Civilinė byla Nr. 2A-1168-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

                                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Egvilta“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Egvilta“ bankroto byloje Nr. B2-154-967/2021.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Egvilta“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB ,,AVERE“; nutartis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 11 d. 2010 m. birželio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Egvilta“ nemokumo administratorė UAB „AVERE“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

3.       Nurodė, kad nemokumo administratorė perdavė hipotekos kreditoriui iš varžytynių neparduotą visą bendrovei priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą; hipotekos kreditorius sumokėjo bendrovės perimto turto kainos ir finansinio reikalavimo skirtumą. Bankroto proceso metu nemokumo administratorė iš sukauptų piniginių lėšų pilnai patenkino pirmos ir antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus, atitinkamai 1 357,62 Eur ir 6 006,94 Eur sumai; pasibaigus teisminiams ginčams, proporcingai paskirstė ir išmokėjo trečios eilės kreditoriams jų reikalavimams tenkinti likusias sukauptas lėšas bendrai 1 252 465,53 Eur sumai, todėl likusių trečios eilės kreditorių bendra 2 786 253,04 Eur finansinių reikalavimų suma mažintina išmokėtų sumų dydžiu iki 1 533 286,53 Eur.

4.       Bendrovė veiklos nevykdo, turto neturi; bankroto proceso metu kilę teisminiai ginčai užbaigti; Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažyma gauta. 

                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu patikslino BUAB ,,Egvilta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; patvirtino BUAB ,,Egvilta“ trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus 1 533 787,51 Eur sumai; pripažino BUAB ,,Egvilta“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti.

6.       Teismas įvertinęs, kad tiek bendrovės bankroto procesas, tiek ir įmonės likvidavimo etapas prasidėjo galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), nusprendė, jog dėl likvidacinių veiksmų, pradėtų pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimo, t. y. dėl sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos, turi būti sprendžiama vadovaujantis ĮBĮ, o ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis.

7.       Teismui priėmus nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, administratorė gali tenkinti patvirtintus finansinius reikalavimus (ĮBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. kreditoriams buvo išmokėta 1 252 966,51 Eur suma (952 658,52 Eur išmokėta kreditoriui E. V.).

8.       Teismas atmetė kreditoriaus E. V. paaiškinimus, kad administratorė turėjo sudaryti ir kreditorių susirinkimui pateikti tvirtinti likvidavimo pradžios ir pabaigos finansines ataskaitas, nes nutartis, kuria bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimta 2010 m. birželio 14 d., tuo tarpu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto pakeitimas, nustatantis administratorei pareigą sudaryti likvidavimo pradžios ir pabaigos finansines ataskaitas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. po 4 metų nuo įmonės likvidavimo pradžios. Taigi nemokumo administratorė sudaryti likvidavimo pradžios finansinės ataskaitos 2010 m. birželio 14 d. duomenimis neprivalėjo.

9.       Teismas atmetė kreditoriaus E. V. teiginius, kad 2017 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimas nepatvirtino patirtų 17 285,88 Eur bendrovės administravimo išlaidų, nurodytų nemokumo administratorės patikslintos ataskaitos 13.2, 13.3 punktuose. Teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino 2017 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo 1.1 punkte priimtą nutarimą ir patvirtino nemokumo administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Tai reiškia, kad šio laikotarpio išlaidos yra patvirtintos. Bendrovė 17 285,88 Eur išlaidų nepatyrė, nes jų neapmokėjo, nes kreditorių susirinkimas netenkino nemokumo administratorės veiklos ataskaitos 13.2, 13.3. punktuose nurodyto prašymo, leisti apmokėti 17 285,88 Eur.

10.       Teismas nustatė, kad 2019 m rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorę pateikti susirinkimui tvirtinti veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Administratorė ataskaitą pateikė ir 2019 m. rugsėjo 27 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, tačiau prieš kreditorių susirinkimą kreditorius E. V. pareikalavo papildomos informacijos. Administratorė atšaukė 2019 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimą ir įsipareigojo iki 2019 m. spalio 18 d. papildyti ataskaitą. Ataskaitą papildžiusi, 2019 m. spalio 18 d. išsiuntė kreditoriams, o 2019 m. lapkričio 8 d. sušaukė kreditorių susirinkimą. Susirinkimas neįvyko, nutarimams priimti neužtekus balsų (neatvyko kreditorius E. V.). 2019 m. lapkričio 14 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas administratorės veiklos ataskaitos taip pat nepatvirtino, įpareigodamas ją iki 2019 m. gruodžio 10 d. pašalinti trūkumus, kuriuos nurodė kreditorius E. V. susirinkimo dieną atsiųstame nutarimų projekte; ataskaitos tvirtinimo klausimas atidėtas iki 2020 m vasario 17 d.

11.       Teismas pažymėjo, kad nors ataskaitos nagrinėjimo ir tvirtinimo klausimas kreditorių susirinkimo buvo atidėtas, tai nereiškia, jog susirinkimas priėmė sprendimą nemokumo administratorės ataskaitos netvirtinti. Nemokumo administratorės veiklos ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo klausimas buvo atidėtas kreditorių susirinkimo iniciatyva iki 2020 m. vasario 17 d. (kai įsigalios JANĮ). Teismas atkreipė dėmesį, kad JANĮ nenumatytos veiklos ataskaitos tvirtinimo procedūros, kurią reglamentavo ĮBĮ 23 straipsnio 4 dalis, išlygos; taikyti tokią procedūrą nenumatyta ir JANĮ 155 straipsnyje. Pasak teismo, bankroto proceso metu nemokumo administratorė teikdavo kreditoriams įvairaus pobūdžio prašomą informaciją; pažymėjo, kad 2019 m rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimas nenustatė ataskaitos turinio trūkumų, nenurodė klausimų, kuriuos administratorė turi aptarti ataskaitoje ar informacijos, kuri yra svarbi ataskaitą įpareigojusiems pateikti kreditoriams, t. y. buvo priimtas panašus įpareigojimas, kurio pagrindu ankstesnis 2017 m. kovo 29 d. susirinkimas nepatvirtino nemokumo administratorės veiklos ataskaitos ir dėl to Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartyje akcentavo, jog abstraktaus pobūdžio įpareigojimas nemokumo administratorei nesukūrė pareigų veiklos ataskaitoje pasisakyti klausimais, tiesiogiai nenumatytais ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte. 2019 m. rugsėjo 27 d. sušauktam kreditorių susirinkimui buvo reikalaujama veiklos ataskaitoje aprašyti visus nemokumo administratorės atliktus veiksmus, nagrinėtas bylas, įskaitant tas, kurias inicijavo ir kuriose dalyvavo E. V., apie kurias kreditoriai buvo informuoti; visus valstybės įgaliotų institucijų priimtus sprendimus (įsakymus, potvarkius), neįvardinant, apie kokias institucijas ir kokius sprendimus kalbama; pateikti atsakymus į klausimus, kurie kreditorių susirinkimuose jau buvo nagrinėti ir kreditoriams yra žinomi.

12.       Teismo vertinimu, pirminėje veiklos ataskaitoje, patikslintoje veiklos ataskaitoje ir papildomai pateiktoje informacijoje, nemokumo administratorė pateikė duomenis apie esminius bankroto proceso etapus ir atsakymus į kreditoriaus E. V. keliamus klausimus bei tai pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs, kad daugiau kaip pusantrų metų nuo paskutinio susirinkimo (2019 m. gruodžio 19 d.) nei vienas kreditorius pastabų, pasiūlymų arba siūlomo nutarimų projekto dėl veiklos ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo nepateikė, o kreditorių susirinkimo pirmininkas E. V. susirinkimo nešaukė, nusprendė, jog tai reiškia, kad veiklos ataskaitoje bei papildomai pateiktoje informacijoje nurodė išsamius duomenis apie bankroto proceso eigą bei patirtas išlaidas.

13.       Teismas atmetė kreditoriaus E. V. teiginius, kad finansinės atskaitomybės ataskaitos nebuvo patvirtintos, nes nemokumo administratorė nepateikė kreditoriams jų prašomos informacijos, ir pažymėjo, jog nemokumo administratorė 2019 m. balandžio 8 d. registruotu laišku išsiuntė kreditoriui susipažinti 2012–2017 m. balansus su pelno (nuostolių) ataskaitomis. Administratorė sušaukė 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimą dėl finansinės (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012–2018 m. tvirtinimo, tačiau E. V. lemiamais balsais jų nepatvirtino, nors iki susirinkimo dienos jokių klausimų ir prašymų kreditoriai administratorei nepateikė. Administratorė 2019 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė kreditoriams papildomą informaciją apie pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytus duomenis su paaiškinimais bei pasiūlė dėl didelės kreditoriaus E. V. prašomų pirminių dokumentų apimties, atvykti su jais susipažinti pas administratorę, iš anksto suderintu laiku, tačiau kreditoriai to nepadarė. 2016–2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytų sąnaudų (išlaidų) detalizavimas pateiktas pradinės veiklos ataskaitos priede Nr. 6, o duomenys apie ataskaitose nurodytas sąnaudas (patirtas išlaidas) patvirtinantys apskaitos dokumentų aprašai pateikti patikslintos ataskaitos priede Nr. 90, todėl teismas vertino, kad už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 13 d. nemokumo administratorės veiklos ataskaita yra patvirtinta. Vėlesnio laikotarpio ataskaitos tvirtinimo klausimo nagrinėjimas atidėtas. Nemokumo administratorė veiklos ataskaitoje pateikė duomenis ir informaciją apie patirtas administravimo išlaidas.

14.       Nemokumo administratorė dar iki 2019 m. rugsėjo 27 d.  kreditorių susirinkimo sušaukimo svarstyti klausimą dėl veiklos ataskaitos tvirtinimo už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2018 m. lapkričio 14 d. išsiuntė kreditoriams duomenis nuo 2017 m., t. y. atliktus administravimo išlaidų apmokėjimus (banko sąskaitos išrašą). Ši informacija kreditoriams yra žinomi. Kreditorių susirinkimo pirmininkas E. V. pateikė teismui nemokumo administratorės už ataskaitinį laikotarpį sudarytą ir prie veiklos ataskaitos pridėtą PVM sąskaitų faktūrų aprašą 20 371,44 Eur sumai; akcininkė A. R. pareiškė, kad nemokumo administratorė turi kompensuoti 35 461,71 Eur išlaidų sumą, pateikdama pačios sudarytą lentelę, į kurią įrašė ir bendrovės už vėlesnį laikotarpį, t .y. po ataskaitinio laikotarpio iki procedūrų pabaigos, gautas PVM sąskaitas faktūras bei kitas, kreditoriaus E. V. lentelėje neįrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teismas sprendė, kad remiantis pateiktais duomenimis, iš administratorės nepagrįstai reikalaujama sumokėti 45 656,33 Eur, kurias sudaro 25 062,04 Eur bendrovės nesumokėtos sumos; 7 237,50 Eur už advokatų suteiktas teisines paslaugas; 883,58 Eur antstolio vykdymo išlaidų atlyginimas; 4 600 Eur teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos; 5 544,83 Eur kreditorių susirinkimo patvirtintos teisinės išlaidos ir kt. Teismo vertinimu, patirtos išlaidos atitiko administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, buvo būtinos bendrovės bankroto procedūroms tinkamai atlikti; kreditoriai apie patirtas administravimo išlaidas, kurios pagrįstos bendrovės būklės bei veiklos dokumentais, buvo tinkamai informuojami, jiems žinoma apie atliktas bankroto procedūras bei lėšų panaudojimą.

15.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė pateikė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos pažymą, kurioje nurodyta, jog duomenų apie BUAB ,,Egvilta“ sukauptas atliekas ir užterštą dirvožemį ar gruntą nėra. Teismas nustatė, kad įmonė turto neturi, patenkinti kreditorių reikalavimus nebuvo galima; bankroto procedūros baigtos.

16.       Teismas patikslintas trečios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir likusių trečios eilės kreditorių bendrą finansinių reikalavimų sumą mažino iki 1 533 787,51 Eur. 

                                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo (kreditorius) E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl įmonės pabaigos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas pažeidė kreditorių susirinkimo kompetenciją (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis), nes, spręsdamas dėl įmonės pabaigos, išsprendė klausimą dėl įmonės 24 026,90 Eur patirtų administravimo išlaidų, viršijančių patvirtintą sąmatą, patvirtinimo. Šios išlaidos nebuvo patvirtintos kreditorių susirinkime. Apeliantas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl 24 026,90 Eur sumos iš administratorės priteisimo įmonei.

17.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad administratorė antrąją veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. parengė ir jos svarstymo procedūra buvo pradėta 2019 m., t. y. galiojant ĮBĮ, todėl, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, administratorė nebuvo atleista nuo ataskaitos tvirtinimo 2020 m. Administratorė turėjo pareigą kreditorių susirinkimui pateikti veiklos ataskaitą pagal ĮBĮ nuostatas arba galutinę ataskaitą pagal JANĮ 99 straipsnį.

18.       Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nemokumo administratorė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1.                      Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad sąmata pereikvota; papildomai patvirtinta išlaidų sąmata (papildomai nustatytos atskirų išlaidų sumos) nebuvo viršyta, todėl nebuvo poreikio tvirtinti papildomų išlaidų sąmatos. Išlaidos atitiko teisinę prigimtį bei buvo skirtos bankroto procedūroms atlikti ir yra pagrįstos dokumentais. Bendra patirtų administravimo išlaidų suma sudarė 239 269, 81 Eur (221 557,16 Eur pagal patvirtintą sąmatą + 17 712, 66 Eur papildomos išlaidos), apmokėta – 235 113,74 Eur (218 525,31 Eur pagal sąmatą + 16 588,44 Eur papildomos išlaidos). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino 2017 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo 1.1 punkte priimtą nutarimą, kuriuo buvo netenkintas administratorės ataskaitoje pateiktas prašymas leisti apmokėti 17 285,88 Eur ir patvirtino veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., tai reiškia, kad minėto laikotarpio išlaidos yra patvirtintos.

18.2.                      Sprendimą dėl įmonės pabaigos priima teismas. Kreditorių susirinkimuose ne vieną kartą buvo nagrinėti administravimo išlaidų pagrįstumo ir dokumentų pateikimo klausimai. Kreditoriams buvo teikiama įvairaus pobūdžio prašoma informacija; vyko teisminiai ginčai – įsiteisėjusiomis teismo nutartimis konstatuota, kad administratorė kreditoriams teikė išsamią, dokumentais pagrįstą informaciją apie patirtas išlaidas ir jų poreikį. Nei kreditorių susirinkimų, nei teismų sprendimais nėra pripažinta, kad BUAB „Egvilta“ išlaidų sąmata buvo viršyta 24 026,90 Eur suma, šios išlaidos būtinos ir pagrįstos.

18.3.                      2019 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių susirinkimą sušaukė kreditorių susirinkimo pirmininkas E. V., kurio balsais susirinkimas įpareigojo administratorę pateikti susirinkimui tvirtinti veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Veiklos ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo klausimas buvo atidėtas kreditorių susirinkimo iniciatyva iki 2020 m. vasario 17 d. (kai įsigalios JANĮ). Nors ataskaitos nagrinėjimo ir tvirtinimo klausimas buvo atidėtas, tai nereiškia, kad susirinkimas priėmė sprendimą ataskaitos netvirtinti, nes apeliantas aktyviai naudojosi jam suteikta teise šaukti kreditorių susirinkimą ir lemiamais balsais susirinkimuose priimti paties siūlomus nutarimus. Daugiau kaip pusantrų metų nuo paskutinio susirinkimo nei apeliantas, nei kiti kreditoriai pastabų, pasiūlymų arba siūlomo nutarimų projekto dėl veiklos ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo nepateikė, tai reiškia, kad ataskaitoje pateikti išsamūs duomenys apie bankroto proceso eigą bei patirtas išlaidas. JANĮ nenumato veiklos ataskaitos tvirtinimo procedūros, kurią reglamentavo ĮBĮ 23 straipsnio 4 dalis (jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas), išlygos taikyti šią procedūrą nenumato ir JANĮ 155 straipsnis.

18.4.                      Apeliantui administratorė išsiuntė susipažinimui 2012-2017 metų balansus su pelno (nuostolių) ataskaitomis, o po 4 mėn. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl finansinių ataskaitų už 2012-2018 metų tvirtinimo. 2019 m. rugpjūčio 29 d. susirinkimas apelianto lemiamais balsais ataskaitų nepatvirtino, jokių klausimų ir prašymų iki susirinkimo dienos kreditoriai nepateikė. Susirinkimas nereikalavo pateikti kitos ataskaitos, nenustatė aiškių ataskaitos trūkumų ir įpareigojimų administratorei juos pašalinti. Administratorė išsiuntė kreditoriams papildomą informaciją apie pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytus duomenis su paaiškinimais. Apeliantui bei kreditoriams raštu kelis kartus buvo siūloma susipažinti su visais dokumentais, bet tokio noro niekas neišreiškė.

18.5.                      Administratorė iki paskutinio kreditorių susirinkimo sušaukimo, 2018 m. lapkričio 14 d. išsiuntė kreditoriams duomenis apie nuo 2017 m., t. y. nuo patvirtintos ataskaitos laikotarpio pabaigos iki 2018 m. lapkričio 14 d., atliktus mokėjimus. Administratorė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas per visą bankroto proceso laikotarpį.

18.6.                      Apeliantas savo nuožiūra atskirų rūšių patirtas išlaidas pagal kreditorių papildomai patvirtintas sąmatas (leistinas išlaidų sumas), arba išlaidas, kurios buvo patirtos vykdant kreditorių arba teismų įpareigojimus atlikti konkrečias apmokamas procedūras (turto vertinimas, turto atidalinimas ir kadastrinių bylų paruošimas, skelbimai apie turto pardavimą iš varžytynių, banko komisiniai ir pan.), bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių nereikėjo gauti kreditorių išankstinio sutikimo, priskyrė prie patvirtintos išlaidų sąmatos, už kurios panaudojimą jau buvo atsiskaityta, taip sukurdamas argumentus apie šių išlaidų pereikvojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas, atmetęs kreditoriaus E. V. ir akcininkės A. R. argumentus dėl patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos viršijimo, nemokumo administratorės veiklos ir galutinės ataskaitų bei likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo / nepatvirtinimo, pripažino BUAB „Egvilta“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Apeliantas iš esmės ginčija sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dviem argumentų grupėmis: dėl lėšų, viršijančių administravimo sąmatą, panaudojimo teisėtumo, bei dėl nemokumo administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. / galutinės ataskaitos bei finansinės atskaitomybės ataskaitų patvirtinimo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvieno iš jų.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

21.       

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pateikti šalių rašytiniai įrodymai nepriimami, nes apeliacinės instancijos teismas gali remtis tiek visais BUAB „Egvilta“ bankroto byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, tiek ir kitose bylose esančiais duomenimis bei dokumentais, kurie teismui yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigą, taikymo laiko atžvilgiu

23.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

24.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020). 

25.       BUAB „Egvilta“ bankroto byla iškelta ir visi likvidaciniai veiksmai iš esmės pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šio įstatymo nuostatas ir spręsdamas administratorės 2021 m. liepos 8 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, pateiktą prašymą dėl BUAB „Egvilta“ pabaigos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo dėl BUAB „Egvilta“ pabaigos pagrįstumo ir teisėtumo

26.       ĮBĮ 32 straipsnio

27.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

28.       Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

29.       Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kreditorių susirinkimo kompetenciją (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis), nes, spręsdamas dėl įmonės pabaigos, išsprendė klausimą dėl įmonės 24 026,90 Eur patirtų administravimo išlaidų, viršijančių patvirtintą sąmatą, patvirtinimo.

30.       ĮBĮ 23

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius privalo veikti neviršydamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o ją viršydamas veikia savo rizika, jog sąmatą viršijančios išlaidos jam nebus atlygintos. Jeigu sąmatos viršijimo ataskaita arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaita nepatvirtinama (kreditorių susirinkimo ar, kilus ginčui, teismo), išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 21–23 punktai). Taigi ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ar sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo sietina su bankroto administratoriaus teise į atitinkamų išlaidų atlyginimą: išlaidos, neviršijančios patvirtintos sąmatos ribų, taip pat šią sąmatą viršijančios išlaidos, patvirtintos kreditorių susirinkimo ar teismo, privalo būti atlygintos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų, tuo tarpu patvirtintą sąmatą viršijančios nepatvirtintos išlaidos dengiamos iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, 48 punktas).

32.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad aplinkybė, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenurodytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016, 31–32 punktai; kt.). Kilus ginčui, teisė nuspręsti dėl konkrečių išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms ir jų būtinumo bei pagrįstumo pagal įstatymą suteikiama teismui (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, 37 punktas).

33.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika bei teisiniu reglamentavimu, pripažįsta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kreditorių susirinkimo kompetenciją, skundžiamame sprendime išspręsdamas šalių ginčą dėl įmonės patirtų administravimo išlaidų, (ne)viršijančių patvirtintą sąmatą, patvirtinimo, nepagrįstais. Toks apelianto argumentas neatitinka ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo, pagal kurį, kilus ginčui, teisė nuspręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos (ne)viršijimo ir / ar tokių išlaidų (ne)pagrįstumo suteikiama teismui (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Egvilta“ 2016 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorę pateikti kreditoriams veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Administratorė tokią ataskaitą pateikė, tačiau 2017 m. vasario 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu ji nebuvo patvirtinta, nustatytas 15 dienų terminas ataskaitos trūkumams pašalinti. 2017 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkime ataskaita po jos trūkumų nustatymo pakartotinai nebuvo patvirtinta, todėl administratorė pateikė skundą teismui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino 2017 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo 1.1 punktu priimtą nutarimą ir patvirtino veiklos ataskaitą; Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2113-370/2017 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, kad aptariamo laikotarpio išlaidos yra patvirtintos, tame tarpe, be kita ko, ir 16 236,94 Eur buhalterinės apskaitos, 60 602,79 Eur turto priežiūros ir 39 716,55 Eur teisinių paslaugoms išlaidos. Tuo tarpu kreditorių susirinkimas netenkino nemokumo administratorės veiklos ataskaitos 13.2, 13.3 punktuose pateikto prašymo leisti atsakovei apmokėti 17 285,88 Eur sumą (11 149 Eur išmoką administratorei už teisminiams ginčams panaudotą laiką ir administratorės lėšomis apmokėtas 6 136,88 Eur išlaidas), todėl įmonė 17 285,88 Eur išlaidų nepatyrė, nes jų neapmokėjo.

35.       Iš veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi, matyti, kad jos 69, 70 ir 73 punktuose pateikti duomenys apie išlaidas, patirtas pagal kreditorių papildomai patvirtintą atskirų rūšių išlaidų sąmatą, išlaidas, patirtas vykdant kreditorių arba teismų įpareigojimus atlikti konkrečias procedūras, kurios sąmatoje nebuvo numatytos, taip pat kitas būtinas bankroto proceso išlaidas – viso papildomai patvirtintos išlaidos sudarė 17 712,66 Eur, iš jų apmokėta 16 588,44 Eur.

36.       Taigi bendra patirtų administravimo išlaidų suma sudarė 239 269, 81 Eur (221 557,16 Eur pagal patvirtintą sąmatą + 17 712,66 Eur papildomų išlaidų), iš kurių apmokėta 235 113,74 Eur suma (218 525,31 Eur pagal sąmatą + 16 588,44 Eur papildomos išlaidos). Būtent tokia patirtų administravimo išlaidų suma buvo nurodyta ir aptariamoje veiklos ataskaitoje, t. y. iš 256 555,70 Eur sumos atėmus 17 285,88 Eur (veiklos ataskaitos 13.2, 13.3 punktuose pateiktą prašymą apmokėti 11 149 Eur išmoką administratorei už teisminiams ginčams panaudotą laiką ir administratorės lėšomis apmokėtas 6 136,88 Eur išlaidas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl patvirtintų administravimo išlaidų viršijimo, nes administravimo išlaidos, nurodytos veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., yra patvirtintos.

37.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad išlaidos, patirtos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d., yra pagrįstos banko sąskaitos išrašu, kuris visiems kreditoriams buvo išsiųstas 2018 m. lapkričio 14 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi sąskaitos išrašą ir kitus bankroto byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad patirtos išlaidos neatitinka administravimo išlaidų teisinės prigimties ir paskirties ar, jog jos nebuvo būtinos BUAB „Egvilta“ bankroto procedūroms atlikti. Kaip pagrįstai nurodo administratorė, apeliantas atskirų rūšių įmonės patirtas išlaidas pagal kreditorių papildomai patvirtintas sąmatas (leistinas išlaidų sumas), arba išlaidas, kurios buvo patirtos vykdant kreditorių ar teismų įpareigojimus atlikti konkrečias apmokamas procedūras (turto vertinimas, atidalinimas ir kadastrinių bylų paruošimas, skelbimai apie turto pardavimą iš varžytynių, banko komisiniai), taip pat bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių nereikia gauti kreditorių išankstinio sutikimo, priskyrė prie jau patvirtintos išlaidų sąmatos, už kurios panaudojimą administratorė jau buvo atsiskaičiusia, taip dirbtinai sudarydamas įvaizdį, kad sąmatos išlaidų rūšys yra pereikvotos.

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m rugpjūčio 29 d. įvykęs kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorę pateikti susirinkimui tvirtinti veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., kurią administratorė nustatytu laiku pateikė ir 2019 m. rugsėjo 27 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, tačiau prieš pat kreditorių susirinkimą kreditorius E. V. pareikalavo papildomos informacijos – aprašyti visus nemokumo administratorės atliktus veiksmus, nagrinėtas bylas, visus valstybės įgaliotų institucijų priimtus sprendimus (įsakymus, potvarkius) ir pan. Administratorė atšaukė 2019 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimą ir įsipareigojo iki 2019 m. spalio 18 d. papildyti ataskaitą, tai padariusi, 2019 m. spalio 18 d. ją išsiuntė kreditoriams, o 2019 m. lapkričio 8 d. sušaukė kreditorių susirinkimą. Susirinkimas neįvyko nutarimams priimti neužtekus balsų (į susirinkimą neatvyko kreditorius E. V.). 2019 m. lapkričio 14 d. įvykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas administratorės veiklos ataskaitos taip pat nepatvirtino, įpareigodamas ją iki 2019 m. gruodžio 10 d. pašalinti trūkumus, kuriuos nurodė kreditorius E. V. susirinkimo dieną atsiųstame nutarimų projekte. 2019 m. gruodžio 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime ataskaitos tvirtinimo klausimas buvo atidėtas iki 2020 m vasario 17 d. (kai bus įsigaliojęs JANĮ).

39.       Apeliantas skunde nurodo, kad bankroto byloje nėra patvirtinta veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. arba galutinė bankroto ataskaita taip, kaip tai yra numatyta JANĮ 99 straipsnyje, todėl nesant kreditorių pritarimo tokiai ataskaitai, sprendimas dėl bendrovės pabaigos yra negalimas; teismas nepagrįstai paneigė tokią administratorės pareigą.

40.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos, pateiktos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., (ne)tvirtinimo, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl klausimas dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitos (ne)tvirtinimo spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas. Šio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad aptariamos ataskaitos tvirtinimo klausimas buvo atidėtas iki 2020 m. vasario 17 d., t. y. po JANĮ įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl galutinės bankroto ataskaitos taip, kaip tai yra numatyta JANĮ 99 straipsnyje, nepateikimo atmestini.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino nemokumo administratorės pateiktos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., taip pat negali būti laikomos objektyvia materialaus pobūdžio kliūtimi pripažinti BUAB „Egvilta“ pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.

42.       Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakartotinai pateiktos administratoriaus veiklos ataskaitos, ją gali tvirtinti teismas.

43.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

44.       Administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Bankroto administratoriaus pareiga pagrįsti savo ataskaitą neturi būti aiškinama kaip pareiga kartu su tvirtinti teikiama ataskaita teikti kreditoriams visiškai visus įmanomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016, 37 punktas). Be to, formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-588-798/2018, 24 punktas).

45.       Nors nagrinėjamu atveju administratorė, teikdama prašymą dėl įmonės pabaigos, teismui nesuformulavo reikalavimo patvirtinti veiklos ataskaitą, kurios nepatvirtino kreditorių susirinkimas, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino kreditoriaus argumentus dėl ataskaitos (ne)patvirtinimo ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad nemokumo administratorė teikė kreditoriams duomenis apie esminius bankroto proceso etapus ir atsakymus į kreditoriaus E. V. keliamus klausimus bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad daugiau kaip pusantrų metų nuo paskutinio susirinkimo (2019 m. gruodžio 19 d.) nei vienas kreditorius jokių pastabų, pasiūlymų arba siūlomo nutarimų projekto dėl veiklos ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo nepateikė, o kreditorių susirinkimo pirmininkas E. V. susirinkimo nešaukė, nusprendė, jog tai reiškia, kad administratorė veiklos ataskaitoje bei papildomai pateiktoje informacijoje nurodė išsamius duomenis apie bankroto proceso eigą bei patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi BUAB „Egvilta“ bankroto bylos medžiagą, neturi pagrindo tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritarti, nes apeliantas ir skunde nenurodo kokius papildomus veiksmus, susijusius su bankroto procedūrų vykdymu, administratorė turėtų papildomai atlikti, po kurių būtų galima priimti sprendimą dėl šios bendrovės pabaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius tik deklaratyviai nurodo, jog administratorė neteikė kreditoriams ir kreditorių susirinkimui duomenų apie vykdomas bankroto procedūras, nors bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Taigi apelianto nurodomos aplinkybės dėl ataskaitos netvirtinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomos objektyvia materialaus pobūdžio kliūtimi pripažinti BUAB „Egvilta“ pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. 

46.       Apeliantas teigia, kad bankroto byloje nėra patvirtintos finansinės ataskaitos, todėl nesant kreditorių pritarimo tokioms finansinėms ataskaitoms, sprendimas dėl bendrovės pabaigos taip pat yra negalimas, t. y. nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir dėl aukščiau aptartos veiklos ataskaitos.

47.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė 2019 m. balandžio 8 d. registruotu laišku išsiuntė kreditoriui E. V. susipažinimui 2012–2017 metų balansus su pelno (nuostolių) ataskaitomis ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl šių finansinių ataskaitų tvirtinimo, tačiau kreditoriaus E. V. pateiktu pasiūlymu šios nebuvo patvirtintos, nors kreditoriai, tame tarpe ir apeliantas, jokių klausimų ir prašymų, susijusių su finansinių ataskaitų tvirtinimu, nepateikė. Nemokumo administratorė 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditoriams išsiuntė raštą, jame nurodydama papildomą informaciją apie 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas bendrąsias ir administracines išlaidas. Administratorė taip pat dėl didelės pirminių buhalterinių dokumentų apimties visiems kreditoriams keletą kartų siūlė susipažinti su dokumentais, atvykstant susipažinti pas administratorę, iš anksto suderintu laiku.

48.       Kreditoriams susipažinus su pateiktomis finansinėmis ataskaitomis gali kilti abejonių dėl pateiktų finansinių ataskaitų turinio, jose nurodytų duomenų teisingumo (pagrįstumo). Ar tokios abejonės gali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti finansinės ataskaitas, turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo galimybes šias abejones pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015). Tik tuo atveju, kai iš finansinių ataskaitų turinio neįmanoma būtų nustatyti konkrečių duomenų atsiradimo pagrindo, dydžio ar kiltų kitų pagrįstų abejonių dėl jose pateiktų duomenų pagrįstumo (teisingumo) ir jeigu kreditoriai imtųsi ĮBĮ nustatytų priemonių trūkstamai informacijai iš administratoriaus gauti ar turimai informacijai patikslinti, o šis atsisakytų ją pateikti (patikslinti), kreditorių susirinkimo sprendimas atsisakyti tvirtinti pateiktas finansines ataskaitas galėtų būti pripažįstamas pagrįstu. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, administratorė be atskiro kreditorių įpareigojimo 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditoriams išsiuntė raštą, jame nurodydama papildomą informaciją dėl finansinių ataskaitų duomenų; kvietė kreditorius su pirminiais buhalteriniais dokumentais susipažinti. Apeliantas nenurodo argumentų, kad jam nepakako duomenų finansinės atskaitomybės tvirtinimui ar buvo neprieinama informacija apie bankrutavusios įmonės finansinį turtą, ar administratorė tokios informacijos neteikė. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad jis siekia finansinių ataskaitų tvirtinimo kreditorių susirinkime, nors iš esmės jo pasiūlymu ir nebuvo pritarta finansinių ataskaitų tvirtinimui, tačiau nenurodo, kokią įtaką tai turi bankroto proceso eigai ir pagrindiniam bankroto tikslui – kuo operatyvesniam kreditorių interesų patenkinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nemokumo administratorė pareigą pateikti balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas kreditorių susirinkimui įvykdė tinkamai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su nemokumo administratore, kad apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su pirminiais buhalteriniais dokumentais. Be to, pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytų sąnaudų (išlaidų) detalizavimas bei jas patvirtinantys apskaitos dokumentų aprašai buvo pateikti kartu su kreditorių susirinkimui teiktomis tvirtinti nemokumo administratorės veiklos ataskaitomis.

49.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, jog tam tikroms procedūroms atlikti ĮBĮ yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nustačius ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, yra pagrindas konstatuoti, kad bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, jog kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

50.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačius jokių šios nutarties 27 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, daro išvadą, kad bankroto proceso tęsimas nagrinėjamu atveju prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui. Juo labiau kad BUAB „Egvilta“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, o 2010 m. birželio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl, remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalimi bei CPK 73–74 straipsniais, bendrasis 24 mėnesių likvidacijos terminas suėjo dar 2012 m. birželio 17 d.

51.       Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo, esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017, 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

52.       Bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Egvilta“ kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d., 2010 m. gruodžio 27 d., 2011 m. gegužės 12 d., 2013 m. sausio 17 d., 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. birželio 8 d., 2016 m. vasario 23 d., 2016 m. kovo 22 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. kovo 29 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. birželio 19 d. nutartimis bei skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu. BUAB „Egvilta“ bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 533 787,51 Eur (trečios eilės kreditorių nepatenkinti finansiniai reikalavimai); su pirmos ir antros eilės kreditoriais visiškai atsiskaityta. Nagrinėjamu atveju įmonė turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę trečios eilės kreditorių reikalavimai, neturi, t. y. neegzistuoja reali galimybė gauti papildomas lėšas ir didesne apimtimi patenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia ir apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo pateikto netiesioginio ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurio priėmimo klausimas šios nutarties priėmimo momentu dar nėra išspręstas, nes tokiai apelianto teisei realizuoti įmonės veiklos pripažinimas pasibaigusia neturi jokios įtakos, todėl formaliai tęsti BUAB „Egvilta“ bankroto procedūras vien dėl kreditoriaus nepritarimo administratorės veiksmams nėra teisinio pagrindo (žr. nutarties 51 punkte nurodytą teisminę praktiką).

53.       Nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, kaip minėta, vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus. Taigi įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui (civilinės bylos pagal kreditoriaus ieškinį nagrinėjimo laikotarpiui), vertintinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams.

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Egvilta“ pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

55.       Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                        Romualda Janovičienė

                                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                        Asta Radzevičienė