Civilinė byla Nr. e2A-270-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01080-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.35
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rutarė“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrui dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Repečka“, uždaroji akcinė bendrovė „Vaidota“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rutarė“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo paskelbtą, organizuotą ir vykdytą negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą, o jo rezultatus, įformintus protokolu, – panaikinti.
2. Nurodė, kad VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialas viešai internetiniame tinklalapyje paskelbė, organizavo ir vykdė viešąjį negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. konkurse pateikė dvi paraiškas su dviem pasiūlymais: 1) dėl patalpų, kurių plotas – 678,73 kv. m, patalpos pažymėtos indeksais 1-1 ir nuo 1-23 iki 1-48, patalpų paskirtis – gamybos, pramonės, ir 2) patalpų, kurių plotas – 348,20 kv. m, patalpos konkurso skelbime nepažymėtos indeksais, patalpų paskirtis – garažų, nuomos. 2020 m. rugpjūčio 14 d. 9.00 val. vyko konkurso komisijos posėdis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1229 redakcija) patvirtinto Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 26 punkte numatyta, kad per komisijos posėdį konkurso dalyviai įsitikina, kad vokai su dokumentais nepažeisti. Ieškovės įgaliotam asmeniui apžiūrėjus ieškovės konkurse pateiktus vokus su dokumentais, kilo įtarimų, kad šie vokai iki komisijos posėdžio galėjo būti atplėšti (atidaryti) ir vėl užklijuoti iš naujo. Ieškovės įgaliotas asmuo į komisijos posėdį iškvietė Lietuvos policijos pareigūnus, komisijos pirmininkė visiems konkurso dalyviams nurodė, kad konkursas yra sustabdomas. Įgaliotas asmuo su viena iš komisijos narių sutarė, kad ieškovės pateikti vokai su dokumentais 2020 m. rugpjūčio 17 d. bus perduoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (Dokumentų tyrimo skyriui) ekspertizei atlikti. Tačiau, 2020 m. rugpjūčio 17 d. įgaliotam asmeniui atvykus į filialą, jam buvo pasakyta, kad konkursas yra įvykęs, išrinktas (paskelbtas) jo nugalėtojas. Ieškovės teigimu, ji turi pagrįstų įtarimų, kad jos konkurse pateikti vokai su dokumentais galėjo būti atplėšti iki komisijos posėdžio, taip pažeidžiant Aprašo nuostatas, skaidrumo, teisingumo bei sąžiningumo principus. Dėl to konkurso rezultatai negali būti laikomi teisėtais.
3. Atsakovė VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad konkurso komisijos posėdžio metu pati ieškovė uždraudė komisijai atidaryti vokus su jos pasiūlymais ir vertinti pasiūlymų turinį. Atsakovės nuomone, toks ieškovės elgesys nulemtas aplinkybės, kad, komisijos posėdžio metu pagarsinus pirmojo dalyvio UAB „Repečka“ pasiūlymą, ieškovės atstovas suprato, jog ieškovės pasiūlymas dėl gamybinių patalpų ir garažo nuomos yra mažesnis nei UAB „Repečka“ pasiūlymas, todėl ji nelaimės konkurso, ir komisijos posėdžio metu buvo pradėta vystyti neva pažeistų ieškovės vokų versija tam, kad konkursas būtų sustabdytas. Komisijos posėdžio metu nebuvo priimta sprendimo stabdyti konkursą, sudarant galimybę ieškovei atlikti jos pateiktų vokų ekspertizę. Konkursas įvykdytas ir jo laimėtojai nustatyti teisėtai.
4. Trečiasis asmuo UAB „Repečka“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo konkursą dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos, įformintą komisijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniu sprendimu Nr. 20/NP-2, ir jį panaikino; priteisė ieškovei UAB „Rutarė“ iš atsakovės Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, veikiančio per Vokės filialą, 1 807,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymais Nr. CV-1-67 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ ir Nr. CV-1-68 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ nuspręsta išnuomoti dalį mechaninių dirbtuvių (678,73 kv. m; patalpų indeksai 1-1, nuo 1-23 iki 1-48, žymėjimas plane 1 P/2p), bei dalį garažo (348 kv. m; žymėjimas plane 8G1/b). Šiais įsakymais filialo negyvenamųjų patalpų nuomos komisija įpareigota organizuoti viešąjį konkursą nekilnojamajam turtui išnuomoti. Filialas gavo tokius dalyvių pasiūlymus: UAB „Vaidota“ 2020 m. rugpjūčio 5 d., 9:20 val., dėl mechaninių dirbtuvių; UAB „Vaidota“ 2020 m. rugpjūčio 5 d., 9:21 val., dėl garažo; ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d., 15:55 val., dėl mechaninių dirbtuvių; ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d., 15:55 val., dėl garažo; UAB „Repečka“ 2020 m. rugpjūčio 13 d., 9:40 val., dėl mechaninių dirbtuvių ir garažo.
7. Komisija 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniu sprendimu Nr. 20/NP-2 nutarė: 1.1 Išnuomoti UAB „Repečka“ dirbtuvių (duomenys neskelbtini), dalį, paskirtis – gamybos pramonės; nuomos trukmė – iki 2025 m. birželio 11 d.; 1.2. Išnuomoti UAB „Vaidota“ garažą (duomenys neskelbtini), paskirtis – gamybos pramonės; nuomos trukmė – iki 2025 m. birželio 11 d. Konkursą laimėjo didžiausią nuomos kainą pasiūlę dalyviai. Komisijos protokole nurodyta, kad konkurso dalyviai įsitikina, jog vokai su dokumentais nepažeisti, komisijos pirmininkė L. S. atplėšia įregistruotų konkurso dalyvių UAB „Vaidota“ ir UAB „Repečka“ vokus, nepažeisdama užklijavimo juostos; UAB „Rutarė“ įgaliotasis atstovas R. Ž. neleido atplėšti vokų dėl galimai pažeistų vokų juostų, pateikdamas pretenziją ir reikalaudamas atlikti dokumentų ekspertizę; 2020 m. rugpjūčio 14 d. 9:40 val. UAB „Rutarė“ įgaliotas atstovas iškvietė policijos pareigūnus dėl galimai pažeistų vokų juostų; policijos pareigūnai vokų pažeidimų nerado; UAB „Rutarė“ vokai archyvuoti ir užrakinti seife.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo atlikta vokų ekspertizė. 2021 m. kovo 9 d. teismo ekspertizės akte Nr. 11-2965 padaryta išvada, kad didelė tikimybė, jog tirti pateikti vokai, tyrimo metu sąlyginai pažymėti Nr. 2.1 ir Nr. 2.2, buvo atklijuoti ir užklijuoti iš naujo. Ekspertai nurodė, kad nustatyti, kada vokai perklijuoti, ar jie perklijuoti iš karto po užklijavimo, ar praėjus ilgesniam laiko tarpui, taip pat nustatyti, ar vokus užklijavo ar perklijavo tas pats asmuo, negalima, nes tokiems klausimams tirti nėra moksliškai pagrįstų metodikų.
9. Teismas pripažino įrodytais ieškovės argumentus, kad komisijos posėdžio metu ieškovės pateikti vokai buvo pažeisti, su trūkumais, t. y. atklijuoti ir užklijuoti iš naujo, tai – Aprašo 23, 26 punktų pažeidimas. Toks pažeidimas – vokų atplėšimas iki konkurso, teismo vertinimu, lemia skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų pažeidimą bei neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės. Atsakovės teiginius, jog galbūt pati ieškovė suorganizavo tokią situaciją, sužinojusi, kad jos pasiūlyta kaina mažesnė, teismas atmetė kaip nepagrįstus jokiais duomenimis.
10. Teismas pažymėjo, kad, priimdama ieškovės pateiktus konkursui vokus, atsakovė, kaip konkurso organizatorė, turėjo pareigą ir galimybę priėmimo stadijoje įvertinti vokų būklę. Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti konkurso rezultatų, nes jos pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Teisinis suinteresuotumas ginčyti konkurso sąlygas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovė gina būtent savo subjektines konkurso dalyvės teises ir pažeistą teisę varžytis dėl nuomos sutarties sudarymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nenagrinėjo ir neanalizavo, kas konkrečiai atplėšė ir užklijavo ieškovės konkursui pateiktus vokus, neatsižvelgė į tai, jog ekspertizės akte nurodyta, kad negalima atmesti tikimybės, jog vokai galėjo būti termiškai paveikti pradinio užklijavimo metu.
11.2. Teismas padarė išvadą, kad, jeigu yra nustatomas galimas vokų atklijavimo (perklijavimo) faktas, toks faktas, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, sukuria atsakovei pareigą nustatyti tokius pažeidimus dar vokų priėmimo stadijoje, o to nepadarymas lemia Aprašo 23 ir 26 punktų pažeidimą. Tačiau atsakovė neturi ir negali turėti ekspertinio lygio žinių galimam vokų pažeidimui nustatyti, kai vokai buvo užklijuoti galbūt juos veikiant termiškai. Aprašo 23 ir 26 punktų nuostatos neįtvirtina atsakovės pareigos ekspertiniu lygiu įvertinti galimą vokų atplėšimo (neatplėšimo) faktą.
11.3. Nesant jokių įrodymų, kad ginčo vokai galėjo būti pažeisti dėl atsakovės veiksmų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Aprašo 23 ir 26 punktų, taip pat ir skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų pažeidimo.
11.4. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat civilinio proceso rungimosi bei lygiateisiškumo principus. Atsakovei negalėjo būti nustatyta pareiga įrodinėti aplinkybes, kad būtent pati ieškovė pirminio užklijavimo metu (ar vėliau) termiškai paveikė vėliau konkursui paveiktus vokus. Būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad jos teisės konkurse buvo pažeistos dėl galimo vokų pažeidimo.
11.5. Teismas, nurodydamas, kad nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie galimą ieškovės žinojimą apie vokų pažeidimą dar iki jų pateikimo, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kurios, atsakovės nuomone, akivaizdžiai leidžia spręsti, jog ieškovė žinojo apie pažeistus vokus ir galbūt pati dalyvavo juos pažeidžiant (veikiant termiškai) iki jų pateikimo konkursui: ekspertai neatmetė galimybės, kad vokai buvo termiškai paveikti jau pradinio užklijavimo metu; ekspertai nenustatė jokių išorinių ieškovės konkursui pateiktų vokų pažeidimo požymių; ieškovei komisijos posėdyje atstovavęs asmuo klausimą dėl galimo vokų pažeidimo iškėlė po to, kai buvo paviešintas UAB „Repečka“ pasiūlymas, kuris buvo geresnis už ieškovės; į komisijos posėdį atvykę policijos pareigūnai įdėmiai apžiūrėjo ieškovės pateiktus vokus ir konstatavo, kad jokių vokų pažeidimų nėra.
11.6. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, ar ieškovė pateikė kokių nors įrodymų, patvirtinančių, kad jos teisės buvo pažeistos. Vienintelis ieškovės argumentas, kuriuo ji grindė teisių pažeidimą, – kad apie jos pasiūlymą tariamai praplėšus vokus sužinojo kiti asmenys, yra nereikšmingas, nes anksčiau už ieškovę pasiūlymą pateikusi UAB „Vaidota“ pateikė kur kas geresnį pasiūlymą nei ieškovė.
11.7. Konkurso metu buvo užtikrinta, kad valstybei priklausantis turtas būtų išnuomotas už didžiausią pasiūlytą kainą. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė iš esmės įvykdė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Apraše numatytas pareigas bei užtikrino, jog turtas būtų išnuomotas tam nuomininkui, kuris siūlo aukščiausią kainą. Be to, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovės pateikti vokai buvo termiškai paveikti, už tokio fakto nustatymą (nenustatymą) atsakovė negali būti laikoma atsakinga, toks faktas galėtų būti vertinamas kaip itin formalaus pobūdžio pažeidimas, nesudarantis pagrindo naikinti iš esmės teisėtus ir efektyvų valstybės turto naudojimą užtikrinančius konkurso rezultatus.
12. Trečiasis asmuo UAB „Repečka“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Atsakovė neturėjo nei objektyvių, nei subjektyvių galimybių įvertinti, kad ieškovės pateikti vokai buvo pažeisti. Toks pažeidimo faktas buvo nustatytas tik profesionaliems ekspertams pasitelkus specifinę įrangą. Be to, byloje nėra nė vieno įrodymo ir ieškovė apskritai neįrodinėjo tokių aplinkybių, kad po vokų pateikimo atsakovei jos darbuotojai ir (ar) bet kokie kiti tretieji asmenys su atsakovės žinia ar be jos pažeidė ieškovės pateiktus vokus.
12.2. Teismas atsakovei nustatė nepagrįstą pareigą įrodyti, kad ne ji pati pažeidė vokus. Pareigą įrodyti, kad vokus pažeidė atsakovė, turėjo būtent ieškovė. Būtent ieškovė privalėjo įrodyti savo teisių pažeidimo, atsiradusio dėl galimo terminio poveikio jo pateiktiems vokams, faktą.
12.3. Trečiasis asmuo sutartį su atsakove pasirašė 2020 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovė ieškinį pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 26 d. Teismas panaikino tik komisijos protokolą. Nepaisant to, trečiojo asmens ir atsakovės sutartis lieka galioti.
13. Ieškovė UAB „Rutarė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Ta aplinkybė, kad vienas iš konkurso dalyvių pateikė savo pasiūlymą anksčiau nei atsakovė, nereiškia, jog, paaiškėjus vokų pažeidimo faktui, ieškovės pozicija dėl jos teisių pažeidimo yra neįrodyta. Viešųjų pirkimų, koncesijos ir (ar) viešo konkurso teisiniuose santykiuose vien dalyvio voko pažeidimo faktas (jeigu jis yra įrodomas) sudaro pakankamą pagrindą tokio konkurso rezultatus pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Tokiu atveju įstatymas nereikalauja būtinai įrodyti to konkurso dalyvio pasiūlymo turinio perdavimo kitiems dalyviams ar kitokio pasinaudojimo fakto.
13.2. Ieškovės įgaliotas asmuo pastabas dėl galimo vokų pažeidimo pradėjo reikšti ne dėl to, kad buvo pagarsintas geresnis UAB „Repečka“ pasiūlymas, o dėl to, kad pirmą kartą apžiūrėti ieškovės vokus ieškovės įgaliotas asmuo galėjo jau tik po to, kai buvo pagarsintas UAB „Repečka“ pasiūlymas ir atėjo eilė ieškovės pateiktiems vokams.
13.3. Ieškovės įgalioto asmens iniciatyva atvykę policijos pareigūnai nekonstatavo, kad ant ieškovės pateiktų vokų nėra jokių pažeidimų.
13.4. Teismas, įvertinęs aplinkybių ir įrodymų visumą, pagrįstai priėjo išvados, kad labiau tikėtina, jog ieškovės vokai buvo pažeisti būtent po to, kai jie buvo perduoti atsakovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vokus būtų pažeidusi pati ieškovė.
13.5. Aprašo 23 ir 26 punktų pažeidimą nulėmė pats vokų pažeidimo faktas (teismui darant išvadą, jog tas pažeidimas įvyko po vokų perdavimo atsakovei), o ne tariamas atsakovės pareigos nustatyti vokų pažeidimo faktą jų priėmimo metu nevykdymas.
13.6. Ieškovė įrodė, kad dėl jos konkursui pateiktų vokų pažeidimo, buvo pažeistos ieškovės teisės.
13.7. Nei įstatymai, nei teismų praktika nenumato, kad efektyvaus valstybės turto naudojimo principas yra svarbesnis už kitus principus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Rutarė“ ieškinys dėl viešo nuomos konkurso rezultatų panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad atsakovės VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius 2020 m. liepos 7 d. įsakymais Nr. CV-1-67 ir Nr. CV-1-68 dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos nusprendė išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir atsakovės patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą – dalį mechaninių dirbtuvių (678,73 kv. m ploto, patalpų indeksai 1-1, nuo 1-23 iki 1-48, žymėjimas plane 1 P/2p), bei dalį garažo (348 kv. m ploto, žymėjimas plane 8G1/b); įpareigojo negyvenamųjų patalpų nuomos komisiją organizuoti negyvenamųjų patalpų nuomos viešąjį konkursą.
18. Konkursui savo pasiūlymus pateikė trys dalyviai: 1) UAB „Vaidota“ – 2020 m. rugpjūčio 5 d., 9:20 val. dėl mechaninių dirbtuvių, 2020 m. rugpjūčio 5 d., 9:21 val. dėl garažo; 2) ieškovė UAB „Rutarė“ – 2020 m. rugpjūčio 6 d., 15:55 val. dėl mechaninių dirbtuvių ir dėl garažo; 3) UAB „Repečka“ – 2020 m. rugpjūčio 13 d., 9:40 val. dėl mechaninių dirbtuvių ir dėl garažo.
19. 2020 m. rugpjūčio 14 d. posėdžio protokole Nr. 20/NP-2 užfiksuota, kad komisija nutarė UAB „Repečka“ išnuomoti mechaninių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), dalį iki 2025 m. birželio 11 d., o UAB „Vaidota“ išnuomoti garažą (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. birželio 11 d. Konkurso laimėtojais buvo pripažinti aukščiausią nuomos kainą pasiūlę dalyviai – UAB „Repečka“ ir UAB „Vaidota“. Negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso dalyvės (ieškovės) UAB „Rutarė“ vokai komisijos posėdyje nebuvo atplėšti, jie buvo archyvuoti ir užrakinti seife.
20. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė ir UAB „Repečka“ sudarė materialiojo turto nuomos sutartį Nr. CF-10-VONS-20/1, pagal kurią UAB „Repečka“ buvo išnuomotos gamybinės patalpos. 2020 m. rugpjūčio 24 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 2020/1/1 gamybinės patalpos perduotos UAB „Repečka“.
21. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė ir UAB „Vaidota“ sudarė materialiojo turto nuomos sutartį Nr. CF-10-VONS-20/2, pagal kurią UAB „Vaidota“ išnuomotas garažas. 2020 m. rugpjūčio 24 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 2020/2/2 garažas perduotas UAB „Vaidota“.
22. Ieškovė, nesutikdama su konkurso rezultatais, 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, kad jos konkursui pateikti vokai su dokumentais galimai buvo pažeisti, taip pažeidžiant Aprašo nuostatas, skaidrumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, todėl konkurso rezultatai negali būti laikomi teisėtais.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo įvykdytą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą pripažino negaliojančiu bei panaikino jo rezultatus, įformintus komisijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniu sprendimu Nr. 20/NP-2.
Dėl viešo konkurso organizavimo ir jo rezultatų teisėtumo
24. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose numatytus valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso.
25. Sprendžiant šalių ginčą dėl viešo konkurso, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl viešo konkurso teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio, jomis yra detaliai ir preciziškai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo ir vykdymo stadija bei jai keliami reikalavimai. Dėl normų imperatyvumo jų turi būti griežtai laikomasi, sukuriant visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sąlygas rungtis konkurse ir sudarant realias prielaidas, kad konkursą laimėtų būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sandorį sudaryti naudingiausiomis sąlygomis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad viešo konkurso tinkamo organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas. Viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad, vykdant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi skaidrumo, lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo principų. Tinkamai laikantis šių principų, viešo konkurso procedūroje išvengiama galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Įvardytų principų laikymasis yra svarbus siekiant viešo konkurso tikslų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-115/2006; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1015/2014; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-302/2019).
26. Pagal nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti taikytino Aprašo 16 punktą konkurso dalyviai paskelbtose konkurso sąlygose nurodytu laiku pateikia komisijos nariui arba turto valdytojo įgaliotam atstovui užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašyta: konkurso dalyvio pavadinimas ir adresas, turto, kurio nuomos konkursas buvo skelbtas, pavadinimas, adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“.
27. Aprašo 23 punkte numatyta, kad iki komisijos posėdžio pradžios konkurso dalyvių vokai su dokumentais neatplėšiami, kiti asmenys su duomenimis apie įregistruotus konkurso dalyvius nesupažindinami. Per komisijos posėdį konkurso dalyviai įsitikina, kad vokai su dokumentais nepažeisti, komisijos pirmininkas atplėšia vokus, nepažeisdamas voko užklijavimo juostos. Komisijos nariai, nustatę, kad konkurso dalyvių vokuose yra visi Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai, išskyrus dokumentus, nurodytus 16.5 papunktyje, o paraiškose nurodyta visa reikiama informacija, skelbia konkurso dalyvių siūlomus valstybės turto nuompinigių dydžius (Aprašo 26 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje atliktos vokų ekspertizės akto Nr. 11-2965 išvada, kad yra didelė tikimybė, jog tirti pateikti vokai buvo atklijuoti ir užklijuoti iš naujo, įvertinęs šią išvadą kitų bylos duomenų kontekste, pripažino įrodytais ieškovės argumentus, kad ieškovės konkursui pateikti vokai buvo pažeisti iki konkurso komisijos posėdžio 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. buvo atklijuoti ir užklijuoti iš naujo, ir tai lemia Aprašo 23, 26 punktų bei skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės.
29. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenustatė, kas atplėšė ir užklijavo ieškovės konkursui pateiktus vokus, neatsižvelgė į ekspertizės akto išvadą, jog vokai galėjo būti termiškai paveikti pradinio užklijavimo metu. Pasak apeliantės (atsakovės), nesant įrodymų, kad ginčo vokai galėjo būti pažeisti dėl jos, kaip viešo nuomos konkurso organizatorės ir vykdytojos, veiksmų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Aprašo 23 ir 26 punktų, taip pat ir skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų pažeidimo.
30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo praktiką teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
31. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą gali daryti ne tik tada, kai dėl jų nėra jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).
32. Iš byloje esančio 2021 m. kovo 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-2965(20), 11-486(21) išvadų matyti, kad: didelė tikimybė, jog tirti pateikti vokai buvo atklijuoti ir užklijuoti iš naujo; nustatyti, kada vokai perklijuoti, ar jie perklijuoti iš karto po užklijavimo, ar praėjus ilgesniam laiko tarpui, taip pat nustatyti, ar vokus užklijavo ir perklijavo tas pats asmuo, negalima, nes tokiems klausimams ištirti nėra moksliškai pagrįstų metodikų. Teismo proceso metu į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovės vokai jų pateikimo atsakovei (registravimo) metu buvo su abejonių keliančiais užklijavimo pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė, būdama viešo nuomos konkurso organizatorė, priimdama ir užregistruodama ieškovės pateiktus vokus, turėjo galimybę apžiūrėti juos ir įvertinti vokų būklę, tačiau jokių vokų trūkumų jų priėmimo stadijoje nebuvo užfiksuota (vokai buvo priimti, o ieškovė registruota kaip konkurso dalyvė). Pretenzijos dėl ieškovės pateiktų vokų pažeidimo pareikštos 2020 m. rugpjūčio 14 d. komisijos posėdyje, t. y. jau po to, kai ieškovė vokus 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo perdavusi atsakovei, kaip viešo nuomos konkurso organizatorei.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog labiau tikėtina, kad ieškovės vokai buvo pažeisti po to, kai jie buvo perduoti atsakovei. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padaryta tinkamai taikant įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
34. Apeliantė (atsakovė) skunde akcentuoja aplinkybes, kad visiems konkurso dalyviams buvo sudaryta galimybė įsitikinti, ar vokai su dokumentais nėra pažeisti, o ieškovės atstovas abejones dėl ieškovės konkursui pateiktų vokų galimo pažeidimo iškėlė tik paskelbus kito dalyvio pasiūlymą, kuris abiejų nuomojamų objektų atžvilgiu buvo geresnis nei ieškovės. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, prieš pradedant vokų atplėšimo procedūrą, konkurso dalyviams nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti, ar visi vokai nėra pažeisti, todėl ieškovės įgaliotas asmuo prieš vokų atplėšimo procedūrą ir nepareiškė pastabų; galimybė dalyviams įsitikinti, ar vokai nėra pažeisti, buvo sudaryta komisijai imant iš krūvos po vieną voką ir prieš pat jį atplėšiant; pirmiausia iš krūvos nuo viršaus buvo paimtas UAB „Repečka“ vokas ir paskelbtas jame esantis pasiūlymas; po to paimti ieškovės vokai; tik tada ieškovės įgaliotas asmuo turėjo galimybę vokus apžiūrėti ir įsitikinti, ar nėra kokių nors jų pažeidimų.
35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. posėdžio protokole Nr. 20/NP-2 nurodyta: konkurso dalyviai įsitikina, jog vokai su dokumentais nepažeisti, komisijos pirmininkė atplėšia įregistruotų konkurso dalyvių UAB ,,Vaidota“ ir UAB ,,Repečka“ vokus, nepažeisdama vokų užklijavimo juostos. Tačiau protokole nėra nurodyta, kuriuo konkrečiai metu ir kokia eiga buvo įsitikinta vokų pažeidimų (ne)buvimu bei įvykdyta vokų atplėšimo procedūra. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė jokių kitų įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliantės (atsakovės) argumentai, kad ieškovė abejones dėl vokų galimo pažeidimo iškėlė tik atskleidus kito konkurso dalyvio pasiūlymą, kuris buvo geresnis nei ieškovės, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Apeliantė (atsakovė) skunde taip pat nurodo, kad ieškovės įgalioto asmens iniciatyva atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėję vokus, jokių jų pažeidimų nerado. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų apie policijos pareigūnų išvadas dėl galimo vokų (ne)pažeidimo (pvz., apžiūros protokolo ar pan.), policijos pareigūnai nebuvo apklausti ir teismo posėdyje (atsakovė nereiškė savarankiško motyvuoto prašymo apklausti nurodytus asmenis).
37. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog tuo atveju, jeigu nustatomas galimas vokų atklijavimo (perklijavimo) faktas, šis faktas, neatsižvelgiant į kitų aplinkybių buvimą, sukuria atsakovei pareigą tokius pažeidimus nustatyti dar vokų priėmimo stadijoje, o to nepadarymas lemia Aprašo 23 ir 26 punktų pažeidimą.
38. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Aprašo 23, 26 punktų bei skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, tik papildomai nurodė, jog, teismo vertinimu, atsakovė, kaip konkurso organizatorė, priimdama ieškovės pateiktus vokus konkursui, turėjo pareigą ir galimybę priėmimo stadijoje įvertinti vokų būklę. Šiuo argumentu teismas papildomai pagrindė byloje esančių duomenų visumos analizės pagrindu padarytą labiau tikėtiną išvadą dėl vokų pažeidimo momento, t. y. kad vokų pažeidimai atsirado jau po jų perdavimo atsakovei, nes jokių vokų trūkumų jų perdavimo atsakovei metu nebuvo nustatyta. Antra, Aprašo 23 ir 26 punktų pažeidimą nulėmė vokų pažeidimo faktas (nustačius, kad tas pažeidimas įvyko po vokų perdavimo atsakovei), o ne aplinkybė, kad atsakovė vokų pažeidimo fakto nenustatė jų priėmimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovė vokų užklijavimo trūkumus būtų nustačiusi dar jų pateikimo metu, šie pažeidimai būtų atitinkamai užfiksuoti ir dėl to kiltų atitinkamos pasekmės (pvz., pagal Aprašo 20 punktą asmenys konkurso dalyviais neregistruojami, jeigu pateikė neužklijuotą voką). Trečia, ta aplinkybė, kas konkrečiai atplėšė ir užklijavo ieškovės konkursui pateiktus vokus, neturi esminės reikšmės, nes šiuo atveju svarbus pats vokų pažeidimo faktas ir vokų pažeidimo momentas (po jų perdavimo atsakovei).
39. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pateikus pakankamai įrodymų aplinkybei, kad jos konkursui pateikti vokai buvo pažeisti po jų perdavimo atsakovei, pagrįsti, o atsakovei nurodytos aplinkybės nepaneigus priešingais įrodymais, t. y. nepagrindus, jog ieškovės vokai užklijavimo trūkumų turėjo dar iki jų perdavimo atsakovei, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
40. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad nagrinėjamo ginčo atveju nustatytas ieškovės viešajam konkursui pateiktų vokų pažeidimo faktas savaime suponuoja jos, kaip konkurso dalyvės, teisių pažeidimą. Konkursui pateiktų vokų pažeidimo iki vokų atplėšimo procedūros komisijos posėdyje faktas reiškia ieškovės teisės varžytis dėl nuomos sutarties sudarymo, esant užtikrintiems skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo principams, pažeidimą. Nustatytas vokų pažeidimo faktas yra konkurso organizavimo procedūrinis pažeidimas, kuris suponuoja absoliutų pagrindą konkurso rezultatus pripažinti neteisėtais ir panaikinti, nes vokų atklijavimas (perklijavimas) iki vokų atplėšimo procedūros komisijos posėdyje reiškia esminių viešo konkurso principų (skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo) pažeidimą ir indikuoja apie galimą konkurso dalyvio pasiūlymo turinio atskleidimą tretiesiems asmenims ar kitokį neteisėtą pasiūlymo informacijos panaudojimą. Tokiu atveju nebūtina įrodyti konkurso dalyvio pasiūlymo turinio perdavimo kitiems dalyviams ar kitokio neteisėto panaudojimo fakto, pakanka nustatyti vien vokų pažeidimo faktą.
41. Apeliantės (atsakovės) argumentai, kad vienas iš konkurso dalyvių (UAB „Vaidota“) savo pasiūlymą pateikė anksčiau nei ieškovė ir šis pasiūlymas buvo geresnis, nelemia kitokio pirmiau aptartų konkurso organizavimo procedūrinių pažeidimų ir ieškovės teisių pažeidimo teisinio vertinimo. Juolab kad konkurso dėl mechaninių dirbtuvių patalpų nuomos laimėtoja paskelbta UAB „Repečka“, kuri savo pasiūlymą pateikė 2020 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praėjus beveik savaitei po ieškovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateiktų konkursui pasiūlymų.
42. Apeliantė (atsakovė) teisingai pažymi, kad šiuo atveju yra svarbus efektyvaus valstybės turto naudojimo principas. Tačiau tai nereiškia, kad šis principas yra prioritetinis kitų viešo konkurso principų (skaidrumo, lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo) atžvilgiu ir kad organizuojant viešą konkursą bei nustatant jo laimėtoją gali būti nesilaikoma imperatyvių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių viešo konkurso organizavimo ir vykdymo procedūras. Priešingu atveju nebūtų užkirstas kelias galimoms nesąžiningos konkurencijos viešo konkurso procedūroje prielaidoms.
43. Pažymėtina ir tai, kad, teismo sprendimu viešo nuomos konkurso rezultatus pripažinus neteisėtais ir juos panaikinus, nėra pagrindo vertinti, jog bus pažeistas efektyvaus valstybės turto naudojimo principas. Organizuojant naują viešą nuomos konkursą, apeliantės (atsakovės) patikėjimo teise valdomos negyvenamosios patalpos būtų išnuomotos geriausias sąlygas pasiūlysiančiam konkurso dalyviui.
44. Aplinkybė, kad atsakovė su trečiaisiais asmenimis UAB „Repečka“ ir „Vaidota“ jau yra pasirašiusi nuomos sutartis ir priėmimo–perdavimo aktais perdavusi jiems negyvenamąsias patalpas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios ginčo situacijos. Nurodytos sutartys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (reikalavimų dėl jų negaliojimo ar nutraukimo šioje byloje nepareikšta), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų plačiau pasisakyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų sutarčių, sudarytų viešo konkurso, kuris pripažintas neteisėtu, rezultatų, kurie panaikinti, pagrindu, pasibaigimo klausimas gali būti išspręstas jas sudariusių šalių susitarimu, o jeigu nepavyktų šio klausimo išspręsti taikiai, tuomet kreipiantis į teismą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas viešo konkurso organizavimas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (atsakovės pusėje), UAB „Repečka“ bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. Ieškovė UAB „Rutarė“ nurodo patyrusi 800 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. liepos 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija ADV Nr. 448/21ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymą.
49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, įvertinusi suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.11 punkte nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 800 Eur išlaidų suma yra pagrįsta visa apimtimi, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rutarė“ (juridinio asmens kodas 304584783) iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (juridinio asmens kodas 302471203) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjos Laima Ribokaitė
Agnė Tikniūtė
Aldona Tilindienė