Civilinė byla Nr. e2YT-3951-904/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00459-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N DI M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L., V. J., L. R., K. B., M. L., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos senelės B. N. mirties, pareiškėja (vaikaitė) S. Š. faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo iki šiol. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis A. N., o pareiškėjos senelė B. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos senelės B. N. mirties liko palikimas, kurį ji asmeninės nuosavybės teise įsigijo nuo (duomenys neskelbtini), tai gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po senelės B. N. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Nurodo, kad minėtas nekilnojamas turtas buvo naudojamas bendrai šeimos poreikiams tenkinti, kadangi senelė B. N., kartu su šeima, įskaitant vaikaites, gyveno iki savo mirties. Po senelės mirties pareiškėja ir toliau naudojosi bei rūpinosi minėtu nekilnojamuoju turtu, o tai jai suponavo nuomonę, kad visas turtas po senelės B. N. mirties pereina jai, todėl ji tampa teisėta turto savininke. Pareiškėja nežinojo paveldėjimo procedūrų ir perimtą turtą valdė kaip savo, rūpinosi juo ir tai daro iki šiol.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui ir prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo D. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo tenkinti.

Suinteresuotas asmuo M. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, jog teismas pareiškimą tenkintų.

Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kreipėsi į Panevėžio rajono notarų biurą, kuriame pateikė pareiškimą dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymą priklausančią palikimo dalį, taip pat nurodė, kad pretenzijų į palikimą nereiškia ir neprieštarauja, jog teismas tenkintų pareiškėjos S. Š. pareiškimą.

Kiti byloje suinteresuoti asmenys, per teismo nustatytą terminą, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėja S. Š. (ikisantuokinė pavardė - L) yra D. L. (ikisantuokinė pavardė - N) dukra. D. L. (buvusi N) yra A ir B. N. dukra. Iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos senelis A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos senelė B. N. mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 9 d. pranešimas Nr. S-26 dėl turto paveldėjimo, patvirtina, kad dėl B. N. ir A. N. turto paveldėjimo nesikreipė teisėti paveldėtojai ir paveldėjimo bylos nėra užvestos.

Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad mirus B. N. dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Iš 2004 m. birželio 22 d. pareiškimo dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymą priklausančią palikimo dalį, kuri yra patvirtinta Panevėžio rajono notarų biuro notarės L. M. K., nustatyta, kad suinteresuotas asmuo K. B. atsisako jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai B. N..

Nekilnojamojo turto registre B. N. vardu nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-122 buvo išregistruotas.

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų bei suinteresuotų asmenų nurodytos pozicijos nustatyta, jog pareiškėja rūpinasi (duomenys neskelbtini) mirusios senelės B. N. kilnojamu ir nekilnojamu turtu po jos mirties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja S. Š. po senelės B. N. mirties ir toliau gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po senėlės B. N. mirties pareiškėja S. Š. iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis likusiu turtu.

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju faktiniu turto valdymo laikytina tai, kad pareiškėja po senolės mirties iš karto pradėjo rūpintis ir prižiūrėti likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu savo aktyviais veiksmais parodė, kad ji išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Kadangi byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia aplinkybes, kad S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būdama mirusios 1999 m. rugpjūčio 3 d. senelės B. N. vaikaitė, t. y. antrosios eilės įpėdiniu pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pradėjo faktiškai valdyti po senolės mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis), pripažintina, kad S. Š. palikimą priėmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja S. Š. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad pareiškėja S. Š. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios senelės B. N., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas        Mantas Ūsas