KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,
sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,
dalyvaujant ieškovo atstovui A. P.,
atsakovui L. D.,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui L. D. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą L. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti naudojamą valstybinio žemės sklypo dalį (920,68 kv. m. ploto) už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. pašalinant iš valstybinės žemės želdynus (vaismedžius (5 vnt.), vaiskrūmius (5 vnt.), vynuoges, avietes, gėlynus, gyvatvorę), sandėliuojamas statybines medžiagas, malkas, šakas, alpinariumą ir nuovažą (su atraminėmis sienelėmis iš abiejų pusių). Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius (toliau - Skyrius) 2017 m. birželio 16 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos valstybinėje žemėje įrengti vaismedžiai, gėlynai, gyvatvorė, auginamos vynuogės ir daržovės, sandėliuojamos medžiagos, įrengta nuovaža, tokiu būdu užimant valstybinę žemę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes 2017 m. rugpjūčio 29 d. Skyrius priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje bei paskyrė atsakovui už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, 430 Eur baudą, dėl to, kad L. D. už savo valdomo žemės sklypo savavališkai naudoja valstybinę žemę, joje įrengęs daržus, gyvatvorę, gėlyną, nuovažą. Šis nutarimas teismine tvarka buvo panaikintas, bei buvo konstatuota, kad atsakovas administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nepadarė. Teismui konstatavus, kad atsakovas neužėmė valstybinės žemės, Skyrius 2018 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu nutraukti savavališką valstybinės žemės naudojimą. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 18 d. Skyriui atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad savavališkas žemės naudojimas tęsiasi, atsakovas geranoriškai neatlaisvino valstybinės žemės ir toliau ją naudoja be teisinio pagrindo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-504-637/2021 buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui L. D. dėl pažeistų teisių gynimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-777/2021 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad pagal ieškovės suformuotą reikalavimą nėra aišku, ar atsakovas tam, kad būtų galima naudotis valstybine žeme pagal paskirtį, privalo pašalinti tik gėlynus, gyvatvorę ir sodą, ar privalo pašalinti visus atsakovo įrengtus neteisėtus objektus. Tai reiškia, jog pagal ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką nėra aišku, kokių veiksmų ieškinio tenkinimo atveju turėtų imtis atsakovas, kad tinkamai įvykdytų teismo sprendimą. Be to, ieškinyje nėra detalizuota, kokiu būdu ieškinio tenkinimo atveju atsakovas turėtų sutvarkyti valstybinę žemę, kad ją būtų galima naudoti pagal paskirtį (pvz. vaismedžius išrauti ar nupjauti, ir kt.). Ieškovė tikslu patikslinti ieškinį ir suformuluoti aiškų reikalavimą atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. 2021 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu buvo nustatyta, kad L. D. naudojamos valstybinės žemės plotas užima 920,68 kv. m., kuriame įrengti želdynai (vaismedžiai (5 vnt.), vaiskrūmiai (5 vnt.), vynuogės, avietės, gėlynai, gyvatvorė), sandėliuojamos statybinės medžiagos, malkos, šakos, įrengti alpinariumas ir nuovaža (su atraminėmis sienelėmis iš abiejų pusių). Tuo remiantis ieškovė nurodo, jog jos teisės yra pažeistos ir siekia, jog būtų atlaisvinta valstybinė žemė.
Atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį negautas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. P. papildomai nurodė, jog atsakovas daug metų naudojasi nesuformuota valstybinės žemės teritorija. Ieškovė nėra išdavusi leidimo naudotis valstybine žeme. Tačiau nurodytu atveju leidimas net ir negalėtų būti išduodamas, nes žemės sklypas nesuformuotas. Pažymėjo, jog leidimas galėtų būti išduodamas tik žemės ūkio veiklai vykdyti laikinam naudojimui kaimo vietovėje, tačiau šiuo atveju atsakovas naudojasi valstybine žeme be jokio pagrindo miesto teritorijoje, todėl tokiu būdu augindamas vaismedžius, gėlynus, sandėliuodamas medžiagas ir atlikdamas kitus veiksmus valstybinėje žemėje pažeidžia ieškovės teises.
Teismo posėdžio metu atsakovas L. D. paaiškino, jog žemę šalia namo naudoja daugybę metų, ją prižiūri. Sklypas buvo apleistas, neprižiūrimas, buvo šiukšlynas, todėl atsakovas ir jo šeima stengėsi prižiūrėti aplinką, sodino medžius, gyvatvorę, augino braškes pardavimui. Atsakovas nurodė, jog nuovažą prie namo galėjo statyti apie 1987 metus, nes buvo planas, jog iš tos pusės bus tiesiamas kelias. Pats atsakovas pažymėjo, jog sklype tvarkėsi iki 2006 metų, bet vėliau gavo nugaros traumą, todėl prižiūrėti aplinką padeda sūnus. Mano, jog žemės sklypas prie namo yra jo, o ieškovė tiesiog siekia susidoroti su atsakovu. Pažymėjo, jog atsakovo tėvo broliai, jo dėdės, yra apdovanoti medaliais, jų šeimai turėjo būti gražintos nusavintos žemės, todėl atsakovui pradėjus rūpintis šiuo šeimos klausimu per Nacionalinės žemės tarnybos centrinę būstinę Vilniuje, ieškovė ėmė atlikinėti patikrinimus ir kenkia atsakovui, kelia nepagrįstas bylas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui L. D. nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v.), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1999 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2017 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – Skyrius) Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-76-(14.13.73.) nurodyta, jog patikrinus suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, jog už atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos rytinėje pusėje valstybinėje žemėje įrengti vaismedžiai, gėlynas, taip pat auginamos vynuogės, daržovės, sandėliuojamos medžiagos, įrengta nuovaža; pietinėje pusėje įrengta gyvatvorė ir gėlynas, auginamos vynuogės ir daržovės, sandėliuojamos medžiagos; nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio pažeidimas. 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtas nutarimas ir L. D. paskirta bauda, tačiau atsakovui pateikus skundą dėl priimto nutarimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-256-903/2017, nutarė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. NZTANN-115251725-17 ir administracinio nusižengimo teiseną L. D. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti asmens veikoje nenustačius nusižengimo sudėties. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs NŽT ir L. D. apeliacinius skundus, 2018 m. sausio 23 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-360/2018, kuria paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą nepakeistą. 2018 m. balandžio 11 d. raštu Skyrius kreipėsi į atsakovą prašydamas iki 2018 m. gegužės 31 d. nutraukti savavališką valstybinės žemės naudojimą pašalinant iš jos sodą, daržą, gėlyną, gyvatvorę. 2020 m. rugpjūčio 18 d. atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu tikrinta ar atlaisvinta valstybinė žemė greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog valstybinė žemė neatlaisvinta, gėlynas, gyvatvorės ir sodas nėra pašalinti. Prie surašyto akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota gyvatvorė, vaismedžiai, žolynai. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-504-637/2021 atmetė ieškovės ieškinį atsakovui L. D. dėl pažeistų teisių gynimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-777/2021 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-425-(14.13.138.) patikrino teritoriją greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad užimtos valstybinės žemės plotas sudaro apie 920 kv. m., jo naudotojas L. D. Prie surašyto akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti vaismedžiai, nuovaža, malkos, šakos, želdiniai, gyvatvorė, gėlynas, vaiskrūmiai, vynuogės ir mediniai kuolai, avietės ir metaliniai kuolai, sukrautos statybinės atliekos. Prie surašyto akto pridėta užimtos valstybinės žemės schema su koordinatėmis ir paskaičiuotas atsakovo naudojamas 920,68 kv. m. dydžio valstybinės žemės plotas.
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), rytinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su valstybine žeme. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateikti įrodymai bei paaiškinimai dėl valstybinėje žemėje esančių vaismedžių, vaiskrūmių, statybinių medžiagų ir kt. atsakovo nebuvo ginčijami, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų taip pat nebuvo teikiama, šalys šiuos faktus pripažino ir grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl teismas jais vadovaujasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, jog nurodytos valstybinės žemės atsakovas nėra atlaisvinęs ir nurodytų pažeidimų nėra pašalinęs. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių iš esmės neneigė, patvirtino, jog jau daug metų naudoja žemę šalia namo ir tokiu būdu ją prižiūri, iki traumos patikino pagerinęs žemės derlingumą, vežęs juodžemį, auginęs braškes šeimai ir pardavimui, gerino aplinką, kuria valstybė per tiek metų nesirūpino. Atsakovas iš esmės nesutinka su reikalavimu dėl to, jog jo nuomone žemės sklypą naudoja teisėtai, kaip atkurtą nuosavybę po tėvo ir tėvo brolių karių savanorių mirties, remiasi dėdėms skirtais apdovanojimais, todėl mano, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą, kliudo atsakovui rūpintis šeimos istorija, palikimu, pati ieškovė slepia savo klaidas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovui ne kartą buvo išaiškintos jo teisės kreiptis į advokatą, advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos atstovaujant jo interesus nagrinėjamoje byloje, taip pat siūloma teikti byloje papildomus įrodymus, kurie paneigtų konkrečius ieškovės reikalavimus, tačiau šiomis teisėmis atsakovas nesinaudojo, aiškiai suformuotų priešinių reikalavimų ieškovei nekėlė, papildomų duomenų, įrodymų, prašymų dėl reikalavimo neteikė, todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir tirdamas byloje pateiktus duomenis bei įrodymus neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo nurodomos aplinkybės dėl nuosavybės žemės atkūrimo giminaičių vardu, apsilankymai NŽT skyriuje Vilniuje, užfiksuotų skundų ir prašymų skaičius prokuratūros skyriuose gali turėti/turi įtakos ieškovės reikalavimo pagrįstumui ar/ir teisėtumui. Byla nagrinėjama ginčo teisena, todėl teismas negali būti kurių nors iš dalyvaujančių byloje asmenų advokatas ir patarėjas dėl jų pozicijos, reikalavimų, įrodymų teikimo ir kita nagrinėjant bylą.
Ieškovė yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo ieškovė, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244) (toliau - Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo ieškovė.
Turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi savininko teises, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 - 4.99 straipsniuose (CK 4.110 straipsnis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikalauti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant joje esančius vaismedžius, vaiskrūmius, vynuoges, avietes, statybines atliekas, alpinariumą, malkas ir šakas, nuovažą, gyvatvorę ir gėlynus.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir šalių paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, atsakovas įpareigotinas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti naudojamą valstybinės žemės dalį 920,68 kv. m. ploto už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. pašalinant iš valstybinės žemės želdynus (vaismedžius (5 vnt.), vaiskrūmius (5 vnt.), vynuoges, avietes, gėlynus, gyvatvorę), sandėliuojamas statybines medžiagas, malkas, šakas, alpinariumą ir nuovažą (su atraminėmis sienelėmis iš abiejų pusių) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui savo lėšomis neatlaisvinus valstybinės žemės dalies 920,68 kv. m. ploto už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. nepašalinus iš valstybinės žemės želdynų (vaismedžių (5 vnt.), vaiskrūmių (5 vnt.), vynuogių, aviečių, gėlynų, gyvatvorės), sandėliuojamų statybinių medžiagų, malkų, šakų, alpinariumo ir nuovažos (su atraminėmis sienelėmis iš abiejų pusių), tai leidžiama atlikti ieškovei reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285 – 288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą L. D. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti naudojamą valstybinės žemės dalį 920,68 kv. m. ploto už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. pašalinant iš valstybinės žemės želdynus (vaismedžius (5 vnt.), vaiskrūmius (5 vnt.), vynuoges, avietes, gėlynus, gyvatvorę), sandėliuojamas statybines medžiagas, malkas, šakas, alpinariumą ir nuovažą (su atraminėmis sienelėmis iš abiejų pusių).
Atsakovui L. D. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio teismo sprendimo atlaisvinti naudojamą valstybinės žemės dalį 920,68 kv. m. ploto už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, leisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pačiai atlikti nurodytus veiksmus, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo L. D.
Priteisti iš atsakovo L. D. į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Justė Visakavičienė