Administracinė byla Nr. eI-92-402/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00517-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 5.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui M. B.,
atsakovų Ž. J. ir A. J. atstovui advokatui P. G.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei N. B.
, specialistams A. T., I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams Ž. J., A. J., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atlyginimo dydžio už žemės sklypą nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą, prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-148-(1.18); 3) nustatyti pareiškėjos atsiskaitymo tvarką ir sąlygas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iš lėšų, esančių notaro depozitinėje sąskaitoje (40 060,00 Eur), pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-148-(1.18) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos panaikinti visuomenės poreikiams paimtos atsakovų A. J. ir Ž. J. 1/5 dalies 0,9925 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštus (Turto arešto akto identifikavimo kodas Nr. 2016-006561 ir Nr. 2016-006792).
Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. aktą Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovų 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija prašo nustatyti 40 060,00 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Minėtas 40 060,00 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų 0,9925 ha dydžio žemės sklypą nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-30 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akte Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“. Pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatas, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Finansų ministerijos) patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Šiuo atveju pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30 atsakovų žemės sklype (tuo metu buvo vertinama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos) nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ar įrenginių. Pagal viešai VĮ Registrų centro portale www.regia.lt skelbiamą informaciją, bendraturčių žemės sklypas šiuo metu nenaudojamas ne tik komercinei, bet ir žemės ūkio paskirčiai ir yra priskirtas apleistai žemei. Žemės sklypui buvo nustatyti kelių, elektros ir ryšių linijų ir dujotiekių apsaugos zonų apribojimai, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda tiesioginio įvažiavimo į visuomenės poreikiams paimamą sklypą jo apžiūros metu nebuvo. VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo bendraturčių 0,9925 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 200 300,00 Eur, iš jų atsakovams tenkanti 1/5 atlyginimo dalis už 1/5 žemės sklypo dalį būtų 40 060,00 Eur. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų žemės sklypo dalį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto vertės pastabų nepateikė. Atsakovai buvo informuoti raštu dėl vyksiančios žemės sklypo apžiūros, tačiau joje nedalyvavo, nepateikė pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo vertės nustatymo. Įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą (šiuo atveju – avaringo magistralinio kelio ruožo rekonstravimą ir susisiekimo aplinkinių teritorijų gyventojams pagerinimą), siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, negu asmeninį turto savininko interesą. Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vieno asmens ar vienos grupės ir paneigiant kitų interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).
Be to, tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog nustatant teisingo atlyginimo dydį kiekvienu atveju būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės ir privačių interesų, t. y. atlyginimo dydis nustatomas laikantis proporcingumo reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę aktualus ne tik žemės savininkui, pareiškėjai, bet ir valstybei, nes už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų. Todėl paimant žemę visuomenės poreikiams tokios žemės, kito nekilnojamojo turto savininkai ir kiti daiktinių teisių turėtojai negali nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo atsakovų žemės sklypo rinkos vertė buvo 40 060,00 Eur, todėl atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę turėtų būti nustatytas pagal VĮ Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-148-(1.18).
Atsakovai Ž. J. ir A. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, taip pat jų atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka, jog žemės sklypo vertė nustatyta 40 060,00 Eur. Atsakovai nesutinka su pareiškėjos reikalavimu už paimamą atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį sumokėti kompensaciją remiantis Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 (toliau – ir Ataskaita) nurodyta žemės sklypo verte, kadangi Ataskaitoje žemės sklypo vertė yra nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 dieną, t. y. egzistuoja žymus laiko skirtumas tarp Ataskaita nustatytos žemės sklypo rinkos vertės ir žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams realaus momento. Pastebėtina, kad Ataskaitoje žemės sklypo vertė nustatyta remiantis palyginamaisiais sandoriais, kurie įvyko 2013–2014 metais (1 t., b. l. 101). Akivaizdu, kad žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai užsitęsus iki 2018 m. sausio 3 d., žemės sklypo vertė, nustatyta pagal 2013–2014 m. sandorius, negali atitikti ir neatitinka realios žemės sklypo rinkos kainos, buvusios 2018 m. sausio 3 dieną.
Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, nustatant visuomenės poreikiams paimamo turto vertę yra privaloma vadovautis kriterijais, nustatytais Turto vertinimo metodikoje. Nagrinėjamu atveju visuomenės poreikiams paimamo turto vertė Ataskaitoje buvo apskaičiuota remiantis lyginamuoju metodu pagal sandorius, kurie vyko 2013–2014 metais. Vadovaujantis Turto vertinimo metodikos 58.1 punkto nuostatomis, lyginamuoju metodu daikto rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į paskutinių 36 mėnesių sandorius, įvykusius rinkoje. Dėl šios priežasties Ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 18 dieną negali atitikti ir neatitinka 2018 m. sausio 3 dienos žemės sklypo rinkos vertės, kadangi, vadovaujantis Turto vertinimo metodikos nuostatomis, turėtų būti vertinami sandoriai, patenkantys į 2015–2018 m. periodą, pirmenybę teikiant sandoriams, sudarytiems panašiu laiku, kaip ir turto paėmimo visuomenės poreikiams laikas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), aiškindamas analogišką Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatą (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatą), pažymėjo, kad įstatymų leidėjo pagrindinis tikslas yra užtikrinti teisingą atlyginimą už privačia nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams paimamą turtą. LAT pažymėjo, kad, nustatant nusavinamo žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti priėmimo dieną, kartu turi būti nustatytas ir kainų pokytis. Šios normos taikymas, atsižvelgiant į įvykusius kainos pokyčius, sudaro realias prielaidas įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principą, suteikiant savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą (žr. LAT 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 32 p.).
Atsakovai laikosi pozicijos, kad kainų pokytis nuo Ataskaitos parengimo momento iki faktinio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams momento (nagrinėjamu atveju iki 2018 m. sausio 3 d.) yra svarbi aplinkybė vadovaujantis teisingumo, protingumo, taip pat teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams privačią nuosavybę principais.
Atsakovai anksčiausiai galimybę perduoti nuosavybės teisę įgijo, o kartu ir teisę į kompensaciją įgijo 2018 m. sausio 3 d., todėl būtent pagal šią datą turėtų būti nustatytas realus žemės sklypo (žemės sklypo dalies) kainos pokytis ir pagal tai apskaičiuota papildoma prie NŽT 2017 m. gruodžio 27 d. akte Nr. ŽVP-148-(1.18) nurodyto atlyginimo dydžio kompensacijos suma, siekiant atsakovams išmokėti žemės sklypo dalies 2018 m. sausio 3 d. rinkos vertę atitinkantį atlyginimą už visuomenės poreikiams perleistą atsakovų turtą. Taigi atsakovams turi būti sumokėta žemės sklypo dalies realią 2018 m. sausio 3 d. rinkos kainą atitinkanti kompensacija, suteikianti galimybę atsakovams įsigyti kitą, analogišką paimamai žemės sklypo daliai, turtą 2018 m. sausio 3 d. rinkos kainomis.
Atsakovų atstovas kreipėsi į teismo eksperto kvalifikaciją turintį specialistą – turto vertintoją su prašymu pateikti specialisto išvadą dėl žemės sklypo dalies 2018 m. sausio 3 d. rinkos kainos. Išvada byloje pateikta, ir žemės sklypo dalies vertė 2018 m. sausio 3 dieną nustatyta 64 600 Eur. Todėl atsakovai sutinka su teismo ekspertės I. K. pateikta išvada ir prašo nustatyti būtent tokią sklypo vertę.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė nurodė, jog su pareiškėjos prašymu sutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį. Minėtas 40 060,00 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų 0,9925 ha dydžio žemės sklypą nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-30 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akte Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.
Atestuotas turto vertintojas A. T., turintis daugiau kaip 20 metų individualaus vertinimo patirtį, teismo posėdžio metu paaiškino, jog nagrinėjamu atveju rinkos vertė nustatyta vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, Turto ir verslo vertinimo metodika. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais buvo panaudotas lyginamasis vertinimo metodas, taip pat siekiant kuo objektyviau nustatyti rinkos vertę atlikta žemės sklypų nuomos kainų analizė. Vertinant vadovautasi Žemės įstatymo 47 straipsnyje, Žemės paėmimo įstatyme nustatytu principu nepažeisti turto savininko ir valstybės interesų. Tačiau turto vertintojas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertė ilgainiui kinta, ir tam įtakos turi įvairūs veiksniai. Turto rinkos kainos šiuo laikotarpiu kilo, galėjo padidėti iki 5 procentų. Už tokią kainą, kuri yra nustatyta Ataskaitoje, buvo galima įsigyti tokios pačios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklypų. Bet kokie žemės naudojimo apribojimai, o ypač kur yra aukštos įtampos linijos, taikomi ryšių linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos reikalavimai, turi didelės įtakos ir pasunkina šiuo atveju paimamos žemės sklypo dalies panaudojimą, t. y. tos dalies nauda yra mažesnė, palyginti su sklypų, kurie neturi tokių apribojimų. Be to, kuo geresnis privažiavimas yra prie žemės sklypo, tuo ta vieta yra vertingesnė. Pataisos koeficientas buvo apskaičiuotas iš tų pačių lyginamųjų objektų. Rinkos pokytį suponuoja paklausa ir pasiūla. Į tokios paskirties sklypus investicija yra brangi ir toks komercinės žemės sklypų augimas yra per didelis. Žemės ūkio paskirties žemės kainos kilimas yra didesnis dėl Europos Sąjungos dotacijų, lankstesnės grąžos. Komercinės paskirties žemė neturi tokių sąlygų, kad taip stipriai kiltų pardavimų kainos, ir 50 procentų augimas nėra pagrįstas. Sandorių duomenų bazėje nėra fiksuojami žemės naudojimo apribojimai, bet šie apribojimai yra labai svarbūs.
Teismo ekspertė nuo 2009 m., turto vertintoja I. K. (nuo 1999 m. jos specializacija – turto vertinimas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai kreipėsi į ją dėl 99,25 aro komercinės paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Buvo prašoma nustatyti minėto žemės sklypo rinkos vertę apžiūros dieną. Turtas buvo apžiūrėtas 2018 m. balandžio 27 d., o vertė nustatyta 2018 m. sausio 3 dieną. Žemės sklype apžiūros metu buvo pieva, menkaverčių krūmynų. Atliekant vertinimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra vadovaujamasi teisės aktais, kurie konkrečiai nurodo, koks turi būti taikomas vertinimo metodas, kokių turi būti laikomasi taisyklių taikant šį metodą. Žemės sklypams taikomas lyginamasis metodas, kadangi rinkoje yra pakankamai lyginamųjų objektų komercinės paskirties žemei įvertinti. Renkantis lyginamąjį metodą svarbu atsirinkti tinkamus lyginamuosius objektus. Lyginamieji objektai buvo pasirinkti iš VĮ Registrų centro darant užklausą, ne senesni nei 36 mėnesių atsižvelgiant į sandorio datą, t. y. 36 mėn. skaičiuojami nuo 2018 m. sausio 3 d. ir atgal. Gavus sandorių spektrą atsirenkami artimesni 2018 m. sausio 3 d. datai sandoriai. Svarbus faktas yra vietovė. Buvo atsirinkti trys lyginamieji objektai, visi iš tos pačios verčių zonos 16.4, visų paskirtis – kita žemė, visų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, taigi pagal šias charakteristikas pasirinkti keturi lyginamieji objektai yra analogiški, kaip ir vertinamas žemės sklypas. Sandorio data, jog nė vienas žemės sklypas nėra senesnis nei 12 mėn., žemės sklypų plotai nuo 21 aro iki 1,5 ha. Buvo pritaikyta žemės ploto pataisa. Buvo nustatyta vieno aro rinkos vertė ir apskaičiuota, t. y. 3251 Eur x 99,25 a = 323 00 Eur. Šiuo atveju teismo ekspertė veikė pagal individualią pažymą ir pateikė nekilnojamojo turto vertinimo išvadą. Pats dokumentas savo dalimis atitinka ekspertizės akto turinį, tačiau nustatant turto vertę privalu vadovautis specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimą.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-148-(1.18); 3) nustatyti pareiškėjos atsiskaitymo tvarką ir sąlygas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iš lėšų, esančių notaro depozitinėje sąskaitoje (40 060,00 Eur), pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-148-(1.18) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos panaikinti visuomenės poreikiams paimtos atsakovų A. J. ir Ž. J. 1/5 dalies 0,9925 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštus (Turto arešto akto identifikavimo kodas Nr. 2016-006561 ir Nr. 2016-006792).
Pažymėtina, jog pirmasis pareiškimo reikalavimas (dėl NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumo patvirtinimo ir leidimo įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi yra išspręstas. Taip pat šalys paaiškino, kad trečiasis pareiškimo reikalavimas taip pat jau yra įvykdytas, todėl ginčo dėl to nėra ir neprašė šio reikalavimo nagrinėti.
Taigi, ginčas byloje kilo ir byla nagrinėjama tik dėl antrojo pareiškimo reikalavimo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40 060,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-148-(1.18).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) (toliau – ir Projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vienas iš Projekto ruožų yra magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 4,7 iki 308 km. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija. Ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 304) pradėjo atsakovų nuosavybės teise valdomo 0,9925 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. lapkričio 2 d. ši vietovė vadinosi Šakių k.), Domeikavos sen., Kauno r. sav., dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir LAKD), be kita ko, buvo pavesta atlikti darbus, susijusius su Projekto įgyvendinimu (įskaitant ir magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstrukciją), ir pradėti rengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus (šiuo atveju – ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti).
Kadangi visi kiti žemės sklypo bendraturčiai (išskyrus atsakovus) aktus dėl jų žemės sklypų paėmimo pasirašė, su jais ginčo dėl žemės paėmimo ir atlyginimo dydžio ir sąlygų nėra.
Apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą Nr. 304, kurį vykdant pradėta žemės paėmimo visuomenėms poreikiams procedūra dėl bendraturčių žemės sklypo (dalies), vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pagrindais atsakovai buvo informuoti LAKD 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (6.1) 2-1742 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“. Pranešimą, siųstą abiem atsakovams registruotąja pašto siunta, atsiėmė atsakovė Ž. J..
Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo III skyriaus nuostatomis, buvo pradėtas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkta UAB „Kelprojektas“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kadastriniais matavimais buvo nustatyta, kad visuomenės poreikiams būtų paimama bendraturčių 8,7854 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9925 ha dydžio dalis, kurioje atsakovams kartu tenka 1/5 dalis. Pažymėtina, kad UAB „Kelprojektas“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. SR15-04633 „Dėl paimamos žemės visuomenės poreikiams vertinimo“ (3 priedas) atsakovai buvo pakviesti į visuomenės poreikiams paimamo turto apžiūrą kartu su turto vertintoju. Atsakovai minėto turto apžiūroje (2015 m. rugpjūčio 18 d.) nedalyvavo (žr. Turto vertinimo ataskaitos 44 lapą).
Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtoje (turto vertintojas A. T. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000149) ir vertintojo asistentas A. B. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A001740) Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 (4 priedas) nustatyta, kad bendraturčių 8,7854 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams paimamos 0,9925 ha dydžio dalies rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo 200 300,00 Eur, iš jų atsakovams A. J. ir Ž. J. tenkanti atlyginimo dalis už jiems priklausančią 1/5 žemės sklypo dalį – 40 060,00 Eur.
Išsprendus su visų visuomenės poreikiams reikalingų žemės (miško) sklypų savininkais ir naudotojais, valstybės ir savivaldybės institucijomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kilusias problemas (didelė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto apimtis, dalies žemės savininkų nebuvo žinomos gyvenamosios vietos, didelis įkeistų ir areštuotų žemės sklypų kiekis, kiti žemės sklypų apribojimai (specialiųjų sąlygų, servitutų), ankstesnių žemės reformos ir žemės sklypų kadastrinių matavimų metu padarytos klaidos, kurias reikėjo ištaisyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu, žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų veiksmai (neveikimas) ir kt.) ir užbaigus projekto rengimą, atsakovai LAKD 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (6.1) 2-7349 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ (5 priedas) buvo informuoti apie parengtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir apie tvarką, kaip būtų galima susipažinti su jo sprendiniais. Be to, su šiuo pranešimu jiems buvo išsiųsta Turto vertės nustatymo pažymos Nr. TVA-2015-30 kopija. Šis pranešimas buvo siųstas registruotąja pašto siunta.
Pagal Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo to, kai institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Kadangi šio pranešimo atsakovai neatsiėmė iš pašto (6 ir 7 priedai), pranešimas apie parengtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą buvo paskelbtas 2016 m. sausio 27 d. laikraščiuose „Kauno diena“ (8 priedas) ir „Lietuvos žinios“ (9 priedas). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“ (toliau – ir NŽT direktoriaus įsakymas). Apie tai žemės sklypo savininkai buvo informuoti NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-821-(14.7.104.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“ (11 priedas) registruotąja pašto siunta. Pranešimas atsakovams nebuvo įteiktas, todėl buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 13 d. laikraščiuose „Kaimo laikraštis“ ir „Laikinoji sostinė“.
Vadovaujantis NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projektu, bendraturčių žemės sklypas buvo padalytas taip:
į liekantį bendraturčiams žemės sklypą (7,7929 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/211255 (14 priedas) ir kurio atsakovams tenka 1/5 dalis;
į paimtiną visuomenės poreikiams sklypą (0,9925 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/2112556 (15 priedas) ir kurio atsakovams tenka 1/5 dalis (toliau – ir visuomenės poreikiams paimama atsakovų žemės sklypo dalis).
Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/2112556 (15 priedas) duomenis visuomenės poreikiams paimamos atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdoma 1/5 žemės sklypo dalis buvo areštuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), LAKD 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (6.1) 2-4490 „Dėl areštuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ (16 priedas) kreipėsi į minėtą instituciją su prašymu nurodyti, kokiomis sąlygomis bus panaikinti visuomenės poreikiams paimamos atsakovų žemės sklypo dalies areštai (Turto arešto aktų registro Nr. 2015-006561 ir Turto arešto aktų registro Nr. 2016-006792) (25 priedas).
VMI 2017 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (23.4-08) RNA-33644 „Dėl areštuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ LAKD informavo, kad neprieštarauja atsakovų žemės sklypo dalies paėmimui visuomenės poreikiams, o areštus panaikins, kai atlyginimas už šią žemę bus pervestas į vieną iš VMI biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Kadangi LAKD 2017 m. spalio 2 d. rašte Nr. (6.1) 2-4490 buvo techninė klaida nurodant galimą atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų žemės sklypo dalį, LAKD 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2E-2610 „Dėl areštuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ paprašė VMI patikslinti ankstesnį jos raštą. VMI 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (23.4-08) RNA-37291 „Dėl areštuotų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“ atitaisė minėtą netikslumą ir atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų žemės sklypo dalį nurodė pagal vertinimo ataskaitą (tai yra 40 060,00 Eur). NŽT direktorius 2017 m. gruodžio 27 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) iš atsakovų visuomenės poreikiams nusprendė paimti jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir už jį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30 nustatė 40 060,00 Eur atlyginimo dydį. Akte nustatyta, kad jį pasirašyti turi žemės sklypo dalies savininkai. Taip pat akte nustatyta, kad šiems asmenims pasirašius aktą, pinigai (40 060,00 Eur) turi būti pervesti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3-160 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) procedūros vykdymo“ LAKD pavedė organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų pasirašymą, taip pat iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams sumokėti šiuose aktuose nurodytą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Ministerija šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2-12 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ išsiuntė pranešimus atsakovams ir VMI. Pranešimu žemės savininkai pagal aktą buvo pakviesti per 30 dienų nuo pranešimo jiems įteikimo šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka dienos pasirašyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Atsakovai pranešimo neatsiėmė. Kadangi atsakovai anksčiau neatsiėmė daugumos jiems siųstų pranešimų iš pašto, Ministerijos pranešimas atsakovui A. J. taip pat buvo išsiųstas žinomu jo darbovietės adresu elektroniniu paštu. 2018 m. sausio 22 d. buvo gautas advokato P. G., atstovaujančio atsakovams, 2018 m. sausio 22 d. raštas „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“, kuriuo Ministerija informuota, kad atsakovai akto nepasirašys, nes netenkina nei mokėjimo sąlygos, nei atlyginimo dydis. Prie šio rašto buvo pridėti atstovavimo atsakovams faktą patvirtinantys teisinių paslaugų sutarčių išrašai. Nuo šio termino (2018 m. sausio 22 d.) pradedamas skaičiuoti 60 dienų terminas Ministerijai kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuoti Žemės paėmimo įstatyme.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka ginčui dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto patekus į apygardos administracinį teismą, šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Prieš priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, apygardos administracinis eismas įvertina, ar yra visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams.
Kaip minėta, Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, todėl toliau nagrinėja ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą; žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punkte (nagrinėjamam ginčui taikytina 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija) nustatyta, kad lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – Turto vertinimo metodika), 26 punkte nustatyta, kad, taikant palyginamosios vertės metodą, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus; vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas (26 punktas); taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus (27 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, išsamiai pasisakė ir analizavo Europos Žmogaus Teisių Teismo padarytas išvadas nagrinėjamu klausimu ir pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], no. 71243/01, 25 October 2012, § 108; Scordino Italy (no. 1) [GC], no. 36813/97, § 93, ECHR 2006 V). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar uždėjo pareiškėjams neproporcingą naštą. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijęs su turto verte (žr. Former King of Greece and Others v. Greece [GC] (just satisfaction), no. 25701/94, § 78, 28 November 2002; mutatis mutandis, Papachelas v. Greece [GC], no. 31423/96, § 48, ECHR 1999 II; Efstathiou and Michailidis & Co. Motel Amerika v. Greece, no. 55794/00, § 26, ECHR 2003 IX). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. Guiso-Gallisay v. Italy (just satisfaction) [GC], no. 58858/00, § 94-95, 22 December 2009; Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], § 111). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. Broniowski v. Poland [GC], no. 31443/96, ECHR 2004 V, § 182; Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], § 112), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. Former King of Greece and Others (merits), § 89).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bylose, kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, yra konstatavęs, kad sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
Teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Pažymėtina, kad jau institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis, 2006 m. gruodžio 14 įstatymo Nr. X-982 redakcija). Taip pat pažymėtina, kad kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais; šis sprendimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre; per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5, 9 dalys, 47 straipsnio 3 dalis, 2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija). Tokiu, kaip nagrinėjamo ginčo, atveju teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei. Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą ir leidžia išvengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį būtų kreiptasi, daliniu sprendimu išspręs ginčą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siūlomą atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija), Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Konkrečiam žemės sklypui taikomas ribojimas, kad esama jo tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, vertintinas kaip jo individuali savybė, į kurią turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant šio žemės sklypo rinkos vertę. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina atsižvelgiant į aplinkybę, jog esama jo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.
Pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30, atsakovų žemės sklypas (tuo metu buvo vertinama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9925 ha dydžio dalis) buvo kitos paskirties (naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), žemės sklype nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ar įrenginių. Pagal viešai VĮ Registrų centro portale www.regia.lt skelbiamą informaciją, bendraturčių žemės sklypas šiuo metu nenaudojamas ne tik komercinei, bet ir žemės ūkio paskirčiai ir yra priskirtas apleistai žemei. Žemės sklypui buvo nustatyti kelių, elektros ir ryšių linijų ir dujotiekių apsaugos zonų apribojimai, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda tiesioginio įvažiavimo į visuomenės poreikiams paimamą sklypą jo apžiūros metu nebuvo. VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo bendraturčių 0,9925 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 200 300,00 Eur, iš jų atsakovams tenkanti 1/5 atlyginimo dalis už 1/5 žemės sklypo dalį būtų 40 060,00 Eur.
Atsakovai, nesutikdami su tokiu jiems priklausančio žemės sklypo įvertinimu, teismui kaip įrodymą pateikė teismo ekspertės I. K. atliktą įvertinimą, kur buvo nustatoma ginčo žemės sklypo 2018 m. sausio 3 d. vertė ir sklypas įvertintas 64 600 Eur.
Teismui pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-9/2018 (turto vertinimo nustatymo data 2018 m. sausio 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įformintas NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“, kuriuo iš atsakovų paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Už 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-30 nustatytas bendras 40 060 Eur atlyginimo dydis. Atsižvelgiant į pirmiau analizuotą teismų praktiką, ekspertui buvo suformuluota užduotis nustatyti ginčo žemės sklypo rinkos vertę institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2018 m. sausio 3 d. Ekspertės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. IR-169 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“, Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000341, išduotas 2005 m. birželio 1 d., Sudervės g. 14D, Avižieniai, LT-14013 Vilniaus r. sav.) turto vertinimo išvada nustatyta, jog visuomenės poreikiams paimtos 1/5 dalies 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (kartu su žemės paėmimu patirtais nuostoliais) 2018 m. sausio 3 d. buvo 64 600 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodinėjimo priemonių, kuriomis civilinėje byloje nustatomi faktiniai duomenys, yra eksperto išvada. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; kt.). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-148-(1.18) priėmimo dieną nustatymo, vadovaudamasi proceso teisės normose ir teismų praktikoje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdama į išvados turinį, daro išvadą, jog, sprendžiant šį specialiųjų žinių reikalaujantį klausimą, nesant pagrįstų abejonių dėl tyrimo rezultato, patikimesniu įrodymu pripažintinas teismo ekspertės atliktas vertinimas ir išvada, palyginti su byloje pateikta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30, kurioje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamos ginčo žemės sklypo dalies 2015 m. rugpjūčio 18 d. rinkos vertė yra 40 060 Eur. Dėl to turto vertinimo ataskaitoje padaryta išvada atmestina. Pažymėtina ir tai, jog turto vertinimo ataskaitoje ginčo žemės sklypo vertė nustatyta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžioje, t. y. 2015 m. rugpjūčio 18 d. (lyginamieji sklypai vertinant sklypo vertę paimti net 2013 m.), bet ne rinkos vertė institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2017 m. gruodžio 27 d. Nors atsakovų atstovas vertinimo užduotį suformulavo ekspertei nustatyti 2018 m. sausio 3 d., ir ekspertė vertino būtent šios dienos visuomenės poreikiams paimamo turto vertę, teismo nuomone, netikslinga skirti papildomos ekspertizės, kadangi akto priėmimo diena yra 2017 m. gruodžio 27 d., o turtas įvertintas, kaip jau minėta, 2018 m. sausio 3 d., t. y. skirtumas yra 6 dienos, ir per tokį trumpą laiką vertinimo suma negalėjo pasikeisti. Ekspertinis vertinimas – tai toks vertinimo būdas, kai vertinimo ekspertai nustato vertinimo koeficientus ir rodiklius, remdamiesi atskirų turto objektų vertinimo patirtimi ir analize. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į Kauno rajono savivaldybės nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką vertinimo metu ir lyginamųjų objektų pirkimo–pardavimo metu. Nustatant vertinamo turto vertę buvo naudojami pataisos koeficientai, kurių nustatymo procesas ir principai išsamiai pateikiami ekspertės išvadoje.
Iš esmės analogiškai ginčo teisinius santykius reguliuoja ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ). ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Tačiau eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada jos pagrįstumo aspektu gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018 ir kt.).
Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (6 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl nesutinka su atsakovų pateikta teismo ekspertės I. K. atlikto turto įvertinimo išvada, nustatant kompensacijos už ginčo žemės sklypą dydį, ir dėl kokių aplinkybių teismas neturi vadovautis teismo eksperto išvadomis, nors teismas pareiškėjai buvo suteikęs galimybę ir pakankamai laiko suformuluoti nesutikimą su ekspertės išvadoje pateiktais argumentais ir prašymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su eksperto padarytomis išvadomis nustatant žemės sklypo vertę atsakovų nuosavybės teisių į jį praradimo momentu (2017 m. gruodžio 27 d.).
Ekspertė atlikdama vertinimą taikė retrospektyvinio vertinimo būdą, t. y. kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė. Vadovavosi Žemės įstatymo aktualia redakcija (po 2011 m. liepos 1 d., 47 str. 1 d.) bei kitais teisės aktais, išsamiai nurodytais išvadoje. Taip pat, nustatydama paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertę, papildomai taikė lyginamąjį metodą, kurio esmę sudaro vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepaneigė eksperto išvados nei pagrįstumo aspektu, nei teisėtumo aspektu, kadangi į bylą nebuvo pateikta specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų, paneigiančių eksperto pasirinktą vertinimo metodą ir nustatytą ginčo žemės sklypo rinkos vertę, nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą abejoti eksperto kompetencija. Todėl teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, vadovaujasi ekspertės I. K. išvadoje nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte.
Ekspertizės išvadoje pažymėta, jog ekspertizės objekto – 1/5 dalies žemės sklypo (0,9925 ha bendro ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 3 dieną rinkos vertė žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams yra 64 600 Eur.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus (tarp jų pateiktą turto vertinimo ataskaitą, vertintojo apklausą, teismo ekspertės apklausą ir išvadą), nustatytas atsakovams priteistinos kompensacijos dydis pagal ekspertės išvadą – 64 600 Eur. Priteistinas kompensacijos dydis nustatytas pagal teismo ekspertės atlikto individualaus vertinimo išvadą, kurios teisėtumu ir pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės vertinimo, paprastai remiasi Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-261-2018).
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Kadangi šalys pareiškė, jog pareiškimo trečiasis reikalavimas (nustatyti pareiškėjos atsiskaitymo tvarką ir sąlygas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš lėšų, esančių notaro depozitinėje sąskaitoje (40 060,00 Eur), pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-148-(1.18) ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos panaikinti visuomenės poreikiams paimtos atsakovų A. J. ir Ž. J. 1/5 dalies 0,9925 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštus (Turto arešto akto identifikavimo kodas Nr. 2016-006561 ir Nr. 2016-006792) yra visiškai įvykdytas ir dėl to byloje ginčo nekilo, tenkinti šį reikalavimą nėra teisinio pagrindo, o šalys neprašė šios bylos dalies nutraukti, todėl ši pareiškimo dalis netenkintina ir atmestina.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų Ž. J. ir A. J. 0,9925 ha bendro ploto 1/5 dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 2017 m. gruodžio 27 dieną, bendrą 64 600 Eur (šešiasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai eurų) atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-9/2018.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Daina Kukalienė
Algis Markevičius
Natalja Zelionkienė