Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-269-2007].doc
Bylos nr.: 3K-3-269/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

              Civilinė byla Nr. 3K-3-269/2007

Procesinio sprendimo kategorija 60 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,If draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,If draudimas“ ieškinį atsakovams V. Jansono individualiai įmonei, UAB ,,Ad rem“, UAB DK ,,PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims UAB ,,Telekomservisas“ ir UAB ,,Travedus“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB ,,If draudimas“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovų V. Jansono individualios įmonės, UAB ,,Ad rem“ ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ solidariai 9068,61 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2005 m. sausio 20 d. krovinio gavėjas UAB „Telekomservisas, vadovaudamasis su vežėju UAB „Ad rem“ 2002 m. lapkričio 11 d. pasirašyta krovinių gabenimo sutartimi, pateikė UAB „Ad rem“ užsakymą dėl krovinio - akumuliatorių spintų - pervežimo iš Prancūzijos į Lietuvą ir pristatymo adresu: Rodūnios kelias 2, Vilnius. UAB „Ad rem“ sutiko įvykdyti užsakymą ir pervežimą pavedė įvykdyti: UAB „Travedus“ - maršrutu Prancūzija - Vilnius, Metalo g. 2a, ir V. Jansono individualiai įmonei - maršrutu Vilnius, Metalo g. 2a Vilnius, Rodūnios kelias 2. 2005 m. vasario 23 d. V. Jansono individualiai įmonei vykdant krovinio iškrovimą, viena spinta iškrito ir buvo apgadinta. UAB „Telekomservisas, vadovaudamasis su UAB „If draudimas pasirašyta draudimo sutartimi, pateikė ieškovui pranešimą, kad dėl krovinio sugadinimo patyrė 10 811,52 Lt nuostol, kurių pagrįstumą patvirtino 2005 m. birželio 14 d. UAB „Klaipėdos Netasnuostolių vertinimo raportu. Ieškovas, atskaitęs 2000 Lt franšizę ir išmokėjęs 9401,52 Lt draudimo išmoką, įgijo 9068,61 Lt (10 388,99 Lt (sugadinto krovinio vertė) - 2000 Lt (franšizė) + 590 Lt (ekspertizės išlaidos) + 89,62 Lt (kompensuotina frachto dalis)) atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalą asmenis - atsakovus. Pagal krovinių gabenimo sutartį atsakovas UAB „Ad rem“ yra atsakingas kaip pirmasis vežėjas pagal CMR konvencijos 36 straipsnį bei kaip ekspeditorius pagal CK 6.826 ir 6.828 straipsnius. UAB „Ad rem“ savo kaip vežėjo ir ekspeditoriaus civilinę atsakomybę yra apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva. UAB „Ad rem“ neįvykdė įsipareigojimo dėl krovinį vežusios V. Jansono individualios įmonės kaltės, todėl CK 6.826 straipsnio 2 dalies pagrindu UAB „Ad rem“ atsakomybė ieškovui nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias V. Jansono individuali įmonė yra atsakinga UAB „Ad rem“.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes: atsakovas UAB „Ad rem“ ir tretysis asmuo UAB „Telekomservisas“ 2002 m. lapkričio 11 d. sudarė krovinių gabenimo sutartį, pagal kurią UAB „Ad rem“ per vežėjus UAB ,,Travedus“ ir V. Jansono individualią įmonę vykdė spintų su akumuliatoriais pervežimą pagal UAB „Telekomservisas“ 2005 m. sausio 20 d. užsakymą; paskutiniam vežėjui V. Jansono individualiai įmonei pagal CMR važtaraštį atgabenus krovinį į paskirties vietą jį priėmė UAB ,,Telekomservisas“ darbuotojas; krovinį iškraunant, viena iš spintų nuvirto ir buvo apgadinta.

Teismas įvertino, kad vežėjai, vežę užsakovui (krovinio gavėjui) UAB ,,Telekomservisas ginčo krovinį, įvykdė savo kaip vežėjų pareigas tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) prasme (CMR konvencijos 12, 13 straipsniai). Nuo gavėjo krovinio priėmimo momento vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigė. Dėl krovinio sugadinimo atsakovas V. Jansono individuali įmonė nėra atsakinga, nes šios įmonės vairuotojas atliko iškrovimo darbus gavėjo nurodymu ir šio rizika. Dėl krovinio iškrovimo iš anksto nebuvo sulygta sutartimi.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo UAB ,,If draudimas“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad krovinio perdavimas gavėjui įvyko raštu pažymėjus gavimą krovinio gavėjo atstovui dar iki krovinio iškrovimo. Dėl to krovinio iškrovimo metu už jį atsakingas buvo gavėjas, priėmęs krovinį. Taigi už krovinio dalies sugadinimą, įvykusį iškrovimo metu, vežėjas neatsakingas.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,If draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai šioje byloje neteisingai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkto nurodytą sąvoką „perdavimo momentas, todėl neteisingai nustatė krovinio perdavimo gavėjui momentą ir nepagrįstai sprendė, kad žala kroviniui buvo padaryta jau po to, kai gavėjas krovinį buvo priėmęs. Krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdyti ir pasirašo važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Mėlynoji uoga“ v. UAB „Danajos autotransportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-936/2001). Teismai be pagrindo „krovinio perdavimo momentu laikė momentą, kai vežėjui atvykus į važtaraštyje nurodytu adresu esančią sandėlių teritori krovinio gavėjo darbuotojas M. G. apžiūrėjo krovinį. Tam, kad būtų galima konstatuoti krovinio perdavimo momentą, neužtenka nustatyti faktą, kada gavėjas apžiūrėjo krovinį, tam taip pat turi būti nustatoma krovinio gavėjo valia priimti valdyti jam perduotą krovinį, kurios išraiškos forma yra pasirašymas važtaraštyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad CMR važtaraštyje buvo pasirašyta vėliau, nei įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas krovinys. Krovinio apgadinimo faktas užfiksuotas ne įrašu CMR važtaraštyje, o 2005 m. vasario 23 d. AB ,,Telekomservisas“ rašte Nr. A-047 dėl įvykio registracijos, kurį pasirašė vežėjo, gavėjo ir VĮ Oro navigacija atstovai.

2. Krovinio apgadinimas padarytas krovinį privežant prie iškrovimo vietos, o ne iškrovimo metu, kaip nustatė teismai. Dėl to tarp padarytos žalos ir krovinio gavėjo nurodymų vežėjui iškrauti krovinį nėra tiesioginio priežastinio ryšio, taigi nėra ir gavėjo kaltės dėl krovinio apgadinimo.

3. Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovas taip pat nurodė aplinkybes, kad vežėjui vykdant krovinio pervežimą į antrąją iškrovimo vietą, dėl neatsargaus vairuotojo elgesio automobilis įvažiavo į duobę, pasviro, dėl to apgadinta krovinio dalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai žalos kroviniui padarymo metu. Tačiau teismų liko neįvertinta, ar nėra pagrindo vežėjo deliktinei atsakomybei kilti CK 6.270 ar 6.263 straipsnių pagrindu dėl žalos, padarytos didesnio pavojaus šaltinio.

 

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,If draudimas“ kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Ad rem“ prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Krovinio priėmimas ir perdavimas gavėjui įvyko tada, kai transporto priemonė su kroviniu atvyko į užsakyme dėl krovinio pervežimo nurodytą krovinio pristatymo vietą – Vilniuje, Rodūnios kelias 2, kuri buvo pirmoji iškrovimo vieta. Šioje vietoje krovinį apžiūrėjo gavėjo darbuotojas ir sprendė, kur šis krovinys turi būti padėtas. Nors CMR važtaraštyje žyma buvo padaryta vėliau, nereiškia, kad krovinys gavėjo priimtas po įvykio. CMR važtaraštyje nėra įrašo apie krovinio apgadinimą.

2. Byloje nėra įrodymų, kad žala padaryta dėl neatsargių vairuotojo veiksmų. Tarp žalos kroviniui ir didesnio pavojaus valdytojo veiksmų nėra priežastinio ryšio (CK 6.270 straipsnis), nes žala įvyko dėl gavėjo veiksmų.

 

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,If draudimas“ kasacinį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Skundžiamų teismų procesinių sprendimų išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 ,,Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 24 punktą, kad vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas pasirašo jame, nors vėliau ir teigtų, kad krovinys nebuvo pristatytas.

2. Vežėjas iš vienos iškrovimo vietos į kitą važiavo vykdydamas krovinio gavėjo nurodymus, iškrovimo darbus vykdė gavėjas, taigi krovinys apgadintas tuo metu, kai už jį nebuvo atsakingas vežėjas.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

2002 m. lapkričio 11 d. atsakovas UAB ,,Ad rem“ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Telekomservisas“ krovinių gabenimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimą, užtikrinti krovinio priėmimą ir išdavimą, atlikti kitas ekspedijavimo paslaugas, o tretysis asmuo įsipareigojo atsiskaityti už atsakovo paslaugas ir priimti krovinius. Sutarties pagrindu UAB ,,Ad rem“ vykdė trečiojo asmens 2005 m. sausio 20 d. užsakymą pervežti akumuliatorines spintas iš Prancūzijos į Lietuvą per vežėjus trečiąjį asmenį UAB ,,Travedus“ ir atsakovą V. Jansono individualią įmonę. Paskutinis vežėjas V. Jansono individuali įmonė 2005 m. vasario 23 d. pristatė krovinį užsakyme nurodytu adresu: Rodūnios kelias 2, Vilnius. Trečiojo asmens UAB ,,Telekomservisas“ darbuotojas M. G. pasirašė CMR važtaraštyje, kad krovinys pristatytas. Iškrovus dalį vežto krovinio gavėjo nurodymu likusį krovinį pervežant gavėjo sandėliavimo teritorijoje automobilis pakrypo, dėl to nuvirto ir buvo apgadinta viena iš pervežamų akumuliatorinių spintų. Dėl krovinio apgadinimo draudikas UAB ,,If draudimas“ išmokėjo 9401,52 Lt draudimo išmoką krovinio gavėjui UAB ,,Telekomservisas“. Ieškovas UAB ,,If draudimas“ ieškinį grindė remdamasis draudėjo teisių dėl žalos atlyginimo į atsakovus perėjimu draudikui, t. y. ieškovui.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Vežėjų atsakomybė dėl tarptautinių krovinių pervežimų sausumos keliais reglamentuojama 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – CMR konvencijoje). Pagal šios konvencijos 36 straipsnį ieškinys dėl krovinio sugadinimo reiškiamas pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai įvyko įvykis, nulėmęs krovinio sugadinimą. Byloje nustatyta, kad paskutinis vežėjas, vežęs krovinį, dėl kurio dalies apgadinimo padarytos žalos atlyginimo kilo ginčas byloje, buvo atsakovas V. Jansono individuali įmonė.

Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktą vežėjas atsako už viso krovinio ar jo dalies praradimą ar sugadinimą iki perdavimo gavėjui momento. CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio ir kartu jo valdymo perdavimo momentas patvirtinamas gavėjo parašu vežėjo jam perduotame važtaraštyje. Byloje esančiame CMR važtaraštyje (T. 1 , b. l. 138) įrašas su gavėjo žyma apie krovinio gavimą šio paskirties vietoje padarytas 2005 m. vasario 23 d., gavėjo vardu pasirašė UAB ,,Telekomservisas“ Technikos departamento vadovas M. G. Gavėjo darbuotojui patikrinus krovinio būklę ir pasirašant CMR važtaraštyje, atskirai raštiškai nebuvo pažymėta apie krovinio apgadinimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad krovinys apgadintas jį vežant į antrąją iškrovimo vietą po to, kai CMR važtaraštyje pasirašė gavėjo darbuotojas ir kai dalis krovinio jau buvo iškrauta gavėjo sandėlyje (T. 1, b. l. 34-37, 52).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CMR konvencijos prasme vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai CMR važtaraštį pasirašo gavėjas (taip patvirtindamas apie krovinio pristatymą), kuris tampa atsakingas už krovinio tolesnį likimą. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytinas procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rūpinimąsi pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiškai kontroliuoti krovinį. Pasirašydamas CMR važtaraštyje ir teikdamas tolesnius nurodymus vežėjui dėl transporto priemonės manevravimo gavėjo krovinio sandėliavimo teritorijoje siekiant krovinį iškrauti, šiais veiksmais gavėjas patvirtina, kad krovinys yra perduotas jo žinion. Dėl to už žalą, padarytą dėl krovinio apgadinimo jį pervežant iš vienos sandėliavimo vietos į kitą yra atsakingas krovinio gavėjas, turintis užtikrinti tinkamas sąlygas kroviniui priimti ir jam iškrauti. Teikdamas nurodymus vežėjui pervežti krovinį į antrąją sandėliavimo vietą gavėjas taip prisiėmė tuo metu įvykusio krovinio apgadinimo įvykio riziką. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad žala kroviniui buvo padaryta dėl neatsargaus vežėjo vairuotojo elgesio pervežant krovinį į antrąją iškrovimo vietą. Atsižvelgdama į pagal bylos įrodymus nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija nurodo, kad gavėjas, o ne vežėjas iš anksto žinojo apie privažiavimo prie antrosios krovinio iškrovimo vietos sąlygas ir turėjo įvertinti bei nuspręsti, kokiu būdu saugiai iškrauti krovinį, jo neapgadinant.

Dėl išdėstytų motyvų kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad įvykio, dėl kurio krovinys buvo apgadintas, metu šis krovinys jau buvo perduotas gavėjui, kuris savo nuožiūra ir rizika sprendė dėl krovinio iškrovimo. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 29 d. nutartyje (civilinėje byloje UAB ,,Mėlynoji uoga“ v. UAB ,,Danajos autotransportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-936/2001) konstatavo, kad ,,krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdyti ir pasirašo važtaraštyje. Nuo parašo važtaraštyje atsiradimo momento vežėjas nutraukia krovinio priežiūrą ir saugojimą“. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra objektyvios būtinybės ar neišvengiamumo keisti susiklosčiusią teismų praktiką, to nesiekiama įrodyti ir kasacinio skundo argumentais.

Kadangi krovinio gavėjas UAB ,,Telekomservisas“, kuris kartu yra ir draudėjas, neturėjo reikalavimo teisės dėl atsiradusios žalos apgadinus krovinį atlyginimo iš vežėjo, tai tokia neįgyta draudėjo teisė negalėjo pereiti draudikui UAB ,,If draudimas“. Dėl to bylą išnagrinėję teismai teisingai sprendė netenkinti ieškinio.

Kasacine tvarka išnagrinėjus bylą konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai procesiniuose sprendimuose teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas dėl teisminio ginčo baigties, dėl to šie procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atsakovas UAB ,,Ad rem“ sumokėjo atstovei advokatei Romai Kozelienei 600 Lt (T. 2, b. l. 92), dėl to atsakovui UAB ,,Ad rem“ priteistina iš ieškovo UAB ,,If draudimas“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovo UAB ,,Ad rem“ (įmonės kodas 110537569) naudai iš ieškovo UAB ,,If draudimas“ (įmonės kodas 111686815) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                        Juozas Šerkšnas                           

 

 

Aloyzas Marčiulionis                           

 

 

Virgilijus Grabinskas