Civilinė byla Nr. e2S-559-265/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08002-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2019 pagal ieškovų S. B., M. B. ieškinį atsakovei I. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo A. B. Ž.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-454-838/2019 pagal ieškovų S. B., M. B. ieškinį atsakovei I. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo A. B. Ž. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau 2020 m. sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas.
2. 2020 m. vasario 3 d. teisme gautas pareiškėjos I. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2019. Pareiškėja nurodė, kad teismai nenagrinėjo, iš esmės nevertino jos nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, ignoravo faktinius įrodymus, nesilaikė įstatymų, nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio. Nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, bendraturtė, tai yra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Šis turtas jai priklauso nuo 1999 metų. Gyvenamajam namui, esančiam Duomenys neskelbtini, buvo uždėtas areštas, apribota A. B. Ž disponavimo teisė, tai reiškia, kad nuosavybės teisės perleidimas buvo negalimas. Pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. varžytynių aktas neteisėtas, t.y. nuosavybės teisės perleidimas M. B., S. B. neteisėtas. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu daiktas (nekilnojamas turtas adresu Duomenys neskelbtini), įgytas iš asmens (A. B. Ž), kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn (M. B., S. B.), todėl savininkas (I. Ž., valdanti turtą nuo 1999 m.) turi teisę išreikalauti daiktą. Pareiškėjos teigimu, toks pažeidimas turėtų būti pripažintas esminiu ir kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos taikymo klaida.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
4. Nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris nustato, kad jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2019 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų pagrindų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
6. Papildomai pažymėjo, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal pareiškėjos I. G. (buvusios T.) apeliacinį skundą, kuris buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir jos pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį. Apeliantė teigia, jog civilinė byla Nr. e2-454-838/2019 buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, taip pat, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-454-838/2019 nebuvo įvertintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 370 straipsnio 1 dalis numato, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
12. Civilinio proceso kodekso 369 straipsnis numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
13. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2019 atsisakė priimti konstatavęs, jog sprendimas byloje jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl priimti nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės taikymo klaidos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra teisinio pagrindo.
14. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris nustato, kad jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažymi, jog sprendžiant prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CPK 369 straipsniu, tik patikrina, ar yra nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau nevertina, ar vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas civilinėje byloje yra galimas.
15. Ar yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismas sprendžia civilinės bylos nagrinėjimo metu, o ne prašymo priėmimo stadijoje, todėl šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymo atnaujinti civilinę bylą Nr. Nr. e2-454-838/2019 priėmimo klausimą perduoti spęsti iš naujo.
16. Pažymėtina, jog spręsdamas prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas spęsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą iš naujo.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas