Civilinė byla Nr. e2A-545-460/2022

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04133-2021-7

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                     2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Skruzdėliuko kelionės“ ieškinį atsakovui R. G. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė išnagrinėti kilusį ginčą tarp proceso šalių ir pripažinti, kad atsakovo prašymas priteisti 2 064,18 Eur sumą yra nepagrįstas; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d. atsakovas įsigijo iš ieškovės lėktuvo bilietus 2020 m. birželio 10 d. skrydžiui iš Kauno į Alikantę ir 2020 m. birželio 18 d. skrydžiui iš Alikantės į Kauną. Atsakovas už bilietus ieškovei sumokėjo 2 064,18 Eur sumą. Skrydžiai 2020 m. birželio 10 d. maršrutu Kaunas-Alikantė ir 2020 m. birželio 18 d. Alikantė-Kaunas buvo atšaukti dėl įvestų judėjimo ribojimų dėl COVID-19 infekcijos. Atsakovas kreipėsi raštu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba, VVTAT), prašydamas įpareigoti ieškovę grąžinti 2 064,18 Eur sumą už skrydžius už įsigytus lėktuvo bilietus. VVTAT 2021 m. gegužės 14 d. priėmė Nutarimą Nr. 10E 1315, kuriuo iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui 2 003,19 Eur. Tarnyba konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog faktinis oro vežėjas „Ryanair“ atsakovo už lėktuvo bilietus sumokėtų pinigų negrąžino ieškovei ir tokiu būdu ieškovė neturi šių piniginių lėšų. Ieškovės teigimu, tarnyba nereikalavo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, kad oro vežėjas nėra faktiškai grąžinęs piniginių lėšų už atšauktus skrydžius. Tarnyba net neinformavo ieškovės apie atsakovo skundo nagrinėjimo procedūrą (laiką, vietą, galimybę dalyvauti). Pažymėjo, kad prieš atliekant apmokėjimą, atsakovas privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis. Minėtose taisyklėse buvo nurodyta, kad ieškovė nėra skrydžių organizatorius, kelionių organizatorius, vežėjas ir neprisiima su šių subjektų veikla siejamos organizacinės ir teisinės atsakomybės ir neatsako už jų veiksmus (klaidas, neveikimą, aplaidumą, vėlavimą ir kt.) ir šių veiksmų galimai sukeliamus nuostolius, taip pat neatsako už visas papildomas išlaidas (dėl paslaugų atšaukimo, per didelio vietų skaičiaus pardavimo, maršruto, tvarkaraščio, vežėjo, orlaivio pakeitimo, skrydžio vėlavimo ar neįvykimo, oro vežėjo bankroto ir kt.). Ieškovė nėra įgaliota oro vežėjo „Ryanair“ bilietų pardavėja. Tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis dėl lėktuvo bilietų rezervavimo. Ieškovė tik padeda įsigyti lėktuvo bilietus iš oro transporto bendrovės, todėl ji negali būti tapatinama su oro vežėju. Ieškovė neorganizuoja skrydžių bei nevykdo keleivių gabenimo oro transporto priemonėmis. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė buvo įsipareigojusi suteikti tik tarpininkavimo paslaugas. Minėtus įsipareigojimus ji įvykdė. Ieškovė nėra gavusi jokių piniginių lėšų iš oro vežėjo „Ryanair“ už atsakovo įsigytus lėktuvo bilietus. Patikino, kad piniginės lėšos už atšauktus skrydžius dėl pandemijos COVID 19 yra grąžinamos pagal oro vežėjo „Ryanair“ tvarką, t. y. keleiviams kreipiantis tiesiogiai į oro vežėją. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su tarpininkavimu dėl piniginių lėšų grąžinimo už lėktuvo bilietus, dėl ko buvo įpareigota grąžinti atsakovui ir 50 proc. administracinio mokesčio.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę dėl informacijos pateikimo ir pinigų už atšauktus skrydžius grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kiti to paties skrydžio keleiviai jau buvo gavę piniginių lėšų grąžinimus už bilietus iš oro vežėjo „Ryanair“, atsakovas pareikalavo iš ieškovės pateikti detalius duomenis (įrodymus), kada ir kaip buvo kreiptasi į oro vežėją „Ryanair“. Ieškovė atsisakė pateikti prašomą informaciją bei įrodymus, tik deklaratyviai nurodė, jog oro vežėjas „Ryanair“ neatliko pinigų grąžinimo. Ieškovei atsisakius pateikti detalią informaciją bei grąžinti sumokėtus pinigus už atšauktus skrydžių bilietus, 2021 m. spalio 14 d. kreipėsi į valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tarnyba nutarimu visiškai teisingai sprendė, jog ieškovei nepateikus įrodymų, atleidžiančių ją nuo atsakomybės atsakovo atžvilgiu, t. y. įrodymų, jog faktinis oro vežėjas „Ryanair“ vartotojo už lėktuvo bilietus sumokėtų pinigų negrąžino į ieškovės banko sąskaitą ir tokiu būdu vartotojo už skrydžius sumokėtų pinigų bendrovė neturi, oro vežėjas pateikė neigiamą atsakymą į bendrovės siųstas užklausas dėl vartotojo pinigų grąžinimo arba oro vežėjas atsakymo apskritai nepateikė, ieškovė laikytina atsakinga už atsakovo patirtos turtinės žalos atlyginimą dėl piniginių lėšų už atšauktus skrydžius grąžinimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei atsakomybė buvo taikyta ne kaip oro vežėjai, o būtent kaip paslaugos tiekėjai, kuri atlygintinių paslaugų teikimo sutartimi, įsipareigojo atlikti visus veiksmus bei suteikti visapusišką informaciją, susijusią su skrydžių užsakymų, atšaukimu ir piniginių lėšų grąžinimu. Nutarime yra pagrįstai pažymėta, jog pagal nusistovėjusią praktiką oro vežėjas pinigus už atšaukto skrydžio bilietus grąžina į tą banko sąskaitą, iš kurios buvo padarytas pavedimas už skrydžio bilietus, t. y. jei keleivis lėktuvo bilietus įsigyja ne tiesiogiai iš oro vežėjo, o per tarpininką (ieškovę), bilietų pardavėją, pinigai už atšauktą skrydį yra grąžinami į bilietų pardavėjo banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, pati ieškovė pripažino ir neginčijo, jog atlygintinių paslaugų teikimo sutartis dėl skrydžio bilietų įsigijimo buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, todėl atsakovas neturi galimybės asmeniškai kreiptis į oro vežėją, nes skrydžio bilietų užsakymą atliko paslaugos tiekėja ieškovė. Minėtos priežasties pagrindu, nutarime tarnybos yra pagrįstai konstatuota, jog būtent bilietų pardavėjui, t. y. ieškovei, tenka pareiga, gavus iš oro vežėjo „Ryanair“ atsakovo už lėktuvo bilietus sumokėtas pinigines lėšas, jas grąžinti atsakovui.

3.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kuria palaikė 2021 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 10E-1315 išdėstytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė ginčą išnagrinėti iš esmės ir pripažinti kad atsakovo R. G. prašymas priteisti 2 064,18 Eur iš ieškovės MB „Skruzdėliuko kelionės“ yra nepagrįstas, kadangi MB „Skruzdėliuko kelionės“ teiktos paslaugos buvo tinkamos, kokybiškos ir suteiktos visa apimtimi. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1.       Teismas nustatė, kad, sprendžiant pinigų grąžinimo už įsigytus bilietus klausimą, tarpininkas įsipareigoja grąžinti užsakovui pinigines lėšas už bilietus tik tuo atveju, jeigu juos yra gavęs iš oro vežėjo. Į bylą atsakovo pateiktas mokėjimo išrašas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 23 d. oro vežėjas išmokėjo atsakovui 1 915,86 Eur kompensaciją, piniginės lėšos buvo pervestos konkrečiai už 2020 m. sausio 22 d. atsakovo įgytus bilietus. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog oro vežėjas niekada nebuvo pervedęs ieškovei atsakovo pinigų. Teismas konstatavo, kad dėl to nėra teisinio pagrindo atsakovui iš ieškovės priteisti ir 1 954,18 Eur.

4.2.       Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog pinigų už atsakovo įgytus bilietus grąžinimas užsitęsė išimtinai dėl tarpininko (ieškovės), o ne oro vežėjo kaltės.

4.3.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pastebėjo, kad civilinė byla buvo iškelta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priėmus ieškovei nepalankų sprendimą. Susipažinęs su Tarnybos nutarimo turiniu, teismas nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog Tarnyba būtų padariusi teisės aiškinimo ar taikymo klaidų. Teismo vertinimu, ieškovei nepalankaus nutarimo priėmimo pagrindu galėjo tapti jos pačios pasyvi elgsena ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Nors ieškovė ir nurodė, kad jos pasyvumą nulėmė neinformavimas apie skundo nagrinėjimo procedūrą (laiką, vietą, galimybę dalyvauti), tai yra Tarnybos veiksmai, teismas su tuo nesutiko, kadangi ginčas ikiteisminėje stadijoje nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, tai yra ginčo šalims nedalyvaujant.

4.4.       Teismo vertinimu, ieškovė buvo informuota apie Tarnyboje nagrinėjamą atsakovo prašymą. Ji pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, teikė papildomus paaiškinimus. Tarnybai paprašius ieškovės pateikti konkrečius duomenis, į tai atsižvelgta nebuvo. Ieškovė neteikė duomenų Tarnybai apie vykdytą tarpininkavimą tarp oro vežėjo ir atsakovo dėl pinigų grąžinimo atsakovui, taip pat neteikė duomenų, patvirtinančių, jog nebuvo gavusi atsakovo piniginių lėšų iš oro vežėjo.

4.5.       Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė. 

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti MB „Skruzdėliuko kelionės“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Apeliantės nuomone, tai, kad ginčo metu nenagrinėjus šalių elgesio ikiteisminėje ginčo stadijoje apskritai, teismas negalėjo pasisakyti dėl apeliantės aktyvumo ar pasyvumo ir tuo motyvuoti savo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

5.2.       Ieškinio nagrinėjimas ir vartotojo, šiuo atveju atsakovo skundo nagrinėjimas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje apskritai neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y., ar MB „Skruzdėliuko kelionės“ pateikė visą reikalingą informaciją Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ar (ne)įrodė savo poziciją.

5.3.       Apeliantė, atsižvelgdama į tai, jog VVTAT nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio, bei į tai, kad VVTAT ir teismas yra savarankiškos institucijos, kurių nesieja instanciniai santykiai mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, visiškai netinkamai taikė teisės aktų normas bei nuoseklią teismų praktiką dėl ieškovės pasyvumo. 

5.4.       Apeliantė pateikė visus turimus įrodymus pagal VVTAT prašymus ir papildomus paaiškinimus, tad visiškai nėra aišku, kokiais įrodymais teismas grindžia tokį savo sprendimą apskritai, be to, kad ginčo metu joks ginčas, abejonės ar įrodinėjimas dėl vienos ar kitos šalies aktyvumo ar pasyvumo nevyko.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo ir / ar neturėjo vertinti apeliantės procesinio elgesio ikiteisminio ginčo stadijoje, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai nei bandoma teigti, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėjo teisę atsižvelgti į visas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kurie padeda objektyviai nustatyti ginčo šalies elgesį tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

6.2.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos civilinės bylos duomenys patvirtina, jog apeliantės elgesys teikiant informaciją, bendradarbiaujant su atsakovu vykdant ginčo sutartinius santykius ir ieškovei atsisakius pateikti informacija susijusią su paslaugos teikimu, negali būti laikomas tinkamu.

6.3.       Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, paslaugos teikėja, turėdama pareigą pateikti atsakovui informaciją, susijusią su paslaugų teikimu (CK 6.718 straipsnio 1 dalis, 6.722 straipsnio 1 dalis, 6.2886 straipsnio 1 dalis), nuo 2021 m. vasario 12 d. iki 2021 m. spalio 4 d. nėra karto neinformavo, jog atsakovas turi galimybę kreiptis tiesiogiai į oro vežėją ir susigrąžinti pinigus už atšauktus skrydžius.

6.4.       Ieškovės pareikštas ieškinys buvo tenkintas ne dėl to, kad iškovė įrodė savo pareikštą reikalavimą, o dėl to, jog pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu, po ieškovės informacijos pateikimo, pakarotinai kreipėsi į oro vežėją „Ryanair“ dėl pinigų už atšauktus skrydžius grąžinimo, kuris 2021 m. lapkričio 23 d. išmokėjo atsakovui 1 915,86 Eur dydžio sumos kompensaciją.

7.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, į bylos nagrinėjimą įtraukta kaip išvadą teikianti institucija, atsiliepdama į teismo nurodymą pateikt informaciją dėl apeliacinio skundo, pažymėjo, kad vadovaudamasi CPK 49 straipsnio 3 dalimi palaiko 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. 4E-16092 išvadoje išdėstytą poziciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. sausio 22 d. internetinėje ieškovės svetainėje užsisakė oro vežėjo „Ryanair“ bilietus septyniems asmenims, maršrutais: 2020 m. birželio 10 d. Kaunas–Alikantė, skrydžio Nr. FR9099 ir 2020 m. birželio 18 d. Alikantė–Kaunas, skrydžio Nr. FR9098. Atsakovas 2020 m. sausio 23 d. pagal atliktus užsakymus ieškovei bankiniais pavedimais sumokėjo 2 064,18 Eur, kurių 1 954,18 Eur sumokėti už lėktuvo bilietus, 98,00 Eur administracinio mokesčio, 12,00 Eur transakcijos mokesčio. 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. skrydžiai, kuriems atsakovas įgijo bilietus, buvo atšaukti. Atsakovas 2020 m. gegužės 17 d. el. paštu kreipėsi į ieškovę dėl 2 064,18 Eur grąžinimo. Ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. el. paštu nurodė atsakovui, jog pinigai bus grąžinti tik tada, kai pinigines lėšas oro vežėjas perduos ieškovei. Ieškovė 2020 m. birželio 5, 9, 19 dienomis el. ryšio priemonėmis kreipėsi į oro vežėją dėl kompensacijos už lėktuvo bilietus atsakovui išmokėjimo, taip pat užpildė tam reikiamą elektroninę formą. Vėliau atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl piniginių lėšų grąžinimo, ieškovė atsisakė išmokėti prašomas sumas motyvuodama, kad vis dar nėra sulaukusi piniginio pervedimo iš oro vežėjo „Ryanair“. Atsakovas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 2020 m. spalio 14 d. inicijavo ikiteisminį ginčo nagrinėjimą. Tarnyba 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10E-1315 atsakovo prašymą patenkino iš dalies: iš ieškovės priteisė atsakovui 1 954,18 Eur sumą už sumokėtus kelionės bilietus ir 50 procentų (49,00 Eur) administracinio mokesčio. Teisme 2021 m. birželio 14 d. iškėlus civilinę bylą, oro vežėjas 2021 m. lapkričio 23 d. grąžino atsakovui 1 915,86 Eur už 2020 m. sausio 22 d. įgytus bilietus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 

12.       Apeliantė apeliacinį skundą pateikė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį bei už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, priteisimo. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo kilę jokio ginčo, nebuvo teikti jokie įrodymai dėl kiekvienos iš ginčo šalių dalyvavimo ginčo nagrinėjime Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, jų aktyvumo ar pasyvumo, dėl to teismas nepagrįstai nukrypo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

13.       Kaip žinoma, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14.       CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

15.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

17.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

18.       Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad oro vežėjas niekada nebuvo pervedęs ieškovei atsakovo pinigų, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog pinigų už atsakovo įgytus bilietus grąžinimas užsitęsė išimtinai dėl tarpininko (ieškovės), o ne oro vežėjo kaltės, tačiau nusprendęs, jog ieškovė ikiteisminėje stadijoje neteikė duomenų Tarnybai apie vykdytą tarpininkavimą tarp oro vežėjo ir atsakovo dėl pinigų grąžinimo atsakovui, taip pat neteikė duomenų, patvirtinančių, jog nebuvo gavusi atsakovo piniginių lėšų iš oro vežėjo, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė.

19.       Dera pažymėti, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme faktiškai buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį (2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl papildomų duomenų pateikimo). Byloje nenustatyta, kad ieškovė, inicijavusi teisminį procesą, būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Priešingai, ieškovė teikė papildomus duomenis, dalyvavo teismo posėdžiuose ir gynė savo poziciją.

20.       Tai, kad ieškovė Tarnybai ikiteisminės ginčo stadijos metu galbūt nepateikė visų prašytų pateikti dokumentų, susijusių su piniginių lėšų grąžinimu, įvertinus bylos medžiagą ir jos procesinę eigą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nekeičia situacijos vertinimo ir nepaneigia ieškovės procesinio elgesio tinkamumo CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme. Pastebėtina, jog kai kurių duomenų ieškovė pateikti objektyviai ir negalėjo (pvz.: oro vežėjo pavedimas ieškovei dėl lėšų grąžinimo už bilietus atsakovui), nes kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, oro vežėjas niekada nebuvo pervedęs ieškovei atsakovo pinigų (CPK 12, 178, straipsniai, CPK 182 straipsnio 2 punktas).

21.       Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, jog, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pats atsakovas, oro vežėjas „Ryanair“ dar 2021 m. vasario 12 d., siekdamas pagelbėti vartotojams, kurie skrydžių bilietus įsigijo per tarpininkus, o ne tiesiogiai iš „Ryanair“, savo tinklalapyje suteikė keleiviams galimybę kreiptis tiesiogiai dėl pinigų už atšauktus skrydžius susigrąžinimo. Reikšminga ir tai, kad dar iki ginčo nagrinėjimo Tarnyboje ikiteisminės ginčo stadijos metu, Tarnybos portale 2021 m. vasario 12 d. buvo pateikta atsakovui aktuali informacija dėl pinigų susigrąžinimo atšaukus oro vežėjo „Ryanair“ skrydžius (https://www.vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimaiziniasklaidai/377/aktuali-informacija-del-pinigu-susigrazinimo-uz-atsauktus-ryanairskrydzius:1796; žiūrėta 2022 m. gegužės 31 d.). Nuorodoje pateikiama išsami informacija, kokius dokumentus reikalinga pateikti siekiant atgauti už atšauktą skrydį sumokėtus pinigus. Užpildžius prašymo formą su vartotoju yra susisiekiama ir informuojama apie tolesnius galimus veiksmus. Svarbu, kad vartotojas turėtų visus reikiamus dokumentus (užsakymo kopijas, pinigų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus ir kt.). Nuorodoje atkreipiamas dėmesys, kad ir tuo atveju, jeigu „Ryanair“ skrydžio bilietus įsigijote per tarpininką ir pateikėte prašymą dėl pinigų grąžinimo tiesiogiai oro vežėjui, tačiau jų nesulaukėte, galima kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą (daugiau informacijos www.ecc.lt).

22.       Akcentuotina ir tai, jog iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nuolat atsakinėdavo į atsakovo klausimus dėl piniginių lėšų grąžinimo, t. y. bendradarbiavo su atsakovu. Ieškovė nurodydavo, kad atsakovas turėtų kreiptis į oro vežėją, teigdavo, kad ji irgi kreipėsi į vežėją, pažymėdavo atsakovui, kad oro vežėjas pats grąžina pinigus už atšauktus skydžius, kai kuriems asmenims pinigai jau grąžinti. Susirašinėjimas patvirtina, kad ne dėl ieškovės kaltės, tačiau dėl vežėjo didelio užimtumo – dėl tuo metu didelio atšauktų skrydžių kiekio ieškovė objektyviai negalėjo greitai išspręsti susidariusios situacijos. Kaip minėta, atsakovui iš ieškovės atsakymų buvo žinoma, kad pačiam atsakovui reiktų kreiptis į oro vežėją, be to, ta informacija buvo vieša. Byloje nustatyta, jog atsakovui 2021 m. spalio 28 d. pateikus prašymą dėl pinigų grąžinimo, oro vežėjas iš karto, t. y. 2021 m. lapkričio 23 d., grąžino 1 915,86 Eur dydžio sumą. 

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, to neginčijo bei nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės duomenų teikimo faktas Tarnybai (tai nėra net šios bylos dalykas) ikiteisminės ginčo stadijos metu priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolęs nuo ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo teisminio šios bylos nagrinėjimo metu, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas būtent savo veiksmais susigrąžino pinigines lėšas už lėktuvo bilietus (pastaba: negrąžinamos yra administravimo išlaidos). Kaip anksčiau minėta, tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, oro vežėjas atsakovo sumokėtų piniginių lėšų ieškovei nebuvo pervedęs. Konstatuotina, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti egzistuojant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, galinčią lemti tų išlaidų atlyginimo dydžio nepriteisimą.

24.       Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisė ieškovei, kurios ieškinys tenkintas, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš bylą pralaimėjusios šalies.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo, pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliantės apeliacinis skundas yra tenkinamas ir šio asmens naudai priteisiamas 775 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (75 Eur žyminis mokestis, 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos) iš atsakovo. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28.       Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinį skundą, spręstina, kad apeliantė įgijo teisę už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).

29.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie jos patirtas 375 Eur bylinėjimosi išlaidas (75 žyminis mokestis ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, apeliantei iš atsakovo priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti priteisiant ieškovei mažajai bendrijai „Skruzdėliuko kelionės“ iš atsakovo R. G. 775 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Skruzdėliuko kelionės“ iš atsakovo R. G. 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                         Aušra Maškevičienė