tos pačios ginčo dujų stoties nuomos (Nuomos sutarties 2 1.3 papunktis; priedas Nr. 1 „Statinių sąrašas“). O tai, kad UAB „Jozita“ nėra pareiškusi ieškovei pretenzijų, neįrodo, jog Nuomos sutartis 2 yra apsimestinis sandoris, nepaneigia sandorių šalių sąžiningumo prezumpcijos. UAB „Jozita“ ketinimai eksploatuoti dujų stotį yra patvirtinti jos aktyviais veiksmais, siekiant įgyti tokiai veiklai reikalingus leidimus, apmokyti personalą, sukomplektuoti įrangą ir kt., Tai matyti iš UAB „Jozita“ 2021 m. liepos 1 d. paaiškinimo, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išduoto „Atestato energetikos įrenginiams eksploatuoti“ su pozicijomis, suteikiančiomis teisę vykdyti veiklą suskystintų naftos dujų terminalų, pilstymo stočių ir dujų pylimo išpylimo geležinkelio cisternų“. Taigi, kai viena iš sandorio šalių imasi realių veiksmų, siekdama gauti atitinkamus leidimus, kad galėtų įvykdyti sandorį, Nuomos sutartis 2 negali būti vertinama kaip apsimestinis sandoris.

22.       Taip pat teismas atmetė atsakovės teiginius, kad UAB „Jozita“ nėra įregistravusi tam tikrų įrengimų ir / ar neturi reikiamų leidimų dujų stoties naudojimui ir valdymui bei 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutartis nėra įregistruota, nes šie veiksmai (tam tikrų įrengimų įregistravimas ir / ar leidimų gavimas) yra formalūs (techniniai) veiksmai, kurie neturi įtakos šios sutarties vykdymui. Be to, UAB „Jozita“ jau turi tam tikrus dokumentus bei leidimus. Sutarties registravimas viešame registre atlieka tik fakto išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją. Nuo to, ar tam tikri duomenys yra įrašyti registre, nepriklauso materialiųjų teisių turinys, todėl nagrinėjamai bylai nereikšmingas faktas, ar Nuomos sutartis 2 įregistruota. Kita vertus, Nuomos sutarties                  2 sudarymo faktas yra išviešintas, tai matyti iš valstybės įmonė Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo.

23.       Teismas pažymėjo, kad tinkamai apskaičiuoti negautoms pajamoms šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovei dujų stotį atlaisvinus iki 2020 m. lapkričio 18 d., ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį 2. Teismas vertino, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį. Atsižvelgęs į tai, kad Nuomos sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 18 d., teismas nusprendė, jog atsakovė privalo atlyginti nuostolių dalį (negautas pajamas), nuo šios sutarties sudarymo iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo padavimo dienos, lygią atsakovės mokamo ir UAB „Jozita“ mokėtino nuomos mokesčių skirtumui – 10 500 Eur per mėnesį, t. y. 84 000 Eur (8 mėn. ×         10 500 Eur). Šią sumą teismas priteisė iš atsakovės kaip patirtus nuostolius (negautų pajamų forma).

24.       Teismas sutiko su ieškove, kad žalingi padariniai ieškovei kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų,    t. y. dėl atsakovės nevykdomos pareigos atlaisvinti ir grąžinti dujų stotį. Taigi, egzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Akivaizdu, kad šiuo atveju egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys, nes atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei dujų stotį ir numatyti dėl savo neteisėtų veiksmų kylančius padarinius, nes atsakovei neabejotinai buvo žinoma jos ne tik sutartinė, tačiau ir įstatyme numatyta pareiga dujų stotį grąžinti iškart po to, kai 2020 m. kovo 1 d. pasibaigė Nuomos sutartis 1. Atsakovė šią pareigą (atlaisvinti ir grąžinti dujų stotį ieškovei) ignoruoja iki šiol, nors supranta ir žino, kad Nuomos sutarties 1 pagrindu jau neturi teisės ją (dujų stotį) valdyti ir naudoti. Būtent dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė negali įvykdyti 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties bei perduoti dujų stotį UAB „Jozita“ bei gauti didesnes nuomos pajamas, t. y. ieškovė patiria itin didelius nuostolius. Nuomos sutarties 2 sudarymo faktas pagrindžia, jog ieškovė, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, būtų gavusi daug daugiau pajamų. Vadinasi, šiuo atveju pajamos yra ne tikėtinos, o realiai pagrįstos nuomos sutartimi, kuri yra galiojanti, teisėta, nėra ginčijama.

25.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visų sutartinių atsakomybės sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti egzistavimą: atsakovė atliko neteisėtus veiksmus be jokio teisinio pagrindo negrąžindama ieškovei priklausančios dujų stoties; ieškovei kyla žala, nes ji realiai negali išnuomoti dujų stoties UAB „Jozita“ ir gauti realias, daug didesnes pajamas; atsakovės kaltė sutartinės atsakomybės atveju preziumuojama bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

Dėl 1 601,75 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo

26.       Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

27.       Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta piniginė prievolė, 2) praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas ir 3) įstatyme ar sutartyje nenustatyta, kad palūkanos nemokamos. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą kreditorius, skolininkui nevykdant savo mokėjimo įsipareigojimų, įgyja teisę reikalauti pavėluotų palūkanų mokėjimo normos. Pagal mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluotų palūkanų mokėjimo norma apibrėžta kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo dienai vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra lygi 0 proc. Atitinkamai, kompensacinių palūkanų norma ieškovės ieškinio pareiškimo dieną sudarė 8 proc., taigi, nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki ieškinio pareiškimo dienos yra 1 601,75 Eur kompensacinių palūkanų suma. Teismas pažymėjo, kad detalus priteistinų iš atsakovės kompensacinių palūkanų apskaičiavimas yra ieškinyje pateiktoje lentelėje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28.       Apeliaciniame skunde ieškovė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 84 000 Eur negautų pajamų ir 10 763,87 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –ieškinio reikalavimą dėl 84 000 Eur negautų pajamų atmesti. Kitą skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 66 885,97 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi po Nuomos sutarties 1 pasibaigimo, 3 097,89 Eur delspinigių ir 8 proc. procesinių palūkanų pakeisti – priteisti ieškovei iš atsakovės 54 727,66 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi po Nuomos sutarties 1 pasibaigimo, 2 004,89 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

28.1.                      Šalių pozicijos dėl Nuomos sutarties 1 pabaigos skirtingos: ieškovės – sutartis baigėsi   2020 m. kovo 1 d., atsakovės – 2021 m. sausio 2 d. Pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą sprendimą, nes nurodė, kad ieškovė Nuomos sutarties 1 pabaigos momentą teisingai įvardina kaip 2020 m. kovo 1 d., nes tai atitinka šalių Susitarimu nustatytą Nuomos sutarties 1 nutraukimo tvarką (žr. skundžiamo sprendimo 51 punktą). Taip pat nurodė, jog Nuomos sutartis 1 galėjo būti nutraukta pagal Nuomos sutarties 1 20 punktą, kuriame numatyta teisė šią sutartį nutraukti vienašališkai bet kuriai iš jos šalių (žr. skundžiamo sprendimo 54 punktą). Vadinasi, teismas padarė prieštaringas išvadas: Nuomos sutartis 1 nutraukta pagal Susitarimo 1 punktą ir pagal Nuomos sutarties 20 punktą. Tačiau Nuomos sutartyje 1 ir Susitarime šalių sulygti Nuomos sutarties 1 nutraukimo pagrindai yra atskiri ir skirtingi. Pagal Susitarimo 1 punktą Nuomos sutartis 1 negali būti nutraukta bet kada. Ji gali baigtis tik baigiantis kalendoriniams metams, jeigu apie tai pranešta bent prieš 30 kalendorinių dienų iki kalendorinių metų pabaigos. Jeigu prasidėjus naujiems kalendoriniams metams nuomos sutartis galioja, ji gali būti nutraukta tik pasibaigus prasidėjusiems kalendoriniams metams. Pagal Nuomos sutarties 1 20 punktą, šios sutarties nutraukimas galėjo būti inicijuotas bet kada, įspėjant apie tai kitą šalį bent prieš 3 mėn. Esant tokiems Nuomos sutarties 1 alternatyviems nutraukimo pagrindams, teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, turėjo pasisakyti kokiu konkrečiu pagrindu Nuomos sutartis 1 nutraukta – Susitarimo 1 punkto ar Nuomos sutarties 1 20 punkto. Šiuo aspektu skundžiamame sprendime nepasisakyta. Esant skundžiamo sprendimo motyvų priešpriešai, visų pirma, apsunkinta atsakovės teisė į apeliaciją, nes neaišku kokiu pagrindu Nuomos sutartis 1 pripažinta nutraukta, t. y. atsakovė turi spėlioti kokie yra pirmosios instancijos teismo motyvai. Dėl to atsakovė yra priversta pasisakyti dėl visų įmanomų variantų: Nuomos sutartis 1 galimai nutraukta pagal Susitarimo 1 punktą ir pagal Nuomos sutarties 1 20 punktą. 

28.2.                      Atsakovės pozicija – nei Susitarimo 1 punktas, nei Nuomos sutarties 1 20 punktas, nei byloje esantys rašytiniai įrodymai nesuteikia pagrindo nuspręsti, jog Nuomos sutartis 1 baigėsi 2020 m. kovo 1 d., juolab teisėtai. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė tinkamai nustatė Nuomos sutarties 1 pabaigos momentą, kuris atitinka 2017 m. gruodžio 31 d. Susitarime nustatytą šios sutarties nutraukimo tvarką (Susitarimo 1 punktas), paneigė Susitarimo 1 punkto prasmę. Atsakovė pažymi, jog ieškovė 2019 m. lapkričio 27 d. rašte pranešė atsakovei, kad Nuomos sutartis 1 bus nutraukta nuo 2020 m. kovo 1 d., jeigu šalys iki 2019 m. lapkričio 29 d. nesusitars dėl naujo (didesnio) nuomos mokesčio už dujų stoties nuomą. Skundžiamame sprendime šis raštas nurodytas kaip Nuomos sutarties 1 nutraukimo inicijavimas, akcentuojant, kad juo nėra laikomasi Susitarimo 1 punkto. Taigi, ieškovė be jokio pagrindo nurodė, kad Nuomos sutartis  1 bus nutraukta nuo 2020 m. kovo 1 d., nors pagal Susitarimo 1 punktą prasidėjus naujiems kalendoriniams metams ji arba nutrūksta, arba galioja. Šiuo aspektu atsakovė atkreipia ypatingą apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog ieškovė neįrodinėjo, kad Nuomos sutartis 1 pasibaigė 2020 m. sausio 1 d. Vadinasi, remiantis Susitarimo 1 punktu ieškovė Nuomos sutarties 1 nuo 2020 m. kovo 1 d. nutraukti negalėjo, nes ši sutartis galėjo baigtis 2020 m. sausio 1 d. arba 2021 m sausio 1 d. Ieškovė neįrodinėjo, kad Nuomos sutartis 1 baigėsi 2020 m. sausio 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismo pateikti argumentai, kad Nuomos sutartis 1 baigėsi 2020 m. kovo 1 d. remiantis Susitarimo 1 punktu ir ieškovės 2019 m. lapkričio 27 d. raštu yra nepagrįsti. Nuomos sutarties 1 nutraukimo momentas nuo 2020 m. kovo 1 d. konstatuotas be jokio teisinio pagrindo. Nuomos sutartis nuo šios datos pagal Susitarimo 1 punktą negalėjo būti nutraukta.

28.3.                      Teismas neįvertino dalies bylos įrodymų, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo pareigą. Atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. prašymu prie bylos buvo pridėti rašytiniai įrodymai – mobiliosios programėlės Viber susirašinėjimas tarp šalių savininkų (akcininkų), kada nuomos sutartis baigiasi ir kada dujų stotis turi būti atlaisvinta. Ieškovė neginčijo, kad toks pokalbis tarp UAB „Sanopia“ ir AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ akcininkų vyko (buvo). 2020 metų liepos mėn. akcininkai kalbėjo ne apie tai kodėl atsakovė neišsikrausto iš dujų stoties, kada ketina išsikraustyti, daro žalą ieškovei dėl neišsikraustymo ir pan. AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ ir UAB „Sanopia“ akcininkai derino dujų stoties ar net UAB „Sanopia“ įsigijimą. Vėliau, 2020 m. rugpjūčio 31 d., ieškovės akcininkas pranešė atsakovės akcininkui, kad dujų stotį ketinama parduoti, yra potencialus pirkėjas. Kalbos apie tai, kad atsakovė pusę metų (nuo 2020 m. kovo 1 d.) neatlaisvina dujų stoties, nebuvo. Toliau, 2020 m. lapkričio 18 d., ieškovės akcininkas nurodė, jog artėja 2021 m. sausio 2 d., t. y. data, apie kurią jau kalbama kaip momentą, nuo kurio dujų stotis turėjo būti atlaisvinta ir kuri yra nurodyta ieškovės 2020 m. spalio 23 d. rašte Nr. 20/10/23-0115. Iki tol (2020 m. lapkričio 18 d.) ieškovės akcininkas nekalbėjo apie dujų stoties atlaisvinimą, taigi, ieškovė neturėjo valios nutraukti Nuomos sutartį 1 nuo 2020 m. kovo 1 d.

28.4.                      Ieškovės veiksmai po Nuomos sutarties tariamos pabaigos datos (2020 m. kovo 1 d.) ar prieš pat ją neatspindi to, kad Nuomos sutartis 1 išties būtų pasibaigusi būtent 2020 m. kovo 1 d. Pirmiausia, pagal ieškovės 2019 m lapkričio 27 d. raštą Nuomos sutartis 1 turėjo baigtis 2020 m. kovo 1 d. tuo atveju, jeigu iki 2019 m. lapkričio 29 d. nepavyks susitarti dėl naujų Nuomos sutarties 1 sąlygų. Byloje nėra ginčo, kad iki 2019 m. lapkričio 29 d. šalys nesusitarė dėl tokių sąlygų (didesnio nuomos mokesčio). Tačiau iki likus tik 3 d. iki tariamos Nuomos sutarties 1 pabaigos datos, ieškovė (negavusi atsakymo dėl tolesnio bendradarbiavimo) pasiūlė atsakovei Nuomos sutarties 1 galiojimą pratęsti iki 2020 m. kovo 31 d. Po to, 2020 m. kovo 26 d., ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame informavo, jog: i) atsakymų nepateikimas į ieškovės raštus bei skolų nemokėjimas reiškia, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. atsakovė į dujų stotį nepateks, ii) ieškovė sutinka pratęsti Nuomos sutarties 1 galiojimą, jeigu bus apmokėtos skolos ir aptartos tolesnės bendradarbiavimo sąlygos bei galimybės. Ieškovė neįrodinėjo ir byloje nenustatyta, kad atsakovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. negalėjo patekti į dujų stotį, ja naudotis. Priešingai, ieškovė teigė, kad ir bylos nagrinėjimu metu atsakovė disponuoja dujų stotimi. Taigi, ieškovės 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 26 d. raštai buvo tik deklaratyvaus pobūdžio ir jie nepatvirtina tikrosios ieškovės valios nutraukti nuomos teisinius santykius nuo 2020 m. kovo 1 d. Be to, suėjus tariamai nuomos sutarties pabaigos datai (2020 m. kovo 1 d.) ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kurie atspindėtų jos valią baigti dujų stoties nuomos teisinius santykius (pvz. raštų dėl dujų stoties atlaisvinimo siuntimas ar pan.). Priešingai, ieškovė be jokios atsakovės reakcijos pati pratęsė Nuomos sutarties 1 galiojimą iki 2020 m. kovo 31 d. (2020 m. vasario 28 d. raštas) ir iki neapibrėžto termino (2020 m. kovo 26 d. raštas), o kas svarbiausia 2020 m. spalio 2 d. rašte nurodė atsakovei, kad dujų stotis turi būti grąžinta per 3 mėn. ir pacitavo Nuomos sutarties 1 20 punktą. Atsakovės įsitikinimu, jeigu ieškovė išties būtų nutraukusi Nuomos sutartį 1 nuo 2020 m. kovo 1 d., tuomet     2020 m. spalio 2 d. jai nereikėjo nustatyti naujo 3 mėn. termino.

28.5.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė nagrinėjamai bylai reikšmingus kasacinio teismo išaiškinimus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Jeigu įspėjančioji šalis pati nesilaiko savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius (priima nuomos mokestį, nereikalauja, kad būtų pašalintas pažeidimas ar pan.), šis įspėjimas netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

28.6.                      Teismas nevertino ieškovės veiksmų ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, kreipdamasi į atsakovę 2020 m. kovo 26 d., nurodė ne Nuomos sutarties 1 pasibaigimą ir dujų stoties atlaisvinimą, bet tai, jog Nuomos sutarties 1 galiojimas bus pratęstas. Ieškovė 2020 m. vasario 28 d. rašte pasiūlė atsakovei pratęsti Nuomos sutarties 1 galiojimą iki 2020 m. kovo 31 d., bet nepareikalavo dujų stotį sugrąžinti. o 2020 m. spalio    2 d. ieškovė nustatė atsakovei terminą atlaisvinti dujų stotį. Taip pat teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė – įspėjančioji šalis dėl Nuomos sutarties 1 nutraukimo nesilaikė savo 2019 m. lapkričio 27 d. pranešime dėl nuomos sutarties nutraukimo nurodytų sąlygų ir faktiškai sutarties nenutraukė, t. y. ieškovė pratęsinėjo nuomos sutarties terminą iki 2020 m. kovo 1 d. ir po 2020 m. kovo 1 d. (2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 26 raštai). Atsakovė nuomos sutarties pabaigą 2020 m. kovo 1 d. ginčija dėl ieškovės (ne) veikimo prieš ir iki 2020 m. kovo 1 d., neatspindinčio valios baigti dujų stoties sutartinius nuomos teisinius santykius 2020 m. kovo 1 d. Palyginus ieškovės oficialius raštus, siųstus atsakovei su šalių akcininkų pokalbiais Viber programėlėje, matyti, jog ieškovės valia baigti dujų stoties nuomą buvo nuo 2021 m. sausio 2 d., kadangi 3 mėn. iki šios datos (2020 m.    spalio 2 d.) ieškovė nebuvo ėmusis veiksmų dėl 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties nutraukimo. Pavyzdžiui, pagrasino, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. dujų stotis bus užraktina ir į ją atsakovė nepateks, jeigu nesitars dėl naujų nuomos sąlygų, bet to nepadarė; pagrasino, kad nuomos sutartis baigsis 2020 m kovo 1 d., bet ją pratęsinėjo bei išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras už nuomą ir t. t.

28.7.                      2020 m. kovo 1 d. yra ne Nuomos sutarties 1 termino pabaiga, o jos nutraukimo data. Nuomos sutartis 1 neturėjo baigtis savaime 2020 m. kovo 1 d., t. y. jos pasibaigimas suėjus galiojimo terminui ir suėjus nutraukimo terminui yra du skirtingi Nuomos sutarties 1 pabaigos atvejai. Todėl aiškinant vieną iš jų, negalima remtis teismų praktika, aktualia kitam pagrindui (žr. skundžiamo sprendimo 59 punktą).

28.8.                      Nuomos sutartis 1 visą jos galiojimo laiką buvo terminuota ir pagal papildomo susitarimo 1 punktą ši nuomos sutartis išliko terminuota, nes jos galiojimas kiekvienais kalendoriniais metais galėjo būti pratęsiamas konkrečiam terminui – vieneriems kalendoriniams metams. CK 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Iš Terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta CK 6.497 straipsnio  1 dalies 1–4 punktais, arba nuomos sutartyje numatytais pagrindais. CK 6.217 straipsnyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis), vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (5 dalis). Pagal šią teisės normą, sutartis (ir nuomos) vienašališkai gali būti nutraukta tuo atveju, kai viena iš šalių ją pažeidžia iš esmės arba joje numatytais atvejais. Vertinant Nuomos sutarties 20 punktą per CK 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6.217 straipsnio 5 dalies prizmę, matyti, kad šia sutarties nuostata šalys nenustatė nieko daugiau, nei numatyta nurodytose civilinio įstatymo nuostatose, t. y. Nuomos sutarties 1 20 punkte kaip ir CK 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir               6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta tik tai, jog nuomotojas ir nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai. Kita vertus, nuomos sutarties 20 punkte nėra numatytų jokių konkrečių pagrindų ar atvejų, kuriais ši sutartis gali būti nutraukta. Tokia sutarties 20 punkto formuluotė ne tik neatitinka CK 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes neįtvirtinta jokio konkretaus pagrindo nutraukti sandorį ir yra prieštaraujanti terminuotos nuomos sutarties esmei, nes pagal ją nuomos terminas netenka prasmės. Terminuota sutartis gali būti nutraukta nesant jokio pagrindo bet kada, įspėjant prieš 3 mėn. Šiuo atveju sutartis negali būti nutraukta nesant jokio sutartyje įtvirtinto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-208/2012). Nuomos sutarties 1 5.3 papunktis turi būti aiškinamas kartu su CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostata. Pagal Nuomos sutarties 1 5.4 papunktį ši sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, raštiškai informuojant kitą šalį prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012 konstatuota, jog CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai (atvejai), kada leidžiama sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį. Kitose kasacinio teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo bylose laikomasi tokios pat praktikos: terminuotos sutarties nutraukimą kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-61/2012); CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013). Remiantis nurodyta teismų praktika Nuomos sutarties 20 punkte šalys nesusitarė dėl konkretaus atvejo (pagrindo), kuriam esant jo nutraukimas galėtų būti inicijuojamas vienašališkai. Nuomos sutartis pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 6.217 straipsnio 5 dalį turi turėti aiškų ir konkretų nutraukimo pagrindą, negali būti nutraukta „bet kokiu atveju“. Nuomos sutarties 20 punktas abstraktus, jame nėra suformuotų jokių šios sutarties nutraukimo pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad 2019 m. lapkričio 27 d. inicijuotas sandorio nutraukimas gali būti grindžiamas Nuomos sutarties 1 20 punktu (žr. skundžiamo sprendimo 54 p.). Taigi, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (6.217 straipsnio 5 dalį, 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punktą) bei nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

28.9.                      Ieškovės reikalaujama 66 885,97 Eur kompensacijos dalis (2 158,31 Eur suma) yra nepagrįsta, nes PVM sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovė reikalauja atsakovės 10 277,66 Eur už įvairius mokesčius ir PVM (2 158,31 Eur), paskaičiuoto nuo žemės (valstybinės žemės), nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų tvarkymo, draudimo mokesčių. Atsakovė nurodė, kad nesutinka, jog nuo papildomų mokesčių būtų skaičiuojamas PVM, bet pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Dėl motyvų skundžiamame sprendime nebuvimo atsakovė pakartoja tuos pačius argumentus, kad PVM skaičiuotinas tik už nuomos mokestį. Šalys nėra susitarusios, kad atsakovė nuo sumų už įvairius mokesčius turi sumokėti ieškovei ir PVM. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jose nurodyti mokesčiai: komunalinių atliekų tvarkymas, nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, draudimas ir juos turi pareigą apmokėti atsakovė tokioje apimtyje, kokioje juos turi pareigą sumokėti ieškovė. Jokio susitarimo nuo mokesčių taikyti PVM Nuomos sutarties 1 7 punkte nėra.

28.10.                      Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad sumokėjo ieškovei 10 000 Eur avanso ir ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Kadangi ieškovė patvirtino, kad atsakovės sumokėtas avansas nėra įskaičiuotas į prašomas priteisti sumas, atsakovė prašė teismo priteistinas sumas sumažinti sumokėto avanso dydžiu, nes Nuomos sutarties 1 6 punkto prasme paskutiniai nuomos mėnesiai yra suėję, už juos yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir į jas grąžintinas avansas neįtrauktas. Teismas į tai neatsižvelgė ir ieškovei priteistinos sumos už naudojimąsi dujų stotimi 10 000 Eur sumokėto avanso suma nesumažino ir dėl to jokių argumentų nepateikė.

28.11.                      Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 3 097,89 Eur delspinigių, suskaičiuotų nuo tų pačių PVM sąskaitų faktūrų, kuriose mokesčiai nurodyti su PVM. Taip pat delspinigius skaičiavo ne tik iki kreipimosi į teismą dienos, bet ir bylos nagrinėjimo metu, iki 2021 m. liepos 27 d. Nuomos sutarties 1 13 punkte nustatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos bei kitų mokesčių, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,04 proc. delspinigių nuo nesumokėtos mokesčių sumos. Vadinasi, šioje nuostatoje nėra numatytos atsakovės pareigos mokėti delspinigius iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovės nuostolius dėl PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo bylos nagrinėjimo metu kompensuoja procesinės palūkanos, kurios yra priteistos. Tačiau skundžiamu sprendimu ieškovei priteistos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme datos, taip pat priteisti delspinigiai nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. liepos 27 d. (bylos nagrinėjimo metu). Tai yra teismas nepagrįstai pritaikė atsakovei dvigubą atsakomybę. Todėl 1 093 Eur delspinigių nuo      2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. liepos 27 d. (bylos nagrinėjimo metu) negali būti priteista. Papildomai atsakovė akcentuoja, jog teismas nepasisakė dėl atsakovės prašymo dėl ieškinio senaties taikymo daliai delspinigių reikalavimo, nes dalis mokėjimų yra pradelsti daugiau nei 180 d. Taigi, atsakovė liko neišklausyta ir dalis skundžiamo sprendimo nemotyvuota.

28.12.                      Skundžiamo sprendimo dalis, kuria priteista 84 000 Eur negautų pajamų turi būti naikintina ir ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad yra pagrindas jas priteisti., tuomet negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2021 m. kovo mėn.

28.13.                      Ieškovė prašo priteisti ne grynąjį pelną, o pajamas, nes iš pajamų neišskaičiuoja dujų stoties nuomos veiklos sąnaudų. Iš ieškovės 2020 m. bei 2021 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad dujų stoties nuomos veikloje susidaro sąnaudos, kurios turi būti išskaičiuojamos iš prašomų priteisti nuostolių. Ieškovė už 6 mėn. laikotarpį prašė priteisti iš atsakovės 63 000 Eur (po 10 500 Eur per mėn.) negautų pajamų. Ieškinys pareikštas 2021 m. gegužės 20 d., todėl laikytina, kad ieškovė šią sumą prašė priteisti už 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio–gegužės mėnesius. 2020 m. vien tik ieškovės veiklos bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 161 891 Eur. Vidutiniškai per mėnesį jos sudarė 13 490,92 Eur. Taigi, iš negautų pajamų 2020 m. gruodžio mėn. (10 500 Eur) turėtų būti išskaičiuojamos tokios veiklos sąnaudos (13 490,92 Eur). Tai reiškia, kad ieškovė 2020 m. būtų galėjusi nuomoti dujų stotį UAB „Jozita“ ir iš tokios veiklos nebūtų praturtėjusi, kadangi jos veikla buvo nuostolinga. 2021 m. pirmąjį pusmetį ieškovės veikloje bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 75 916,61 Eur. Per mėnesį vidutiniškai sudarė 12 652,77 Eur nuostolių. Ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma per mėnesį, kaip ir 2020 m. neviršija sąnaudų sumos. Jeigu 2021 m. ieškovė būtų nuomojusi dujų stotį UAB „Jozita“, iš tokios veiklos nebūtų praturtėjusi, nes iš jos nebūtų gavusi jokio iki mokestinio pelno. Be to, ieškovė išvis neįrodinėjo kokios yra jos dujų stoties nuomojimo veiklos sąnaudos.

28.14.                      Teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kada UAB „Jozita“ galėjo pradėti faktiškai nuomotis dujų stotį ir faktiškai mokėti didesnį nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį 2. Dėl to pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalį. Atsakovė nuosekliai akcentavo, kad dujų stoties nuomos pradžia yra UAB „Jozita“ faktiško pradėjimo eksploatuoti dujų stotį data. Nuomos sutarties 2 1.6 papunktyje nustatyta, kad nuomos pradžia reiškia dieną, kada nuomotojas pagal tarp šalių pasirašomą perdavimo–priėmimo aktą perduoda stotį nuomininkui ir nuomininkas pradeda nuomoti stotį pagal šią sutartį. Taigi, šalys dujų stoties nuomos pradžią susiejo ne su Nuomos sutarties 2 sudarymo data (2020 m. lapkričio 18 d.), o su kitu – dujų stoties eksploatavimo momentu. Tai patvirtina ir Nuomos sutarties 2 3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog dujų stotis išnuomojama laikotarpiui nuo nuomos pradžios dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). Be to, Nuomos sutarties 2 4.3 papunktyje nurodyta, jog nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti nuo nuomos pradžios dienos ir mokamas iki faktinio stoties grąžinimo nuomotojui, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį prieš nuomos termino pabaigą nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos mokesčio (tariamų negautų pajamų) mokėjimas Nuomos sutartimi 2 susietas su tuo kada UAB „Jozita“ faktiškai pradeda eksploatuoti dujų stotį (4.3 papunktis), nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti šią faktinę aplinkybę.

28.15.                      Dujų stotis yra specifinis objektas ir jos eksploatacijai reikalingi leidimai / atestatai. Pirma, UAB „Jozita“ dujų stoties negalėjo eksploatuoti anksčiau kaip 2021 m. kovo 2 d., nes iki tol nebuvo gavusi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) atestato. Ieškovės atstovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam žinoma iš UAB „Jozita“, jog dujų stoties eksploatacijai reikalingi du esminiai leidimai, iš kurių vienas yra išduodamas VERT. Atsakovė į bylą 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė VERT raštą Nr. R2-(KA)-5625, kuriame nurodyta, jog jokie energetikos įrenginių, tarp jų ir dujų pilstymo stočių, eksploatavimo darbai neturint atestato eksploatuoti energetikos įrenginius negali būti vykdomi. Todėl skundžiamo sprendimo 97 (UAB „Jozita“ ketinimai eksploatuoti dujų stotį yra patvirtinti jos aktyviais veiksmais, siekiant įgyti tokiai veiklai reikalingus leidimus) ir 98 (leidimų, reikalingų dujų stoties eksploatacijai, gavimas yra formalus (techninis) veiksmas, kuris neturi įtakos nuomos sutarties vykdymui) punktų argumentai nepagrįsti ir prieštarauja bylos įrodymams. Pirmosios instancijos teismas paneigė VERT 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. R2-(KA)-5625 turinį, nes, priešingai nei nurodė dujų stoties veiklą kontroliuojanti institucija, pasisakė, kad VERT atestatas nėra reikalingas dujų stoties eksploatacijai. Todėl teismas padarė CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies pažeidimus. Vadovaujantis VERT 2021 m rugsėjo 13 d. rašto Nr. R2-(KA)-5625 raštu UAB „Jozita“ negalėjo dujų stoties eksploatuoti anksčiau nei 2021 m. kovo 2 d., nes tik tada šiam subjektui išduotas VERT atestatas. Antra, dujų stoties eksploatacijai reikalinga dujų stotį įregistruoti kaip akcizinį sandėlį. Tokią registraciją atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI). Atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. į bylą pateikė VMI raštą, kuriame nurodyta, jog dėl akcizais apmokestinamų prekių sandėlio įregistravimo tuo pačiu adresu (Vilniuje, Baltosios Vokės g. 35) 2021 m. kovo 24 d. į VMI kreipėsi UAB „Jozita“. Trečia, UAB „Jozita“ dujų stoties negalėjo eksploatuoti anksčiau nei nuo 2021 m. kovo 2 d. tai patvirtina akcininkų susirašinėjimas Viber mobiliojoje programėlėje nuo 2020 m. liepos 8 d. iki   2021 m. kovo mėn. pabaigos. Iki 2021 m. kovo mėn. ieškovės akcininkas nekėlė reikalavimų atsakovės akcininkui išsikelti iš dujų stoties ar kitų iš to išplaukiančių reikalavimų. Dėl to, jeigu ir laikyti, kad ieškovė negavo pajamų 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties pagrindu, tai tik nuo 2021 m. kovo mėn. (Nuomos sutarties 1.6, 3.1, 4.3 papunkčiai). 

28.16.                      Skundžiamo sprendimas dalis, kuria priteista 8 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos yra nepagrįstas, nes palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti specialus įstatymas netaikomas, o taikomas civilinis įstatymas ir Nuomos sutartis 1 nėra komercinė sutartis.

28.17.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose bandė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra su trūkumais, nes iš pateiktų duomenų nėra aišku kiek ir už ką konkrečiai ieškovė patyrė bylinėjimosi (teisinių paslaugų) išlaidų. Taigi, atsakovė ir aptariamoje dalyje liko neišklausyta. Teismas formaliai priteisė ieškovei iš atsakovės 10 763,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sanopia“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu motyvus:

29.1.                      Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė reikšmingų aplinkybių ar teisinių argumentų, galinčių patvirtinti sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą (įskaitant motyvų stoką). Atsakovė apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais ir tiesiog cituoja kasacinio teismo praktiką dėl sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau jų sąsajumo su skundžiamu sprendimu nenurodė. Teismas iš esmės pateikė savo vertinimą dėl visų įrodymų ir visais bylos klausimais.

29.2.                      Nėra tikslinga kelti klausimą kokiu pagrindu buvo nutraukta Nuomos sutartis 1, nes Susitarimo 2 ir 3 punktuose įtvirtinta, jog visi kiti Nuomos sutarties 1 punktai lieka nepakitę ir šis Susitarimas yra neatsiejama 2017 m. vasario 8 d. Nuomos sutarties dalis. Susitarimo ir Nuomos sutarties 1 nuostatos turi būti aiškinamos sisteminiu požiūriu. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas neturėjo pareigos dirbtinai atskirti sutartinių santykių tarp šalių pasibaigimo pagrindo. Taip yra todėl, kad teisiniai santykiai tarp šalių atsirado Nuomos sutarties 1 (Susitarimas yra jos Nuomos sutarties 1 dalis) pagrindu. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas spręstų, jog Susitarimo ir Nuomos sutarties 1 nuostatos turi būti aiškinamos atskirai ir atitinkamai privaloma nustatyti konkretų sutartinių santykių tarp šalių pasibaigimo pagrindą (su kuo ieškovė nesutinka), toks konstatavimas iš esmės būtų savitikslis, kadangi nedarytų jokios realios įtakos atsakovei kylančioms teisinėms ir finansinėms pasekmėms.

29.3.                      Atsakovė klaidingai teigia, kad Nuomos sutartis 1 buvo nutraukta vienašaliu ieškovės sprendimu. Ieškovės elgesys iki ginčo nagrinėjimo teisme, tiek procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija patvirtina, kad ieškovė niekuomet vienašališkai šios sutarties nenutraukė, o tiesiog atsisakė dar metams laiko ją pratęsti, kadangi nuomos mokestis neatitiko rinkos kainos. Todėl laikytina, kad Nuomos sutartis 1 ne vienašališkai nutraukta ieškovės, o pasibaigė, pasibaigus Susitarime nurodytam šalių sutartam jos galiojimo terminui ir jos galiojimo nepratęsus raštišku šalių susitarimu. Situacija yra paprasta ir aiški – dar 2019 m. pabaigoje ieškovė nurodė atsakovei, jog nepratęs Nuomos sutarties 1, jeigu nebus susitarta dėl nuomos mokesčio padidinimo, t. y. ieškovė įvykdė Susitarimo 1 punkte nurodytą sąlygą, likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki     2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties galiojimo pabaigos pranešti apie ketinimą nepratęsti sutarties. Be to, apie tai, jog ieškovė neketina pratęsti 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties (jei nebus susitarta dėl didesnio nuomos mokesčio) atsakovė buvo informuota 5 pranešimais. Taigi, jai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista ieškovės valia nepratęsti Nuomos sutarties 1. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė piktybiškai ignoravo ieškovės pranešimus ir raginimus, negali būti vertinama kaip automatinis Nuomos sutarties 1 pratęsimas, vadovaujantis Susitarimo 1 punktu. Susitarimo 1 punkte automatinis nuomos teisinių santykių pratęsimas yra numatytas tik tada, jei kontrahentas laiku nepraneša apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties. Susitarime nėra taisyklės, jog pranešus apie Nuomos sutarties 1 nepratęsimą dar metams, tačiau nuomininkui vengiant atlaisvinti dujų stotį ir sugrąžinti ją nuomotojui, Nuomos sutartis  1 automatiškai prasitęsia metams. Taigi, pagal Susitarimo 1 punktą, tinkamai įvykdžius pareigą laiku pranešti apie ketinimą nepratęsti sutarties, šalis yra laisva nurodyti, kad ketina Nuomos sutartį 1 pratęsti konkrečiam terminui (nebūtinai vieneriems metams), siekiant įgyvendinti konkretų tikslą.

29.4.                      Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad Nuomos sutartis 1 buvo nutraukta vadovaujantis jos 20 punkto pagrindu, t. y. apie šį faktą įspėjus prieš 3 mėn., tokiu atveju, Nuomos sutarties 1 nutraukimo momentas būtų 3 mėn. vėliau, t. y. ne 2020 m. kovo mėn., o 2020 m. birželio mėn. ir tai skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies teisingumui neturėtų jokios įtakos, nes atsakovė iki šio momento neteisėtai naudojasi dujų stotimi, o kompensaciją už neteisėtą dujų stoties eksploatavimą nustojo mokėti 2020 m. spalio mėn. Kitaip tariant, ieškovė turtinius reikalavimus byloje yra pareiškusi nuo 2020 m. spalio mėn. (paskutinis mokėjimas iš atsakovės b gautas 2020 m. lapkričio 11 d., kuriuo buvo apmokėta 2020 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaita faktūra Nr. SAN20-0009).

29.5.                      Ieškovė niekada vienašališkai nenutraukė Nuomos sutarties 1. Atsakovės cituojamų nutarčių ratio decidendi (faktinės aplinkybės) yra visiškas skirtingas nuo ginčo situacijos, pvz., civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl distribucijos sutarties vykdymo, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl tarp savivaldybės ir juridinio asmens sudarytos sutarties organizuoti poilsio renginius ir mokėti patalpų nuomą. Nuomos sutarties 1 vykdymo bei pasibaigimo klausimų aiškinimas, remiantis distribucijos ar kitokios sutarties pagrindu, neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo principų.

29.6.                      Atsakovė referuoja į akcininkų susirašinėjimą per mobiliąją programėlę Viber, teigia, kad jų susirašinėjimas patvirtina, jog šalių valia buvo pabaigti sutartinius nuomos teisinius santykius nuo 2021 m. sausio 2 d. Tačiau šis susirašinėjimas nenuoseklus, fragmentiškas. Ieškovės 2020 m. spalio 28 d. rašte yra nurodyta, kad AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ akcininkas S. R. šalina (trina) arba koreguoja jo ir UAB „Sanopia“ akcininko A. L. internetinėje programėlėje Viber vykusio bendro susirašinėjimo ir susirašinėjimo dėl galimo turto pardavimo nuomininkui žinutes. Be kita ko, iki galo nėra aiškus šio susirašinėjimo kontekstas, nes esminė diskusija buvo apie dujų stoties pardavimo sąlygas – atitinkamai, negalima teigti, kad fragmentiško susirašinėjimo esmė yra Nuomos sutarties 1 pratęsimas. Ieškovės pozicija – reikia vertinti oficialią šalių korespondenciją (ieškovės pranešimus apie nuomos sutarties nepratęsimą ir raginimus išsikelti iš dujų stoties).

29.7.                      Įvertinus Nuomos sutarties 1 7 ir 8 punktus, nekyla abejonių, kad tiek žemės nuomos mokestis, tiek nekilnojamojo turto mokestis, tiek komunalinių atliekų tvarkymo rinkliava, tiek ir draudimo įmokos, kurias sumoka ieškovė už atsakovę, turi būti kompensuotos atsakovės. Ieškovės žiniomis, atsakovė yra susigrąžinusi sumokėtus PVM. Dėl to, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų patenkinti dalį atsakovės reikalavimų, ji nepagrįstai praturtėtų. Atsakovė privalo įrodyti, kad ji nėra susigrąžinusi PVM už jai perkeltus mokesčius ir rinkliavas, pvz., pateikti PVM deklaraciją bei PVM sąskaitų faktūrų duomenis, pateiktus į i.SAF posistemę. Ieškovė pažymi, kad visos ieškovės išrašytos sąskaitos buvo su PVM ir atsakovė šiais sąskaitas apmokėdavo bei niekada prieštaravimų dėl jų nereiškė.

29.8.                      Ieškovė nesutinka su atsakove, kad iš kompensacijos sumos turi būti eliminuota 10 000 Eur avanso suma. Atsakovė nėra atlaisvinusi nuomojamo objekto, todėl ieškovė negali nustatyti, ar dujų stočiai nebuvo padaryta žala, kurią vėliau atsakovei tektų atlyginti. Atitinkamai, 10 000 Eur avanso bus grąžinta atsakovei tik tuo atveju, jei jai išsikrausčius iš dujų stoties nebus nustatyta padaryta žala ir atsakovė bus įvykdžiusi teismų procesinius sprendimus. Atsakovė nepareiškė priešieškinio dėl 10 000 Eur avanso sugrąžinimo.

29.9.                      Atsakovė neatsižvelgė į aplinkybę, jog jos pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, dėl to ieškinio senaties terminas atsinaujina kiekvieną pažeidimo dieną CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Nors ieškovė delspinigius skaičiuoja nuo pradelsimo apmokėti išstatytas sąskaitas momento, tačiau sąskaitos nebuvo pateiktos vykdant Nuomos sutartį 1. Sąskaitos buvo pateikiamos tikslu nustatyti kompensacijai, kuri mokėtina sutarčiai pasibaigus (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.535 straipsnio 2 ir 4 dalys). Atitinkamai, ieškovės teisių pažeidimas, su kuriuo yra siejamas ieškinio senaties skaičiavimas, yra ne PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo faktas, o dujų stoties nesugrąžinimo ieškovei ir tolesnio jos eksploatavimas faktas (tęstinis).

29.10.                      Atsakovė klaidingai teigia, kad procesinių palūkanų ir delspinigių priteisimas ieškovei yra negalimas. Toks argumentas prieštarauja ne tik CK nustatytam reguliavimui (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), bet ir nuosekliai formuojamai teismų praktikai. Ieškovė turi teisę pasirinkti, koks civilinių teisių gynybos būdas – sutartinis ar sutartinis ir įstatyminis geriausiai padės apginti jos pažeistas teises ir interesus. Ieškovė prašo teismo taikyti tiek 2017 m. vasario    8 d. nuomos sutartyje numatytą pažeistų teisių gynimo būdą (delspinigių priteisimą), tiek įstatyme numatytą procesinių palūkanų priteisimą. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo taikyti abiejų civilinių teisių gynybos būdų, ieškovė mano, kad tikslingiausia būtų taikyti ieškovei finansiškai naudingesnį pažeistų teisių gynimo būdą.

29.11.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ)                 48 straipsniu, pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę. PMĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Iš ieškovės 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2020 m. ataskaitiniu laikotarpiu veikė nuostolingai (patyrė 132 934 Eur nuostolių). Aplinkybė, kad ieškovė ir toliau patiria nuostolius patvirtina ir 2021 m. tarpinė pelno (nuostolių) ataskaita. Pelno mokestis mokamas tik nuo pelno, o ne nuo nuostolio. Atitinkamai, 2019 m. ir 2020 m. ieškovė neturėjo pareigos mokėti pelno mokestį. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant negautų pajamų dydį, neturėtų būti išskaičiuojamas pelno mokesčio dydis. Taip pat iš negautų pajamų dydžio neturėtų būti išskaičiuojamos sąnaudos, kadangi dujų stoties naudojimo sąnaudos yra perkeltos atsakovei, t. y. visas dujų stoties naudojimo sąnaudas (elektros energijos, vandens ir kitos komunalinės išlaidos, valstybinį žemės nuomos mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, komunalinių atliekamų tvarkymo mokestį, draudimo mokestį) privalo sumokėti atsakovė. Tai įprasta praktika komercinio turto nuomos teisiniuose santykiuose.

29.12.                      Tam tikrų įrenginių įregistravimo ir / arba reikiamų leidimų (ne) turėjimo faktas yra tiesiogiai susijęs su UAB „Jozita“ galimybe užsiimti tam tikromis veiklos rūšimis, operuojant dujų stotimi (įrenginiais), tačiau 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties esmė yra dujų stoties nuoma – pats faktas, ar UAB „Jozita“ gali dujų stotimi operuoti visiškai, ar iš dalies, nes neturi tam tikrų leidimų, neturi įtakos Nuomos sutarties 2 vykdymui. Tokią poziciją pagrindžia 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties 1.6, 4.1 bei 4.3 papunkčiai, iš kurių matyti, kad nuomos mokestis yra susietas su: i) dujų stoties nuomos faktu bei ii) skaičiuojamas ne pagal tai, ar UAB „Jozita“ pasirūpino tam tikrais formaliais registraciniais veiksmais, o pagal dujų stoties nuomos pradžios faktą. Kitaip tariant, jog tinkamai apskaičiuoti negautas pajamas byloje svarbu nustatyti, ar atsakovei dujų stotį atlaisvinus iki 2020 m. lapkričio 18 d., ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį pagal      2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutartį. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad nuo 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos mokestį iš UAB „Jozita“ ir jo negavo išimtinai dėl atsakovės kaltės (negrąžino išnuomoto turto).

29.13.                      Nuomos sutartis 1 turi būti kvalifikuojama kaip komercinė. Atitinkamai, ginčo santykiui Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies specialioji teisės norma turi viršenybę prieš CK 6.210 straipsnį.

29.14.                      Ieškovės pateikti teismui 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra motyvuoti: nurodytos teisinės paslaugos ir jų sumos     (12 192,57 Eur ir 560,84 Eur). Taip pat ieškovė yra pateikė PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus bei lentelę su išlaidų detalizavimu. Be to, nagrinėjamos bylos apimtis yra didelė, ginčo situacija nėra visiškai paprasta, reikalingos kompleksinės žinios, įskaitant tokias specifines sritis kaip mokesčių; ieškovę atstovavo du advokatai ir atsakovė pripažino, kad dujų stotimi naudojosi nepagrįstai, tačiau neteisėtų veiksmų nenutraukė, tokiu būdu didino bylinėjimosi išlaidas. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

30.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio         2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK        329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ieškovės pakeitimo jos teisių perėmėju

31.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 26 d. gavo ieškovės UAB „Sanopia“ prašymą pakeisti ieškovę UAB „Sanopia“ teisių perėmėju A. L. ir 2022 m. birželio 10 d. gavo ieškovės UAB „Sanopia“ ir pareiškėjo A. L. prašymą dėl ieškovės pakeitimo. 

32.       CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgus į tai, kad po skundžiamo teismo 2021 m.  spalio 4 d. sprendimo priėmimo UAB „Sanopia“ ir A. L. sudarė 2022 m. sausio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios pagrindu reikalavimo teisė civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00559-2021-9) visa apimtimi perleista A. L. (Reikalavimo teisės perleidimo sutarties B punkto (i) papunktis, 1.1; 3.1, 3.2; 6.1 papunkčiai), ieškovė UAB „Sanopia“ pakeičiama jos teisių perėmėju A. L.. Pagal CPK 48 straipsnio  2 dalį, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

33.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 10 d. gavo ieškovės UAB „Sanopia“ ir jos teisių perėmėjo A. L. prašymą priimti naujus įrodymus: 2021 m. gruodžio 30 d. Susitarimą dėl nuomos termino pratęsimo ir UAB „Jozita“ mokėjimo nurodymą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN21-0014.

34.       CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalis, kuria įpareigota atsakovė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ir grąžinti ieškovei UAB „Sanopia“ priklausantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksą – suskystintų dujų pilstymo stotį, esančią Vilniuje, Baltosios Vokės g. 35, ir su šiais daiktais susijusią techninę dokumentaciją, įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d. Ieškovei 2021 m. gruodžio 6 d. buvo išduotas teismo vykdomasis raštas. Dujų stotis ieškovei buvo sugrąžinta 2021 m gruodžio mėn. pabaigoje ir 2021 m. gruodžio 28 d. (mažiau nei per dvi darbo dienas nuo dujų stoties susigrąžinimo), ieškovė perdavė dujų stotį nuomininkei UAB „Jozita“ Nuomos sutarties 2 pagrindu bei gavo didesnį nuomos mokestį. Prašymo 15 punkte nurodyta, kad šie nauji įrodymai atsakovei yra žinomi, nes jie yra pateikti lygiagrečiai vykusioje (bet dabar sustabdytoje iki bus išnagrinėta ši byla) civilinėje byloje Nr. e2-1470-640/2022 teisminio proceso Nr. 2-55-3-00016-2022-8.

36.       Teisėjų kolegija priima ir prideda prie bylos ieškovės UAB „Sanopia“ ir jos teisių perėmėjo A. L. pateiktus naujus įrodymus, kadangi vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra UAB „Jozita“ nesuinteresuotumas dujų stoties nuoma.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

37.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

38.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamojo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus, tyrė šalių paaiškinimus bei iš įrodymų visumos darė išvadas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020 25 punktą). 

39.       Apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo    2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

40.       UAB „Sanopia“ ir AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ sudarė 2016 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovė nupirko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksą – suskystintų dujų pilstymo stotį. Dujų stotį sudaro 19 skirtingų nekilnojamųjų daiktų ir jai eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį reikalingų kilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini): susisiekimo komunikacijos–geležinkelio privažiuojamasis kelias su iešmais, ilgis 1117 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-suskystintų dujų pilstymo stoties balionų remonto cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-dujų pildymo degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-dujų pildymo degalinė; pastatas-siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai-šilumos tiekimo vamzdynas, ilgis 167,5 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai-fekalinės kanalizacijos vamzdynai, ilgis – 209,8 m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai-vamzdynai vandens tiekimui, ilgis 1948 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai-tolimojo ryšio kabelių linija, ilgis 50 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai-dujotiekio vamzdynas, ilgis 2585,5 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai-dujų talpos (10 vnt. po 100 m3 ir 20 vnt. po 50 m3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-išpylimo estakada, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai-lietaus kanalizacijos vamzdynas su valymo įrengimais, ilgis 136,4 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

41.       UAB „Sanopia“ ir AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ sudarė 2017 m. vasario 8 d. Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutartį (t. y. Nuomos sutartis 1), kurios pagrindu ieškovė išnuomojo pilnai funkcionuojančią dujų stotį (t. y. įsigytus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus) atsakovei AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“  iki 2017 m. gruodžio 31 d.

42.       UAB „Sanopia“ ir AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ sudarė 2017 gruodžio 31 d. Susitarimą Nr. 1 prie Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties, (toliau – ir Susitarimas Nr. 1)

43.       UAB „Sanopia“ 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 19/11/27-01 „Dėl 2017.02.08 Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, kad neketina pratęsti   2017 m. vasario 8 d. Nuomos sutarties, kadangi nuomos mokestis nebeatitinka rinkos kainos. Ieškovė pasiūlė šalims susitarti dėl naujo nuomos mokesčio, o atveju, jeigu susitarti dėl naujo mokesčio nepavyktų, bus laikoma, kad Nuomos sutartis 1 pasibaigia nuo 2020 m. kovo 1 d. AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atsakymo į šį raštą nepateikė. 

44.       UAB „Sanopia“ 2020 vasario 28 d. rašte Nr. 20/02/28-01 priminė apie 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pabaigą ir pasiūlė pratęsti sutartį iki 2020 m. kovo 31 d. tam, kad šalys galėtų susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo; šalims nesusitarus, bus laikoma, kad 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pabaiga yra 2020 m. kovo 1 d. AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atsakymo į šį raštą nepateikė.

45.       UAB „Sanopia“ 2020 m. kovo 26 d. pranešime Nr. 20/03/26-01 informavo AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“, kad ji (atsakovė) nuo 2020 m. balandžio 1 d. negalės patekti į dujų stotį ir visa veikla dujų terminale bus sustabdyta.

46.       UAB „Sanopia“ 2020 m. spalio 2 d. rašte „Dėl turto Baltosios Vokės g. 35, Vilnius grąžinimo“ pareikalavo AB „SUSKYSTINTOS DUJOS nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 90 d., atlaisvinti dujų stotį, vėlavimo grąžinti dujų stotį laikotarpiu mokėti nuomos mokestį, padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą bei už šį įsiskolinimą sumokėti netesybas. AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atsakymo į šį raštą nepateikė. UAB „Sanopia“ 2020 m. spalio 23 d. rašte „Dėl 2017.02.08 Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutarties nutraukimo“ ir 2020 m. spalio 28 d. rašte „Dėl turto (duomenys neskelbtini) grąžinimo“ pakartojo reikalavimus. Į juos AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atsakymo nepateikė.

47.       UAB „Sanopia“ 2021 m. gegužės 10 d. rašte  „Dėl turto Baltosios Vokės g. 35, Vilnius grąžinimo ir leidimo steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį panaikinimo“ dar kartą kreipėsi į AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“, reikalaudama perduoti dujų stotį, padengti susidariusį                    36 232,29 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą bei kitus mokėjimus pagal Nuomos sutartį 1 ir atlyginti nuostolius dėl to, kad nuomininkas laiku neišsikėlė iš dujų stoties. AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atsakymo šį raštą nepateikė.

48.       UAB „Sanopia“ (nuomotojas) ir UAB „Jozita“ (nuomininkas) 2020 m. lapkričio 18 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2020-11, kurios 3.1 papunkčio pagrindu dujų stotis išnuomota nuomininkui nuo dujų stoties atgavimo iš AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.;          4.1 papunktyje šalys susitarė, kad mėnesinis nuomos mokestis yra fiksuotas ir yra (lygus)           15 500 Eur su PVM. 

49.       Antstolio A. N. 2021 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-21-95 nurodyta, kad UAB „Sanopia“ atvykus apžiūrėti dujų stoties, AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ atstovas (generalinis direktorius V. B.) antstoliui uždraudė apžiūrėti kelis dujų stoties komponentus (konkretūs komponentai nurodyti akte); dujų stotyje aktyviai vykdoma veikla (veikia dujų pildymo ir pardavimo degalinė, dirba žmonės, dujų balionų pripildymo ceche vykdomas dujų pildymas, dujų pildymo degalinė vykdo veiklą).

Dėl Nuomos sutarties pabaigos momento

50.       AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą Nuomos sutarties 1 pabaigos momentą.

51.       Susitarimo Nr. 1 punkte šalys susitarė pratęsti Nuomos sutarties galiojimo terminą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jei likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos nei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie ketinimus nepratęsti šios Sutarties, Sutartis bus laikoma pratęsta kiekvieniems kalendoriniams metams. Taip pat šio Susitarimo Nr. 1 2 ir 3 punktuose šalys sulygo, jog visi kiti Nuomos sutarties punktai lieka nepakitę bei šis Susitarimas Nr. 1 yra neatsiejama Nuomos sutarties dalis.

52.       Nuomos sutarties 1 6 punkte šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžių. Nuomos sutarties 1        9 punkte šalys sulygo, kad nuomos mokestis gali būti keičiamas du kartus per metus, indeksuojant jį Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės praėjusiam kalendoriam pusmečiui apskaičiuotu bendruoju vartojimo kainų indeksu, jeigu šis yra ne mažesnis kaip 1,02. Pagal Nuomos sutarties 26 punktą šioje Sutartyje nustatytus įsipareigojimus šalys gali pakeisti rašytiniu susitarimu, kuris būtų neatskiriama šios Sutarties dalis.

53.       Ieškovė (nuomotoja) 2019 m. pabaigoje pasiūlė atsakovei (nuomininkei) susitarti dėl naujų Nuomos sutarties sąlygų, susijusių nuomos mokesčiu, t. y. dėl padidinto dujų stoties nuomos mokesčio dydžio.

54.       Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas).

55.       Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: 1) esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai);                 2) neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); 3) šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

56.       Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

57.       Nuomos sutarties 1 20 punkte įtvirtinta, kad šalys turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus viena kitą prieš 3 mėnesius. Susitarime Nr. 1 nėra nuostatų dėl vienašališko Nuomos sutarties 1 nutraukimo.

58.       Byloje nustatyta, kad UAB „Sanopia“ 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 19/11/27-01 nurodė, jog AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ generaliniam direktoriui 2019 m. lapkričio 25 d. išdėstė nekilnojamojo turto nuomos situaciją (dėl nuomojamo turto nuomos kainos) ir informavo atsakovę, jeigu nepavyks susitarti dėl naujų Nuomos sutarties 1 sąlygų iki 2019 m. lapkričio       29 d., Nuomos sutartis 1 bus nutraukta nuo 2020 m. kovo 1 d. Nuomininkas nepateikė nuomotojui atsakymo į 2020 m. vasario 28 d. raštą Nr. 19/11/27-01.

59.       Taigi, nuomotoja UAB „Sanopia“ laikėsi vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – prieš          3 mėn. (2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 19/11/27-01) informavo nuomininkę AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 1 d. (CK 6.218 straipsnis; Nuomos sutarties 1 20 punktas).

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą pateiktas šalių akcininkų susirašinėjimas per mobiliąją programėlę Viber patvirtina, jog šalių valia užbaigti nuomos teisinius sutartinius santykius buvo nuo 2021 m. sausio 2 d.

61.       Teisėjų kolegija aplinkybes, susijusias su Nuomos sutarties 1 galiojimo pabaiga, vertina Nuomos sutarties 1, Susitarimo Nr. 1 ir ieškovės pateiktų atsakovei raštų kontekste ir nesivadovauja atsakovės pateikto susirašinėjimo duomenis. Pirma, ieškovės 2020 m. spalio 28 d. rašte yra nurodyta, kad AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ akcininkas S. R. šalina (trina) arba koreguoja jo ir UAB „Sanopia“ akcininko A. L. internetinėje programėlėje Viber vykusio bendro susirašinėjimo ir susirašinėjimo dėl galimo turto (dujų stoties) pardavimo nuomininkui žinutes. Taigi, labiau tikėtina, jog susirašinėjimo duomenys yra epizodiniai. Antra, apeliaciniame skunde paaiškinta, kad 2020 m. liepos mėn. akcininkai kalbėjosi ne apie Nuomos sutarties 1 galiojimo pratęsimą, o derino dujų stoties ar net UAB „Sanopia“ įsigijimą. Trečia, susirašinėjimas vyko tarp privačių asmenų ir šalių akcininkų, bet ne tarp nuomotojo ir nuomininko, be kita ko, susirašinėjime bendrovių vadovai nedalyvavo.

62.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jeigu įspėjančioji šalis pati nesilaiko savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius (priima nuomos mokestį, nereikalauja, kad būtų pašalintas pažeidimas ar pan.), šis įspėjimas netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau. Svarbiausias esminio pažeidimo kriterijus įtvirtintas CK       6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio      1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019 27, 28 punktai).

63.       Byloje nustatyta, kad UAB „Sanopia“ 2020 m. vasario 28 d. rašte Nr. 20/02/28-01 priminė atsakovei AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“, kad Nuomos sutarties 1 galiojimas baigiasi 2020 m. kovo 3 d. ir pasiūlė pratęsti Nuomos sutartį 1 iki 2020 m. kovo 31 d., kad susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo sąlygų (nuomos mokesčio (kainos) padidinimo) arba Nuomos sutarties 1 nutraukimo. Nuomininkas nepateikė nuomotojui atsakymo į šį 2020 m. vasario 28 d. raštą. Taip pat UAB „Sanopia“ 2020 m. kovo 26 d. pranešime Nr. 20/03/26-01 nurodė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“, kad negavo atsakymų į 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. vasario 28 d. raštus bei sutinka Nuomos sutartį 1 pratęsti sutartam laikotarpiui, prieš tai atsakovei apmokėjus susidariusias skolas ir šalims aptarus tolesnes bendradarbiavimo sąlygas bei galimybes. UAB „Sanopia“ 2020 m. spalio 2 d. rašte nurodė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“, kad 2009 m. lapkričio 27 d. raštu buvo informavusi, jog nepratęs Nuomos sutarties 1, nebent šalys susitars dėl naujų šios sutarties sąlygų. Taip pat nuomotojas išrašinėjo nuomininkui PVM sąskaitas faktūras už dujų stoties nuomą ir kitus mokesčius bei priiminėjo nuompinigius (PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimus). Atsiliepimo į apeliacinį skundą 32 punkte nurodyta, jog  paskutinis mokėjimas iš atsakovės buvo gautas 2020 m. lapkričio 11 d., kuriuo buvo apmokėta 2020 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaita faktūra Nr. SAN20-0009. Nuomotojo reikalavimas nuomininkui atlaisvinti dujų stotį (išsikleti iš dujų stoties) buvo pareikštas 2020 m. spalio 2 d. ir vėliau (2020 m. spalio 23 d., 2020 m spalio 28 d., 2021 m. gegužės 10 d. raštuose).

64.       Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą 27 punkte nurodo, jog UAB „Sanopia“ niekuomet vienašališkai Nuomos sutarties 1 nenutraukė, o atsisakė jos galiojimą pratęsti dar metams laiko, nes nuomos mokestis neatitiko rinkos kainos. Nuomos sutartis 1 laikytina ne vienašališkai nutraukta ieškovės, o pasibaigusia, t. y. pasibaigus Susitarime Nr. 1 nurodytam šalių susitartam galiojimo terminui ir jo nepratęsus.  

65.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad: 1) Nuomos sutarties 1 pabaiga yra aiški – 2020 m. kovo 1 d., nes Nuomos sutarties 1 pabaigos faktas atsakovei buvo išviešintas dar 2019 m. lapkričio 27 d. ir dar keturis kartus pakartotas ieškovės raštuose (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2293-467/2021       54 punktą); 2) ieškovės nustatytas Nuomos sutarties 1 pabaigos momentas (nuo 2020 m. kovo      1 d.) atitinka Susitarimo Nr. 1 punkte nustatytą Nuomos sutarties 1 nutraukimo tvarką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2293-467/2021 51 punktą); 3) aplinkybė, kad atsakovė kurį laiką (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.) po Nuomos sutarties 1 pabaigos vis dar mokėjo nuomos mokesčio ekvivalentą pinigais ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pratęsti nuomos teisiniai santykiai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2293-467/2021 58 punktą).

66.       Pirma, byloje nustatyta, kad po 2019 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 19/11/27-01 pateikimo, kuriame nuomininkas buvo įspėtas apie Nuomos sutarties 1 nutraukimą nuo 2020 m. kovo 1 d., Nuomos sutartis 1 buvo toliau vykdoma. Atitinkamai nuomininkė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ turėjo pagrįstą lūkestį, jog nuomotoja UAB „Sanopia“ vienašališkai nenutrauks Nuomos sutarties 1 nuo 2020 m. kovo 1 d. dėl 2019 m. lapkričio 27 d. rašte (įspėjime) nurodytų aplinkybių – šalių tarimosi dėl tolesnio bendradarbiavimo, nuomos mokesčio padidinimo. CK 6.218 straipsnio         2 dalyje įtvirtinta taisyklė yra parengta 1994 m. Tarptautinės privatinės teisės instituto parengtų UNIDROIT komercinių sutarčių principų 7.3.2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Europos sutarčių teisės principų 9:303 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (angl. The aggrieved party loses its right to terminate the contract unless it gives notice within a reasonable time after it has or ought to have become aware of the non-performance). Nukentėjusioji šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtina, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukuria lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji praranda teisę nutraukti sutartį. Tai pripažįstama ir teisės doktrinoje (žr. Chochrin, T. Vienašališkas sutarties nutraukimas: esminis pažeidimas ir papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Iš Birštonas, R. et al. Privatinės teisės teorija ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 292–294) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019 28 punktas).

67.       Antra, Nuomos sutartis negalėjo pasibaigti 2020 m. kovo 1 d., nes ieškovė 2020 m. vasario 28 d. rašte Nr. 20/02/28-01 pranešė atsakovei apie neketinimą tęsti nuomos teisnius santykius ir nurodė: 1) Nuomos sutarties 1 galiojimo pabaigą 2020 m. kovo 3 d. ir 2) Nuomos sutarties 1 galiojimo terminą – iki 2020 m. kovo 31 d. Taip pat ieškovė 2020 m. kovo 26 d. pateikė atsakovei pranešimą Nr. 20/03/26-01, kuriame nurodė, jog UAB „Sanopia“ išsiuntė 2020 m. vasario 28 d. raštą dėl nuomos sutarties pratęsimo 1 mėnesiui, iki 2020 m. kovo 31 d. teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ieškovė negalėjo nustatyti Nuomos sutarties galiojimo pabaigos 2020 m. kovo 3 d. Byloje nėra duomenų, kad likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos (2018 m. gruodžio 31 d. ir (arba) 2019 m. gruodžio 31 d.) ieškovė arba atsakovė buvo pranešusi apie ketinimus nepratęsti Nuomos sutarties 1. Vadinasi, Nuomos sutartis buvo pratęsta kiekvieniems kalendoriniams metams, atitinkamai galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau ieškovė 2020 m. vasario 28 d. rašte Nr. 20/02/28-0, t. y. ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki Nuomos sutarties galiojimo pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pranešė atsakovei apie neketinimą tęsti Nuomos sutarties 1 po 2020 m. kovo 31 d. Akcentuotina, kad Susitarime Nr. 1 nėra nuostatų, įpareigojančių šalis tęsti nuomos teisinius santykius iki Nuomos sutarties 1 galiojimo pabaigos (kalendorinius metus, iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad pagal Susitarimo Nr. 1 1 punktą Nuomos sutartis 1 galėjo baigtis arba 2020 m. sausio 1 d. arba 2021 m. sausio 1 d. Nuomos sutarties tęsimas (iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2021 m. sausio 1 d.) su šalių nesuderinta tarpusavio valia dėl nuomos mokesčio dydžio, būtų pažeidęs Nuomos sutarties 1 laisvės bei nullus commodum capere potest de injuria sua propria (draudžiama iš neteisėtų veiksmų gauti naudos) principus. Šiuo atveju ieškovė 2020 m. vasario 28 d. išreiškė valią Nuomos sutarties 1 nepratęsti kalendoriniams metams (iki 2021 m. gruodžio 31 d.) ir pagrįstai nurodė Nuomos sutarties galiojimo datą (momentą) – iki 2020 m. kovo 31 d. Nuomotojo valią tęsti nuomos teisinius santykius iki 2020 m. kovo 31 d. ir nuo 2020 m. balandžio 1 d. netęsti pagrindžia UAB „Sanopia“ 2020 m. kovo 26 d. raštas Nr. 20/03/26-01, kuriame atsakovė aiškiai nurodė, jog atsakymų nepateikimas į ieškovės raštus bei skolų nemokėjimas reiškia, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. atsakovė į dujų stotį nepateks; ieškovė sutiks pratęsti Nuomos sutarties galiojimą, jeigu bus apmokėtos skolos ir bus aptartos tolesnės bendradarbiavimo sąlygos ir galimybės. Šalys iki 2020 m. kovo 31 d. (ir vėliau) nesusitarė dėl tolesnio bendradarbiavimo sąlygų (didesnio nuomos mokesčio dydžio). Vadinasi, nebuvo sąlygos, dėl kurios galėjo būtų tęsiama Nuomos sutartis 1. Aplinkybė, kad ieškovė tik 2020 m. spalio 2 d. pranešė atsakovei apie dujų stoties atlaisvinimą, nes atsakovė nustojo mokėti ieškovei už dujų stoties eksploatavimą, iki 2021 m. sausio 2 d., nekeičia ieškovės 2020 m. vasario 28 d. valios dėl Nuomos sutarties 1 galiojimo termino iki 2020 m. kovo 31 d. Atsakovė iki 2020 m. kovo 31 d. (ir vėliau) nereagavo į ieškovės 2019 m. lapkričio 27 d. ir (arba) 2020 m. vasario 28 d. ir pranešimus ir šalys nepasiekė konsensuso dėl padidino nuomos mokesčio dydžio.

68.       Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad Nuomos sutartis 1 baigėsi 2021 m. sausio 1 d. Nuomos sutartis 1 pasibaigė   2020 m. kovo 31 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkto ir ieškovės 2020 m. vasario 28 d. rašto Nr. 20/02/28-01 pagrindu. Pažymėtina, jog konstatuotas faktas (Nuomos sutarties 1 pasibaigė 2020 m. kovo 31 d.) skundžiamo sprendimo teisingumui įtakos neturi, nes ieškovė turtinius reikalavimus atsakovei pareiškė nuo 2020 m. spalio mėn. ir skundžiamu sprendimu priteista ieškovei iš atsakovės kompensacija už naudojimąsi dujų stotimi nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Dėl kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi priteisimo

69.       Kai pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla               CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius       (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

70.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Nuomos sutartyje 1 šalys susitarė dėl atitinkamų nuomos mokesčių, susijusių su nuomojamu turtu, pridedant PVM. Ieškovės PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti nuomos mokesčio dydis ir PVM. Tačiau kai kuriose sąskaitose faktūrose nurodyta, jog AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ turi sumokėti žemės mokestį (valstybinės žemės mokestį), nekilnojamojo turto mokestį, mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą, draudimo mokestį ir nuo šių sumų skaičiuojamas (pridedamas) PVM.

71.       Nuomos sutarties 1 6 punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestis už turtą, nurodytą Sutarties 1 punkte, diferencijuotas ir skaičiuojamas pagal parėjusį mėnesį perkrautą SND kiekį: 1) perkrovus daugiau nei 4000 tonų (toliau – ir t) – 13 000 Eur, pridedant PVM (Nuomos sutarties                6.1 papunktis); 2) perkrovus nuo 3000 t iki 4000 t – 8 000 Eur, pridedant PVM (Nuomos sutarties 6.2 papunktis) ir 3) perkrovus mažiau nei 3000 t – 5 000 Eur, pridedant PVM (Nuomos sutarties 6.3 papunktis).

72.       Nuomos sutarties 1 7 punkte šalys sulygo, jog nuomininkas (atsakovė) už elektros energijos, vandens ir kitas komunalines išlaidas apmoka pagal su tiekėjais tiesiogiai sudarytas paslaugų sutartis. Papildomai prie nuomos mokesčio, apmoka už turto nurodyto sutarties 1 punkte nuomotojui priskaičiuojamą turto bei žemės mokestį pagal nuomotojo iš valstybės institucijų gautas sąskaitas.

73.       Nuomos sutarties 1 8 punkte šalys susitarė, jei vykdant šią Sutartį atsiranda papildomi mokesčiai ar rinkliavos, susijusios su nuomininkui išnuomotu turtu arba nuomininko veikla, kuriuos nuomotojas turi apmokėti, tai nuomininkas įsipareigoja juos apmokėti nuomotojui pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos.

74.       Ieškovė prašė priteisti iš viso 66 885,97 Eur (40 183,50 Eur pagal sąskaitas faktūras, numeriai: SAN20-0010, SAN20-0011, SAN20-0012, SAN21-0001, SAN21-0002 ir SAN21-0003 +            6 050 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAN21-0004 + 1 022,30 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAN21-0005 + 6 358,43 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAN21-0006 + 13 271,75 Eur pagal sąskaitą faktūra Nr. SAN21-0007) kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi.

75.       66 885,97 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi suma paskaičiuota nuo sąskaitose faktūrose nurodytų sumų su PVM (6 050 Eur + 6 050 Eur + 9 933,50 Eur + 6 050 Eur +               6 050 Eur+ 6 050 Eur+ 6 050 Eur + 1 022,30 Eur + 6 358,42 Eur + 13 271,75 Eur = 66 885,97 Eur). Tai yra 2020 m. spalio 31 d. Nr. SAN20-0010 (5 000 Eur + 1 050 Eur PVM = 6 050 Eur), 2020 m. lapkričio 30 d. Nr. SAN20-0011 (5 000 Eur + 1 050 Eur PVM = 6 050 Eur), 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. SAN20-0012 (8 209.50 Eur + 172 Eur PVM = 9 933,50 Eur), 2021 m. sausio 31 d. Nr. SAN21-0001 (5 000 Eur + 1 050 Eur PVM = 6 050 Eur), 2021 m. vasario 28 d. Nr. SAN21-0002 (5 000 Eur + 1 050 Eur PVM = 6 050 Eur), 2021 m. balandžio 1 d. Nr. SAN21-0003 (5 000 Eur + 1 050 Eur PVM = 6 050 Eur), 2021 m. balandžio 30 d. Nr. SAN21-0004 (5 000 Eur + 1 050 Eur PVM = 6 050 Eur), 2021 m. gegužės 7 d. Nr. SAN21-0005 (844,88 Eur + 177,42 Eur PVM = 1 022,30 Eur), 2021 m. birželio 1 d. Nr. SAN21-0006 (5 254,89 Eur  +           1 103,53 PVM = 6 358,42 Eur) ir 2021 m. birželio 30 d. Nr. SAN21-0007 (10 968,39 Eur +         2 303,36 Eur PVM = 13 271,75 Eur).

76.       Nustatyta, kad ieškinio priedą Nr. 13 sudaro šešios PVM sąskaitos faktūros, numeriai: SAN20-0010, SAN20-0011, SAN20-0012, SAN21-0001, SAN21-0002, SAN21-0003, SAN21-0004. Keturiose sąskaitose faktūrose, numeriai: SAN21-0001, SAN21-0002, SAN21-0003 ir SAN21-0004 nėra nurodytų (įtrauktų) žemės nuomos, nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų tvarkymo ir / ar draudimo sumų su (+) PVM. Kitose dvejose sąskaitose faktūrose, numeriai: SAN20-0012 ir SAN21-0005 yra nurodytos žemės, nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų tvarkymo ir draudimo mokesčių sumos su (+) PVM. Tačiau, akcentuotina, į bendras mokėtinas sumas pagal nurodytas abi sąskaitas nėra įtraukti žemės, nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų tvarkymo ir draudimo mokesčiai su PVM. Tai yra 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAN20-0012 yra nurodyti šie duomenys: paslaugos pagal 2017 m. vasario 8 d. sutartį VNT 5 000 Eur, 21 proc. PVM, 1 050 Eur PVM suma; papildomas mokestis už patalpų nuomą 3 209,50 Eur, 21 proc. PVM, 674 Eur PVM suma; žemės mokestis 735 Eur + PVM, Nekilnojamojo turto mokestis 1 706 Eur + PVM; už kom. atliekų tvarkymą 244, 50 Eur + PVM; draudimas 524 Eur + PVM. Pagal šią sąskaitą mokėtina suma sudaro iš viso 9 933,50 Eur (8 209,50 Eur (5 000 Eur paslaugų pagal Nuomos sutartį + 3 209,50 Eur papildomo mokesčio už patalpų nuomą) + 1 724 Eur PVM mokesčio (1 050 Eur PVM mokesčio nuo 5 000 Eur sumos + 674 Eur nuo 3 209,50 Eur sumos). Kiti šioje sąskaitoje nurodyti mokėjimai (735 Eur žemės + PVM, 1 706 Eur Nekilnojamojo turto + PVM; 244, 50 Eur kom. atliekų tvarkymo + PVM ir draudimo 524 Eur + PVM) nėra įtraukti į bendrą pagal 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN20-0012 mokėtiną sumą (9 933,50 Eur su PVM). Taip pat 2021 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAN21-0005 yra nurodyti šie duomenys: papildomas mokestis už patalpų nuomą pagal     2017 m. vasario 8 d. sutarties punktą Nr. 8 už 2021m. sausio–balandžio mėn. 844,88 Eur, PVM 21 proc., 177,42 Eur PVM suma; už komunalinių atliekų tvarkymą 320,88 + PVM; draudimas 524 Eur + PVM. Pagal šią sąskaitą mokėtina suma sudaro iš viso 1 022,30 Eur (844,88 Eur papildomo mokesčio už patalpų nuomą + 177,42 Eur PVM). Kiti šioje sąskaitoje nurodyti mokėjimai (320,88 Eur + PVM komunalinių atliekų tvarkymo ir 524 Eur + PVM draudimo) nėra įtraukti į bendrą pagal 2021 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN20-0012 mokėtiną sumą (1 022,30 Eur su PVM).

77.       Taip pat prie ieškinio dėl reikalavimų patikslinimo yra pridėtos (priedas Nr. i30) dvi PVM sąskaitos faktūros, numeriai: SAN21-0006 ir SAN21-0007, kuriose yra nurodyti duomenys apie žemės, nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų tvarkymo ir draudimo mokesčius su (+) PVM, tačiau, į dujų stoties nuomos paslaugų PVM apmokestinamąją vertę (mokėtiną sumą) nėra įtrauktos šių mokesčių sumos su PVM. Tai yra 2021 m. birželio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAN21-0006 yra nurodyti šie duomenys: paslaugos pagal 2017 m. vasario 8 d. sutartį             5 000 Eur, 21 proc. PVM, 1 050 Eur PVM suma; papildomas mokestis už patalpų nuomą   254,89 Eur, 21 proc. PVM, 53,53 Eur PVM suma; už komunalinių atliekų tvarkymą 80,22 Eur + PVM; draudimas 174,67 Eur + PVM. Pagal šią sąskaitą faktūrą mokėtina suma sudaro iš viso                 6 358,42 Eur (5 254,89 Eur (5 000 Eur paslaugų pagal Nuomos sutartį + 254,89 Eur papildomo mokesčio už patalpų nuomą) + 1 103,53 Eur PVM mokesčio (1 050 Eur PVM mokesčio nuo       5 000 Eur  sumos + 53,53 Eur nuo 254,89 Eur sumos). Kiti šioje sąskaitoje faktūroje nurodyti mokėjimai: už komunalinių atliekų tvarkymą ir draudimą nėra įtraukti į bendrą pagal 2021 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN21-0006 mokėtiną sumą (6 358 Eur su PVM). Taip pat PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAN21-0007 yra nurodyti šie duomenys: paslaugos pagal     2017 m. vasario 8 d. sutartį 5 000 Eur, 21 proc. PVM, 1 050 Eur PVM suma; papildomas mokestis už patalpų nuomą 5 968,39 Eur, 21 proc. PVM, 1 253,36 Eur PVM suma; už komunalinių atliekų tvarkymą 80,22 Eur + PVM; draudimas 174,67 Eur + PVM, nekilnojamojo turto mokestis už 2021 m. sausio–birželio mėnesius 3 876 Eur + PVM ir valstybinės žemės mokestis už 2021 m. sausio–birželio mėnesius 1 837,50 + PVM. Pagal šią sąskaitą faktūrą mokėtina suma sudaro iš viso 13 271,75 Eur (10 968,39 Eur (5 000 Eur paslaugų pagal Nuomos sutartį + 5 968,39 Eur papildomo mokesčio už patalpų nuomą) + 2 303,36 Eur PVM mokesčio    (1 050 Eur PVM mokesčio nuo 5 000 Eur  sumos + 1 253,36 Eur nuo 5 968,39 Eur sumos). Kiti šioje sąskaitoje nurodyti atliekų tvarkymo, draudimo, nekilnojamojo turto, valstybinės žemės nuomos mokėjimai už nėra įtraukti į bendrą pagal 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAN21-0007 mokėtiną sumą  (13 271,75 Eur su PVM).

78.       Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo 28 punkte nurodytą teiginį, kad reikalavimas dėl 66 885,97 Eur kompensacijos yra iš dalies (2 158,31 Eur) nepagrįstas. Ieškovė reikalauja iš atsakovės tik mokėjimų už paslaugas pagal Nuomos sutartį 1 ir papildomus mokesčius už patalpų nuomą su PVM. Kiti mokesčiai su PVM, t. y. žemės nuomos, nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų tvarkymo, draudimo, nors ir yra nurodyti (aprašyti) ginčo sąskaitose faktūrose, tačiau į galutines mokėtinas sumas pagal PVM sąskaitas faktūras, numeriai: SAN20-0010, SAN20-0011, SAN20-0012, SAN21-0001, SAN21-0002 ir SAN21-0003, SAN21-0004, SAN21-0005, SAN21-0006 ir SAN21-0007, neįtraukti (neįskaičiuoti). Papildomi mokėjimai (elektros energijos, komunaliniai mokesčiai, turto, žemės ir pan.) prie nuomos mokesčio turėjo būti apmokami nuomininkės pagal nuomotojos iš valstybės institucijų, draudimo bendrovių, komunalinių atliekų tvarkymo įmonių ir kt. gautas (ir atsakovei pateiktas) sąskaitas (Nuomos sutarties 1 7 punktas). Atsakovė yra PVM mokėtoja, taigi, turi teisę į PVM atskaitą – mokėtino į biudžetą PVM mokesčio mažinimą arba grąžinimą iš biudžeto. Teismas neturi pareigos priteistinas sumas vertinti bylos šaliai kaip mokesčių mokėtojai galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai jas koreguoti.

Dėl sumokėto avanso

79.       Byloje nėra ginčo, kad AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ yra sumokėjusi 10 000 Eur avanso pagal Nuomos sutartį 1, kurios 6 punkte šalys susitarė dėl dviejų sąlygų, susijusių su atsakovės sumokėta 10 000 Eur avanso suma: 1) įskaitoma nuomininko įmokoms už paskutinius nuomos mėnesius ir / arba 2) nuomotojo turtui padarytai žalai (nuostoliams) atlyginti, jei ji bus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, jog šios avanso sumos neįskaitė į nuomininko įmokas už paskutinius nuomos mėnesius, nes nežino, ar nuomojamai dujų stočiai nėra padaryta žala (nuostoliai).

80.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo į priteistą kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi po 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pasibaigimo sumą (66 885,97 Eur) įskaityti atsakovės sumokėtą     10 000 Eur avanso sumą (2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties 6 punktas), kadangi nėra nustatyta antra sąlyga – dujų stočiai nepadaryta žala. Ieškovė patvirtino, jeigu nuomotam turtui (dujų stočiai) nebus padaryta žala, 10 000 Eur avanso sumą įskaitys į teismo procesiniu sprendimu priteistos sumos dalį.

Dėl netesybų (delspinigių) priteisimo

81.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad PVM sąskaitų faktūrų pagrindu suskaičiuoti delspinigiai ne iki kreipimosi į teismą dienos, bet ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. liepos 27 d. Tačiau 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutartyje šalys nesusitarė, kad atsakovė turi pareigą mokėti netesybas (delspinigius) iki visiško prievolės įvykdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad daliai netesybų yra suėjusi ieškinio senatis (pradelstos apmokėti daugiau nei 180 dienų).

82.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Delspinigių dydis nustatomas įstatymu ar sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius) (CK 6.70, 6.71 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

83.       2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos bei kitų mokesčių, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,04 proc. delspinigių nuo nesumokėtos mokesčių sumos. Pagal Nuomos sutarties 11 punktą atsakovė privalėjo atsiskaityti už nuomą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Ieškovė prašė priteisti iš viso        3 097,89 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo nepamokėtų dešimties PVM sąskaitų faktūrų mokėjimų sumų.

84.       Nustatyta, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti 1 697,35 Eur delspinigių, kuriuos paskaičiavo nuo 40 183,50 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi sumos pagal šešias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. sausio 31 d. Nr. SAN20-0010 (6 050 Eur) už 180 d. (nuo 2020 m. lapkričio  21 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.) 435,60 Eur delspinigių; 2) 2020 m. lapkričio 30 d. Nr. SAN20-0011 (6 050 Eur) už 150 d. (nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.) 363 Eur delspinigių; 3) 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. SAN 20-0012 (9 933,50 Eur) už 119 d. (nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.) 472,83 Eur delspinigių; 4) 2020 m. sausio 31 d. Nr. SAN21-0001 (6 050 Eur) už 88 d. (nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.) 212,96 Eur delspinigių; 5) 2021 m. vasario 28 d. Nr. SAN21-0002 (6 050 Eur) už 60 d. (nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.) 145,20 Eur delspinigių ir 6) 2021 m. balandžio 1 d. nr. SAN21-0003 (6 050 Eur) už 28 d. (nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. gegužės 20 d.) 67,76 Eur delspinigių. Kadangi atsakovė toliau negrąžino dujų stoties, ieškovė 2021 m. liepos 27 d. pareiškime reikalavimus patikslino (padidino) ir prašė priteisti 3 097,89 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 66 885,98 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi po ieškinio pateikimo teismui (ieškinys teisme gautas (registruotas) 2021 m. gegužės 20 d.) iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo (2021 m. liepos 27 d.) pagal keturias PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo pateiktos atsakovei apmokėjimui ir jų mokėjimo terminai yra suėję: 1) Nr. SAN21-00004 (6 050 Eur) už 67 d. (nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 162,14 Eur delspinigių; 2) Nr. SAN21-00005 (1 022,30 Eur) už 60 d. (nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 24,54 Eur delspinigių; 3) Nr. SAN21-0006 (6 358,43 Eur) už 35 d. (nuo 2021 m birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) už 35 d. (nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 89,02 Eur delspinigių ir 4) Nr. SAN21-0007 (13 271,75 Eur) už 6 d. (nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 31,85 Eur delspinigių. Taigi, reikalavimas dėl kompensacijos padidėjo 26 702,48 Eur suma (6 050 Eur + 1 022,30 Eur  + 6 358,43 Eur +              13 271,75 Eur), atitinkamai ir delspinigių 307,55 suma (162,14 Eutr  + 24,54 Eur + 89,02 Eur + 31,85 Eur). Taip pat delspinigių suma pagal šešias PVM sąskaitas faktūras, numeriai: SAN20-0010, SAN20-0011, SAN20-0012, SAN21-0001, SAN21-0002 ir SAN21-000 padidėjo 1 093 Eur suma (164,56 Eur + 164,56 Eur + 270,20 Eur + 164,56 Eur + 164,56 Eur + 164,56 Eur), nes ieškovė paskaičiavo delspinigius už ilgesnį laikotarpį – iki 2021 m. liepos 27 d., t. y.: 1)  pagal 2020 m. sausio 31 d. Nr. SAN20-0010 (6 050 Eur) už 248 d. (nuo 2020 m. lapkričio    21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 600,16 Eur delspinigių (skirtumas sudaro 164,56 Eur = 600,16 Eur – 435,60 Eur); 2) pagal 2020 m. lapkričio 30 d. Nr. SAN20-0011 (6 050 Eur) už 218 d. (nuo   2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 527,56 Eur delspinigių (skirtumas sudaro   164,56 Eur = 527,56 Eur - 363 Eur); 3) 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. SAN 20-0012 (9 933,50 Eur) už 187 d. (nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) suskaičiuota 743,03 Eur delspinigių (skirtumas sudaro 270,20 Eur = 743,03 Eur – 472,83 Eur) ; 4) 2020 m. sausio 31 d. Nr. SAN21-0001 (6 050 Eur) už 156 d. (nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) suskaičiuota 377,52 Eur delspinigių (skirtumas sudaro 164,56 Eur = 377,52 Eur – 212,96 Eur); 5) 2021 m. vasario 28 d. Nr. SAN21-0002 (6 050 Eur) už 128 d. (nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 309,76 Eur delspinigių (skirtumas sudaro 164,56 Eur = 309,76 Eur – 145,20 Eur ) ir          6) 2021 m. balandžio 1 d. Nr. SAN21-0003 (6 050 Eur) už 96d. (nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. liepos 27 d.) 232,32 Eur delspinigių (skirtumas sudaro 164,56 Eur = 232,32 Eur -    67,76 Eur). 

85.       Reziumuotina, kad ieškovė delspinigių sumas pagal visas (dešimt) PVM sąskaitas faktūras suskaičiavo už ilgesnį laikotarpį, t. y. ne iki 2021 m. gegužės 20 d. (ieškinio pateikimo), o iki 2021 m. liepos 27 d. (pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo).

86.       Atsakovė nurodo, kad dalis netesybų sumos (1 093 Eur delspinigių) negali būti priteista, nes tokiam reikalavimui yra suėjusi ieškinio senatis. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 5 dalis reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžią tęstiniams pažeidimams ir nustato, kad tęstinio pažeidimo atveju, t. y. kai pažeidimas vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.  Tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-415/2015). Aiškinant CK 1.127 straipsnio 5 dalį spręstina, kad ji taikytina esant ne bet kokiam piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimui, ši teisės norma paprastai taikoma tęstinio pažeidimo teisinėms pasekmėms, susijusioms su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną, ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e 3K-3-185-248/2017 43 punktą). Ieškinio senaties ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 390/2012).

87.       Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai (dujų stoties naudojimas) traktuotini kaip tęstinis pažeidimas, todėl 1 093 Eur delspinigių suma buvo paskaičiuota (perskaičiuota) pagal šešias PVM sąskaitas faktūras, numeriai: SAN20-0010, SAN20-0011, SAN20-0012, SAN21-0001, SAN21-0002 ir SAN21-0003. Byloje nėra duomenų, jog įstatymo nustatytas senaties terminas būtų buvęs sustabdytas ar nutrūkęs. Atsakovei delspinigiai skaičiuoti dėl jos tęstinio pažeidimo (dujų stoties naudojimo nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. liepos 27 d.), pritaikius ieškinio senatį pagal CK 1.127 straipsnį. Taigi, ieškovei pagrįstai priteista 1 093 Eur dalis delspinigių sumos.

Dėl negautų pajamų priteisimo

88.       Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022, 20 punktas).

89.       Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas ir dydis nepreziumuojami, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas jį (žalos dydį) tinkamai apskaičiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008;      2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas).

90.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 84 000 Eur (10 500 Eur × 8 mėn.) negautų pajamų, kurias sudaro nuomos kainų skirtumas (10 500 Eur suma). Pagal Nuomos sutartį 1 atsakovė mokėjo       5 000 Eur nuomos mokestį (6.3 papunktis), o pagal Nuomos sutartį 2 UAB „Jozita“ turėjo mokėti 15 500 Eur nuomos mokestį (4.1 papunktis). Taigi, už aštuonių mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo Nuomos sutarties 1 sudarymo iki ieškinio pareiškimo dienos (ieškinys priimtas 2021 m. gegužės 25 d.) (63 000 Eur (10 500 Eur × 6 mėn. pagal ieškinį) + 21 000 Eur  (10 500 Eur ×         2 mėn. iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo (pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priimtas 2021 m. liepos 28 d.) susidaro 84 000 Eur.

91.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nagrinėjamai bylai yra nereikšmingos aplinkybės, susijusios su UAB „Jozita“ galimybėmis (neturi tam tikrų leidimų, atestatų ir pan.) vykdyti ūkinę komercinę veiklą ginčo dujų stotyje. Akcentuotina, jog UAB „Jozita“ 2020 m. lapkričio 18 d. išreiškė laisvą valią nuomoti dujų stotį (sudarė Nuomos sutartį 2) nuo nuomos pradžios dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki 2021 m. gruodžio 31 d. (3.1 papunktis) už 15 500 Eur su PVM / mėn. Ieškovė pateikė įrodymus, kad po to, kai atsakovė grąžino dujų stotį ieškovei (įvykdė teismo sprendimo įsiteisėjusią dalį), dujų stotis nedelsiant buvo perduota nuomininkei UAB „Jozita“ pagal Nuomos sutartį 2, kuri buvo šalių pratęsta 2021 m. gruodžio 30 d. bei UAB „Jozita“ sumokėjo nuompinigius. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės iškeltas abejones, susijusias su 2020 m. lapkričio 18 d. Nuomos sutarties tariamumu bei pagrindžia ieškovės teisėtus lūkesčius – nuo Nuomos sutarties 2 sudarymo galėjo gauti pajamų (daug didesnius nuomos mokesčius) iš nuomininkės UAB „Jozita“, bet jų negavo dėl atsakovės sąmoningų veiksmų (negrąžino ieškovei dujų stoties).

92.       Byloje nustatyta, kad nuomotoja UAB „Sanopia“ sistemingai ragino nuomininkę AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ tartis dėl nuomos kainos padidinimo, taip pat ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie 2020 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties su UAB „Jozita“ sudarymą dėl dujų stoties nuomos už rinkos sąlygas atitinkančią didesnę kainą bei buvo įspėjusi dėl nuomos kainų skirtumo sumokėjimo. 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. kovo 31 d. Pagal UAB „Sanopia“ ir AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ sudarytos Nuomos sutarties               4.9 papunktį pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, nuomininkas turėjo grąžinti nuomotojui turtą (dujų stotį) ne blogesnės būklės, kokia jam buvo perduota, atsižvelgiant į normalų turto susidėvėjimą, tai fiksuojant turto priėmimo–perdavimo akte. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nuomininkė (atsakovė) dujų stoties negrąžino nuomotojai (ieškovei) nei 2020 m. balandžio 1 d. (kitą dieną po Nuomos sutarties 1 pabaigos), nei Nuomos sutarties 2 sudarymo metu ir iki ieškinio priėmimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.). Yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (nesusitarusi dėl didesnės nuomos kainos mokėjimo ir po 2017 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pabaigos 2020 m. kovo 31 d. (ir dar ilgą laiką) neatlaisvino / negrąžino dujų stoties nuomotojai) ir ieškovei padarytos žalos (negalėjo dujų stoties nuomoti UAB „Jozita“ pagal Nuomos sutartį 2 bei gauti daug didesnius (15 500 Eur) nuompinigius (pajamas)).  

93.       Nustatinėjant ieškovo negautas pajamas, būtina atsižvelgti į tai, ar ieškovas turėtų nuo gautų iš nuomos pajamų mokėti pelno mokestį ir kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309- 313/2018).

94.       Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. PMĮ 2 straipsnio 24 dalyje įtvirtinta, kad pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais. PMĮ                2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, jog sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. Pagal PMĮ 48 straipsnį pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio (mokestinių metų) dienos būklę.

95.       Iš UAB „Sanopia“ 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d.  ieškovė buvo patyrusi 132 934 Eur nuostolių. UAB „Sanopia“ 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės patirti nuostoliai sudarė 145 602 Eur sumą. Dujų stoties nuomos (nuompinigių) ir jos naudojimo (elektros energijos, vandens ir komunalinės, valstybinio žemės nuomos, nekilnojamojo turto komunalinių atliekų tvarkymo draudimo) sąnaudas patyrė (turėjo sumokėti) atsakovė. Skaičiavimų, susijusių su ieškovės negautomis pajamomis, atsakovė nepateikė. Atsiliepimo į apeliacinį skundą 81 punkte nurodyta, jog ieškovė 2020 m. veikė nuostolingai, todėl neturėjo pareigos mokėti pelno mokestį.

96.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

97.       Nagrinėjamoje byloje yra įrodyti nuostoliai kaip negautos pajamas, taip pat visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos taikymo atsakovei sąlygos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės nuostolių negautų pajamų forma (84 000 Eur), nes nuomininkė UAB „Jozita“ nuo 2020 m. lapkričio 18 d. (nuomos sutarties sudarymo) iki 2021 m. gruodžio 28 d. (dujų stoties perdavimo UAB „Jozita“) negalėjo nuomoti dujų stoties ir mokėti nuomotojai UAB „Sanopia“ daug didesnį nuomos mokestį dėl atsakovės tęstinių tyčinių veiksmų (nuo 2020 m. kovo 31 d. (nuomos sutarties pabaigos) iki 2021 m. pabaigos negrąžino dujų stoties ieškovei). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 84 000 Eur (10 500 Eur ×     8 mėn.) negautų pajamų nuo nuomos sutarties sudarymo (2020 m. lapkričio 18 d.) iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (priimtas 2021 m. liepos 28 d.).

Dėl prašomų priteisti netesybų (delspinigių) ir procesinių palūkanų

98.       Ieškovė prašė priteisti 3 097,89 Eur netesybų (delspinigių) nuo 66 885,97 Eur kompensacijos už atsakovės naudojimąsi dujų stotimi, nuo 2020 m. lapkričio 21 d. (po ieškinio pateikimo teismui 2021 m. gegužės 20 d.) iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo (2021 m. liepos 27 d.), o procesines palūkanas – nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo 2021 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

99.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl delspinigių ir procesinių palūkanų įskaitymo galimybės kaip skolininko dvigubos atsakomybės išvengimo priemonės. Atsiliepimo į apeliacinį skundą 78 punkte nurodyta, kad ieškovė pasirinko savo pažeistas teises ginti teismo prašydama taikyti tiek nuomos sutartyje numatytą pažeistų teisių gynimo būdą – delspinigių priteisimą, tiek specialiame įstatyme numatytą – procesinių palūkanų priteisimą. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo taikyti šių abiejų civilinių teisių gynybos būdų, ieškovės nuomone, būtų tikslingiausia taikyti ieškovei finansiškai naudingesnį pažeistų teisių gynimo būdą.

100.       Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis,         6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių atlyginimo priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių, atlyginimo. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003).

101.       Nuomos sutarties 1 13 punkte šalys susitarė dėl netesybų dydžio – už kiekvieną uždelstą dieną po 0,04 proc. delspinigių nuo nesumokėtos mokesčių sumos. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Atsakovė neprašo netesybų (3 097,89 Eur) sumažinti. Teismas savo iniciatyva netesybų              (3 097,89 Eur) dydžio nemažina, nes 0,04 proc. delspinigių tarifas nėra neprotingas ar akivaizdžiai per didelis. Atsakovė nesąžiningai ilgą laiką (nuo 2020 m. kovo 31 d. ir po bylos iškėlimo teisme) naudojo dujų stotį ir jos negrąžino ieškovei.

102.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

103.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tęstiniam pažeidimui, ieškovė turi teisę, kad jai būtų atlyginti visi nuostoliai padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. To reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 3 097,89 Eur delspinigių.

104.       Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio      1 dalyje nurodyta, kad komercine sutartimi yra laikoma tokia sutartis, kurią sudaro ūkio subjektai arba ūkio subjektai ir viešieji subjektai dėl už atlyginimą perduodamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų. 

105.       Nuomos sutartį 1 dėl dujų stoties sudarė du ūkio subjektai: nuomotoja UAB „Sanopia“ ir nuomininkė AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“; dujų stotis perduota nuomininkei už atlyginimą ir mokėjimai už nuomotą dujų stotį buvo vykdomi Nuomos sutarties 1 pagrindu; AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ įsipareigojo dujų stotį naudoti savo pagrindinėje ūkinėje komercinėje veikloje – suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo (Nuomos sutarties 1         6 punktas ir 4.1 papunktis). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo prasme Nuomos sutartis 1 nėra komercinė.

106.       Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio          3 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018, 37 punktas). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 

107.       Atsižvelgusi į tai, kad ieškovei priteista 150 885,97 Eur nuostolių (66 885,97 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi ir 84 000 Eur negautų pajamų), Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas pirmosios instancijos teismo pritaikytas nepagrįstai. Be to, ieškovė prašė priteisti iš viso 66 885,98 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi iki ieškinio pateikimo (40 183,50 Eur) ir iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo (26 702,47 Eur), taip pat iš viso 84 000 Eur negautų pajamų iki ieškinio pateikimo (63 000 Eur) ir iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo           (21 000 Eur). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei 8 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos         (150 885,97 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patikslinti. Priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų nuostolių sumų – 103 183,50 Eur (40 183,50 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi + 63 000 Eur negautų pajamų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 702,47 Eur (26 702,47 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi + 21 000 Eur negautų pajamų) nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo teisme dienos (2021 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

108.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio   1 dalis).

109.       Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nėra keliamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu priteistos 2 217 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) sumos. Atsakovė kvestionuoja ieškovei priteistą 10 763,87 Eur bylinėjimosi (suteiktų teisinių paslaugų) išlaidų pagrįstumą ir dydį.

110.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 31 d. gautas ieškovės prašymas dėl 12 192,57 Eur su PVM (10 300,37 Eur be PVM) bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šie įrodymai: 1) 2021 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2101745 dėl 4 757,76 Eur                  (3 817,50 Eur už teisines paslaugas ir 114,53 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i35) ir AB SEB bankas 2021 m birželio 29 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 5 817,74 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitas faktūras Nr. TGSLT2101745 ir Nr. TGSLT2101744 (prašymo priedas Nr. i36); 2) 2021 m. liepos 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2101919 dėl 1 289,92 Eur (1 035 Eur už teisines paslaugas ir 31,05 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i37) ir AB SEB bankas 2021 m liepos 27 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 1 525,47 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitas faktūras Nr. TGSLT2101918 ir Nr. TGSLT2101919 (prašymo priedas Nr. i38); 3)     2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2102216 dėl 4 425 Eur  (3 550,50 Eur už teisines paslaugas ir 106,52 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i39) ir AB SEB bankas 2021 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą      4 425 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2102216 (prašymo priedas Nr. i40); 4) 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2102306 dėl 1 719,89Eur        (1 380 Eur už teisines paslaugas ir 41,40 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i41) ir AB SEB bankas 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 1 719,89 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2102306 (prašymo priedas Nr. i42). Šio prašymo 22 punkte yra pateikta lentelė, kurioje nurodytos teisinės paslaugos pagal ketvirčius.

111.       Taip pat Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 19 d. gauti ieškovės prašymas dėl          560,84 Eur su PVM (463,50 Eur be PVM) papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šie įrodymai – 2021 m. rugsėjo 13 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2102555 dėl 560,84 Eur (450 Eur už teisines paslaugas ir 13,50 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i43) ir AB SEB bankas 2021 m. rugsėjo 13 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą     560,84 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2102555 (prašymo priedas Nr. i44). Šiame prašyme ieškovė nurodė, kad papildomas bylinėjimosi išlaidas sudaro: susipažinimas su atsakovės pateiktais procesiniais dokumentais, t. y. su 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymu išduoti teismo liudijimą bei 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymais prijungti papildomus įrodymus; pasirengimas 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžiui; šio prašymo parengimas ir ieškovės atstovavimas 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje. Prašymo 17 punkte yra pateikta lentelė, kurioje suteiktos teisinės paslaugos detalizuotos pagal ketvirčius.

112.       Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

113.       Visos sąskaitos faktūros išrašytos už teisines paslaugas ir už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą, todėl iš jų turinio nėra galimybės nustatyti už kokio konkrečiai procesinio dokumento parengimą ar veiksmą (atstovavimo paslaugą) jos buvo išrašytos. Ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 20 punkte abstrakčiai nurodytos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos: susipažinimas su bylai aktualiais dokumentais, įrodymų, reikalingų ieškiniui parengti rengimas, kliento konsultavimas procesiniais klausimais; ieškinio parengimas; atsiliepimo į ieškinį teisinės analizės atlikimas, kliento konsultavimas, įrodymų dublikui parengti rinkimas; dubliko parengimas; tripliko teisinės analizės atlikimas, kliento konsultavimas; pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo parengimas; prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas; susipažinimas su 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsiliepimu į pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo; šio prašymo parengimas; pasirengimas 2021 m. rugpjūčio 31 d. posėdžiui ir atstovavimas 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje. Taip pat ieškovės pateiktuose abejuose prašymuose yra lentelės, kuriose nurodyti duomenys apie suteiktas paslaugas pagal ketvirčius. Taigi, nėra galimybės tiksliai nustatyti kada ir koks procesinis dokumentas buvo parengtas / apmokėtas. 

114.       Iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2293-467/2021 gautų (registruotų) ieškovės UAB „Sanopia“ dokumentų nustatyta, kad ieškinys gautas 2021 m. gegužės 20 d., dublikas   2021 m. liepos 8 d., pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo 2021 m. liepos 28 d., prašymas priimti įrodymus 2021 m. rugpjūčio 9 d., prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2021 m. rugpjūčio 21 d., prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2021 m. rugsėjo 14 d. Iš Vilniaus apygardos teismo  informacinių pažymų nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdis vyko nuo 14.31 val. iki 16.29 val.; 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdis vyko nuo 13.38 val. iki 15.47 val.

115.       Teisėjų kolegijos vertinimu: 1) 2021 m. birželio 28 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2101745 ir jos 2021 m birželio 29 d. apmokėjimo dokumentas yra susiję su ieškinio, pateikto 2021 m. gegužės 20 d., parengimu; 2) 2021 m. liepos 12 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2101919 ir jos 2021 m liepos 27 d. apmokėjimą patvirtinantis dokumentas yra susiję su dubliko, pateikto 2021 m. liepos 8 d., ir pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, pateikto 2021 m. liepos 28 d. paruošimais; 3) 2021 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2102216 bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. rugpjūčio 20 d. dokumentas yra susiję su prašymo priimti įrodymus, pateikto 2021 m. rugpjūčio 9 d., parengimu; 4) 2021 m. rugpjūčio 25 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2102306 ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. rugpjūčio 30 d. dokumentas yra susiję su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikto 2021 m. rugpjūčio 21 d., paruošimu; 5) 2021 m. rugsėjo 13 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2102555 bei jos apmokėjimą pagrindžiantis 2021 m. rugsėjo 13 d. dokumentas yra susiję su prašymo išduoti teismo liudijimą, pateikto     2021 m. rugsėjo 7 d., ir prašymo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų pritesimo, pateikto 2021 m. rugsėjo 14 d., parengimais bei už atstovavimą teismo posėdžiuose.

116.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

117.       Pirmiausia pažymėtina tai, kad į visas sąskaitas faktūras yra įtrauktos sumos už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedus. Nei prašymuose, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nėra paaiškinta kokia tai yra teisinė (atstovavimo) paslauga, todėl teisėjų kolegija šias išlaidas (už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedus) vertina kaip sudedamąsias procesinių dokumentų paruošimo dalis, t. y. sąskaitose faktūrose nurodytų galutinių sumų su PVM kontekste.

118.       Sprendžiant dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, atsižvelgiama ir į teismų praktiką. Susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017, 57 p.). Susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 p.). Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 51 p.), taip pat už advokato laiką, sugaištą vykstant į teismo posėdį kitame mieste (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019).

119.       Nustatyta, kad ieškovės prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą (4 757,76 Eur) viršija šioje byloje rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už ieškinio parengimą dydį       (1 524,20 Eur × 2,5 = 3 810,50 Eur) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis). Ieškovės prašoma priteisti suma (1 289,92 Eur) už dubliko (1 517, 40 Eur × 1,5 = 2 276,10  Eur) (Rekomendacijų 8.3 papunktis) ir pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (1 517,40 Eur ×0,4 = 606,96 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis) parengimus, iš viso 2 883,06 Eur, yra mažesnė (159,14 Eur suma) už šioje byloje rekomenduojamus priteisti maksimalius advokato suteiktos pagalbos užmokesčių dydžius. Ieškovės prašoma priteisti suma už prašymo priimti įrodymus paruošimą (4 425 Eur) stipriai viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už tokio dokumento paruošimą (1 517,40 Eur × 0,4 = 606,96 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Ieškovės prašoma priteisti suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paruošimą (1 719,89 Eur) irgi daugiau nei dvigubai viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už šio dokumento paruošimą (1 517,40 Eur × 0,4 = 606,96 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Galiausiai ieškovės prašoma priteisti suma (560,84 Eur) už prašymų išduoti teismo liudijimą (1 517,40 Eur × 0,25 = 379,35 Eur) (Rekomendacijų              8.6 papunktis) ir dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 517,40 Eur × 0,4 = 606,96 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis), taip pat už atstovavimą 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžiuose (1 517,40 Eur × 0,1 = 181,70 Eur × po 2 val. = 606,80 Eur) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas) yra mažesnė (1 032,27 Eur suma) už rekomenduojamus priteisti maksimalius nurodytų pagalbų ir paslaugų užmokesčių dydžius (379,35 Eur + 606,96 Eur + 606,80 Eur = 1 593,11 Eur).

120.       Taigi, atsižvelgus į Rekomendacijas, išlaidų už ieškinio parengimą suma mažintina nuo               4 757,76 Eur iki 3 810,50 Eur. Išlaidų suma už dubliko ir pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo parengimus sudaro 1 289,92 Eur. Išlaidų suma, patirta už prašymo priimti įrodymus paruošimą mažintina nuo 4 425 Eur iki 606,96 Eur, taip pat mažintina išlaidų suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paruošimą nuo 1 719,89 Eur iki 606,96 Eur. Ieškovės turėtų išlaidų už prašymų išduoti teismo liudijimą, dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo paruošimą bei už atstovavimą dvejuose teismo posėdžiuose sudaro 560,84 Eur. Pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažįstama 6 875,18 Eur suma (3 810,50 Eur + 1 289,92 Eur +            606,96 Eur + 606,96 Eur +  560,84 Eur).

121.       Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Šalis, teikdama teismui prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su advokato ar padėjėjo pagalba, kurių dydis siekia maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą užmokesčio dydį, turėtų nurodyti, kokios svarbios Rekomendacijų 2.1–2.10 papunkčiuose nustatytos aplinkybės egzistuoja nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).

122.       Šio ginčo sudėtingumas nevertinamas kaip išimtinis, todėl savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį bei priteisti ieškovei daugiau, negu rekomenduojamos priteisti maksimalios sumos. Byloje nebuvo atliekamos ekspertizės, ji išnagrinėta operatyviai (ieškinys priimtas 2021 m. gegužės 25 d., o teismo sprendimas 2021 m. spalio 4 d.) ir ieškinio suma (virš 150 000 Eur) ginčo kontekste (tarp dviejų juridinių asmenų, verslininkų dėl dujų stoties komplekso) nėra itin didelė. 

123.       Teisėjų kolegija atsižvelgusi į Rekomendacijas, sprendžia patikslinti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 10 763,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 6 875,18 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

124.       Atsakovės AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ apeliacinis skundas iš esmės yra netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 18 d. gavo ieškovės UAB „Sanopia“ ir teisių perėmėjo A. L. prašymą dėl 7 174,96 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiame prašyme nurodyta, jog UAB „Sanopia“ ir A. L. (kartu) patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: už 2021 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo analizę bei komentarų klientui pateikimą; už susipažinimą su įvairiais teismo procesiniais dokumentais, pvz: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. sausio 13 d. ir 2022 m. birželio  1 d. nutartimis; už apeliacinio skundo analizę bei komentarų klientui pateikimą; už apeliacinio skundo surašymą ir jame išdėstytų argumentų aptarimą su klientu; už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; už 2021 m. lapkričio 30 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą; už vykdomojo rašto gavimą ir antstolio, kuris sutiktų pradėti vykdomąją bylą, suradimą ir vykdomojo rašto pateikimą vykdymui iš dalies; kliento konsultavimą vykdymo procese žodžiu; už įvairių raštų bei sutarčių, priėmimo–perdavimo aktų ir jų priedų rengimą, bendravimą su antstoliu bei atsakovės valdymo organų nariais; už 2022 m. sausio 12 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą; už 2022 m. sausio 14 d. prieštaravimų dėl vykdomo rašto išdavimo analizę; už Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties analizę; už 2022 m. sausio 26 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties parengimą; už 2022 m. sausio 26 d. prašymo pakeisti ieškovę teisių perėmėju parengimą; už susipažinimą su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei susipažinimą su teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi, kuria išnagrinėtas atskirasis skundas; už 2022 m. birželio 10 d. prašymo priimti naujus įrodymus parengimą.

125.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirai nepriteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: už susipažinimą su teismo ir šalių procesiniais dokumentais, jų analizę bei komentarų klientui pateikimą; už vykdomojo rašto gavimą (šį dokumentą teismas išsiunčia išieškotojui), už kliento konsultavimą vykdymo procese žodžiu, antstolio suradimą, vykdomojo rašto pateikimą ir bendravimą su antstoliu bei atsakovės valdymo organų nariais; už susipažinimą su atsiliepimu į atskirąjį skundą.

126.       Prie prašymo ieškovė pridėjo dokumentus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) 2021 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2102770 dėl 84,14 Eur (67,50 Eur už teisines paslaugas ir 2,03 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i49) ir AB SEB bankas 2021 m. spalio 27 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 84,14 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2102770 (prašymo priedas Nr. i50); 2) 2022 m. sausio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2200082 dėl 4 611,31 Eur     (3 700 Eur už teisines paslaugas ir 111 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i51) ir AB SEB bankas 2022 m. sausio 12 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 10 181,65 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitas faktūras, numeriai: GSLT220081 ir TGSLT2200082 (prašymo priedas Nr. i52); 3) 2022 m. balandžio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2201015 dėl 66,99 Eur (53,75 Eur už teisines paslaugas ir 1,61 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i53) ir AB SEB bankas 2022 m. birželio 2 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 1 793,12 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitas faktūras, numeriai: TGSLT2201014 ir TGSLT2201015 (prašymo priedas Nr. i54); 4) 2022 m. vasario      24 d. sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2200551 dėl 1 608,66 Eur (prašymo priedas Nr. i55) ir AB SEB bankas 2022 m. balandžio 4 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 10 784,35 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitas faktūras, numeriai: TGSLT2200550, TGSLT2200551 ir TGSLT2200552 (prašymo priedas Nr. i56); 5) 2022 m. birželio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2201638 dėl 803,86 Eur (645 Eur už teisines paslaugas ir 19,35 Eur už 3 proc. pridėtinių išlaidų priedą) (prašymo priedas Nr. i57) ir AB SEB bankas 2022 m. birželio 13 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 803,86 Eur; mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2201638 (prašymo priedas Nr. i57).

127.       Ieškovė ir jos teisių perėmėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad                7 174,96 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus leistino priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių skaičiavimų (kokius koeficientus taikė ir už kokius laikotarpius, nuo kokių procesinių dokumentų, pagal kokias sąskaita faktūras ir pan.). Nuo kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu) priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Iš prašyme pateiktos lentelės kaip detalizuojančios bylinėjimosi išlaidas (ir iš sąskaitų faktūrų turinio) nėra galimybės nustatyti už kokio konkrečiai procesinio dokumento parengimą kokios sumos sumokėtos. Todėl vertinama analogiškai, atsižvelgiant į procesinių dokumentų gavimo teisme sąsajas su tuo metu išrašytomis / apmokėtomis sąskaitomis faktūromis.

128.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2293-467/2021 2021 m. gruodžio 1 d. gauti: 1) ieškovės prašymas dėl 2021 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota per 30 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ir grąžinti ieškovei priklausantį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksą (suskystintų dujų pilstymo stotį) ir su šiais daiktais susijusią techninę dokumentaciją, vykdomojo rašto išdavimo; 2) 2022 m. sausio 12 d. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies, kuria priteista kompensacija už naudojimąsi dujų stotimi, delspinigiai ir procesinės palūkanos, vykdomojo rašto išdavimo; 3)   2022 m. sausio 26 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-428-798/2022 gauti (registruoti) šie ieškovės procesiniai dokumentai: 1) atsiliepimas į apeliacinį skundą 2021 m. gruodžio 1 d., 2) prašymas dėl ieškovo pakeitimo 2022 m. sausio 26 d., 3) prašymas priimti naujus įrodymus 2022 m. birželio 10 d. ir 4) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo      2022 m. birželio 13 d.

129.       Teisėjų kolegijos vertinimu: 1)  2021 m. spalio 6 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2102770 ir jos 2021 m. spalio 27 d. apmokėjimo dokumentas nesusiję su vėliau pateiktu (2021 m. lapkričio        4 d.) ieškovės prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies; 2) 2022 m. sausio 6 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2200082 ir jos 2022 m. sausio 12 d. apmokėjimo dokumentas susiję su prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies, pateikto 2021 m. lapkričio 4 d. ir atsiliepimo į apeliacinį skundą, pateikto     2021 m. gruodžio 1 d., parengimais; 3) 2022 m. vasario 24 d. sąskaita faktūra Nr. TGSLT2200551 ir jos 2022 m. balandžio 4 d. apmokėjimo dokumentas susiję su prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies, kuria priteista kompensacija už naudojimąsi dujų stotimi, delspinigiai ir procesinės palūkanos, vykdomojo rašto išdavimo, pateikto 2022 m. sausio 12 d., ir prašymo dėl ieškovo pakeitimo, pateikto 2022 m. sausio 26 d., parengimais; 4) 2022 m. balandžio 7 d. sąskaita faktūra ir jos 2022 m. birželio 2 d. apmokėjimo dokumentas susiję su atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties, pateikto 2022 m. sausio 26 d., parengimu; 5) 2022 m. birželio 10 d. sąskaita faktūra ir jos 2022 m. birželio 13 d. apmokėjimą patvirtinantis dokumentas susiję su prašymo priimti naujus įrodymus, pateiktu 2022 m. birželio 10 d. parengimu ir nėra susiję su vėliau (2022 m. birželio 13 d.) pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paruošimu.

130.       Nustatyta, kad ieškovės prašoma priteisti suma (4 611,31 Eur) už prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies        (1 598,10 Eur × 0,4 = 639,24 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą (1 598,10 Eur × 1,3 = 2 077,53 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis) parengimus suma (369,24 Eur + 2 077,53 Eur = 2 446,77 Eur) daugiau nei dvigubai viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčių dydžius. Ieškovės prašoma priteisti suma (1 608,66 Eur) už prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies, kuria priteista kompensacija už naudojimąsi dujų stotimi, delspinigiai ir procesinės palūkanos, vykdomojo rašto išdavimo (1 598,10 Eur × 0,4 = 639,24 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis) ir prašymo dėl ieškovo pakeitimo (1 598,10 Eur × 0,4 = 639,24 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis) parengimus suma (639,24 Eur + 639,24 Eur = 1 278,48 Eur) yra didesnė nei rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčių dydžiai. Ieškovės prašoma priteisti suma (66,99 Eur) už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties (1 679,30 Eur × 0,4 = 671,72 Eur) (Rekomendacijų 8.15 papunktis) paruošimą yra mažesnė nei rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato parengtą atskirąjį skundą. Ieškovės prašoma priteisti suma (803,86 Eur) už prašymo priimti naujus įrodymus (1 679,30 Eur × 0,4 = 671,72 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis) paruošimą yra didesnė nei rekomenduojamas priteisti maksimalus tokių teisinių paslaugų užmokesčio dydis.

131.       Atsižvelgus į Rekomendacijas, išlaidų už prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimus suma mažintina nuo 4 611,31 Eur iki 2 446,77 Eur. Išlaidų suma už prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalies vykdomojo rašto išdavimo ir prašymo dėl ieškovo pakeitimo paruošimus mažintina nuo 1 608,66 Eur iki                 1 278,48 Eur. Išlaidų suma už atskirojo skundo parengimą sudaro 66,99 Eur. Išlaidų suma už prašymo priimti naujus įrodymus paruošimą mažintina nuo 803,86 Eur iki 671,72 Eur. Pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažįstama 4 463,96 Eur suma (2 446,77 Eur + 1 278,48 Eur + 66,99 Eur + 671,72 Eur).

132.       Teisėjų kolegija priteisia ieškovei UAB „Sanopia“ (teisių perėmėjas A. L.) iš atsakovės AB „SUSKYSTINTOS DUJOS“ 4 463,96 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijoje teisme.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Pakeisti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Sanopia“ teisių perėmėju A. L. (A. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

        Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanopia“ (juridinio asmens kodas 304408415) iš atsakovės akcinės bendrovės „SUSKYSTINTOS DUJOS“ (juridinio asmens kodas 110856894)             8 (aštuoni) procentai procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (150 885,97 Eur), nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 10 763,87 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų.

        Šią dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanopia“ (teisių perėmėjas A. L.) iš atsakovės akcinės bendrovės „SUSKYSTINTOS DUJOS“ 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų: 103 183,50 Eur (40 183,50 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi ir 63 000 Eur negautų pajamų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 25 d.) ir 47 702,47 Eur (26 702,47 Eur kompensacijos už naudojimąsi dujų stotimi ir              21 000 Eur negautų pajamų) nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo teisme dienos (2021 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 875,18 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir aštuoniolika centų) bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų.

        Priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės akcinės bendrovės „SUSKYSTINTOS DUJOS“ 4 463,96 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                Romualda Janovičienė

               Danguolė Martinavičienė

               Antanas Rudzinskas