Civilinė byla Nr. 2S-643-567/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02535-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Rentol“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7620-820/2019 pagal antstolio D. T. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, skolininkas UAB „Rentol“, išieškotojas UAB „F.“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Antstolis D. T. kreipėsi į teismą su prašymu spręsti 2019 m. sausio 7 d. tarp išieškotojo UAB „F.“ ir skolininko UAB „Rentol“ sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/18/01254 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2742-781/2017 dėl 33 058,91 Eur skolos išieškojimo, o vykdomojoje byloje Nr. 0241/18/01255 – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vienetų ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 5 453 vienetų grąžinimo. 2019 m. sausio 22 d. antstoliui buvo pateikta 2019 m. sausio 7 d. tarp UAB „F.“ ir UAB „Rentol“ sudaryta taikos sutartis su prašymu patvirtinti ją vykdymo procese. 2019 m. sausio 18 d. antstoliui buvo pateikti taikos sutarties šalių UAB „F.“ ir G. J. A. pranešimai apie tai, kad taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios (CPK 595 str.).

2.       Pareiškėjas D. O. pateikė prašymą įtraukti jį šią bylą suinteresuotu asmeniu. Nurodė, kad jis yra UAB „Fasado pastoliai“ kreditorius. Taikos sutartis pažeidžia jo interesus. jis yra buvęs UAB „F.“ direktorius, kurį iš pareigų 2019 m. sausio 7 d. atleido vienintelė bendrovės akcininkė G. J. A., naująja direktore paskirdama J. A.-O. Naujoji direktorė tą pačią dieną sudarė antstolio pateiktą tvirtinti taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2564-431/2019 yra pateiktas ieškinys dėl tos pačios taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ginčo taikos sutartį pasirašė ne skolininkas ir išieškotojas, o G. J. A. ir L. L..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė atmesti antstolio D. T. pateiktą pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pareiškėjo D. O. prašymą dėl įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. Teismas nustatė, kad viena iš taikos sutarties šalių UAB „F.“ vykdomojoje byloje pateikė prašymą netvirtinti sudarytos taikos sutarties, kadangi sudaryta taikos sutartis neatitinka tikrosios išieškotojo valios. Kita taikos sutarties dalyvė G. J. A. taip pat pateikė pranešimą dėl taikos sutarties valios pasikeitimo, prašydama taikos sutarties netvirtinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovams UAB „F.“, UAB „Rentol“, G. J. A. ir L. L. dėl 2019 m. sausio 7 d. taikos sutarties panaikinimo, trečiasis asmuo J. A.-O.. Teismas padarė išvadą, kad sudaryta taikos sutartis neatitinka sutarties šalių tikrosios valios, todėl pateiktą sutartį atsisakė patvirtinti, išaiškindamas, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas atmetė D. O. prašymą dėl įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu, nurodęs, kad jis nėra vykdomojoje byloje dalyvaujantis ir taikos sutarties dalyvis (CPK 140 str. 5 d., 595 str., 443 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Skolininkas UAB „Rentol“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Skolininkas nėra ir nebuvo gavęs iš išieškotojo pranešimo apie nesutikimą su taikos sutartimi ar ginčą dėl jos. Taikos sutarties šalis G. J. A. nedalyvauja vykdymo procese, todėl jos pasikeitusi pozicija taikos sutarčiai vykdomajame procese įtakos nedaro. Pirmosios instancijos teismas nesudarė skolininkui galimybės pateikti įrodymus ir pristatyti savo poziciją dėl taikos sutarties. Tokiu būdu skolininkas buvo pastatytas į nepalankesnę padėtį.

4.2.       Skundžiama nutartis yra be motyvų, nes teismas nenurodė, kodėl taikos sutartis neatitinka šalių interesų.

4.3.       Taikos sutarties tekstas turi išieškotojui įstatymo galią ir išieškotojas tokios taikos sutarties neginčija, todėl taikos sutartis geriausiai atitinka išieškotojo interesus. Tai, kad išieškotojas galimai vėliau pakeitė savo poziciją, nekeičia išieškotojo patvirtinimų ir įsipareigojimų. Analogiškos pozicijos dėl teismo nepatvirtintų taikos sutarčių galios laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2005 m. sausio 6 d. konsultacijoje Nr. A3-120 nurodė, kad nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius, tačiau vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima.

4.4.       Teismo išaiškinimas, kad atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš jo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, sukuria objektyviai neįvykdomą pareigą, nes nėra aišku kokios tos aplinkybės, kad teismas patvirtintų taikos sutartį.

4.5.       Vykdomosios bylos yra susijusiosios su panaudos teisiniais santykiais tarp dviejų privačių juridinių asmenų, todėl jų galimybė sudaryti taikos sutartį yra plati ir paprastai teismo neturi būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

4.6.       Pirmieji taikos sutarties variantai buvo derinami su buvusiu išieškotojo UAB „F.“ direktoriumi D. O. ir buvo tęsiami su dabartine bendrovės vadove J. A.-O.. Taikos sutarties projektuose buvo tariamasi dėl žymiai mažesnės sumos, nei buvo nurodyta 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 ir visi asmenys žinojo apie derybas dėl taikos sutarties, jose dalyvavo ir su taikos sutarties sąlygomis sutiko. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises.

5.       Išieškotojas UAB „F.“ pateikė atsiliepimą į skolininko UAB „Rentol“ atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Apeliantui buvo ir yra žinoma tiek apie G. J. A., tiek apie UAB „F." valios pasikeitimą ir to priežastis. Taikos sutartis yra vientisas dokumentas, visos jos sąlygos yra susijusios viena su kita ir tiesiogiai įtakoja viena kitą. Nutartis yra tinkamai motyvuota.

5.2.       Pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl taikos sutarties tvirtinimo, kadangi suinteresuotoms šalims neprivalėjo pranešti apie procesą. Skolininkas, kaip vykdymo proceso šalis, pats privalo aktyviai domėtis ir dalyvauti šiame procese, gali teikti papildomus dokumentus ir įrodymus.

5.3.       Išieškotojo UAB „F.“ kreditorius D. O. taikos sutartį ginčija Vilniaus apygardos teisme. UAB „F.“ ir G. J. A. taip pat ketina rengti ieškinį dėl taikos sutarties nuginčijimo.

5.4.       Jeigu teismas sutiktų tvirtinti taikos sutartį, kai yra aiškiai išreikšta taikos sutarties šalių pozicija dėl pasikeitusios taikos sutarties šalių valios bei yra prašymas netvirtinti tokios taikos sutarties, jis pažeistų taikos sutarties šalių teises ir interesus. Teismui patvirtinus tokią taikos sutartį ir šiai taikos sutarčiai įgijus res judicata galią, taikos sutarties šalys, kurių interesus pažeidžia ši taikos sutartis bei kurių valios ji neatitinka, nebetektų galimybės ginčyti tokios taikos sutarties galiojimą, nepaisant to, kad iš karto po tokios taikos sutarties sudarymo pareiškė apie savo valios pasikeitimą (CPK 593 str.).

6.       Antstolis D. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atsižvelgti į šalių pateiktus argumentus ir atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tikrieji taikos sutarties sudarymo, atsisakymo nuo taikos sutarties ketinimai ir aplinkybės geriausiai yra žinomos pačioms vykdymo proceso šalims.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8.       Pagal CK 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

9.       Pagal CPK 595 str. 1 d. vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 str. 2 d.). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 str. 3 d. nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 595 str. 3 d.). Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomąją bylą sudarydami taikos sutartį (CPK 639 str. 4 p., 643 str. 7 p.). Teismui patvirtinus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį, vykdomoji byla nutraukiama (CPK 629 str. 1 d. 2 p.).

10.       CPK 140 str. 3 d. nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal įstatymą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais įstatyme numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina, taikydamas 140 straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina.

11.       Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą (CPK 13 str.). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, kurios sąlygos arba sudarymo aplinkybės prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. T. vykdomojoje byloje Nr. 0241/18/01254 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2742-781/2017 dėl 33 058,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo UAB „F.“ naudai, o vykdomojoje byloje Nr. 0241/18/01255 tarp tų pačių vykdymo proceso dalyvių – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vienetų ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 5 453 vienetų grąžinimo. Antstolis 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu spręsti 2019 m. sausio 7 d. tarp išieškotojo UAB „F.“ ir skolininko UAB „Rentol“ bei G. J. A. ir L. L. sudarytos taikos sutarties. 2019 m. sausio 21 d. UAB „F.“ ir G. J. A. pateikė antstoliui pranešimus, kad taikos sutarties nuostatos neatitinka jų tikrosios valios.

13.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė vykdymo procese tarp išieškotojo UAB „F.“, skolininko UAB „Rental“ ir G. J. A. bei L. L. tvirtinti taikos sutartį, kadangi iki taikos sutarties patvirtinimo sutarties šalys pateikė prieštaravimus, nurodydami, kad taikos sutartis neatitinka jų valios.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto interesai pateikti argumentus dėl taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti, kad klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo vykdymo procese ir vykdymo bylos nutraukimo nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos informuoti apie prašymo patvirtinti taikos sutartį nagrinėjimą (CPK 593 str. 2 d., 3 d.). Apeliantas teise būti išklausytam, nesutinkant su priimta nutartimi, realizavo pateikęs atskirąjį skundą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Priešingai, iš skundžiamos nutarties turinio yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nustatęs sutarties šalių (UAB „F.“ ir G. J. A.) valios trūkumą taikos sutarties patvirtinimui teismine tvarka.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma ir vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima (CK 6.189 str., 6.985 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi galutinio teismo sprendimo galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.).

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdymo procese sudarytą taikos sutartį ketina teismine tvarka ginčyti tiek jos šalys (UAB „F.“, G. J. A.), tiek išieškotojo UAB „F.“ kreditorius D. O., kuris Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2564-431/2019 yra pareiškęs ieškinį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Vadinasi, taikos sutarties sąlygų teisėtumas galimai bus patikrintas kitoje civilinėje byloje, nagrinėtinoje pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, analizuojant sandorio negaliojimo pagrindus.

18.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs taikos sutarties šalių valios trūkumą, kuriam esant taikos sutartis vykdymo procese negali būti tvirtinama, neturėjo pagrindo analizuoti taikos sutarties turinio, todėl apelianto argumentai dėl taikos sutarties galiojimo neturi teisinės reikšmės. Priešingai, pirmosios instancijos teismui nutartimi formaliai, t. y. neatsižvelgiant į šalių valią, patvirtinus pateiktą taikos sutartį ir tokiai nutarčiai įsiteisėjus, sutarties šalys prarastų galimybę ginčyti tokią sutartį, nes sutartis įgytų galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.189 str., 6.985 str. 1 d.; CPK 18 str.).

19.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, yra atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Apelianto pateikti apeliacinės instancijos teismui 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. gruodžio 10 d., 2019 m. sausio 4 d. susirašinėjimo el. paštu duomenys nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes šiuo atveju teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad yra nustatyti taikos sutarties šalių (UAB „F.“ ir G. J. A.) valios trūkumai taikos sutarties patvirtinimui teismine tvarka. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Atmetus atskirąjį skundą, netenkinamas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CK 6.189 str., 6.985 str. 1 d.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 93 str., 178 str., 314 str., 338 str., 595 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                 Neringa Švedienė