Civilinė byla Nr. e2-1307-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00819-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statra“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-415-264/2019).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Statra“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Simpatija“. 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintas UAB „Statra“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų ir trečios eilės kreditorės BUAB „Elektrotinklas“ 119 752,15 Eur  reikalavimas. 2019 m. vasario 20 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti kreditorę BUAB „Elektrotinklas“ naująja kreditore – A. K. bei patvirtinti A. K. 119 752,15 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Statra“ bankroto byloje. Nurodė, jog 2019 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu A. K. įgijo 119 752,15 Eur reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Statra“ iš pradinės kreditorės BUAB „Elektrotinklas“, kurios finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi.

3.       Atsakovės BUAB „Statra“ bankroto administratorė tokiam prašymui neprieštaravo.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi pakeitė pradinę kreditorę BUAB „Elektrotinklas“ naująja kreditore A. K. su 119 752,15 Eur finansiniu reikalavimu.

5.       Teismas, nustatęs, kad 2019 m. gegužės 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp pradinės kreditorės BUAB „Elektrotinklas“ bei naujosios kreditorės A. K., pagrindu BUAB „Elektrotinklas“ perleido A. K. reikalavimo teises į BUAB „Statra“ įsipareigojimus pagal 2016 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, prašymą tenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Trečiasis asmuo R. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį; išreikalauti iš BUAB „Elektrotinklas“ bankroto administratorės N. M. ir (ar) advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybes dėl advokato T. P. ir (ar) advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovavimo BUAB „Elektrotinklas“ ir (ar) N. M.; A. K. pakeitimo BUAB „Statra“ (teismo pastaba – skunde klaidingai nurodyta BUAB „ELT valdymas“) kreditore klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                      2019 m. gegužės 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu prašoma pakeisti kreditorę BUAB „Elektrotinklas“ naująja kreditore A. K., yra ginčijama teisme.

6.2.                      Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinus negaliojančia A. K. negalėtų tapti BUAB „Statra“ kreditore ir spręsti bei nulemti BUAB „Statra“ bankroto klausimų. A. K. tapimas pagrindine BUAB „Statra“ kreditore, turinčia didžiausią finansinių reikalavimų dalį ir galinčia priiminėti išimtinai sau naudingus sprendimus, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. 

6.3.                      A. K. glaudžiai susijusi su kreditorės BUAB „Elektrotinklas“ bankroto administratore N. M..

6.4.                      Reikalavimo perleidimo sutartimi A. K. perleistas reikalavimas pažeidžia imperatyvias teisės normas, draudžiančias reikalavimo perleidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 2 dalis), kadangi pats reikalavimas per sužadėtinę A. K. iš esmės buvo perleistas advokatui T. P. (praktikuojančiam advokatų profesinėje bendrijoje (duomenys neskelbtini)), atstovavusiam BUAB „Elektrotinklas“.

7.       Pareiškėja A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Reikalavimo teisė į BUAB „Statra“ buvo parduota laikantis BUAB „Elektrotinklas“ kreditorių komiteto nustatytos tvarkos. Apelianto pareikštas ieškinys dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškia šios sutarties neteisėtumo. CK 1.78 straipsnio 2 dalis įtvirtina sandorio galiojimo prezumpciją. Atskiruoju skundu siekiama tik vilkinti BUAB „Elektrotinklas“ ir BUAB „Statra“ bankroto procedūras.

7.2.                      Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl reikalavimo perleidimo advokatui T. P. bei jo santykių su pareiškėja. Pareiškėja santykių su šiuo advokatu nepalaiko.

8.       Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      2019 m. sausio 24 d. BUAB „Elektrotinklas“ kreditorių komitetas priėmė sprendimą parduoti turimas reikalavimo teises, pageidavimą įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Statra“ išreiškė tik A. K..

8.2.                      Vien faktas, kad apeliantas yra pateikęs ieškinį, kuriuo ginčija reikalavimo teisės perleidimo sutartį, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

8.3.                      Nepagrįsti skundo argumentai dėl reikalavimo teisės perleidimo advokatui, nes nors advokatas T. P. yra atstovavęs BUAB „Elektrotinklas“, kaip ir įvairūs kiti advokatai, tačiau nėra pareiškėjos A. K. sužadėtinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pradinė kreditorė BUAB „Elektrotinklas“ pakeista naująja kreditore A. K. UAB „Statra“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

10.       Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apelianto R. L. rašytų komentarų kopijas.

11.       Pareiškėja A. K. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ginčui reikšmingų išaiškinimų, pateiktų kitoje civilinėje byloje.

12.       CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, visi į bylą pateikiami įrodymai turi atitikti sąsajumo reikalavimą, t. y. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). 

13.       Byloje sprendžiamas pradinės kreditorės pakeitimo naująja kreditore klausimas, vertinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas. Pradinės kreditorės BUAB „Elektrotinklas“ pateikti apelianto 2018 m. pabaigoje rašyti komentarai neatitinka įrodymų ryšio su byla  kriterijaus (12 punktas), neturi jokios reikšmės ginčo klausimo išsprendimui, todėl juos atsisakytina priimti.

14.       Pareiškėjos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės perrašomi kitoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyti argumentai ir išaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), teismai, esant poreikiui, su jais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl ginčui reikšmingų teisės išaiškinimų, nurodytų kitoje byloje, nepriimami.

Dėl prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka

15.       Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas (CPK 322, 338 straipsniai). Esant tokiam reglamentavimui, teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus, prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka privalo būti tinkamai motyvuotas, kita vertus, net ir esant pateiktam tinkamai motyvuotam prašymui, jis teismo nesaisto ir nesuponuoja žodinio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytas prašymas klausimą dėl kreditoriaus pakeitimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra tinkamai argumentuotas, be to, bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nekonstatuotinas žodinio nagrinėjimo poreikis.

Dėl ginčo esmės

17.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

18.       Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino UAB „Statra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir trečios eilės kreditorės BUAB „Elektrotinklas“ 119 752,15 Eur reikalavimą, atsiradusį Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, pagrindu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė pradinę trečios eilės kreditorę BUAB „Elektrotinklas“ naująja kreditore A. K. šalių sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Ginčo dėl perleisto reikalavimo dydžio nėra.

19.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti pradinės kreditorės naująja, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu prašoma pradinę kreditorę pakeisti naująja kreditore, yra ginčijama teisme ir pažeidžia imperatyvias teisės normas (CK 6.102 straipsnio 2 dalis). Tokiems apelianto argumentams pritarti teisėjų kolegija nemato pagrindo.

20.       ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui; šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia. Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų. Bendruosius reikalavimo perleidimo klausimus reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884-241/2018). 

21.       CK 6.102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas. Atskirajame skunde teigiama, kad faktiškai finansinis reikalavimas per sužadėtinę A. K. buvo perleistas advokatui T. P., atstovavusiam BUAB „Elektrotinklas“ bankroto byloje, todėl reikalavimo teisių perleidimo sandoris pažeidžia imperatyvią CK 6.102 straipsnio 2 dalies nuostatą. 

22.        CK 6.102 straipsnio 2 dalies draudimai įtvirtinti siekiant užtikrinti teisėjo, prokuroro ar advokato profesinę etiką. Tokiais draudimais siekiama, kad šie asmenys, atlikdami savo profesines pareigas, veiktų objektyviai ir nešališkai, būtų išvengta interesų konfliktų ir nesąžiningų veiksmų. CK 6.102 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinta norma yra imperatyvi, ji neaiškintina plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017). Nagrinėjamu atveju, pradinis reikalavimas, kurio perleidimui būtų aktualus apelianto nurodomas draudimas, yra patvirtintas minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties pagrindu, duomenų, kad minėtas advokatas dalyvavo šios bylos nagrinėjime, nepateikta, jų nenustatyta ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, atsižvelgiant į minėtos imperatyvios įstatymo normos turinį bei kasacinio teismo išaiškinimą, kad ji negali būti aiškinama plečiamai, joje nustatyto draudimo, skirto teisėjams, advokatams, prokurorams, kurie iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas, nėra pagrindo taikyti kitiems asmenims, kurie artimais ryšiais yra susiję su advokatu. Esant tokioms aplinkybėms apelianto prašymas išreikalauti dokumentus, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybes dėl advokato T. P. ir (ar) advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovavimo BUAB „Elektrotinklas“ ir (ar) N. M. netenkinamas (CPK 180 straipsnis).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagal minėtas CK normas darytų pačią 2019 m. gegužės 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, todėl tokia sutartis turi būti vykdoma. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog abi kreditorės (pradinė ir naujoji) patvirtina sudariusios tokį reikalavimo perleidimo sandorį ir laiko jį galiojančiu bei vykdytinu. 

24.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1699-657/2019 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovėms BUAB „Elektrotinklas“ ir A. K. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurioje be kita ko ginčijama ir 2019 m. gegužės 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau nėra ginčijamas perleisto reikalavimo dydis, byla nėra išnagrinėta.

25.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai kitoje civilinėje byloje nėra ginčijamas reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas, o ginčijama tik pati reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tai netrukdo išspręsti ginčą dėl naujojo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio skolininko bankroto byloje. Be to, net ir kitoje byloje pripažinus ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, tai iš esmės jokios įtakos bendrovės bankroto procesui neturės, tokiu atveju atsirastų pagrindas patikslinti bendrovės kreditorių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-893-381/2017; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1725-823/2018). Taigi vien reikalavimo perleidimo ginčijimas teisme savaime nelemia jo nepagrįstumo ir negalimumo ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinį kreditorių pakeisti naujuoju.

26.       Apelianto R. L. ieškinio reikalavimo pripažinti 2019 m. gegužės 9 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia tenkinimo atveju galėtų atsirasti tik pagrindas dar kartą patikslinti skolininkės BUAB „Statra“ kreditorių sąrašą, atitinkamai 119 752,15 Eur reikalavimą grąžinant pradinei kreditorei BUAB „Elektrotinklas“.

27.       Deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentai, jog A. K., turėdama didžiausią dalį visų teismo patvirtintų BUAB „Statra“ reikalavimų, vienasmeniškai sieks priiminėti sprendimus, kurie bus žalingi bendrovei ir pažeis jos kreditorių teises, neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pradinę kreditorę BUAB „Elektrotinklas“ pakeitė naująja kreditore A. K., todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Kreditorė A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Danutė Gasiūnienė

                                        Romualda Janovičienė

                                        Vigintas Višinskis