(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstoliui Gintui Badikoniui
n u s t a t ė:
Antstolis Gintas Badikonis 2018-01-16 patvarkymu atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens skundą. Valstybės įmonė Turto bankas prašo pripažinti, kad 2017-12-20 patvarkymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pažymi, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama pareiškėjo, priėmė V. S. palikimą. Nurodo, kad antstolio atliktas skolininko pakeitimas į pareiškėją nepagrįstas ir jis neturi teisės į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą.
Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas savo skunde, teismai yra pripažinę, kad antstolis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, palikimui perėjus valstybei.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą šalys informuotos specialiame interneto tinklapyje patalpinant tekstą apie teismo sudėtį, teismo posėdžio vietą ir laiką bei teismo nutartimi (CPK 133 straipsnis).
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pateiktu skundu (savo esme) prašo nustatyti, kad jis neturi pareigos atlyginti antstolio vykdymo išlaidų, kurios patirtos vykdant baudos išieškojimo veiksmus iš mirusio V. S..
Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.
Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis.
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. mirė skolininkas V. S.. 2017 m. gruodžio 12 d. raštu pareiškėjas informavo antstolį apie palikimo priėmimą valstybės vardu. 2017 m. gruodžio 20 d. antstolis surašė patvarkymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese bei pridėjo vykdymo išlaidų apskaičiavimą(civilinės bylos 6, 9-10 lapai).
Išieškotojui ir skolininkui vykdomojoje byloje sutapus, vykdomoji byla nutrauktina (CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tačiau antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609-611 straipsniai). Antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 49 punktas).
CPK 629 straipsnyje nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Minėta, kad baudos sumokėjimo pareiga pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui negali, tačiau neteisus pareiškėjas teigdamas, kad tiek vykdomoji byla dėl administracinės baudos, tiek dėl vykdymo išlaidų išieškojimo turėjo būti nutraukta. Nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolio teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. Nutraukti vykdomąją bylą, kol nėra išspręstas vykdymo išlaidų klausimas, negalima, todėl buvo būtina dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pakeisti mirusį skolininką į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę ir tik tada spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Skolininkui mirus, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jos teisių perėmėjas, šiuo konkrečiu atveju – valstybė (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 2S-451-569/2015). Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismų (Vilniaus apygardos teismo, Šiaulių apygardos teismo ir kt.) procesiniuose sprendimuose (nutartyse) ši taisyklė ne kartą patvirtinta, todėl pareiškėjo skunde nurodytais apylinkių teismų sprendimais nėra vadovaujamasi. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad reikalavimas vykdomojoje byloje Nr. 0040/10/03551 buvo pareikštas dėl vykdymo išlaidų, kurias antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko teisių perėmėjo.
Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdamas patvarkymą elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.
Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Vadovaudamasis CPK 510-513, 290-292 straipsniais teismas
n u t a r i a:
Valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais ir patvarkymo panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis