Civilinė byla Nr. e2-431-638/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00036-2019-7
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6.
(S)
2.6.1.5.; 2.6.10.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ ieškinį atsakovams A. D., N. B., A. K., R. B., tretieji asmenys E. U., L. B. AS, veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių, draudimo bendrovės H. S. Limited, B. M. A. L., A. W. Managing A. L., dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė BUAB „KDS grupė“, galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo A. D. 1 382 949 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų N. B., A. K., R. B. ir A. D. 165 051 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike, ieškinio reikalavimo patikslinime nurodė, kad atsakovai N. B., A. K., R. B. kaip buvę BUAB „KDS grupė“ valdybos nariai ir atsakovas A. D. kaip buvęs UAB „KDS grupė“ direktorius 2015 m. rugpjūčio 10 d. pagal ieškovo valdybos priimtą nutarimą nusprendė pirkėjui UAB „Rotada“ parduoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šis turtas buvo parduotas 2015 m. rugpjūčio 17 d., sutartį ieškovo vardu pasirašė vadovas A. D.. Ieškinyje nurodoma, kad turtas buvo parduotas ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, t. y. per maža kaina, tuo BUAB „KDS grupė“ buvo padaryta žala. Turtas sudarė UAB „KDS grupė“ valdytą degalinės kompleksą, veikusį šalia „V. B.“ magistralės atkarpoje(duomenys neskelbtini). UAB „KDS grupė“, atstovaujama atsakovo direktoriaus A. D., su pirkėja UAB „Rotada“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarė notarinę turto pirkimo pardavimo sutartį dėl turto perleidimo pirkėjo UAB „Rotada“ nuosavybėn už bendrą 92 949 Eur kainą. Būtent dėl atsakovų bendrais veiksmais įvykdyto nuostolingo sandorio sumažėjo ieškovo turtas, vadinasi, žala ieškovui buvo padaryta bendrais atsakovų, veikusių kaip bendrovės valdymo organai, veiksmais, sukėlusiais bendrovei neigiamas pasekmes.
3. Nurodė, kad ieškovės prašymu teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi buvo paskirta BUAB „KDS grupė“ priklausiusio ir parduoto turto vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertas nustatė, jog ieškovei BUAB „KDS grupė“ nuosavybės teise priklausiusio turto - t. y. 9963/10000 dalies pastato - operatorinės-parduotuvės, pastato – stoginės, pastato-transformatorinės, kitų inžinerinių statinių-kiemo įrenginių, 9963/10000 dalies kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, 9963/10000 dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (tvora, 4H1/g-stoginė, 5H1/g-stoginė, cisternos (9vnt.), ir degalinės įrangos (kuro kolonėlių valdymo įrenginio; dujų degalinės siurblio; dujų dozatoriaus; dujų kolonėlės; kuro išpilstymo įrangos; siurblio Hydro vacum) - rinkos vertė sandorio sudarymo dieną buvo 258 000 Eur. Atsižvelgiant į eksperto nustatytą turto vertę, ieškovė BUAB „KDS grupė“ daro išvadą, kad dėl pirmiau minėto ieškovės turto perleidimo pirkėjui UAB „Rotada“ už 92 949 Eur kainą ieškovė BUAB „KDS grupė“ patyrė iš viso 165 051 Eur žalos (258 000 Eur - 92 949 Eur), kuri priteistina iš visų atsakovų solidariai.
4. Dėl kito ieškinio reikalavimo nurodė, kad UAB „KDS grupė“ valdyba 2015 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė pirkėjui UAB „Savetus“ parduoti ieškovui UAB „KDS grupė“ priklausančias 50 vienetų paprastųjų vardinių bendrovės UAB „Rotada“ akcijų, sudarančių 100 proc. visų UAB „Rotada“ išleistų akcijų, už bendrą 1 680 000 Eur kainą. Atsakovas A. D. kaip UAB „KDS grupė“ vadovas sutiko su elementaraus protingumo stokojančia akcijų kainos sumokėjimo tvarka, todėl UAB „KDS grupė“ iš valdybos sprendimu patvirtintos bendros 1 680 000 Eur akcijų kainos gavo kiek mažiau nei 18 proc. šių akcijų kainos (t. y. tik 297 051 Eur) ir dėl to patyrė 1 382 949 Eur nuostolių. Atsakovas A. D. kaip UAB „KDS grupė“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ generalinis direktorius 2015 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „KDS grupė“ pardavė, o UAB „Savetus“ nupirko 100 proc. UAB „Rotada“ akcijų, tuo sudarė ekonomiškai nepagrįstą ir nenaudingą ieškovui sandorį, padarė žalos. Ieškovui UAB „KDS grupė“ padaryta žala pasireiškė parduoto vertingo bendrovės turto (akcijų) vertės ir iš tokio sandorio faktiškai gautos naudos disproporcija (t. y. pajamų iš parduoto turto negavimu). Atsakovas A. D. nesielgė maksimaliai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai bei neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „KDS grupė“ gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos, ir kad jai nebūtų padaryta žalos. Ieškovui UAB „KDS grupė“ žalos atsiradimą tiesiogiai ir betarpiškai nulėmė būtent neprotingi ir ieškovui nelojalūs veiksmai. Atsakovas neabejotinai tiesiogine tyčia sudarė ieškovui UAB „KDS grupė“ žalingą sutartį bei, ignoruodamas ieškovo interesus ir atsakovui tekusias fiduciarines pareigas, tikslingai siekė sutarties žalingų pasekmių. Todėl atsakovas yra kaltas dėl ieškovo sutarties pagrindu patirtų turtinių netekimų.
5. Atsakovas A. D. atsiliepime ir duodamas paaiškinimus žodiniuose teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad UAB „Rotada” akcijas buvo nuspręsta parduoti, nes pagrindinis ieškovo kreditorius AB DNB Bankas rekomendavo/ragino atsisakyti su ieškovo pagrindine veikla tiesiogiai nesusijusio turto tokiu būdu mažinant įsiskolinimo kreditoriui dydį su galimybe atlaisvintą ieškovo kredito limitą naudoti garantijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti pagrindinėje veikloje (ieškovas veikė statybų versle). AB DNB Bankas kaip didžiausias ieškovo kreditorius su didele rizika ir kritika žiūrėjo į visus šalutinius verslus ir nuolat įtikinėjo minėtas įmones parduoti ir mažinti įsipareigojimus. Tai buvo gyvybiškai svarbu gaunant palankesnes finansavimo sąlygas: mažesnes palūkanas, didesnį kredito limitą apyvartinėms lėšoms finansuoti, didesnes garantijų sumas, kad ieškovas galėtų dalyvauti stambiuose projektuose, gautų avansinius mokėjimus. AB DNB bankas labai teigiamai įvertino UAB „Rotada“ akcijų pardavimą tokiomis sąlygomis, kokios buvo suderėtos ir įvykdytos su akcijų pirkėju. Sandoris suteikė ieškovui daugiau derybinės galios sekančių metų (2016 m.) kreditavimo sutarties pratęsimo derybose. Pirkėjo ieškojo penkerius metus, kol atsirado UAB „Savetus“, atstovaujama E. U., kuris išreiškė norą įsigyti visą įmonę. Pirkėjas UAB „Savetus“ akcentavo, kad jo siūloma kaina yra už „švarią“ UAB „Rotada“, t.y. be paskolų ir su tinkamai sutvarkyta nuosavybe į operuojamas degalines. Ši pirkėjo nuostata buvo ne vieną kartą akcentuota įvairiuose su pardavimo procesu susijusiuose dokumentuose Pirminis pasiūlymas buvo įsigyti įmonę už 1 400 000 EUR, vėliau po kelis mėnesius trukusio pirkimo proceso/derybų, kaina pakilo iki 1 680 000, numatant, kad į šią sumą įeina 1 190 000 EUR ilgalaikės ieškovo paskolos „uždengimas“ ir UAB „Rotada“ kaip įmonės turto sutvarkymo klausimai. Be to, buvo sutarta, kad pirkėjas per atitinkamą laikotarpį savo lėšomis uždengs 500 000 EUR garantijos limitą (vėliau po pasirašyto įmonės pardavimo sandorio išaiškėjo, kad garantijos suma yra 753 000 EUR). Nurodė, kad iš šio akcijų pardavimo sandorio ieškovas gavo naudą (nes buvo kartu su UAB „Rotada“ solidarioje prievolėje prieš AB DNB Bankas), kuomet jos kreditų limitas sumažėjo 1 943 000 EUR, bei pirkėjo lėšomis buvo tinkamai sutvarkytas (išspręstas) pirkimo-pardavimo objektas. Įvykdyti visus skolinius įsipareigojimus, tame tarpe pilną garantijos sumą, buvo galima padaryti ir ieškovo lėšomis, tačiau ieškovas jų neturėjo, ir ieškovui nedidino kredito limitų nei vienas bankas, todėl UAB „Rotada“ akcijų pirkėjo galimybės buvo patrauklios.
6. A. N. B. ir R. B. atsiliepime, triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad akcininkai būtų reiškę reikalavimus dėl turto pardavimu neva bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Tokio reikalavimo nereiškė ir pati bendrovė, nors po atsakovo A. D., kuris bendrovės vardu sudarė sutartį, jai vadovavo dar keli kiti direktoriai. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad sudarant sutartį ieškovė būtų buvusi nemoki arba kad turto pardavimas 2015 metais netgi ir už mažesnę nei rinkos kainą, atsižvelgiant į ieškovės finansinę būklę 2015 metais, neva turėjo kokios nors įtakos ieškovės nemokumui 2018 metais. Sudarant sutartį bendrovė buvo moki bei sutartis nesąlygojo bendrovės neatsiskaitymo su kreditoriais 2018 metais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2015 metais rinkoje turtą, kuris buvo įkeistas bankui, neva buvo galima parduoti už didesnę nei 92 949 Eur kainą. Ataskaitoje yra nustatoma degalinės, kurią sudaro žemės sklypas ir turtas, išskyrus aikštelę 2b, vertė bei krovininių automobilių parkavimo aikštelės, kurią sudaro aikštelė 2b bei žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)vertė. Ataskaitoje pasitelkiant pajamų metodą yra nustatoma ne turto, o degalinės su krovininių automobilių parkavimo aikštele kaip nedalomos visumos (toliau - objektas) vertė. Ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip jų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl joks priežastinis ryšys negali būti nustatytas.
7. Atsakovas A. K. atsiliepime, triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. bendrovės finansinė padėtis buvo gera. Sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis atitiko tuomečių jos akcininkų interesus. Šiuo atveju nei akcininkai, nei įmonės kreditoriai ieškinio dėl 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu nepareiškė, vadinasi, šis valdybos sprendimas visiškai atitiko bendrovės akcininkų ir pačios bendrovės interesus, o kreditorių, kurių interesus šis sandoris galėjo paveikti, tuo metu bendrovė neturėjo. Nėra atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų ir kaltės. Turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė bendrovės vadovas, o valdybos pritarimas nebuvo būtinas šiam sandoriui, todėl atsakomybė už žalingo (jei taip būtų nustatyta) sandorio sudarymą atsakovui A. K. negali kilti. Tarp atsakovo A. K. atliktų veiksmų ir atsiradusių pasekmių bendrovei nėra priežastinio ryšio. Atsakovams negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. Jeigu teismas nustatytų atsakovo A. K. atsakomybės sąlygas, jo atsakomybė turi būti mažinama dėl paties nukentėjusiojo (bendrovės) neatsargumo. Atsakovas niekada už savo darbą bendrovės valdyboje negavo jokio atlygio iš bendrovės. Atsakovas už savo kaip valdybos nario veiklą negavo jokios finansinės naudos, ieškovas nesirūpino atsakovo kaip valdybos nario, civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas, pasirinkdamas teisinio, ekonominio ir (ar) finansinio išsilavinimo bei žinių neturintį atsakovą valdybos nariu bei de facto priskirdamas jam bendrovės gamybinių–techninių klausimų sprendimą, pats elgėsi neatsargiai, ieškovo veiksmuose konstatuotinas didelis neatsargumas. Bankroto administratorius neginčija bendrovės sudarytų sandorių ar neįrodinėja tyčinio bankroto požymių (t. y. nesinaudoja specialiais ĮBĮ įtvirtintais gynybos būdais), o remiasi CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu bendruoju gynybos būdu. Todėl turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas, ir jo pradžia turi būti nustatoma pagal CK įtvirtintas taisykles.
8. Trečiasis asmuo L. B. AS, veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „KDS grupė“ kreipėsi į banką dėl ketinimo parduoti UAB „Rotada“ akcijas, bankas tokiam sandoriui neprieštaravo. Leidimas duotas su sąlyga, jog UAB „KDS grupė“ ar pirkėjas ne vėliau kaip per 45 dienas po akcijų pirkimo-pardavimo sandorio pasirašymo dienos perves ne mažesnę nei 1 190 000 Eur sumą, skirtą kreditų iš sutarties pagrindu suteiktos kredito linijos banko sąskaitoje sugrąžinimui anksčiau sutartyje nustatyto galutinio jos grąžinimo termino. UAB „Rotada“ sąskaitoje sukaupus 1 190 000 Eur sumą, lėšos buvo panaudotos sutarties pagrindu suteiktos kredito linijos banko sąskaitoje sugrąžinimui anksčiau sutartyje nustatyto galutinio jos grąžinimo termino. Tokiu būdu buvo padengta ne tik UAB „Rotada“ panaudota kredito linija bankui, bet šia suma sumažėjo ir visų bendraskolių, tame tarpe ir ieškovo, prievolių apimtis prieš banką pagal sutartį, t. y. likusiems kredito gavėjams (įskaitant ieškovą) nebekilo pareiga solidariai atsakyti už UAB „Rotada“ panaudotą kredito liniją. Taip pat buvo sumažintas 1 190 000 Eur suma finansinių įsipareigojimų limitas pagal sutartį. Sutartis UAB „Rotada“ atžvilgiu nutraukta, bankas 2015 m. spalio 6 d. Susitarimu Nr. 27 atsisakė jo naudai įkeisto turto, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Rotada“, įkeitimo/hipotekos. UAB „KDS grupė“ bei likusiems solidariems bendraskoliams tinkamai nevykdant sutarties, bankas 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu pranešė UAB „KDS grupė“ ir kitiems solidariems bendraskoliams, jog nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukia sutartį bei paragino iki šio termino sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti visas priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Po sutarties nutraukimo UAB „KDS grupė“ ir kiti solidarieji bendraskoliai buvo įspėti, kad neatsiskaičius su banku, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo. Kadangi su banku nebuvo atsiskaityta, bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo solidariesiems bendraskoliams.
9. Tretieji asmenys H. S. Limited, B. M. A. L., A. W. Managing A. L. atsiliepime nurodė, kad bylos medžiagos nepakanka, jog būtų galima spręsti dėl galimos atsakovų atsakomybės už ieškinyje nurodytas veikas. Tretiesiems asmenims trūksta informacijos, susijusios su ieškinyje nurodytų sandorių sudarymo tikslais, jų naudingumu ar žalingumu ieškovui, kitų ieškovo valdymo organų ar akcininkų veiksmų ar įtakos sandoriams ir kt. Trečiųjų asmenų pareiga išmokėti draudimo išmoką visų pirma yra siejama su draudimo sutartimi ir joje numatytomis sąlygomis, ir ji kyla tik tokiu atveju, jeigu įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju. Įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, net ir patenkinus ieškinį tretieji asmenys neturėtų pareigos mokėti draudimo išmokos. Gavę informaciją apie atsakovui pareikštas pretenzijas, tretieji asmenys pradėjo tyrimą dėl galimo draudiminio įvykio. Šiuo metu tyrimas yra vykdomas ir joks sprendimas dėl to, ar įvykis yra draudžiamasis, nėra priimtas. Nesant priimtam trečiųjų asmenų sprendimui dėl draudžiamojo įvykio, šioje byloje negali būti pasisakoma dėl jokių trečiųjų asmenų galimų pareigų ieškovo atžvilgiu.
10. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, 2020 m. birželio 25 d. gautas trečiųjų asmenų H. S. Limited, B. M. A. L., A. W. Managing A. L. prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiąjį asmenį AAS „BTA B. I. Company“ filialą Lietuvoje. Nurodė, kad byloje priimtas sprendimas gali turėti teisinių pasekmių BTA atžvilgiu, nes atsakovų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ne tik trečiųjų asmenų, tačiau ir „B. V. I. G.“ AAS Lietuvos filialo, kurio teises yra perėmusi AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje ( BTA). Tačiau iš pateikto bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo poliso matyti, kad draudimo apsauga galiojo nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Tuo tarpu bendrovės „KDS grupė“ valdymo organų veiksmai, iš kurių kildinamas žalos atlyginimo ieškinys, buvo atlikti 2015 m. rugpjūčio 10 d. ( priimtas valdybos nutarimas), rugpjūčio 12 d. (pasirašytas protokolas su pirkėju), rugpjūčio 17 d. (sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis), rugpjūčio 19 d. (akcijų perleidimo sutartis), 2016 m. sausio 21 d. (pasirašytas susitarimas dėl kainos paskirstymo). Todėl teismas sprendžia, kad įtraukti trečiuoju asmeniu draudimo bendrovę, kurios teikta apsauga galiojo vėliau, nėra tikslinga, ir tai nepagrįstai užvilkintų jau baigtą procesą pirmosios instancijos teisme.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
11. Nustatyta, kad UAB „KDS grupė“ buvo įregistruota 2006 m. gegužės 23 d. Bendrovei 2018 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2019 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. UAB „KDS grupė“ valdymo organai buvo vienasmenis valdymo organas- bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas- valdyba. Bendrovės veiklos tikslas buvo užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei efektyvų bendrovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymą bei plėtrą, racionalų bendrovės turto ir kitų išteklių panaudojimą bei gauti pelną (Įstatų 2.1 p., t.7, b.l. 42). Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis šiais įstatais ( 5.2 p.)
13. Atsakovas A. D. buvo bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. vasario 29 d.
14. Bendrovės valdybos nariai buvo atsakovai N. B. (nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d.), R. B. (nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) ir A. K. ( nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.).
Dėl nekilnojamojo turto pardavimo
15. Pagal bendrovės įstatų 7.2 punktą ir 8.2 punktą, bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo kompetencija, rinkimų/skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos tvarkos ( t.7, b.l. 42). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo ( toliau - ABĮ, redakcija galiojusi nuo 2015 07 01 iki 2015 12 03) 34 straipsnio 4 dalies 3 punktą, valdybos kompetencija buvo priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė. Pagal bendrovės „KDS grupė“ įstatų 3.1 p., bendrovės įstatinis kapitalas yra 3 273 631,65 Eur, viena dvidešimtoji atitinkamai sudarė 163 681,58 Eur.
16. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5 punktą, bendrovės vadovas atsako už informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu.
17. Bendrovės valdyba 2015 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje svarstė klausimus: dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)pardavimo, dėl UAB „Rotada“ akcijų pardavimo, dėl įgaliojimų suteikimo ( t.1, b.l. 35).
18. Valdyba nusprendė parduoti uždarajai akcinei bendrovei ,,Rotada" bendrovei nuosavybes teise priklausantį ir AB DNB banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą(duomenys neskelbtini):
1) 9963/10000 dalį pastato - operatorinės - parduotuvės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1El/g, bendras plotas 304,94 kv. m.;
2) pastatą- stoginę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Hl/g;
3) pastatą - transformatorinę, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3H1/s;
4) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (aprašymas: kiemo aikštelė 2b), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);
5) 9963/10000 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (aprašymas: kiemo aikštelė 1b), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 9963/10000 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (aprašymas: tvora, 4Hl/g - stoginė, 5H1/g- stoginė, cisternos (9 vnt.)), kurių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurių 1/1 priklauso pastatui Nr.(duomenys neskelbtini).
19. Valdyba nusprendė visą aukščiau nurodytą ir AB DNB banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti UAB ,,Rotada" už bendrą 92 949 Eur kainą, įskaitant visus ir bet kokius mokėtinus mokesčius. Iš UAB „KDS grupė“ ilgalaikio turto apyvartos suvestinės už 2015 metus matyti, kad pastatai ir statiniai(duomenys neskelbtini). buvo įvertinti 269 168,79 Eur (t.2, b.l. 68). Vadinasi, pastatų balansinė vertė buvo didesnė negu 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, todėl tokio turto perleidimas buvo galimas tik esant valdybos sprendimui.
20. Valdyba nusprendė parduoti nurodytus pastatus paliekant galioti įkeitimus pagal esančius hipotekos sandorius, sudarytus remiantis 2006-01-30 Finansinių įsipareigojimų limito sutartimi Nr. 1136-06FI (įskaitant visus vėlesnius pakeitimus) AB DNB banko naudai, t. y. perleidžiant įmonės UAB ,,KDS grupė" nuosavybei priklausančius ir AB DNB banko naudai įkeistus pastatus hipoteka sektų paskui pastatus.
21. Tame pačiame susirinkime valdyba nusprendė parduoti UAB ,,Savetus" bendrovei nuosavybes teise priklausančias 50 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės UAB ,,ROTADA" akcijų, sudarančių 100 proc. UAB ,,ROTADA" išleisto ir apmokėto akcinio kapitalo ir jų suteikiamų balsų už bendrą 1 680 000 Eur kainą.
22. Bendrovės direktoriui A. D. buvo pavesta bendrovės vardu notarų biure pasirašyti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį remiantis sąlygomis, nurodytomis šiame protokole, taip pat ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį savo nuožiūra siekiant geriausios naudos bendrovei, nustatyti kitas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, (...) o taip pat pasirašyti visus kitus reikalingus dokumentus, susijusius su aukščiau minėtų UAB „Roko sodyba“: akcijų ir nekilnojamojo turto pardavimu įmonei „Rotada“ (t.1, b.l. 37).
23. Atsakovų atstovai ir trečiojo asmens Luminor banko atstovė teismo posėdžiuose argumentavo, kad abu ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami, nes turto pardavimas įmonių grupės viduje net ir mažesne negu rinkos vertė kaina, negali būti laikomas žalingu sandoriu, kitaip tariant, turto pardavimo kaina jokios reikšmės neturi, nes turtas buvo parduotas UAB „Rotadai“, kurios savininkė buvo pati UAB „KDS grupė“, vadinasi, ji pati sau pardavė turtą. Teismas šiuos argumentus atmeta, nes iš pacituoto valdybos surinkimo protokolo matyti, kad bendrovės valdyba ginčo nutarimo priėmimo dieną turėjo vieningą sumanymą iš pradžių suformuoti UAB „Rotadai“ turto paketą ir iškart po to perleisti UAB „Rotados“ akcijas išoriniam subjektui UAB „Savetus“. Atsakovų A. K. ir A. D. atstovų, taip pat trečiojo asmens E. U. aiškinimu, (duomenys neskelbtini)sukoncentravimas Rotadoje buvo esminė Rotados akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sąlyga. Kad atsakovai ir trečiasis asmuo tarp savęs sudarė susitarimą turtą sukoncentruoti „Rotadoje“ ir tik už tokios bendrovės akcijas gauti 1,68 milijono eurų, neatmestina, tačiau teismas pažymi, kad ginčo valdybos nutarime tokia sąlyga nėra įrašyta, kad akcijos kainuos 1680000 Eur tik tokiu atveju, jeigu „Rotada“ bus degalinės komplekso savininkė. Atsakovai viso teismo proceso metu bandė suformuoti poziciją, kad nekilnojamojo turto kaina yra akumuliuota (įtraukta) į akcijų kainą, tačiau tokia pozicija teismui atrodo nepakankamai argumentuota. Teismas sprendžia, kad valdybos vieninga valia buvo parduoti ir statinius už 92 949 Eur, ir akcijas už 1 680 000 Eur. Aiškinti valdybos priimtą nutarimą kaip nors kitaip, kad už pastatus gautina suma buvo nereikšminga ir valdybos nutarimu nuspręsta be jokio tikslo, arba kad akcijų kaina yra nustatyta sąlygiškai, priklausomai nuo turto pardavimo ar nepardavimo, reikštų iškreipti valdybos nutarimo esmę. Todėl teismas sprendžia, kad UAB „KDS grupė“ turėjo gauti ir nutarime nurodytą kainą už pastatus, ir kainą už akcijas.
24. Ieškovė nurodė, kad ginčo statinių kainą bendrovės valdyba nustatė netinkamą, neprotingai žemą, todėl padarė žalos bendrovei. Pagal UAB „Latmas“ pateiktą išvadą apie degalinės rinkos vertę, 2015 m. gegužės 5 d. visa degalinė kaip nedaloma visuma (žemės sklypai, pastatai, pastatuose sumontuota įranga) buvo įvertinta 851 000 Eur (t.1, b.l. 126). Atsakovų atstovai ginčijo, kad žemės sklypai po pastatais nuosavybės teise priklausė atsakovei N. B., todėl pastatų vertė be žemės sklypų yra maža arba apskritai pastatų pardavimas neįmanomas. Tačiau teismas šiuos argumentus atmeta ir pažymi, kad atsakovė N. B. buvo ir UAB „KDS grupė“ akcininkė, ir žemės sklypų savininkė, todėl nebuvo jokių kliūčių veikti sutartinai ir parduoti visą degalinės komplektą vienu metu ir gauti kainą už visą komplektą.
25. Iš bendros „Latmas“ nustatytos kainos pastatai buvo įvertinti 500 300 Eur, kita vertės dalis – 308 000 Eur už du žemės sklypus, 42 700 Eur už įrangą ( t.2, b.l. 104). Kadangi UAB „KDS grupė“ nuosavybės teise priklausė ir buvo nuspręsta parduoti 9963/10000 dalys pastatų, valdybos nutarime nurodytų 1,5 ir 6 punktais, t. y. 99,63 proc., tai apytikriai „KDS grupė“ pastatų vertė pagal „Latmas“ vertinimą būtų 498 448,89 Eur.
26. Šioje byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, ekspertas įvertino visą degalinės komplektą (žemės sklypai, pastatai, įranga) 430 000 Eur, šešis degalinės pastatus (vertino tik UAB „KDS grupė“ priklausančius 99,63 proc. statinių ir kiti statinius) kartu su įranga įvertino 258 000 Eur, atitinkamai be įrangos - 131 000 Eur. Ekspertas nurodė ir tai, kad objektų (statinių) buvimas svetimame žemės sklype jų vertę mažina 19 proc., bendrosios dalinės nuosavybės faktas vertę mažina 11 proc., hipoteka turto vertės nemažina. Ekspertas ekspertizės akte pažymėjo, kad remiantis aktualiais Tarptautiniais vertinimo standartais, į statinius dažnai yra integruojama įranga ir įrengimai, susiję su tiekimu ar paslaugų teikimu, ir, kai jie yra įrengti, jie nėra atskiriami nuo statinio. Šie elementai sudaro nekilnojamojo turto dalį. Aprašyta degalinės įranga yra neatsiejama nuo vertinamo nekilnojamojo turto, nes ji yra integruota tame nekilnojamojo turto objekte ir tarnauja teikti degalinės paslaugas. Be jos, kaip ir be kitos įrangos (elektros instaliacija, vandentiekio tinklai ir pan.), degalinės kompleksas nefunkcionuotų.
27. Teismas sutinka su ieškovės atstovės teiginiu, kad degalinės turto (pastatų su įranga) racionali kaina turėjo būti 258 000 Eur. A. B. ir A. K. atstovai argumentavo, kad valdyba nutarė parduoti tik pastatus be juose integruotos degalinės įrangos. Dėl įrangos pardavimo esą turėjo spręsti įmonės vadovas, atsakovas A. D., nes įrangos pardavimas nebuvo sandoris, kuriam reikėtų valdybos sprendimo. Tačiau teismas šiuos argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, kuri byloje surinktais įrodymais nėra pagrįsta. Nors 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarime dėl įrangos pardavimo nepriimta apskritai jokios sprendimo, tačiau iš „Latmas“ atliktos turto vertinimo ataskaitos, kurią 2015 m. balandžio 22 d. užsakė pati pardavėja UAB „KDS grupė“, matyti, kad buvo vertinama degalinė kaip parengtas veikti (prekiauti degalais) komplektas su visais pastatais ir visa reikalinga įranga. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl degalinės įrangos pardavimo buvo sprendžiama atskirai bet kurio iš bendrovės valdymo organų. Jeigu bendrovės valdyba būtų ketinusi parduoti tik pastatus, tai turėjo nurodyti direktoriui, kad už įrangą reikalinga gauti papildomą kainą, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas savo praktikoje, valdybos funkcijos iš esmės yra siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2013). Teismui nepateikta įrodymų, kad valdyba, priimdama ginčo nutarimą, turėjo omenyje kitokios sudėties turto pardavimą, negu kad buvo parduota, todėl teismas vertina, kad bendrovės valdyba 2015 m. rugpjūčio 10 d. nusprendė parduoti turtą kartu su pastatuose integruota degalinės veiklai įranga.
28. Atsakovų atstovų argumentai, kad pastatai buvo parduodami atskirai nuo žemės sklypų ir kad jie buvo bendroje nuosavybėje su UAB „Rotada“, todėl buvo galima gauti tik mažesnę kainą, yra atmestini, nes, kaip jau minėta, valdybos narių valia parduoti pastatus ir vienos iš akcininkių N. B. valia parduoti žemės sklypus buvo vieningi, o UAB „Rotada“ akcininkė buvo UAB „KDS grupė“, todėl pastatų priklausymas skirtingiems savininkams šiuo atveju nesudarė jokios kliūties pardavimui ir neturėjo įtakos kainai.
29. Atsakovų N. ir R. B. atstovas teigė, kad B. kaip bendrovės akcininkai buvo laisvi sudaryti sandorius savo nuožiūra, nes ginčo valdybos nutarimo priėmimo metu (2015-08-10) bendrovė „KDS grupė“ buvo moki, todėl nereikėjo paisyti kreditorių interesų ir jų galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto. Tačiau iš ieškovės pateiktos UAB „Veiklos auditas“ atliktos audito ataskaitos matyti, kad tiksli bendrovės „KDS grupė“ ekonominio nemokumo atsiradimo data yra 2015 m. rugsėjo 17 d. ( t.10, b. l. 110). Audito ataskaitoje pateikti įmonės balanso duomenys laikotarpiu nuo 2006 iki 2014 metų, iš kurių matyti, kad 2014 m. pabaigoje įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 21 311 944 Eur, iš šios sumos vien tik mokėtinos sumos kitiems kreditoriams (neskaičiuojant darbo užmokesčių, mokesčių, apyvartinių lėšų poreikio) – 541 013 Eur (t.10, b. l. 93). Tuo tarpu materialus įmonės turtas 2014 m. pabaigoje sudarė 11 252 203 Eur. Akivaizdu, kad pastatų perleidimas nepagrįstai sumažinta kaina buvo sandoris, dar labiau mažinantis materialaus turto vertę, ir nors tiesiogiai nesukuriantis nemokumo, bet jau vedantis įmonės būklę link nemokumo situacijos. Audito ataskaitoje taip pat išskirti sandoriai, nulėmę įmonės nemokumo atsiradimą, vienas iš tokių sandorių kaip tik ir nurodomas pastatų(duomenys neskelbtini)., pardavimas, atnešęs 176 220 Eur nuostolio. Juridinio asmens dalyviai turi teisę laisvai spręsti dėl įvairių sandorių sudarymo iki to momento, kol nėra pažeidžiamos kreditorių teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą, kitaip tariant, kol jie nepiktnaudžiauja savo kaip akcininkų ribota atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Šiuo atveju atsakovų atsakomybė kildinama iš jų atliktų valdymo organų narių funkcijų ir nustačius, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. priimtas nutarimas parduoti pastatus ir akcijas buvo vienas iš sandorių, sukėlusių įmonės nemokumą, nėra pagrindo atleisti atsakovus B. nuo atsakomybės tuo pagrindu, kad jie kaip įmonės akcininkai galėjo disponuoti įmonės turtu savo nuožiūra. Spręstina, kad atsakovai B. kaip valdybos nariai atliko bendrovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus – nebuvo sąžiningi, protingi ir lojalūs bendrovei, atsakovė N. B. neišvengė situacijos, kai jos asmeniniai interesai (parduoti žemės sklypus) prieštaravo juridinio asmens interesui išlaikyti turto masę nepakitusią ar bent jau gauti lygiavertę kainą už turtą (CK 2.87 str. 1-3 dalys).
30. Atsakovas A. K. pripažino, kad jam buvo pateikta informacija apie nekilnojamųjų daiktų balansinę vertę, tačiau jis sprendė, kad bendrovės finansinė padėtis yra gera, jokių nemokumo požymių nebuvo, ginčo nutarimo priėmimo dieną (2015-08-10) bendrovė neturėjo kreditorių, kurių interesai galėjo nukentėti, o akcininkai B. patys pritarė tokiems sandoriams, ketinamas parduoti turtas (pastatai) bendrovės veikloje nebuvo naudojamas, bankas pardavimui neprieštaravo, bendrovės reikalais rūpinosi teisininkai, kuriems vadovavo advokatas A. Š., todėl atsakovas kaip valdybos narys nesutinka, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas sprendžia, kad valdybos nario A. K. veiksmai/neveikimas vis dėlto buvo neteisėti, nes jis kaip valdybos narys, žinodamas, kad ketinama parduoti turtą mažesne verte, negu kad balanse nurodyta turto vertė, nepareikalavo detalesnės informacijos dėl bendrovės kreditorinių įsipareigojimų, dėl sandorio įtakos tolesnei bendrovės veiklai, vadinasi, nebuvo lojalus, sąžiningas ir protingas bendrovės atžvilgiu, nesiekė nustatyti realią parduodamų pastatų ir įrangos kainą, nesiekė geriausios naudos bendrovei, todėl pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-3 dalies reikalavimus juridinio organo valdymo organų nariams. A. B. ir A. K. neteisėti veiksmai buvo bendri, jie buvo kolegialaus valdymo organo nariai, susirinkime visi turėjo po vieną balsą, atsakovas A. K. balsavo už nutarimą parduoti turtą, todėl visų valdybos narių civilinė atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.).
31. Ieškovė prašė solidariai atsakingu dėl pastatų pardavimo pripažinti ir bendrovės vadovo pareigas ėjusį A. D., teigdama, kad jo veiksmai buvo bendri su valdybos narių veiksmais. Tačiau kasacinio teismo yra pažymėta, kad skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Dėl to, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei pareiškiamas reikalavimas atlyginti žalą dėl sandorio, kurį sudarė bendrovės vadovas, bet kuriam buvo gautas valdybos pritarimas, pagal kasacinio teismo praktiką atsakomybė už tokį sandorį tenka bendrovės valdybai, jei nėra vadovo kaltės (bendrovės vadovas atskleidė su sandoriu susijusią informaciją, kt.), arba jei vadovas irgi kaltas, atsakomybė tarp vadovo ir valdybos yra dalinė, pagal kiekvieno jų kaltės laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
32. Teismui nepateikta duomenų, kad būtent bendrovės direktorius pateikė valdybai svarstyti klausimus dėl turto pardavimo, kad nepateikė kokios nors svarbios informacijos ar pateikė klaidingą informaciją. Spręstina, kad bendrovės direktorius negalėjo kaip nors paveikti valdybos narių, kad jie nepriimtų sprendimo parduoti bendrovės turtą pernelyg pigiai, todėl bendrovės vadovo solidari atsakomybė dėl valdybos priimto 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo yra neįrodyta ir būtų nepagrįsta. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas A. D. atžvilgiu atmestinas.
33. Ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 17 d., tą pačią dieną N. B. pardavė UAB „Savetus“ žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), ant kurių yra pastatyti ginčo statiniai. Įrangos pardavimas nei vienoje iš sutarčių nebuvo paminėtas, ieškovės teigimu, įranga tiesiog atiteko pirkėjui kaip pastatų dalis. Pirkėjas sumokėjo už parduotus pastatus 92 949 Eur 2015 m. rugpjūčio 20 d. (t.2, b.l. 58). Teismas sprendžia, kad bendrovės UAB „KDS grupė“ patirtą žalą sudaro kainos skirtumas tarp realios turto vertės (258 000 Eur) ir faktiškai gautos už pastatus kainos (92 949 Eur), t. y.165 051 Eur.
34. Priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos yra akivaizdus, nes nesant valdybos nutarimo parduoti pastatus už 92 949 Eur, turtinė žala nebūtų atsiradusi.
35. Atsakovas A. K. prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu reikalavimą atmesti. Nurodė, kad jo atžvilgiu taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo, kuris prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir terminas suėjo 2018 m. rugpjūčio 11 d. Tačiau su tokiu skaičiavimu teismas negali sutikti. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kitaip tariant, ieškinio senaties termino eigos pradžia yra siejama su subjektyviuoju momentu, kada ieškovui tapo žinoma apie teisės pažeidimą, šiuo atveju - žalos padarymą valdybos sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai administratorius kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bet kuriuo atveju bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016). Kaip minėta, bankroto byla UAB „KDS grupė“ iškelta 2018 m. sausio 24 d., nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 5 d., teismas nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį administratoriui turėjo būti perduoti visi įmonės dokumentai. Byloje nėra pateikta duomenų, kada konkrečiai bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai. Vadinasi, ieškinio senaties termino pradžia laikant 2018 m. vasario 15 d. (suėjus dokumentų perdavimo terminui), ieškinys byloje pareikštas 2019 m. sausio 16 d., spręstina, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) nėra praleistas.
36. Atsakovai argumentavo ir tuo, kad bankroto administratorius ieškinį pareiškė praleidęs 6 mėnesių terminą, nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, skirtą administratoriui patikrinti įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau minėtoje ĮBĮ normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė yra taikoma ne visiems be išimties bankroto administratoriaus reiškiamiems reikalavimams, o tik tiems, kuriais ginčijami bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai. Šioje gi byloje administratorius pareiškė reikalavimą ne dėl sandorių nuginčijimo, o tik dėl tokiais sandoriais padarytos žalos atlyginimo, todėl ĮBĮ įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė negali būti taikoma. Tai, kad ši taisyklė taikoma tik administratoriaus ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-363/2015; 2016-11-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-485-421/2016). Vadinasi, kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams, tarp jų ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.125 str.). Analogiškas išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-281-464/2018.
Dėl akcijų pardavimo
37. Kaip jau minėta, bendrovės valdyba 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu nusprendė parduoti UAB „Rotada“ akcijas pirkėjui UAB „Savetus“ už 1 680 000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad valdybos nustatyta akcijų kaina yra tinkama. Bendrovės vadovas A. D. buvo įgaliotas bendrovės vardu notarų biure pasirašyti nekilnojamojo turto pardavimo sutartį remiantis sąlygomis, nurodytomis šiame protokole, taip pat ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį savo nuožiūra siekiant geriausios naudos bendrovei, nustatyti kitas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas.
38. Tarp atsakovo A. D. ir akcijų pirkėjo, šioje byloje trečiojo asmens E. U., 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašytas protokolas, pagal kurį pakeistas mokėtinos už akcijas sumos (1 680 000 Eur) paskirstymas ir sutarta, kad: 1) pirkėjas sumokės DNB bankui 1 190 000 Eur tokiu būdu sumažindamas KDS grupės bendrą įsiskolinimą 1 190 000 Eur suma, ir bus atsisakyta turto įkeitimo; 2) pirkėjas 192 949 Eur sumokės tiesiogiai UAB „Rotadai“, kuriuos ši savo ruožtu panaudos nupirkti iš N. B. žemės sklypus už 100 000 Eur ir nupirkti iš UAB „KDS grupė“ nekilnojamąjį turtą už 92 949 Eur; 3) likusią sumą, sutartą gauti už akcijas, t.y. 297 051 Eur, pirkėjas sumokės pardavėjui UAB „KDS grupė“ (t.1, b.l. 61-62).
39. Teismas konstatuoja, kad pasirašydamas šį 2015 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą bendrovės vadovas atliko neteisėtus ir jo fiduciarines pareigas pažeidžiančius veiksmus. Šis 2015 m. rugpjūčio 12 d. susitarimas buvo perkeltas ir į 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, IV skyrių, nustatantį atsiskaitymo tvarką, kad 192 949 Eur bus paskirstyti N. B. ir UAB „KDS grupė“ (apmokėti už nekilnojamąjį turtą(duomenys neskelbtini).), 297 051 Eur gaus UAB „KDS grupė“, o 1 190 000 Eur bus sumokėti tiesiogiai į banko DNB sąskaitą. Kaip ir konstatuota audito ataskaitoje, šiuo susitarimu mokėjimai už akcijas buvo išskaidyti į keturias dalis: 100 000 Eur; 92 949 Eur; 297 051 Eur ir 1 190 000 Eur, iš kurių UAB „KDS grupė“ gavo tik 297 051 Eur (t.10, b.l.109). Tokiu būdu UAB „KDS grupė“ valdybos nutarimas gauti už akcijas 1 680 000 Eur buvo neįvykdytas, nes gauta tik 297 051 Eur. Pastebėtina, kad faktiškai buvo įvykdyta atsakovų (visų ar dalies jų) sugalvota schema, kad parduotų nekilnojamųjų daiktų vertė būtų įtraukta į akcijų kainą, kaip kad buvo aiškinama teismui šiame procese (žr. šio sprendimo 22 pastraipą). Šia schema buvo siekta ir kitų tikslų, kaip kad nurodė ieškovė, realaus, likvidaus turto „išvedimo“ iš UAB „KDS grupė“.
40. Atsakovas A. D. kaip UAB „KDS grupė“ direktorius 2016 m. sausio 21 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuo pakeitė sutarties 3.1 p. nurodydamas, kad pardavėjas parduoda akcijas (UAB „Rotada“) už 297 051 Eur kainą, kuri yra sudėtinė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio vertės dalis ir yra įskaičiuota į bendrą 1 680 000 Eur sumą (t.14, b.l. 161). Toliau susitarime pakartojamas jau minėtas 1 680 000 Eur sumos išskirstymas įvairiems gavėjams. Spręstina, kad šiuo susitarimu buvo galutinai patvirtintas pradinis sumanymas parduoti „Rotados“ akcijas už 297 051 Eur ir tokiu būdu paneigti valdybos priimtą nutarimą parduoti akcijas už 1,68 milijono Eur. Kaip nurodė elektroniniame susirašinėjime E. U. bendrovės teisininkė A. S.-Š., susitarime atsirado tikroji akcijų kaina – 297 051 Eur (t.14, p. 164). Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pakeitus pradinę akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, buvo de jure patvirtinta tai, kad atsakovas A. D., atstovaudamas UAB „KDS grupė“, 100 proc. UAB „Rotada“ akcijų pardavė už 5,6 kartus mažesnę kainą, nei buvo numatyta UAB „KDS grupės“ valdybos 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarime.
41. Atsakovai įrodinėjo, kad 1 190 000 Eur suma buvo padengtas kredito limitas DNB bankui (šiuo metu Luminor AB bankas), už kurį UAB „KDS grupė“ buvo solidariai prisiėmusi atsakomybę, todėl anksčiau ar vėliau būtų turėjusi šį kreditą bankui padengti, vadinasi, UAB „KDS grupė“ žalos nepatyrė. Teismas šiuos argumentus atmeta, nes jie nepagrįsti nei teisės normomis nei byloje surinktais įrodymais.
42. Iš AB DNB banko ir klientų (šešių bendrovių, tame skaičiuje UAB „KDS grupė“ ir UAB „Rotada“) 2006 m. sudarytos ir 2015 m. liepos 22 d. atnaujintos finansinių įsipareigojimų limito sutarties matyti, kad finansinių įsipareigojimų limito suma buvo 11 255 000 Eur, visi klientai banko atžvilgiu yra solidarūs klientai ir pagal sutartį atsako bankui solidariai (t.5, b.l. 148). Tačiau būdamos savarankiškais juridiniais vienetais, kiekviena KDS įmonių grupės įmonė pagal Finansinių įsipareigojimų limito sutartį Nr. 1136-06FI turėjo teisę gauti konkrečią kredito dalį, gauto kredito dalį apskaitydavo kiekviena savo apskaitoje kaip finansinį įsipareigojimą bankui, o gautas lėšas naudojo savo (bet ne kitų susijusių įmonių) naudai gauti. Atitinkamai už konkrečiai įmonei išmokėto kredito dalį tokia įmonė bankui atsakė asmeniškai. Ir tik tuomet, jeigu tam tikra KDS įmonių grupės įmonė būtų neįvykdžiusi banko atžvilgiu pagal gauto kredito dalį jai atitekusių prievolių, kitos KDS įmonių grupės įmonės to konkrečiai pareikalavus bankui, būtų turėjusios savo turtu atsakyti bankui kaip solidarios bendraskolės.
43. Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais.
44. Teismas šioje byloje pateikė užklausimą AB L. B., prašydamas duomenų, kokios pinigų sumos ir kokioms konkrečioms įmonėms buvo išmokėtos pagal finansinių įsipareigojimų limito sutartį 2015 m. rugpjūčio 10 d. (kai priimtas valdybos nutarimas), 19 d. (kai sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis) ir 2016 m. sausio 21 d. (kai pakeista akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sumažinant akcijų kainą). Iš pateiktų banko Luminor duomenų (DOK-1246 zip.priedai) matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis, UAB „KDS grupė“ buvo panaudojusi 5 292 245,46 Eur kredito, UAB „Rotada“ buvo panaudojusi 1 176 537,62 Eur kredito, kitos keturios įmonės kredito linijos lėšų nebuvo paėmę. Atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 19 d. dienos pabaigoje „KDS grupė“ buvo panaudojusi 5 612 149,12 Eur kredito, o 2016 m. sausio 21 d. - 4 438 697,37 Eur (panaudotas kreditas sumažėjęs 843 631,2 Eur). Tuo tarpu UAB „Rotada“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. kredito likutis buvo 1 184 980,68 Eur, o 2016 m. sausio 21 d. panaudoto kredito limito likučio nebuvo, sąskaitos likutis buvo teigiamas. Šie duomenys patvirtina ieškovės teiginius, kad pirkėjo sumokėtinais už UAB „Rotada“ akcijas pinigais buvo padengtos pačios UAB „Rotada“ paimto kredito limito lėšos, kitaip tariant, UAB „KDS grupė“ savo sąskaita padengė „Rotada“ paimtą kreditą ir atsisakė savo kaip solidarios skolininkės regreso teisės į bendraskolę „Rotada“.
45. Atsakovo A. D. neteisėtus veiksmus sudaro ir tai, kad jis būdamas UAB „KDS grupė“ vienasmenis valdymo organas (vadovas) neišvengė interesų konflikto, nes pats asmeniškai finansavo akcijų pirkėją UAB „Savetus“ paskolindamas šiam 100 000 Eur (t.10, b.l. 9), tokiu būdu tapęs UAB „Savetus“ kreditoriumi atsakovas įgijo privatų interesą, kad jo skolininkas UAB „Savetus“ sumokėtų už UAB „Rotada“ akcijas mažiau (daugiau lėšų liktų grąžinti paskolą A. D.), konkuruojantį su jo kaip bendrovės „KDS grupė“ vadovo interesu, kad UAB „KDS grupė“ gautų už parduodamas akcijas daugiau. Netiesioginis įrodymas atsakovo sąsajų su pirkėju UAB „Savetus“ yra tai, kad atsakovas dirbo UAB „Savetus“ nuo 2017-01-23 iki 2017-11-30. Atsakovo aiškinimai, kad jis, paskolindamas UAB „Savetus“ 100 000 Eur‚ „gelbėjo“ sandorį, tampa dviprasmiški, nes neaišku, kieno interesais atsakovas gelbėjo sandorį - savo asmeniniais ar bendrovės „KDS grupė“.
46. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad atsakovas A. D., būdamas bendrovės „KDS grupė“ vienasmenis valdymo organas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus: nevykdė 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarimo parduoti UAB „Rotada“ akcijas už 1,68 milijono eurų, sudarė įmonei žalingus susitarimus dėl akcijų kainos sumažinimo, neišvengė interesų konflikto asmeniškai finansuodamas pirkėją UAB „Savetus“. Šiais neteisėtais vadovo veiksmais UAB „KDS grupė“ buvo padaryta žala – bendrovė negavo 1 382 949 Eur už savo turtą - UAB „Rotada“ akcijas. Tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovui nepasirašius susitarimų ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, akcijos nebūtų buvę parduotos už nepagrįstai mažą kainą. Konstatuotina, kad vadovo veiksmai parduoti akcijas ne tomis kainomis, kokias nusprendė valdyba, o kitaip modifikuojant sutarties sąlygas, buvo padaryti esant atsakovo tyčiai, nes jis sąmoningai, keletą kartų pasirašydamas susitarimą, sutartį ir dar vieną susitarimą, siekė iš anksto sumanyto rezultato, kad bendrovė gautų už akcijas mažesnę sumą, negu kad buvo nusprendusi valdyba. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovo A. D. atžvilgiu ieškinys tenkintinas, iš jo priteistina 1 382 949 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Ieškovė iš pradžių prašė priteisti už nekilnojamojo turto pardavimo sandoriu padarytą žalą 448 659,80 Eur, po atliktos turto įvertinimo ekspertizės sumažino ieškinio reikalavimą iki 165 051 Eur (2020 m. gegužės 28 d. DOK-14726). Atsakovo A. K. atstovė prašė atitinkamai laikyti, kad ieškovė atsisakė savo ieškinio reikalavimo dalies ir tai įvertinti priteisiant atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad ieškovo teisė yra didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str.), ieškinio dalyko sumažinimas turi įtakos tik mokėtino žyminio mokesčio dydžiui (CPK 87 straipsnis), tačiau šiuo atveju ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 d. 8 punktas), tuo tarpu išlaidos advokato pagalbai apmokėti nuo ieškinio sumos tiesiogiai nepriklauso (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
48. Teismas vertina, kad ieškinys yra tenkinamas 75 proc. (buvo reiškiami du reikalavimai - priteisti žalos atlyginimą dėl pastatų pardavimo ir dėl akcijų pardavimo, vertinami po 50 proc.; reikalavimas dėl žalos pardavus pastatus buvo pareikštas dviem valdymo organams – valdybai ir vadovui, vertinama po 25 proc., valdybos atžvilgiu reikalavimas tenkinamas, vadovo atžvilgiu atmetamas).
49. Ieškovės išlaidas sudarė: 2500 Eur už ekspertizę; 6889,53 Eur už advokato paslaugas ieškinio dalyje prieš atsakovą A. D. ir 8599,55 Eur už advokato paslaugas ieškinio dalyje prieš atsakovus B., A. K. ir A. D.. Ekspertizės išlaidos (2500 Eur) priteistinos iš atsakovų N. B., R. B. ir A. K. lygiomis dalimis – po 833,33 Eur iš kiekvieno. Iš atsakovo A. D. priteistina 6889,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų N. ir R. B. bei A. K. priteistina po 2149,89 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
50. Atsakovų A. K. ir N. bei R. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes jų atžvilgiu ieškinys tenkinamas. Atsakovo A. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos 25 proc., nes jo atžvilgiu reikalavimas iš dalies atmetamas. Atsakovo A. D. išlaidos advokato pagalbai sudarė 15 699,75 Eur, jam priteistina iš UAB „KDS grupė“ bankroto administravimo lėšų 3924,94 Eur. Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bylinėjimosi išlaidų dalyje tarp ieškovės ir A. D., ir iš atsakovo A. D. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 2964,59 Eur (6889,53 Eur - 3924,94 Eur). Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jos neatlyginamos.
51. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi sprendė klausimą dėl išlaidų už atliktą ekspertizę apmokėjimą, ir nustatė, kad eksperto pateiktai sąskaitai apmokėti nepakanka lėšų, kurias avansu buvo įmokėjusi ieškovė. Todėl, ieškinį patenkinus, papildomai iš atsakovų N. ir R. B. bei A. K. ekspertizę atlikusiai UAB „Marleksa“, į.k. 123397494, priteistina po 175 Eur iš kiekvieno už atliktą ekspertizę.
52. Valstybės išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio atsakovai nėra atleisti, sudaro: atsakovų B. ir K. ieškinio atžvilgiu 2212,88 Eur (pritaikant 75 proc. tvarkant bylą elektroniniu formatu), atitinkamai po 737,63 Eur iš kiekvieno atsakovo. Žyminis mokestis atsakovo A. D. atžvilgiu - 11 347,12 Eur. Išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 45,62 Eur. Jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų - po 11,40 Eur iš kiekvieno.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUAB „KDS grupė“, įm.k. 300570672, iš atsakovų N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 165 051 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 2983,22 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 22 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei BUAB „KDS grupė“, įm.k. 300570672, iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 382 949 Eur (vieną milijoną tris šimtus aštuoniasdešimt du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2964,59 Eur ( du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ekspertizę atlikusiai UAB „Marleksa“, į.k. 123397494, iš atsakovų N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno už atliktą ekspertizę.
Priteisti valstybei iš atsakovų N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 749,03 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 3 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 11 358,52 Eur ( vienuolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 52 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Diana Labokaitė