Civilinė byla Nr.e2-539-343/2022

Proceso Nr. 2-56-3-00425-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.8; 3.2.6.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 17 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Demitransas“ administratorės mažosios bendrijos „Ad legem“ atstovėms I. G., K. S.; atsakovo A. D. atstovei advokatei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Demitransas“ ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovui A. D. ir

n u s t a t ė :.

I.                      Ieškinio esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau B UAB) „Demitransas“ (toliau ir ieškovė) galutinai sutikslinusi reikalavimą prašo priteisti iš atsakovo A. D. 148 590,93 Eur žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo: 2020 12 03 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 02 11, UAB „Demitransas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau MB) „Ad legem“. Teismas, vadovaudamasis LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau - JANĮ), nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla. UAB „Docinta“, kuri tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, perdavė 2020 11 30 balansą ir pelno/nuostolių ataskaitą, visų balanso eilučių detalizacijas, didžiąją knygą. Iš šių buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad ieškovei priklauso turtas (įskaitant pinigines lėšas kasoje), kurio bendra suma sudaro 125 477,09 Eur. Atsakovui, nevykdant pareigos perduoti ieškovės turtą pagal paskutinį turimą balansą (2020 11 30), bei nevykdant prievolės perduoti finansinės atskaitomybės dokumentus nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis (2021 02 11), 2021 05 13 ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl „Įmonės dokumentų ir turto perdavimo“, kurios gavimas patvirtintas atsakovo parašu. 2021 06 03 atsakovas pranešime „Dėl turto perdavimo“ nurodė, kad visas turimas ieškovės turtas bus pristatytas per 5 darbo dienas nuo šio dokumento surašymo dienos. Turtas neperduotas. Ieškovės atstovas patikrinęs dokumentus nustatė, kad ieškovė iš UAB „Bitė” įsigijo įrangą, kuri, nors ir nenurodyta buhalterinėje apskaitoje, tačiau pagal įrangos įsigijimo dokumentus egzistuoja ir kurios bendra įsigijimo vertė sudaro 1745,02 Eur (812,22+252,27+200,16+480,37): Arlo Go LTE Camera VML4030, Mob. tel. Huawei P30 Lite 128GB DS Peacock Blue ((duomenys neskelbtini)), Mob. tel. Huawei Y5 2019 16GB DS Modern Black ((duomenys neskelbtini)), M. tel. Apple iPhone 8 64GB Space Grey. 2019 10 21 nurodymu išmokėti grynuosius pinigus atsakovui iš ieškovės banko sąskaitos buvo išmokėta 15 000 Eur suma, kuri nebuvo apskaityta atsakovo kaip atskaitingo asmens avansinėje apyskaitoje, nurodyta suma nebuvo įnešta ir į ieškovės kasą. Į ieškovės skolininkų sąrašą įtraukti: D. V. su 3740Eur skola, D. P. su 500 Eur skola, T. A. su 700 Eur skola, R. D. su 1450 Eur skola, MB Šarkota su 833 Eur skola. Pagal atsakovo pateiktus paaiškinimus, šie skolininkai skolą atsakovui sumokėjo asmeniškai, tačiau nei į ieškovės banko sąskaitą, nei į ieškovės kasą grąžinti nebuvo (bendra suma sudaro 7 223 Eur). 2021 07 29 ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją dėl žalos 149 445,11 Eur sumai atlyginimo. Atsakovas pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, t. y. iki 2021 11 30 ieškovui sumokant 20 000 Eur sumą. 2021 08 04 šalys pasirašė taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 20 000 Eur sumą nurodyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdo Taikos sutarties sąlygų dėl apmokėjimo, t. y. pirmasis apmokėjimas pagal Taikos sutartį jau turėjo būti atliktas (iki 2021 08 30), tačiau minėto įsipareigojimo atsakovas neįgyvendino. Pažymi tai, kad atsakovas atsiuntė fiktyvius mokėjimo pavedimo išrašus, kad neva apmokėta, tačiau faktiškai joks apmokėjimas atliktas nebuvo, be to, iš viber programos ieškovas ištrynė visus siųstus mokėjimo pavedimus, bandydamas sunaikinti dokumentų klastojimo įrodymus. Pagal Taikos sutarties 8 punktą atsakovas pripažino, kad „atliko visus Taikos sutarties 1 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus dėl ko jam kyla prievolė atlyginti UAB „Demitransas“ padarytą žalą. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu A. D. daugiau nei 10 dienų vėluoja sumokėti bent vieną šioje Taikos sutarties 6.1-6.4 p. numatytą pinigų sumą, jis įsipareigoja padengti visą UAB „Demitransas“ padarytą žalą, lygią 149 445,11 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt penki eurai vienuolika centų) sumai“. Neteisėti veiksmai ir kaltė. Nagrinėjamu atveju atsakovas neperdavė ieškovės turto, kuris nurodytas 2020 11 30 balanse, ieškovei nebuvo perduotas turtas (įranga), kuris buvo įsigytas iš UAB „Bitė”, t. y. nors įranga nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, tačiau jos įsigijimo dokumentai patvirtina, kad ji egzistuota, o dokumentų, kurie patvirtintų šio turto sunaikinimą ir (arba) nurašymą nėra. Pagal 2019 10 21 SEB banko nurodymą, atsakovui be jokio teisinio pagrindo buvo išmokėti grynieji pinigai (15 000 Eur suma), kurie nebuvo apskaityti atsakovo kaip atskaitingo asmens avansinėje apyskaitoje, nurodyta suma nebuvo įnešta į ieškovo banko kasą. Be to, aukščiau nurodyti ieškovės skolininkai pagal atsakovo pateiktus paaiškinimus jam sumokėjo asmeniškai, tačiau nei į ieškovės banko sąskaitą, nei į kasą atsakovas pinigų negrąžino (bendra suma sudaro: 7 223 Eur). Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, būdamas Įmonės vadovu ir gaudamas iš Įmonės grynuosius pinigus, skolų apmokėjimą iš įmonės skolininkų bei šių sumų neapskaitydamas buhalterinėje apskaitoje atsakovas pažeidė tiek Civilinio kodekso (toliau – CK)  2.87 straipsnio 3,4 dalių reikalavimus (vadovas privalo veikti įmonės interesais), Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (juridinio asmens vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje). Aukščiau nurodyti neteisėti veiksmai užkerta galimybę vykdyti bankroto procedūras, t. y. ieškovės turto pardavimą, kad kreditorių kreditoriniai reikalavimai būtų padengti. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas yra vertintina kaip neteisėti veiksmai už kuriuos kyla civilinė atsakomybė numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). Atsakovas Taikos sutarties 8 punkte pripažino, kad atliko visus neteisėtus veiksmus dėl ko jam kyla prievolė atlyginti žalą 149 445,11 Eur sumai. Žala, nuostoliai. Atsakovo padaryta žala sudaro 149445,11Eur, t. y.: 1) neperduoto Įmonės turto balansinė vertė pagal 2020 11 30 balansą - 125477,09 Eur; 2) neperduotos įrangos, kurią ieškovė įsigijo iš UAB „Bitė”, įsigijimo vertė - 1745,02 Eur; 3) atsakovui išmokėti grynieji pinigai - 15 000 Eur; 4) ieškovės skolininkų atsakovui asmeniškai sumokėta pinigų suma - 7 223 Eur. Priežastinis ryšys. Ieškovės turto neperdavimas, ieškovei priklausančių piniginių lėšų įgijimas be teisinio pagrindo, skolų iš skolininkų priėmimas asmeniškai ir jų negrąžinimas ieškovei vertintini kaip neteisėti veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Vadinasi, tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. 2021 12 23 pareiškime ieškovė sumažino reikalaujamą priteisti žalos dydį iki 148590,93 Eur, nes vienas telefonas buvo perduotas, o kitas telefonas nepagrįstai buvo įtrauktas į balansinį turtą du kartus.

3.       Teismo posėdyje ieškovės atstovės ieškinį palaikė, akcentavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra turto neperdavimas administratoriui, Taikos sutartyje atsakovas pripažino neteisėtus veiksmus, yra teismo nutartis, kuria jam skirta bauda ir apribota teisė būti vadovu ar kolegialaus įmonės valdymo organo nariu, įrangos iš „Bitės“ vertės atsakovas nenurodo, įrodymų neteikia, atsakovas atsakingas už turto saugojimą, atsakovas turi įrodyti, kad pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, dyzelinas turi būti nurašytas, padangos turi būti nurašytos ir sunaikintos kaip pavojinga atlieka.

4.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu iš dalies sutinka. Nurodo, kad „Bitės“ įrangą (kameras, telefonus) įsigijo 2019-2020 metais, dėl to nurodyta jos kaina (1745,02 Eur) neatitinka žalos dydžio, nes turėtų būti įvertintas ir nusidėvėjimas. Šia įranga naudojosi atsakovas bei darbuotojai. Be to, buvo planuota, jog 2021 11 04 perdavimo aktu dalis išlikusios (vienas iš telefonų buvo sugadintas UAB „Demitransas“ vairuotojo) įrangos bus perduota nemokumo administratorei. Taip pat šiuo aktu perduota dar ir kito įmonės veikloje naudoto turto bei įrangos, tačiau dėl pasireiškusios ligos simptomų (2021 11 04 liga diagnozuota ir atsakovo sutuoktinei bei kitam šeimos nariui), patvirtinto teigiamo COVID testo bei taikomos izoliacijos – to iki atsiliepimo padavimo nepavyko padaryti ir bus padaryta artimiausiu laiku, kai atsakovas pasveiks, nes kol kas jam pasireiškė stiprūs ligos simptomai. Sutinka su ieškinio dalimi dėl 15000 eurų, t.y. jam buvo paaiškinta, jog jis nei kaip vadovas, nei kaip akcininkas negalėjo išsimokėti dividendų ar išmokų kita forma, jei įmonė turėjo įsiskolinimų kreditoriams. Tiesa, už panašią sumą buvo pirkta įmonės priekaba, kuri turėjo būti įmonės turto balanse, tačiau galimai piniginės operacijos nebuvo tinkamai apskaitytos. Vien finansinės operacijos atlikimas nereiškia žalos įmonei padarymo. Ieškovės išvardinti skolininkai D. V., D. P., T. A., R. D., MB Šarkota iš dalies yra atsiskaitę ir pinigus jam perdavę. Pripažįsta kad tikrai didesnė dalis sumos jam buvo sumokėta, tačiau administratorei patvirtino, jog su juo atsiskaitė, nes nenorėjo, jog kitiems asmenims būtų keliamos bylos, be to buvo tariamasi dėl taikaus žalos atlyginimo (2021 08 04 dieną šalys susitarė dėl taikos sutarties sąlygų). Jis asmeniškai nedisponavo nei įmonės turto balanse nurodytu dyzeliu, nei padangomis, nei grynaisiais pinigais kasoje. Turtas buvo sunaudotas įmonės veikloje. Šiuo klausimu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pastarasis turtas nebuvo laiku ir tinkamai nurašytas dėl buhalterinėje apskaitoje laiku neatliktų operacijų, t.y. tiesioginės žalos, pasisavindamas dyzelį/padangas/lėšas kasoje atsakovas nepadarė. Aplinkybė jog įmonės veikloje sunaudotas turtas nebuvo tinkamai apskaitytas – tai gali būti teisės pažeidimas susijęs su netinkamu apskaitos tvarkymu, o ne vadovo padaryta žala įmonei. Dėl to ieškinys šioje dalyje nepagrįstas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t.y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų šią prezumpciją paneigti. Padangų, dyzelio atveju, netinkamas apskaitos vedimas nesąlygoja šio turto buvimo natūra ir objektyviai atsakovas jo perduoti negali. T.y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (turto: 131 vnt. padangų, 31582,42 l dyzelio, pinigų kasoje neperdavimo) ir žalos. Atkreipia dėmesį ir į ieškovės pateiktus duomenis, kad tokie patys kiekiai nurodyti tiek 2020 11 01 dienai, tiek 2020 11 30 dienai, o tai reiškia kad veiklą vykdanti įmonė negalėjo turėti analogiškų kiekių tiek mėnesio pradžioje, tiek pabaigoje ir tai yra ne faktiniai kiekiai, o akivaizdžiai – perkelti likučiai apskaitoje.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovas Taikos sutartyje sutiko tik su mažesne suma, netinkamas dokumentų tvarkymas žalos nesukėlė, nėra priežastinio ryšio, mano, kad įrangos iš „Bitės“ vertė yra 1/3 dalis nuo įsigijimo kainos, ieškinio sumą prašo mažinti 67925,28 Eur suma.

Teismas.

konstatuoja

II.                      Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisniai argumentai.

          Ieškinys tenkintinas.

6.       Vadovaujantis JANĮ 59 str. 6 p. bei 64 str. 1 d., nemokumo administratorius tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina sandorius sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Ieškovo atstovas patikrinęs Ieškovo dokumentus nustatė:

7.       Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2020 12 03 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 02 11, UAB „Demitransas“ iškelta bankroto byla. Teismas, nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla. UAB „Docinta“, kuri tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, perdavė 2020 11 30 balansą ir pelno/nuostolių ataskaitą, visų balanso eilučių detalizacijas, didžiąją knygą. Iš šių buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad ieškovei priklauso turtas (įskaitant pinigines lėšas kasoje), kurio bendra suma sudaro 125 477,09 Eur. Taip pat administratorė nustatė, kad UAB „Demitransas“ buvo įsigijusi įrangą, kurios įsigijimo vertė - 1745,02 Eur; atsakovui be teisinio pagrindo buvo išmokėti grynieji pinigai - 15 000 Eur; ieškovės skolininkų atsakovui asmeniškai sumokėta pinigų suma - 7 223 Eur. 

8.       JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Teismas pabrėžia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia JANĮ numatytus padarinius, be kita ko, bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Jei bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad joje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo juridinio asmens valdymo organai perduoti administratoriui. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo - kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), šis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

9.       Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato Darbo kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas, CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala. Remiantis DK 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Tai yra, žala darbo teisėje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dėl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai), o nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas.

10.       Administratorius nurodo, jog atsakovas, buvęs įmonės direktorius, dalies įmonės dokumentų ir turto neperdavė. Priešingi įrodymai nepateikti. Teismas sprendžia, jog įmonei yra padaryta žala, kurią priteisti iš atsakovo yra visos būtinosios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai – nevykdymas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės turto neišsaugojimas ir neperdavimas administratoriui; 2) neteisėtais veiksmais padaryta žala yra įmonės turto neperdavimas administratoriui; 3) tiesioginis ryšys yra tai, kad atsakovui tinkamai įvykdžius pareigas ir perdavus administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, žala nebūtų padaryta; 4) atsakovo kaltė preziumuojama. Esant teisės aktų nustatytai atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, atsakomybei už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atsakovo veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertinami, kaip kalti atsakovo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad už bendrovės veiklos organizavimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakingas atsakovas, įmonės patirta žala yra susijusi su jo darbo veikla.

11.       Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis nesutinka su reikalavimu priteisti UAB „Demitransas“ įsigytos įrangos  vertę - 1745,02 Eur. Nurodo, kad ji yra nusidėvėjusi ir jos vertė yra 1/3 šios sumos. Teismas šį argumentą atmeta, nes jam patvirtinti atsakovas nepateikė įrodymų. Atsakovas taip pat nurodo, kad asmeniškai nedisponavo nei įmonės turto balanse nurodytu dyzeliu, nei padangomis, nei grynaisiais pinigais kasoje. Turtas buvo sunaudotas įmonės veikloje. Pastarasis turtas nebuvo laiku ir tinkamai nurašytas dėl buhalterinėje apskaitoje laiku neatliktų operacijų, t.y. tiesioginės žalos, pasisavindamas dyzelį/padangas/lėšas kasoje atsakovas nepadarė. Šiuos argumentus teismas atmeta, nes pirma, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad 2020 m. lapkričio mėnesį įmonė vykdė kokią nors veiklą; antra, kokią veiklą vykdė ir kokias sąnaudas turėjo. Pažymėtina, kad Taikos sutarties 8 punkte atsakovas pripažino, kad „atliko visus Taikos sutarties 1 p. nurodytus neteisėtus veiksmus dėl ko jam kyla prievolė atlyginti UAB „Demitransas“ padarytą žalą. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu A. D. daugiau nei 10 dienų vėluoja sumokėti bent vieną šioje Taikos sutarties 6.1-6.4 punktuose numatytą pinigų sumą, jis įsipareigoja padengti visą UAB „ Demitransas “ padarytą žalą, lygią 149 445,11 Eur.

12.       Apibendrindamas, teismas pabrėžia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Jei bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad joje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo juridinio asmens valdymo organai perduoti administratoriui. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo - kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), šis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 – 6.249, 6.263 straipsniai), todėl iš atsakovo A. D. ieškovei B UAB „Demitransas“ priteisiama 2020 11 31 įmonės balanse nurodyto įmonės turto, minusavus perduoto turto vertę, vertė 148 590,93 Eur.

13.       Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 148 590,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 09 20 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.  

III.                      Bylinėjimosi išlaidos

14.       Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 3786 Eur žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, CPK 80, 96 straipsnių pagrindu. 

          Vadovaudamasis CPK 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

           ieškinį patenkinti.

           Priteisti iš atsakovo A. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Demitransas“ (juridinio asmens kodas 304997942) 148590,93 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties eurų 93 euro centų) žalą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 148590,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 09 20 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

           Priteisti iš atsakovo A. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 786 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą

Teisėja                                                                                                                    Rūta Palubinskaitė