DOK-215

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02756-2022-8 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. sausio 16 d. paduotu ieškovės UAB „Organicagro“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė:

„Ieškinį tenkinti, atsakovų priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei UAB „Organicagro“ 15 000 Eur netesybų, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3557 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. P. ieškovei UAB „Organicagro“ 15 000 Eur netesybų, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3557 Eur bylinėjimosi išlaidas.“

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti; taip pat panaikino kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir dėl šios dalies bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Organicagro“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Ginčo šalis siejo speltos grūdų pirkimo–pardavimo santykiai. Nustačius grūdų kokybės neatitikimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esamoje situacijoje taikytinos sutarties nuostatos, nustatančios produkcijos grąžinimą atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad laboratorijos tyrimo aktu dėl G. G. ūkio bei tyrimo aktu dėl D. P. ūkio nustatyti produkcijos kokybės neatitikimai buvo pagrindas taikyti Sutarčių 2.4 punkte nustatytą nuoskaitų mechanizmą, bet nebuvo pagrindas grąžinti produkciją atsakovams. 

2.        Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Esamu atveju šalių pozicijos yra visiškai priešingos, ir dėl to prioritetas turėjo būti teikiamas išimtinai objektyviam sutarties aiškinimo metodui, t. y. sisteminei-lingvistinei sutarties sąlygų analizei, ir jos sąlygos aiškintinos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas sutarties aiškinimas, kad taikytinas nuoskaitų mechanizmas, neatitinka nei sisteminio, nei objektyvaus sutarties aiškinimo metodo, be to teismas neatsižvelgė į analogiškus santykius reglamentuojančias CK normas, o konkrečiai į CK 6.237 str. 1 d.

3.        Nuoskaitų galimybė sutartyje negali būti aiškinama kaip speciali norma, skirta sureguliuoti klausimus, susijusius su produkcijos pertekline drėgme ar priemaišomis. Teismas neįvertino aplinkybės, jog šalys susitarė ne dėl bet kokios produkcijos, bet dėl ekologiškos produkcijos pirkimo, kuriais taikomi ženkliai aukštesni kokybės reikalavimai. Todėl akivaizdu, jog pirkėjas net negalėjo įsipareigoti ir neįsipareigojo priimti bet kokios produkcijos (nes tai pagal sutartį apskritai spendžia galutinis vartotojas), ir produkcijos kokybės neatitikimus spręsti nuoskaitų klausimu. Priešingu atveju susitarimas dėl išimtinai ekologiškos produkcijos pirkimo prarastų prasmę ir apskritai nebūtų toks sudarytas. 

4.        AS „Dobeles Dzirnavnieks“ tyrimų protokolus papildo ir kiti rašytiniai įrodymai, tiek juos imant kartu, tiek atskirai, jų duomenys įrodo, jog atsakovų patekta speltos produkcijas neatitiko sutarčių 1.1 p. nustatytų kokybės reikalavimų. Be to, „Eurofins GeneScan“ GmbH tyrė ir išvadas pateikė būtent dėl ginčo produkcijos mėginių, bet teismas jų nepagrįstai nevertino, pasisakęs, kad aktuose nėra nurodoma, iš kur, kokiu būdu paimti mėginiai. 

5.        Nei vienas iš atsakovų nustatyta tvarka neginčijo sutarčių nutraukimo teisėtumo. Atsakovai reiškė priešieškinius, tačiau neformulavo reikalavimo pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu. Tai sudaro savarankišką pagrindą spręsti, jog apeliacinės instancijos nutarties dalis, kuria nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo, yra neteisėta. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Organicagro“ (j. a. k. 303460494) 1626 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 15 d. AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                            Dalia Vasarienė