Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-365/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30627-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;1.2.14.3.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,  nuteistajam E. P., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai, nukentėjusiojo atstovei advokatei E.Mockienei,

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteista iš E. P. nukentėjusiojo E. B. naudai 264 eurai turtinei žalai atlyginti, 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, 500 eurų advokato paslaugoms ir 23 eurai 30 eurocentų proceso išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       E. P. nuteistas už tai, kad jis, 2018-06-27, apie 11.20 val., prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra šalia namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su E. B. dėl Kelių eismo taisyklių, kitų žmonių akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, susistumdymo su E. B. metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. B. į galvą, taip įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl ko E. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio smilkinio srities poodine kraujosruva su odos įbrėžimu, ir sugadinti dviratininko šalmas, akiniai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2.       Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų sisteminę analizę ir vertinimą, darė išvadą, kad E. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, vertinant konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pobūdį, pažymėjo, kad konfliktas kilo dėl eismo situacijos kelyje ties Ukmergės - S. Nėries g. sankryža, ir padarė išvadą, jog tiek kaltinamojo E. P., tiek nukentėjusiojo E. B. veiksmai eismo saugumo požiūriu nebuvo tinkami. Kaltinamasis važiavo greitėjimo juostoje, nors, pagal kelio ženklinimą, jis šia juosta galėjo važiuoti tik įvažiuodamas į sankryžą iš dešinės pusės, o ne važiuodamas per ją tiesiai. Nukentėjusysis važiavo per sankryžą važiuojamąja kelio dalimi, nors iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad toje vietoje, šalia važiuojamosios kelio dalies buvo dviračių takas. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 57 p., važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra-tam tinkamu kelkraščiu.

3.       Apylinkės teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį jį tenkino iš dalies. 

3.1.        Turtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad kaltinamasis E. P. sugadino nukentėjusiojo dviratininko šalmą-119 Eur vertės, dviratininko akinius -145 Eur vertės ir navigacijos prietaisą - 599 Eur vertės bei pradangino jo „Apple“ gamintojo „AirPods“ ausinę -179 Eur vertės. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad civilinis ieškinys dalyje dėl akinių bei dviratininko šalmo sugadinimo pagrįstas, įrodytas, todėl šioje dalyje reikalavimą tenkino pilnai. Apylinkės teismas vertino, kad civilinis ieškinys dalyje dėl E. B. navigacijos prietaiso sugadinimo ir ausinės praradimo, nėra įrodytas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad konflikto metu pats nukentėjusysis įrėmė dviratį į kaltinamojo automobilio dureles, pastūmė kaltinamąjį su dviračiu, todėl neatmestina, kad navigacijos prietaisas galėjo būti sugadintas ir dėl jo paties veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių jog navigacijos prietaisas buvo sugadintas ir ausinė prarasta būtent dėl E. P. nusikalstamų veiksmų.

3.2.        Nukentėjusysis pareikštu civiliniu ieškiniu prašė jo naudai priteisti 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Prmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertinus E. B. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu (nustatęs, kad jis taip pat konfliktavo, naudojo necenzūrinę leksiką kaltinamojo E. P. atžvilgiu, o jo, kaip eismo dalyvio veiksmai nevisiškai atitiko saugumo reikalavimus), taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, sprendė, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 400 eurų neturtinės žalos dydis.

3.3.        Nukentėjusysis E. B. prašė priteisti jo naudai iš kaltinamojo E. P. 800 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, taip pat 23,30 eurų už specialisto išvados pateikimą. Spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, apylinkės teismas įvertinęs baudžiamosios bylos eigą, atsižvelgęs į tai, kad E. B. atstovas dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje, prieš tai vykusiame posėdyje paties nukentėjusiojo prašymu buvo paskelbta pertrauka, nes jis pavėluotai pasisamdė advokatą, darė išvadą, kad E. B. prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas ir jam iš kaltinamojo priteistina 500 eurų atstovo advokato paslaugoms apmokėti bei 23,30 eurų proceso išlaidų už specialisto išvados parengimą.

II.       Apeliacinio skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. B. (toliau – apeliantas) prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio aprašomąją dalį, pašalinant iš jos formuluotes, kuriomis nukentėjusiojo veiksmai pripažinti netinkamais eismo saugumo požiūriu; 2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, visiškai patenkinant patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus; 3) pakeisti nuosprendžio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisiant jo naudai iš nuteistojo pilną patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 4) priteisti iš nuteistojo visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Dėl teismo išvados neatitikimo bylos faktinių aplinkybių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis važiavo per sankryžą važiuojamąja kelio dalimi, nors iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad toje vietoje, šalia važiuojamosios kelio dalies buvo dviračių takas. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 57 p., važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Mano, jog apelianto veiksmu netinkamumas eismo saugumo požiūriu, važiavus važiuojamąja kelio dalimi E. P. nusikalstamos veikos padarymo vietoje, iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2018-06-27 objektų apžiūros protokolu, nors nuosprendyje pažymėta, kad teismas išanalizavo ir byloje esantį vaizdo įrašą, kurio apžiūros protokolu rėmėsi surašydamas skundžiamą nuosprendį. Pagal šį bylos įrodymą teismas įvertino konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo pobūdį.

5.1.        Pažymi, kad byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuota tik byloje aptariama Ukmergės – S. Nėries gatvių sankryža, nes vaizdo stebėjimas šioje vietoje yra vykdomas eismo saugumo būtent sankryžoje kontrolei užtikrinti. Apylinkės teismas, neatsižvelgdamas į objektyvią situaciją į visų objektyvių aplinkybių visumą, nepagrįstai konstatavo šią bylos teisingam išsprendimui reikšmės turinčią faktinę aplinkybę, o konstatuotas apelianto veiksmų netinkamumas eismo saugumo požiūriu yra nepagrįstas. Apelianto vertinimu apylinkės teismo išvadą paneigia pridedamos ortofotografinės nuotraukos. Iš pridedamo žemėlapio išrašo Nr. 1 matyti, kad greitėjimo juostos (kuria važiavo nuteistasis E. P.) ilgis už aptariamos sankryžos tęsiasi 50,7 metro (greitėjimo juosta fiksacijoje pažymėta mėlynai, jos ilgis žemėlapio sistemos apskaičiuojamas automatiškai ir nurodytas langelyje viršuje dešinėje), o iš pridedamo žemėlapio išrašo Nr. 2 matyti, kad apylinkės teismo minimas dviračių takas už aptariamos sankryžos tęsiasi 189 metrus (dviračių takas fiksacijoje pažymėtas mėlynai, jo ilgis žemėlapio sistemos apskaičiuojamas automatiškai ir nurodytas langelyje viršuje dešinėje). Iš pridedamo žemėlapio išrašo Nr. 3 matyti apelianto važiavimo kryptis nuo Vilniaus miesto cetro link Tarandės gyvenvietės Ukmergės gatve nuo byloje aptariamos sankryžos pradžios (apelianto važiavimo kryptis fiksacijoje pažymėta geltona rodykle). Iš pridedamo žemėlapio išrašo Nr. 4 matyti, kad ties apylinkės teismo minimo dviračių tako (fiksacijoje pažymėtas mėlynai) pabaiga yra važiuojamoji kelio dalis – įvažiavimas iš Ukmergės g. į viešbučio "Green park" teritoriją (fiksacijoje įvažiavimas į viešbučio teritoriją pažymėtas ženkliuku ,, 1 “), ir per šį įvažiavimą nuvažiuoti į fiksacijoje ženkliuku „2“ pažymėtą vietą, nepažeidžiant KET, tiesiog nėra galimybės, nes ženkliuku „2“ pažymėtoje teritorijoje galima važiuoti (kelio ženklinimo rodyklės) tik į dešinę, t.y. į prekybos centro "BIG" įvažiavimą, kur per ženkliuku “3” pažymėtą vietą patenkama tiesiog į prekybos centro stovėjimo aikštelę ir galimybės tęsti kelionę link Tarandės gyvenvietės, nepažeidžiant KET, tiesiog nėra. Galimybės visą šį fiksacijoje ženkliukais “1 ”, “2” ir “3” pažymėtą atstumą saugiai varytis dviratį taipogi nėra, nes nuo apylinkės teismo minimo dviračių tako pabaigos ties ženkliuku “1 ” toliau link Tarandės, palei Ukmergės gatvę, nėra nei pėsčiųjų takų, nei šaligatvių, nei dviračių takų, o yra vien tik važiuojamosios dalys. 

5.2.        Apeliantas pažymi, kad jo eismo pozicija aptariamomis aplinkybėmis buvo tokia, kad važiuodamams nuo šviesoforo (nuo Ukmergės g. sankryžos su S. Neries gatve) ir užimdamas antrąją eismo juostą, apeliantas sėkmingai galėtų tęsti kelionę per sankryžą ir toliau tiesiai Ukmergės gatve saugiai pasiekti Tarandės gyvenvietę, visą atstumą nesiblaškydamas kelyje ir nekeisdamas eismo juostų. Pasak apelianto, 2018-06-27 objektų apžiūros protokolas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė jo (E. B.) veiksmų netinkamumą eismo saugumo požiūriu, gali būti vertinamas įrodymu nebent kitų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos sudėties požymiais, nustatymui, o ne apelianto veiksmų eismo saugumo požiūriu įvertinimui dėl to, kad šiame vaizdo įraše matomas dviračių takas baigiasi netrukus už vaizdo įrašą užfiksavusios vaizdo kameros aprėpiamos teritorijos. Remiantis visuotinai žinomomis aplinkybėmis ir viešų informacijos šaltinių duomenimis, apeliantas tvirtina, kad jis laikėsi Kelių eismo taisyklių 64.1 punkto ir 57 punkto reikalavimų, nes byloje analizuojamoje E. P. nusikalstamos veikos padarymo vietoje dviračių taku važiuoti link Tarandės gyvenvietės negalima, kadangi jam pasibaigus nėra galimybės tęsti kelionės dviračiu nepažeidžiant KET reikalavimu. Apylinkės teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje pacitavo ne visą KET 57 punkto formuluotę ir būtent nepagrįstai nepritaikė vertinimo situacijoje tolimesnio KET 57 punkto tęsinio, kurio taikymas yra aktualus šios bylos faktinėms aplinkybėms tinkamai nustatyti bei įvertinti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliantas mano, jog jis važiavo būtent laikydamasi KET reikalavimų, šioje vietovėje jam aktualias eismo sąlygas ir dviračių eismo galimybes jis buvo itin atidžiai išsinagrinėjęs bei išsianalizavęs, nes dviračių sportu domėjosi ilgą laiką ir dviračiu, būtent aptariama vietove, iki šio įvykio jau buvo važiavęs daugybę kartų.

5.3.        Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, neįvertindamas jų viseto. Atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto veiksmų eismo saugumo požiūriu netinkamumo yra paviršutiniška, skubota bei neteisinga. Tai yra akivaizdus pirmosios instancijos teismo padaryas BPK pažeidimas, susijęs su įrodymų ištyrimu ir vertinimu, minėta teismo padaryta išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta.

6.       Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Apeliantas nesutinka su skundžiama Vilniaus      miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria dalinai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimu.

6.1.        Nukentėjusysis mano, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas tik toje dalyje, kurią pripažino pats nuteistasis. Pasak apelianto, skundžiamoje nuosprendžio dalyje neteisingai konstatuota, kad civilinis ieškinys dalyje dėl E. B. navigacijos prietaiso sugadinimo ir ausinės praradimo nėra įrodytas. Iš nuosprendžio matyti, jog civilinio ieškinio pagrįstumą apylinkės teismas iš esmės vertino tik pagal asmenų parodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad navigacijos prietaisas yra tvirtinamas prie dviračio rėmo – vairo dalyje, o šioje byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas dviračio rėmo priekine dalimi – vairu būtų kontaktavęs su nuteistuoju ar su jo automobiliu, kaip ir nėra nustatyta, kad jis pats dviratį būtų trenkęs ar numetęs. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai padarė bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas, neva navigacijos prietaisas galėjo būti sugadintas dėl paties apelianto veiksmų ir kad byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių jog navigacijos prietaisas buvo sugadintas. Nurodo, jog atsiradusią turtinę žalą dėl navigacijos prietaiso ir ausinių patvirtina jo 2018-06-09 pareiškimas (b.l. 1), kuriame apeliantas iš karto po įvykio detaliai nurodė visus savo daiktus, sugadintus dėl nuteistojo veiksmų, šias aplinkybes apeliantas nurodė ir patvirtino 2018-06-25 liudytojo apklausos protokole (b.l. 14-2). Bylos lape 20 tarp apgadintų asmeninių daiktų nurodytas navigacijos prietaisas, iš 2018-06-27 daiktų apžiūros protokolo (b.l. 35-37) matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apžiūrėti apeliantui priklausdantys daiktai, kurie buvo sugadinti 2018-06-09 konflikto su nuteistuoju metu ir iš kurių matyti, kad navigacijos prietaiso GARMIN kairiajame apatiniame korpuso kampe yra nedidelis įbrėžimas - apie 0,5 cm ilgio, dešiniajame viršutiniame korpuso kampe taip pat nedidelis įbrėžimas pie 0,5 cm. Iš 2018-06-27 kitų objektų apžiūros protokolo (b.l. 44) matyti, kad vaizdo kameros buvo tiksliai užfiksuota visų šiam bylos aspektui reikšmingų aplinkybių ir įvykių eiga, iš 2018-07-13 tarnybinio pranešimo (b.l. 46) matyti, kad buvo sugadinti dviratininko šalmas, akiniai ir navigacijos prietaisas. Iš 2018-06-28 tarnybinio pranešimo (b.l. 48) matyti, kad E. P. (...) apgadino nukentėjusiojo asmeninius daiktus: šalmą, akinius ir navigacijos prietaisą. Anot apelianto, išvardinti objektyvūs bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad patikslintame civiliniame ieškinyje jis detaliai ir tiksliai nurodė visus dėl nuteistojo nusikalstamos veikos sugadintus ir prarastus savo daiktus, o būtent: sugadintą dviratininko šalmą -119 Eur (b.l. 40); sulaužytus dviratininko akinius -145 Eur (b.l. 41); sugadintą navigacijos prietaisą - 599 Eur (b.l. 39); pradangintą „Apple“ gamintojo „AirPods“ ausinę, akcentuojant, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ant važiuojamosios kelio dalies iškrito abi apelianto ausinės ir viena iš jų dingo, todėl nebėra ausinių komplekto, kuris toliau galėtų būti naudojamas pagal paskirtį) - 179 Eur vertės (ausinių vertės įrodymas (https://mvvv.ideal.lt/muzika/ausines/apple-airpods) pridėtas patikslinto civilinio ieškinio priede. Dėl to mano, kad nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo reikalavimas buvo ir yra pagrįstas, o apylinkės teismo nuosprendžio dalis šiuo aspektu yra nepagrįsta, teismas neteisėtai rėmėsi neteisinga ir byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančia prielaida dėl įvykių sekos ir priežastinio ryšio tarp jų. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kad būtent po nuteistojo smūgio nukrito daiktai, o ne tik vienas daiktas - akiniai, kaip sprendė apylinkės teismas. Aplinkybę, kad savo ausinių po nuteistojo smūgio apelintas ieškojo prie automobilio, patvirtina taipogi vaizdo kameros įrašas.

6.2.        Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai buvo konstatuotas jo veiksmų neatitikimas KET reikalavimams, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo turi būti ištaisyta ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis, priteisiant nukentėjusiojo naudai teisingą, t.y. pilną neturtinės žalos atlyginimą. Pažymima, kad konflikto situacijoje nebuvo absoliučiai jokių apelianto neteisėtų veiskmų, o nuteistojo kaltinimas nebūtu KET pažeidimu buvo visiškai nepagrįstas ir iš esmės interpretuotas neteisingai vien tik dėl to, kad ginčo situacijoje apeliantas važiavo bemotore transporto priemone – dviračiu, o nuteistasis važiavo automobiliu. Vairuotojo neteisingas ir iškreiptas situacijos traktavimas lėmė jo paties agresyvų nusiteikimą, kas dar labiau patvirtina nuteistojo nepagrįstą smurtavimą ir neteisėtą fizinės jėgos naudojimą, smūgiuojant nukentėjusiajam tokiomis aplinkybėmis, kai jis akivaizdžiai neturėjo galimybių net apsiginti ar išvengti smurto, nes smūgio metu abiem rankomis laikė dviratį.

6.3.       Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimu. Tvirtinama, jog  apylinkės teismas visiškai nepagrįstai sumenkino E. B. atstovės vaidmenį šioje byloje, nes ji atstovavo apeliantą ne viename, o dviejuose teismo posėdžiuose, be to – parengė bylai reikalingus procesinius dokumentus, įskaitant ir išsamų patikslintą civilinį ieškinį su visais nukentėjusiojo patirtos žalos įrodymais, padarė bylos dokumentų nuorašus bei konsultavo aapeliantą teisiniais klausimais. Teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl mano, kad ši apylinkės teismo klaida turi būti ištaisyta apeliacinėje instancijoje.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8.       Teismo posėdžio metu prokuroras, nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis E. B. ir jo atstovė advokatė E.Mockienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

9.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis pripažįstant nukentėjusiojo E. B. veiksmus netinkamais eismo saugumo požiūriu, prašant pašalinti šias formuluotes iš nuoprendžio aprašomosios dalies, bei su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies patenkintas nukentėjusiosjo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos atlygimo bei bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimu, prašant visiškai patenkinti patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10.       Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų sisteminę analizę ir vertinimą, darė išvadą, kad ir nukentėjusiojo E. B. veiksmai eismo saugumo požiūriu nebuvo tinkami. Nukentėjusysis važiavo per sankryžą važiuojamąja kelio dalimi, nors iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad toje vietoje, šalia važiuojamosios kelio dalies buvo dviračių takas. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 57 p., važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra-tam tinkamu kelkraščiu.

11.       KET 57 p, numato, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

12.       KET 64.1 punktas numato, kad dviračių vairuotojams draudžiama  važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, t.y. jeigu dviračių takai neįrengti, dviračių vairuotojai gali važiuoti važiuojamąja dalimi.

13.       Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. J. patvirtino buvęs šalia įvykio vietos parduotuvės LIDL parkavimo aikštelėje, išgirdęs konfliktą ir priėjęs pažiūrėti. Patvirtino, kad konfliktas įvyko Ukmergės gatvėje vos tik pravažiavus sankryžą ties LIDL parduotuve. Toje vietoje yra dviračių takas, tačiau nukentėjusysis važiavo važiuojamąja gatvės dalimi. (b.l. 124).

14.       Apeliantas kartu su skundu pateikė teismui ir įvykio vietos nuotraukas, kuriose užfiksuota, jog Ukmergės gatvėje ties susidūrimo – konflikto vieta yra įrengtas dviratininkų takas. Apeliantas nurodo, jog dviračių takas būtų pasibaigęs už kelių šimtų metrų ir jis vis tiek negalėtų tęsti savo kelionės vien tik dviračių takų; ši aplinkybė neva pateisina jo važiavimą važiuojamąja kelio dalimi konflikto vietoje.  (b.l. 141-144).

15.       Visos šiuos nurodytos aplinkybės liudija, kad dviratininkas važiavo važiuojamąja kelio dalimi, nors yra specialiai įrengtas dviratininkų takas, t.y. dviratininkas nesilaikė KET 57 punkto ir 64.1 punkto reikalavimų. Todėl išsakomos pretenzijos dėl neva neteisingų pirmos instancijos teismo išvadų, kad paties nukentėjusiojo veiksmai eismo saugumo prasme buvo neteisėti, yra nepagrįstos.

16.       Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. B. pareiškė ieškinį 494 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti (b.l. 22). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog ieškinys yra ne 494, o 680 eurų. Šią sumą sudaro :  sužaloti akiniai – 145 eurai, šalmas – 149 eurai, sužalota navigacija, kuri kainavo 599 eurus. Navigaciją vertina 380 eurų.(b.l.98-99). Teisminio nagrinėjimo metu tikslino ieškinį, kuriame nurodė, jog dviratininko šalmas kainavo 119 eurų (b.l. 40), dviratininko akiniai – 145 eurai (b.l. 41), navigacijos prietaisas – 599 eurai (b.l. 39). Pradingo ausinės , kurių vertė 179 eurai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados surašymas jam kainavo 23,30 eurų. Viso jam padaryta 1065,30 eurų turtinė žala ir 1200 eurų neturtinė žala. (b.l.101-103). Tuo pačiu nukentėjusysis prašė priteisti ir bylinėjimo išlaidas.

17.       Savo pareiškime policijai E. B. nurodė, kad kaltinamasis numušė jo dviratį , dėl ko šis nukrito ant žemės. Po to kaltinamasis prišoko prie jo ir trenkė kumščiu į smilkinį, sulaužydamas akinius, nubrozdindamas dviratį ir sudaužydamas navigacinę sistemą bei ausines. (b.l. 1).

18.       2018-06-27 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš Vilniaus miesto eismo valdymo centro (filmuojama Ukmergės - S. Nėries g. sankryža). Jame užfiksuota, kad 2018-06-09, 11.20.08 val. pirmoje važiuojamosios kelio dalies juostoje pasirodo juodos spalvos automobilis Dodge ir dviratininkas. Pastarasis važiuoja važiuojamąja kelio dalimi tarp pirmos ir antros eismo juostų. Automobilis ir dviratininkas kerta sankryžą Tarandės link, važiuodami labai arti vienas kito (dviratininkas iš kairės). Dviratininkui kiek išsiveržus į priekį ir pasitraukus į dešinę, automobilis sustoja iš karto už sankryžos važiuojamojoje kelio dalyje. Dviratininkas prieina prie automobilio iš vairuotojo pusės ir kurį laiką būna palinkęs prie vairuotojo durelių. 11.20.27 val. automobilis šiek tiek pajuda iš vietos, bet iš karto sustoja. Dviratininkas nulipa nuo dviračio. Iš automobilio pro vairuotojo dureles išlipa vyras. Tuo pačiu metu pro priekinės keleivio pusės dureles išlipa moteris. Vairuotojas prieina prie dviratininko. Matosi, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas. 11.20.44 val. vairuotojas nusisuka ir nori lipti atgal į automobilį, tačiau greitai atsisuka į dviratininką. 11.20.49 val. vairuotojas nustumia nuo savęs dviratininką. Iš karto po to dviratininkas pastumia vairuotoją su dviračiu. Tada vairuotojas smūgiuoja dešine ranka dviratininkui į galvos sritį. Ant važiuojamosios kelio dalies pabyra kažkokie daiktai. Po smūgio dviratininkas paguldo savo dviratį ant važiuojamosios kelio dalies šalia automobilio ir paima į rankas telefoną. 11.21.03 val. moteris ir vyras įlipa į automobilį ir sėdi jame. Dviratininkas vaikšto prie automobilio, renka nuo žemės daiktus ir skambina telefonu. Aplink įvykio vietą būriuojasi keli žmonės. Moteris vėl išlipa iš automobilio ir prieina prie įvykio liudytojų. Kažkoks vaikinas vaikšto aplink įvykio vietą ir filmuoja telefonu. 11.22.09 val. įvykio vietą filmavęs vaikinas pasišalina link parduotuvė "Lidl". Vairuotojas išlipa iš automobilio ir vaikšto aplink . Po to moteris ir vairuotojas pasitraukia ant šaligatvio ir stoviniuoja.11.28.20 val. į įvykio vietą atvyksta policijos ekipažas (b. l. 44).

19.       E. B. teismui paaiškino, kad navigacija buvo pritvirtinta dviračio priekyje, ji buvo sugadinta, kai krito dviratis.

20.       Vaizdo įraše užfiksuotos objektyvios aplinkybės paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl dviračio nutrenkimo ir galimo jo daiktų sužalojimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas, kad  civilinis ieškinys dalyje dėl E. B. navigacijos prietaiso sugadinimo ir ausinės praradimo, nėra įrodytas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, jog įvykio vietoje būtų matę sugadintą navigacijos prietaisą, taip pat nepatvirtino, kad nukentėjusysis jiems būtų užsiminęs apie prarastą ausinę. 

21.       Įvertinus minėtas  aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvada teisinga - byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių jog navigacijos prietaisas buvo sugadintas ir ausinė prarasta būtent dėl E. P. nusikalstamų veiksmų. Todėl visos  nukentėjusiojo pretenzijos dėl neva sužalotos navigacijos ir ausinių atmestinos kaip nepagrįstos. Apeliantas savo poziciją motyvavo tuo, kad po įvykio policijos pareigūnas apžiūros metu neva fiksavo minėtų daiktų sužalojimus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas fiksavo tai, ką nurodė nukentėjusysis, bet nesiaiškino sužalojimų atsiradimo mechanizmo, todėl šie duomenys jokios įrodomosios galios neturi ir negali būti priešpastatomi įraše užfiksuotiems objektyviems duomenims.

22.       Apeliaciniame skunde prašoma priteisti pilną prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti sumą – 1200 eurų, kurios pirmos instancijos teismas nepriteisė dėl neteisingai įvertinto nukentėjusiojo vaidmens – dėl KET nesilaikymo. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad nukentėjusysis važiavo važiuojamąja gatvės dalimi, nors toje vietoje yra įrengtas dviratininkų takas, t.y. nukentėjusysis pažeidė minėtus KET reikalavimus ir jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip neteisėti. Todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio yra teisingos, o nukentėjusiojo pretenzijos atmestinos ir šioje dalyje. Minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad būtent dviratininkas pirmas priėjo prie automobilio vairuotojo ir pirmas ėmė reikšti pretenzijas dėl vairuotojo veiksmų, t.y. būtent dviratininkas inicijavo aiškinimąsi važiuojamojoje kelio dalyje, kuris po to peraugo į konfliktą. Pirmos instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, todėl aukštesnės instancijos teismas taip pat jos nevertina, bet išsako nuomonę, kad būtent dviratininkas galėjo būti konflikto iniciatoriumi.

23.       E. B. prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo E. P. 800 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, taip pat 23,30 eurų už specialisto išvados pateikimą. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti teismas įvertina baudžiamosios bylos eigą,  bylos nagrinėjimo rezultatus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovo vaidmuo tinkamai įvertintas , kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma pagrįstai sumažinta iki  500 eurų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

           n u t a r i a:

           Nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                       Gintaras Dzedulionis

                                                                                                                        Arūnas Kisielius

        Laureta Ulbienė