Civilinė byla Nr. e2A-1167-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09493-2022-1

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.1

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Anitos Sereikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo ir 2023 m. gegužės 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams G. K. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir A. K. (toliau – atsakovai) 4 546,37 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo teismo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad gyvenamas namas, esantis(duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso 3 bendraturčiams, kurių vardu viešajame registre įregistruota: 36/100 dalys ieškovės R. B. vardu, 28/100 dalys atsakovų G. K. ir A. K. vardu, 36/100 dalys D. R. vardu (kuri nėra susijusi su byla). Tarp bendraturčių 2004 m. vasario 23 d. Kauno miesto 20-ajame notarų biure buvo patvirtinta Sutartis Nr. 2292 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nekilnojamuoju daiktu. Sutartis įregistruota viešajame registre. Pagal šį susitarimą ieškovei buvo paskirta naudotis patalpomis: III-1/6,65 kv. m., III- 2/7,56 kv. m., III-3/16,41 kv. m., III-5/0,92 kv. m., III-6/3,01 kv. m., III-7/4,18 kv. m., III-8/3,73 kv. m., III-9/1,53 kv. m., III-10/1,35 kv. m., III-11/13,06 kv. m., III-12/3,92 kv. m. ir III-13/10,44 kv. m., kas sudarė 72,76 kv. m. bendro ploto. Atsakovams buvo paskirta naudotis patalpomis: I-1/10,06 kv. m., I-2/3,72 kv. m., I-3/10,19 kv. m., I-4/15,54 kv. m., I-5/11,18 kv. m., I-6/4,69 kv. m. ir I-7/2,67 kv. m., kas sudarė 58,05 kv. m. bendro ploto. Atsakovai pagal jiems išduotą 2015 m. liepos 24 d. statybos leidimą vykdė jiems priklausančios patalpos Nr. I-10/25,23 kv. m., esančios pastogėje, įrengimą, kurį baigė 2021 m. liepos 1 d. (statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-210701-00165, įregistruotas viešajame registre, p. 10.1). Tačiau atsakovams gavus leidimą 2015 metais ir atliekant savo dabartinės patalpos Nr. I-10/25,23 kv. m. rekonstrukciją (kuri neteisėtai jų jau pradėta 2010 metais ir 2013 m. kadastro fiksuota patalpa I-9/19,21 kv. m.), jie išardė stogo dangą, esančią virš ieškovei priklausančios namo pastogėje esančios patalpos 3-10/12,89 kv. m. Stogo danga virš ieškovei priklausančios patalpos 3-10/12,89 kv. m. buvo nuimta apie mėnesį laiko. Lyjant lietui, vanduo bėgo ne tik į šią patalpą 3-10/12,89 kv. m., bet ir per patalpos 3-8/1,36 kv. m. sieną, per laiptinę pastogėje į laiptinę, esančią pirmajame aukšte tarp ieškovei priklausančių patalpų 3-1/3,01 kv. m. ir 3-2/6,65 kv. m. Nuo lietaus buvo sugadintos patalpų lubos, sienos, grindys. Stogo danga tinkamai nesutvarkyta iki šiol. Pakeitus dalį stogo dangos, toliau lietaus vanduo bėga per sujungimą su senąją stogo danga. Keisdami dalį stogo dangos, sugadino ir seną stogo dangą. Atsakovai nesiėmė jokių saugos ir apsaugos priemonių, nereagavo į ieškovės pastabas, kad jos patalpose pastoviai turi būti dedami indai, kad apsaugoti patalpas nuo lietaus. Po kelių kreipimųsi į atsakovą A. K. dėl žalos atlyginimo, atsakovai žadėjo sutvarkyti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovės užsakymu UAB „Asistavita“ atliko ieškovei priklausančių patalpų apžiūrą ir 2022 m. vasario 22 d. išvadoje konstatavo, jog ieškovei priklausančių patalpų atkūrimo (remonto) kaštai pagal lokalinę sąmatą sudaro 4 546,37 Eur. Už atliktas paslaugas UAB „Asistavita“ buvo sumokėta 302,50 Eur suma. Dėl žalos atlyginimo nesikreipiant į teismą ieškovė bendravo ir su atsakovų atstove advokate, tačiau susitarti nepavyko. Registruotu laišku 2022 m. balandžio 5 d. buvo išsiųstas ieškovės raštas atsakovams kartu su PVM sąskaita faktūra ir UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymu, prašant atlyginti ieškovei padarytą žalą 4 546,37 Eur bei 302,50 Eur sumą, sumokėtą už nuostolių paskaičiavimą, tačiau atsakymas taip pat negautas. Šiuo metu stogui reikalingas kapitalinis remontas, todėl, kad atsakovai jį sulaužė ant stogo laipiodami, jį daužydami, keisdami tam tikras dalis. Mano, kad atsakovai stogo dangą laužė piktybiškai. Ieškovės namo fasadas šiuo metu pūva nuo lietaus ir drėgmės, dėl supiltos žvyro krūvos ir fasado siena yra patalpoje 3-1, į kurią bėga vanduo per stogą. Tuo metu kai įvyko vandens apliejimas į teismą nesikreipė, nes kreipėsi tiesiogiai į atsakovą, vėliau bandė kalbėti su atsakovų rangovu, dar po kiek laiko buvo pasikvietus Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos seniūną, kuris pakalbėjęs su atsakovais, ieškovę patikino, kad atsakovai viską sutvarkys. Savo lėšomis ieškovė netvarkė stogo, laukė, kol bus nustatyta žala teisme.

3.       Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, ieškinyje, triplike, nurodė ir paaiškino, kad ieškovės butas buvo aplietas, kai buvo vykdomi atsakovų stogo rekonstrukcijos darbai. Ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų veiksmuose. Ieškovė neatliko išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko. Ieškovė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad atsakovai atliko namo stogo rekonstrukciją, o jos metu lijo lietus ir užliejo ieškovės patalpas. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovams vykdant stogo rekonstrukcijos darbus buvo aplietos jos patalpos, kadangi į bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kada tos patalpos buvo aplietos, ar šis apliejimas yra susijęs su stogo rekonstrukcijos darbais. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovų žalos atlyginimo, neatsižvelgia į namo būklę, neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Pateikti įrodymai nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio, nepateikta objektyvi informacija apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Atsakovai padarė išvadą, kad ieškovės paskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas. Nuostolių dydis turi būti suskaičiuojamas iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę, rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovai visus stogo keitimo darbus atliko vadovaudamiesi projektu ir tinkamai. Priešingų įrodymų, kad atsakovai pažeidė statybos darbus, laužė stogo dangą, ieškovė nepateikė. Pateiktos abstrakčios stogo nuotraukos, kurios patvirtina aplinkybes, kad stogas buvo atidengtas kurį laiką, po to atsakovai stogą uždengė. Iki statybos leidimo gavimo galbūt buvo pradėti daryti tam tikri paruošiamieji darbai, tačiau jokių nusiskundimų ar statybos inspekcijos aktų dėl netinkamų darbų nebuvo.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno 

5.       Teismas nurodė, kad šioje byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog žalos jai padarymo faktą ieškovė nustatė pradedant atlikti namo stogo dalies, priklausančios atsakovams remonto darbus, kaip pati ieškovė nurodė, stogo remonto darbus atsakovai pradėjo atlikti 2010 metais. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog daromą žalą ieškovė savo būstui pastebėjo nuo 2010 metų. 2018 metais apie jos būstui nuolat daromą žalą ieškovė kalbėjo su liudytojomis. Ieškinys dėl žalos padarymo 2022 m. liepos 5 d. buvo pateiktas teismui. Byloje pateiktas šalių ir jų atstovų susirašinėjimas patvirtina, jog su pretenzijomis dėl žalos padarymo ieškovė į atsakovus kreipėsi nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog ieškovė praleido įstatymu nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos priteisimo pareikšti. Teismas nurodė, jog ieškovė jos turtui daromą žalą pastebėjo 2010 metais, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė dėl žalos atlyginimo ieškinį teismui pareiškė 2022 m. liepos 5 d., pretenzijas ieškovams reiškė nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas taikė byloje ieškinio senatį.

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. priėmė papildomą procesinį sprendimą. Teismas priteisė iš ieškovės R. B. atsakovams G. K. ir A. K., bylinėjimosi išlaidas – kiekvienam po 475 Eur. Teismas nurodė, kad 2023 m. gegužės 18 d. sprendime, iš ieškovės atsakovų naudai tik iš dalies priteistos bylinėjimosi išlaidos už atsakovams suteiktą teisinę pagalbą – 650 Eur iš 1 600 Eur, kurias atsakovai prašė priteisti ir kurių pagrįstumą patvirtinančius dokumentus atsakovų atstovė buvo pateikusi byloje. 

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą, 2023 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Šioje byloje atsakovai nei viename į bylą pateiktame savo procesiniame dokumente
(atsiliepime, triplike) neteikė reikalavimo ieškovės pateiktam reikalavimui taikyti ieškinio
senatį. Šis reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo buvo pareikštas tik paskelbus bylos
nagrinėjimą iš esmės baigtu atsakovų atstovės baigiamojoje kalboje, t. y. proceso stadijoje, kurios metu tokios teisės atsakovai ir jų atstovas jau nebeturi. Taigi, atsakovai patys neprašė taikyti ieškinio senaties termino, ir teismas jį taikė, pažeisdamas CK 1.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

7.2.                      Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad ieškovė savo būstui daromą žalą pastebėjo nuo 2010 metų, o 2018 metais apie jos būstui nuolat daromą žalą ieškovė kalbėjo su liudytojomis. Ieškovė nurodė, kad atsakovams dabar po 2021 m. liepos 1 d. rekonstrukcijos užbaigimo priklausanti patalpa pastogėje 1-10/25,23 kv. m. atsakovų jau buvo neteisėtai pradėta rekonstruoti 2010 metais, kuri 2013 metais VĮ Registrų centro planuose buvo nurodyta 1 9/19,21 kv. m. (žr. planus ir pagrindinio pastato vidaus eksplikaciją atsakovų
pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (1 tomas, psl. 143-158)), bet tai nebuvo susiję su gyvenamojo namo dalies stogo keitimu bei ardymu nuo 2010 metų. Stogo dalies keitimas virš atsakovų patalpų ir stogo dalies ardymas virš ieškovės patalpų prasidėjo atsakovams jau rekonstravus jiems priklausančią dabartinę patalpą 1-10/25,23 kv. m. Atsakovai ir jų atstovė neginčijo aplinkybės, jog pati atsakovų atstovė 2022 m. liepos 7 d. el. laiške ieškovei nurodė, jog atsakovai sutinka ieškovei sumokėti 1000 Eur per 2 kartus.

7.3.                      Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 metų spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, tačiau šioje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad senaties termino pradžia laikytinas momentas, kuomet asmuo galėjo ir privalėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytinas momentas, kuomet atsakovai nustojo vykdyti statybą. Tik nustojus vykdyti statybos darbus ieškovas turėjo pagrindą suvokti, kad atsakovai neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ir kad jo teisės yra pažeidžiamos. Atsakovai savo patalpų rekonstrukciją pradėjo 2017 metais spalio 13 d. (2017-10-13 Pranešime apie statybų pradžią) ir baigė 2021 metų liepos 1 d., o ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 5 d.

7.4.                      Nors ieškovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius jai padarytą žalos dydį, byloje
ieškovės prašymu buvo apklaustos liudytojos D. B., J. L. ir I.
J., kurios patvirtino bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytas faktines aplinkybes,
tačiau teismas šių įrodymų iš esmės nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, nes sprendė tik ieškinio
senaties taikymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto ir kad ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute užliejimo priežasčių ir susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

8.       Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovai laiku pateikė prašymą taikyti senaties terminą, savo poziciją išreiškė bylos nagrinėjimo metu, t. y teismo posėdžio metu teikiant savo paaiškinimus. Būtent dėl šios priežasties ieškovės nurodyta CPK 253 straipsnio 1 dalis netaikoma bylos aplinkybių kontekste. Tuo tarpu ieškovė neginčijo ieškinio senaties termino praleidimo, taip pat neprašė šio termino atnaujinti ir nepateikė svarbių termino atnaujinimo aplinkybių.

8.2.                      Ieškovė apie žalą sužinojo tiek 2010 m., tiek 2018 m., tačiau nuo to laiko nesiėmė jokių veiksmų, kad žala būtų pašalinta, nesikreipė į jokias institucijas, kad būtų nustatyta turtui daromos žalos priežastis ir būtų užkirstas kelias tos žalos pašalinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10.       Jau po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo šalys dar teikė rašytinius paaiškinimus: ieškovė 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui paaiškinimus, o atsakovai 2023 m. spalio 20 d. pateikė atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus. Abu šiuos dokumentus teisėjų kolegija atsisako priimti, nes CPK 323 straipsnis draudžia keisti (pildyti) apeliacinį skundą.  Jokių naujų reikšmingų aplinkybių paaiškinimuose nėra nurodoma, tik kartojami byloje jau išdėstyti teiginiai.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo  (CK 1.126 straipsnis) ir dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (CK 6. 246-6.249 straipsniai).  

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido įstatymu nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti atsakovams reikalavimą dėl žalos atlyginimo,  kadangi jos turtui daromą žalą pastebėjo 2010 metais, tačiau ieškinį teismui pareiškė 2022 m. liepos 5 d. Todėl atsakovų prašymas taikyti byloje ieškinio senatį buvo patenkintas, teismas laikė tai  savarankišku pagrindu ieškinį atmesti, kitų įrodymų apskritai nenagrinėjo.   

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokią teismo argumentaciją vertina kaip nepakankamą ir netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymą ir šiuo aspektu sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovas gali pareikšti bet kurioje proceso pirmosios instancijos teisme stadijoje, iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

14.       Kaip nustatyta šioje byloje išklausius 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašą, atsakovų atstovė šiame posėdyje jau prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, tačiau atsakovų procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) toks prašymas nebuvo išdėstytas. Vadinasi, teismas, išgirdęs tokią atsakovų poziciją, turėjo pasiūlyti atsakovams išdėstyti savo poziciją raštu, o ieškovei pasiūlyti pateikti atsikirtimus dėl esą praleisto ieškinio senaties termino.

15.       Dar daugiau, teismas, nusprendęs taikyti ieškinio senatį, turėjo nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą. Šiuo atveju taikytina CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šioje byloje teismas sprendė, kad ieškovė apie jos turtui padarytą žalą sužinojo ar turėjo sužinoti  2010 metais, laikė tai senaties termino pradžia. Tačiau su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti, nes bylos faktiniai duomenys jos nepatvirtina. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškindama teismo posėdžiuose nurodė, kad žala jai buvo pradėta daryti 2010 metais, tačiau taip pat nurodė, kad atsakovai rekonstrukcijos darbus vykdė ir 2013 metais, namo rekonstrukcijos projektą parengė 2015 metais, toliau vykdė rekonstrukcijos darbus, stogą ardė 2019-2020 metais, rekonstrukciją užbaigė patvirtindami statybos užbaigimo aktą 2021 metais. Vadinasi, teismas turėjo konkrečiai išsiaiškinti, kada ir kiek buvo žalos padarymo epizodų. Iš ieškovės procesinių dokumentų, paaiškinimų, net ir iš atsakovų pozicijos galima manyti, kad žala buvo daroma keletą kartų įvairiais laikotarpiais. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008. Nurodomoje byloje buvo sprendžiamas ieškinio senaties termino pradžios momentas situacijoje, kai individualių namų statybos bendrija neįvykdė prievolės pastatyti vienam iš bendrijos narių namą. Teismas sprendė, kad ne sutartyje numatyta prievolės įvykdymo data laikytina senaties termino pradžia, o faktinė statybos pabaiga, nes tik užbaigus statybą ieškovas galėjo suvokti, kad sutartas namas jam nebuvo pastatytas. Šioje byloje situacijos panašumas yra tas, kad ieškovė, matydama atsakovų vykdomus ir dar neužbaigtus statybos darbus, pagrįstai galėjo manyti, kad defektai bus ištaisyti, ir tik atsakovams užbaigus rekonstrukciją, 2021 m. patvirtinus statybos užbaigimo aktą, ieškovei jau turėjo būti aišku, kad jos teisės pažeistos, jai priklausanti stogo dalis sugadinta, bėga lietaus vanduo į jai priklausančią namo dalį.  Tokias išvadas galėtų iš dalies patvirtinti ieškovės pateiktas, jos teigimu, atsakovo A. K. rašytas raštelis „gerai, vėliau padarysim“, nors teismas šio įrodymo turinio neaptarė, nesiaiškino, kas ir kada rašė raštelį, bei advokatės M. Ž. 2021 m. gruodžio 30 d. rašytas el.laiškas ieškovei, kuriame, be kita ko, nurodoma: “Jūsų reikalavimai yra ir bus įgyvendinti“. Šio įrodymo teismas taip pat nevertino ir neaptarinėjo, todėl neatskleidė esminių bylos aplinkybių dėl ieškinio senaties termino taikymo (tiek pradžios, tiek nutraukimo skolininkui galimai pripažįstant prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).   

16.       Be to, teismas, jeigu jau laikė, kad ieškinio senaties terminas praleistas,  turėjo savo iniciatyva svarstyti ir ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. –M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,LRG farmacija“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

17.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas.

18.       Teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje ieškinio senaties terminas buvo pritaikytas formaliai, netinkamai ir neteisingai, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Klausimai, susiję su ieškinio senatimi, turi būti svarstomi iš naujo.

19.       Grįžtant prie ieškinio esmės pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir nesprendė klausimo dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo. Ieškovė nurodė, kad jos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra padaryta žala - pro stogą bėga lietaus vanduo, gadinamos konstrukcijos. Žalos faktą patvirtina fotonuotraukos, turto vertintojo išvada. Tačiau byloje teismas neatsakė į klausimą, dėl kokios priežasties per stogą bėga lietaus vanduo, kitaip tariant, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vienu iš tokių įrodymų galėtų būti ekspertizės akto išvados. Teismas tačiau neiškėlė ekspertizės klausimo, nepasiūlė šalims prašyti skirti byloje ekspertizę.

20.       Byloje liko neįvertinti atsakovų atsikirtimai, kad nenustatyti jų neteisėti veiksmai, nes jie atliko pastato rekonstrukciją, turėdami patvirtintą projektą, ieškovės sutikimą ir turi patvirtintą statybos užbaigimo aktą. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės (pagal projektą atlikta rekonstrukcija, patvirtintas statybos užbaigimo aktas) savaime nereiškia, kad nebuvo padaryta žala greta esančiai pastato daliai. Sutiktina su ieškovės atstovės baigiamojoje kalboje nurodyta aplinkybe, kad į bylą nėra pateiktas visas atsakovų atliktos namo rekonstrukcijos techninis ir/ar darbo projektas, statybos darbų žurnalas, iš kurių būtų galima spręsti, kokius konkrečiai statybos/ rekonstravimo darbus galėjo atlikti atsakovai ir kokiu būdu tie darbai turėjo būti atlikti. Iš pateikto techninio projekto bendrosios dalies 3.2 punkto matyti, kad „rekonstruojama gyvenamojo namo dalis yra antras butas. Pristatomas priestatas į kiemo pusę. ( ...) Padidinamas pirmame aukšte kambarys. Mansardiniame aukšte išlieka viena didelė patalpa. Likusieji butai išlieka. Jokių statybos darbų nevykdoma“.  Vadinasi, pagal atsakovų pateiktą projektą galima spręsti, kad paties namo stogo konstrukcija/danga apskritai neturėjo būti keičiama/ardoma. Nagrinėjant ginčą reikalinga, kaip jau minėta, nustatyti, kokius veiksmus atliko atsakovai, ar tie veiksmai buvo numatyti pagal projektą, jeigu taip, ar tie darbai atlikti kokybiškai.

21.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiek tiek panašią situaciją nagrinėjusio kasacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimą, kad aplinkybė, jog vykdant statybą buvo įgyvendinti suprojektuoti sprendiniai ir įvykdyti jiems keliami reikalavimai, nesudaro pagrindo vertinti, kad gretimo sklypo savininko teisės nepažeidžiamos, (...) tinkamu statinio eksploatavimu pripažįstamas toks, kai dėl jo (statinio eksploatavimo) nedaroma žala ar kitoks neigiamas poveikis gretimam žemės sklypui. Kitu atveju gretimo sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir (ar) kad būtų pašalintas jo teisių pažeidimas, pasireiškiantis ne natūraliai, o nuo statinio stogo atsirandančiais krituliais jo sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Nors šioje byloje yra nagrinėjama situacija dėl to paties statinio viduje vieno bendraturčio kitam padarytos žalos rekonstruojant pastato dalį, tačiau turi būti įvertinta, kad veiksmų teisėtumą apsprendžia ne vien tik laikymasis projekto sprendinių, bet ir tų sprendinių galimas poveikis gretimoms pastato dalims.

22.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

23.       Šios nutarties 14-20 pastraipose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl yra pagrindas iš dalies  tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Įvertinus tai, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes pirmą kartą reikėtų aiškintis visa apimtimi, sudaryti ieškovei galimybę pateikti atsikirtimus dėl prašomo taikyti ieškinio senaties termino, svarstyti ekspertizės klausimą, pareikalauti iš atsakovų pateikti pilną rekonstrukcijos/renovacijos projektą ir galimai kitus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, todėl tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai nustatytų ir neįvertintų bylos aplinkybių, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio1 dalis, 330 straipsnis).

24.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą (pradžią, trukmę, praleidimo pasekmes, atnaujinimą) (CK 1.125-127 straipsniai), civilinės atsakomybės sąlygas  (CK 6.246- 6.249 straipsniai),  pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių teises (CPK 42 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

25.       Atitinkamai panaikintinas ir papildomas teismo sprendimas, priimtas 2023 m. gegužės 25 d., kuriuo iš ieškovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovams. Bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, nes byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 93 straipsnis).  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies  2 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir 2023 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                        Simona Dementavičienė                                

                        Diana Labokaitė    

                        Anita Sereikienė