Administracinė byla Nr. eAS-45-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas P. B. su skundu, kurį šalindamas skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-155(7-130/2020); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą
Nr. 68-47; 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (42.59)-FR0682-182.
Skunde pareiškėjas taip pat reiškė procesinio pobūdžio prašymus dėl pinigų dovanojimo sandorio tvirtinimo aplinkybių apklausti notarę J. L., iš atsakovo išreikalauti nurodytus rašytinius įrodymus, pateikti užklausą „Kraken Paywards Ltd“, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, kurioje buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nurodė, kad procesinio pobūdžio reikalavimai bus sprendžiami priimant skundą. Pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigoti pateikti visą turimą su skundu susijusią medžiagą.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas P. B. 2020 m. lapkričio 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad byloje bus tikslinga apklausti liudytojus (notarę, tvirtinusią dovanojimo sandorį, patikrinimus atlikusias specialistes ir taip toliau). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė du 2020 m. lapkričio 26 d. prašymus, kuriuose prašė iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išreikalauti nurodytus bylos nagrinėjimui svarbius dokumentus ir leisti jam su jais susipažinti prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, pateikti užklausą „Kraken Paywards Ltd“ arba įpareigoti tai padaryti atsakovą bei kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnio ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintų Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir proporcingumo principams ir ar dvigubas nuobaudų (delspinigių ir baudos) taikymas už tą patį pažeidimą nepažeidžia principo, kad už tą patį pažeidimą du kartus nebaudžiama, ką galbūt neteisingai reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymo 96 ir 139 straipsniai. Pareiškėjas taip pat prašė atidėti 2020 m. lapkričio 30 d. numatytą teismo posėdį, kol bus gauti visi reikalingi dokumentai ir išaiškinimai. Teisėjo rezoliucija nurodytus prašymus buvo nutarta spręsti teismo posėdyje.
2020 m. lapkričio 30 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas P. B. nurodytus prašymus palaikė ir prašė juos tenkinti.
Prašymų stadijoje teismas nutarė dėl pateiktų prašymų spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra dovanojimo sutartis, joje yra nurodytos visos aplinkybės ir teismas jas įvertins, o naujų aplinkybių notarė turbūt neatskleis, kadangi ji tik tvirtina tai, ką pareiškia dovanotojas ir dovanos gavėjas, teismas prašymų stadijoje protokoline nutartimi pareiškėjo prašymą dėl notarės apklausos atmetė. Dėl kitų prašymų pagrįstumo teismas nutarė spręsti priimdamas procesinį sprendimą ir nurodė, kad padaręs išvadą, jog prašomi išreikalauti dokumentai yra būtini sprendimui priimti, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujins. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo priimtą sprendimą buvo nutarta skelbti 2020 m. gruodžio 2 d.
Teismo posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės, pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė du 2020 m. lapkričio 30 d. atskiruosius skundus, kuriuose prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti notarę J. L., kuri galėtų patvirtinti grynųjų pinigų perdavimo momentą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad teismas nepateikė argumentų dėl patikrinimą atlikusios specialistės I. P. apklausos. Jis taip pat prašė patenkinti jo prašymus ir išreikalauti nurodytus dokumentus bei atlikti užklausas. Nurodė, kad teismo posėdžio informacinėje pažymoje yra nurodyta, jog prašymai buvo atmesti, tačiau tai nebuvo argumentuota.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
Teismas pažymėjo, kad prieš pradėdamas nagrinėti bylą ir baigęs ją nagrinėti, išsprendė pareiškėjo prašymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio 5 dalimi, atsisakė kviesti nurodytus liudytojus, proceso šalims paaiškino, kad jeigu priimant sprendimą bus būtina atnaujinti bylą dėl trūkstamų įrodymų, bylos nagrinėjimas bus atnaujintas. Teismas nurodė, kad tai padarė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio 9 dalimi, kai teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, baigiamosios kalbos vyksta bendra tvarka.
Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 107 straipsnio 6 dalį, procesiniai klausimi yra sprendžiami bylos nagrinėjimo prašymų stadijoje, jie nėra skundžiami, o argumentai dėl to gali būti išdėstyti apeliaciniame skunde, skundžiant teismo priimtą galutinį sprendimą šioje administracinėje byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir nutarė jo kopiją su priedais gražinti pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas P. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį dėl jo atskirojo skundo nepriėmimo panaikinti ir įpareigoti perduoti jį nagrinėti.
Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjant bylą, buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą ir teisme apklausti liudytoją – dovanojimo sutartį tvirtinusią notarę J. L., motyvuojant tuo, kad notarė nieko naujo nepasakys, nes ji sandorius tvirtina tik iš sandorio šalių pasakymų, o kitos aplinkybės jai nerūpi. Taip pat buvo atsisakyta kaip liudytojas apklausti P. B. mokestinį patikrinimą ir O. K. operatyvų patikrinimą atlikusias specialistes, tačiau jokie motyvai dėl to nebuvo pateikti. Pareiškėjas nurodo, kad dar prieš pradedant nagrinėti bylą, papildomai buvo pateikęs du prašymus dėl rašytinių įrodymų, kurių pats negali gauti, išreikalavimo, tačiau į juos jokio atsakymo negavo. Akcentuoja, kad visi jo išreikšti reikalavimai buvo išdėstyti dar pradinėje skundo pateikimo fazėje ir teisėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodė, jog šiuos prašymus spręs skundo priėmimo metu; papildomai liudytojų apklausos tikslingumas buvo išreikštas 2020 m. lapkričio 26 d. atsakyme dėl rašytinio proceso organizavimo, tačiau jokio sprendimo dėl dokumentų išreikalavimo nebuvo, net tokį prašymą pareiškus pakartotinai, o prašymas dėl liudytojų apklausos buvo atmestas, nenurodžius jokių aiškių argumentų.
P. B. pažymi, kad dėl to, jog būtų patenkinti jo prašymai, kurių teisėjas nuo pat skundo pateikimo pradžios nesprendė, arba būtų priimtas naujas papildomas sprendimas, jis 2020 m. lapkričio 30 d. su dviem atskiraisiais skundais per Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi nusprendė vieno atskirojo skundo nepriimti, o dėl kito jokių argumentų apskritai nebuvo (jokios rezoliucijos taip pat). P. B. nuomone, ši nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta, o atskirasis skundas persiųstas nagrinėti. Pažymi, kad teisėjo veiksmai pažeidžia pareiškėjo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytas teises, kadangi nėra užtikrinama teisė gauti visus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei apklausti liudytojus.
Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas jo prašymų nenagrinėjo, atskirų nutarčių ar papildomų sprendimų nepriėmė, todėl buvo paduoti atskirieji skundai, kurių teismas arba nepriėmė nagrinėti, arba visai ignoravo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. B. atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo ketvirtajame skyriuje nustatytas išimtis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys ar jų dalys. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo
152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.
Atkreiptinas dėmesys, kad protokolinių nutarčių, kuriomis teismas išsprendžia klausimus, susijusius su įrodymų išreikalavimu ir liudytojų apklausa, apskundimo Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato. Tokia nutartis pati savaime jokių neigiamų pasekmių skundą padavusiam asmeniui negali sukelti ir dėl to negali būti laikoma užkertančia kelią bylos eigai. Vertinat atskirojo skundo objekto atitiktį Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui, pažymėtina, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą). Pažymėtina, kad procesiniu sprendimu, kuriuo atsisakoma tenkinti administracinės bylos proceso dalyvio prašymus, susijusius su rašytinių įrodymų išreikalavimu ir liudytojų apklausimu, tokio proceso dalyvio teisė kreiptis į teismą nėra varžoma ar nepagrįstai apsunkinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad tokios nutartys, kuriomis nėra sprendžiama dėl proceso šalių reikalavimų iš esmės, atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos. Nesant sąlygų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 1 bei
2 punktuose, aptartos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 30 d. protokolinės nutartys atskiraisiais skundais negalėjo būti skundžiamos. Kadangi pareiškėjas P. B. atskiraisiais skundais ginčijo teismo protokolines nutartis, kurių apskundimo atskiruoju skundu galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą abu 2020 m. lapkričio 30 d. atskiruosius skundus atsisakyti priimti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, susiję su atsisakymu išreikalauti papildomus įrodymus ir apklausti liudytojus, galėjo būti nurodyti ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde, ginčijant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo, kuris buvo priimtas iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teisėtumą bei pagrįstumą, ir jie apeliacinės instancijos teismo bus įvertinti, tačiau teismo protokolinės nutartys, kuriomis buvo išspręsti procesiniai su dokumentų išreikalavimu bei liudytojų apklausa susiję klausimai, atskiraisiais skundais negalėjo būti skundžiamos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atskirieji skundai buvo pateikti jau teismo posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties turinys patvirtina, jog joje buvo išspręstas tik vieno iš pareiškėjo pateiktų 2020 m. lapkričio 30 d. atskirųjų skundų priėmimo klausimas (nepaduotu buvo laikomas atskirasis skundas dėl teismo protokolinės nutarties neapklausti liudytojos), tačiau teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad procesiniai klausimai, sprendžiami bylos nagrinėjimo prašymų stadijoje, nėra skundžiami, o tokiu klausimu yra ir prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi aplinkybę, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įpareigojus išnagrinėti ir kito pareiškėjo pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą, situacija iš esmės nepasikeistų, teismas tokio atskirojo skundo negalėtų priimti nagrinėti, taigi, tokio atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės būtų beprasmis, vadovaudamasi ekonomiškumo ir operatyvumo principais, teisėjų kolegija pati išsprendžia P. B. 2020 m. lapkričio 30 d. atskirojo skundo, kuriame buvo ginčijama teismo protokolinė nutartis nereikalauti papildomų įrodymų, priėmimo klausimą ir šį atskirąjį skundą atsisako priimti.
Atsižvelgusi į tai, kad vieną iš pareiškėjo 2020 m. lapkričio 30 d. atskirųjų skundų pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu, nors nesant galimybės protokolinę nutartį skųsti atskiruoju skundu, tokį atskirąjį skundą privalėjo atsisakyti priimti, o kito 2020 m. lapkričio 30 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo iš viso nesprendė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis turi būti pakeista, o P. B. 2020 m. lapkričio 30 d. atskiruosius skundus turi būti atsisakoma priimti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį pakeisti.
Pareiškėjo P. B. 2020 m. lapkričio 30 d. atskiruosius skundus atsisakyti priimti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius