Byla Nr. 1-180-1083/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36669-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1., 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.20.13.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant: prokurorei Dovilei Maldeikienei,

kaltinamajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 

3) Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta bausme – laisvės apribojimu 10 mėnesių; to paties teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (bausmę atliko 2019 m. sausio 16 d.);

4) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų (bausmę atliko 2020 m. sausio 17 d.),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir 2811 straipsnio 1 dalį

nustatė:

1.       A. K., žinodamas, kad jam Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 2 d.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir  2020 m. rugsėjo 12 d. važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), apie 18.19 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 18.32 val. jam buvo nustatytas 1,76 ‰ girtumas, o 18.47 val. – 1,68 ‰ girtumas).

2.       Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1.                      Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį buvo nuteistas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaiviu. Tąkart teismas jam uždraudė vairuoti transporto priemones iki 2022 m. gegužės mėnesio. Probacijos tarnybos darbuotojai jam išaiškino, kaip turi būti vykdomas toks draudimas, t. y. kad minėtu laikotarpiu jam draudžiama vairuoti transporto priemones, taip pat išaiškino jam tokio draudimo nevykdymo pasekmes, t. y. kad už šio draudimo nevykdymą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kad gresia bausmė. Tačiau jis tokio teismo draudimo nepaisė. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. rugsėjo 11 d., internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt, rado skelbimą apie (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir įsigijo šį automobilį. Įsigydamas automobilį sudarė pirkimo pardavimo sutartį, tačiau šį automobilį registruoti VĮ „Regitra“ savo vardu nespėjo. Įsigijęs automobilį iš (duomenys neskelbtini) sugrįžo į (duomenys neskelbtini), kur su draugais šventė automobilio įsigijimą – vartojo alkoholį. Kiek tądien išgėrė alkoholio nežino, bet alkoholio išgėrė daug, nes dėl girtumo to vakaro nepamena.  Kitą dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 12 d., ryte vėl vartojo alkoholį. Kiek tądien išgėrė alkoholio tiksliai nepamena, bet gali būti, kad išgėrė 3 skardines alaus ir degtinės, o apie 16 val. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Suprato ir žinojo, kad negali vairuoti automobilio, nes prieš tai vartojo alkoholį. Taip pat žinojo, jog už automobilio vairavimą būnant neblaiviu gresia atsakomybė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio konfiskavimas. Tačiau jis nesijautė apsvaigęs, taip pat neturėjo galimybės kitaip tą pačią dieną grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas. Prieš (duomenys neskelbtini) kaimo pastebėjo, kad jį seka kitas automobilis. Suprato, kad gali būti persekiojamas, nes buvo pastebėtas vairuojantis neblaivus ir gali būti iškviesta policija, todėl jis stengėsi atitrūkti nuo jį sekusio automobilio ir padidino greitį. (duomenys neskelbtini) galėjo važiuoti viršydamas greitį, apie 65–70 km/h greičiu. Tačiau atitrūkti nuo jį persekiojusio automobilio jam nepavyko, o (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai (tikslios sustabdymo vietos nurodyti negali, nes nepamena dėl tuo metu buvusio girtumo). Policijos pareigūnams iškarto prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino jo girtumą. Nepamena koks girtumas jam buvo nustatytas, bet galėjo būti pirmą kartą nustatytas 1,76 ‰ girtumas, o antrą kartą – 1,68 ‰ girtumas. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais jis sutiko, pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Savo poelgį – teismo paskirto draudimo vairuoti transporto priemones nevykdymą ir automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina labai blogai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Automobilis „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo, šio automobilio jam nebereikia, automobilis gali būti konfiskuotas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi dvi dukras, gimusias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, mažajai dukrai reikalinga gydytojų priežiūra, todėl ją reikia vežioti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), jo sugyventinė neturi teisės vairuoti transporto priemonių, šiuo metu dukrą į (duomenys neskelbtini) vežioja jo tėtis.

2.2.                      Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. K. prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 176 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.                      Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1.                      liudytojos A. B. parodymais ir tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 18.19 val. dirbant su kolega K. Ž. gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį – automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo Nemuno gatvėje ir jį sustabdė ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad automobilį vairavo kaltinamasis A. K.. Pastarasis prisipažino, kad prieš tai vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu 18.32 val. A. K. buvo nustatytas 1,76 ‰ girtumas, o 18.47 val. – 1,68 ‰ girtumas. A. K. su jam nustatytu girtumu sutiko, tačiau neblaivumo nustatymo akte nepasirašė. Taip pat A. K. paaiškino, kad automobilį „Rover“ neseniai įsigijo sau, tačiau savo vardu neįregistravo. A. K. buvo sulaikytas, o automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., 10, 48–49 b. l.);

2.3.2.                      liudytojo E. Š.parodymais apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 18 val. važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pamatė ta pačia kryptimi važiuojantį žalios spalvos automobilį „Rover“, kuris vinguriavo po kelią, važiuodavo tai kelkraščiu, tai išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Privažiavęs prie šio automobilio pamatė, kad jį vairuoja neblaivus jaunuolis. Jis (liudytojas) paskambino Bendrajam pagalbos centrui, jį sujungė su policija ir su pareigūnu jis bendravo nepertraukiamai iki pat to automobilio sustabdymo. Automobilį policijos pareigūnai sustabdė ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas) buvo sustojęs ir priėjęs prie policijos pareigūnų, matė, kad minėto automobilio vairuotojui buvo nustatytas virš 1,5 ‰ girtumas (1 t., 54–55 b. l.);

2.3.3.                      liudytojų M. M. ir E. L. parodymais, o taip pat liudytojo M. M. atsiųstomis automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių nuotraukomis, iš kurių matyti, jog liudytojas M. M. automobilį „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš P. P. įsigijo 2020 m. rugpjūčio 10 d., o 2020 m. rugpjūčio 18 d. šį automobilį pardavė liudytojui E. L.. 2020 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, minėtą automobilį liudytojas E. L. pardavė kaltinamajam A. K. (1 t., 65–66, 69, 71–74 b. l.);

2.3.4.                      įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 11–15 b. l.);

2.3.5.                      alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad kaltinamajam A. K. buvo nustatytas 1,68 ‰ girtumas (1 t., 15 b. l.);

2.3.6.                      neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. 18.19 val. buvo nustatyti kaltinamojo A. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai; kaltinamasis A. K. eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali; alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam A. K. 18.32 val. buvo nustatytas 1,76 ‰ girtumas, o 18.47 val. – 1,68 ‰ girtumas (1 t., 23 b. l.);

2.3.7.                      duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, jog nuo 2020 m. balandžio 13 d. automobilio „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo P. P., o nuo 2020 m. balandžio 23 d. ši transporto priemonė buvo išregistruota (1 t., 24 b. l.);

2.4.                      Kaltinamajam A. K. nustatytas girtumas (1,76 ‰ ir 1,68 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis A. K. (nurodė, jog suprato ir žinojo, kad negali vairuoti automobilio, nes prieš tai vartojo alkoholį). Todėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia.

2.5.                      Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. K. transporto priemonę vairavo žinodamas, jog jam Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 6 mėnesiams (iki 2022 m. gegužės 5 d.), jam buvo išaiškinta tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir pasekmės nevykdant jos (1 t., 199 b. l.). Byloje yra duomenys apie tai, kad kaltinamasis A. K. sistemingai ir piktybiškai vairuoja transporto priemones neturėdamas teisės jų vairuoti – 2012 m. spalio 26 d. jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių; 2016 m. kovo 15 d. jis vairavo automobilį būdamas neblaiviu ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių; 2016 m. balandžio 23 d. jis taip pat vairavo automobilį būdamas neblaiviu ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių; 2019 m. lapkričio 4 d. jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių; 2015 m. birželio 18 d. jis buvo nuteistas Norvegijos Karalystėje už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tuo metu jis taip pat neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių) (1 t., 127–136, 145 b. l.). Todėl teismui nekyla abejonių, jog šįkart aptariamo įvykio metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 12 d., kaltinamasis A. K. eilinį kartą automobilį vairavo ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo jo požiūrio tiek į anksčiau jam paskirtų poveikio priemonių, tiek ir į Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – vykdymą, sistemingai ir piktybiškai ignoruodamas tokias poveikio priemones ir akivaizdžiai vengdamas vykdyti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones.

2.6.                      Teismas atkreipia dėmesį į kaltinime padarytą akivaizdžią rašymo klaidą – kaltinime nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 12 d. 18.47 val. kaltinamajam A. K. buvo nustatytas toks pat girtumas, kaip ir prieš tai, 18.32 val., t. y. 1,76 ‰ girtumas. Tačiau byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog antrą kartą, 18.47 val., kaltinamajam A. K. buvo nustatytas mažesnis, t. y. 1,68 ‰ girtumas. Todėl minėta klaida ištaisoma ir laikoma, jog 2020 m. rugsėjo 12 d. 18.47 val. kaltinamajam A. K. buvo nustatytas 1,68 ‰ girtumas.

2.7.                      Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir 2811 straipsnio 1 dalį.

3.       Bausmių skyrimas

3.1.                      Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis A. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2.                      Skirdamas bausmes kaltinamajam A. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas; šiomis nusikalstamomis veikomis jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, o taip pat teisingumui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis teistas (recidyvistas); iki aptariamo įvykio jis buvo baustas administracine tvarka, po aptariamo įvykio padarė naujus administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 3973 eurus); dirba; psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (1 t., 112, 116–122, 127–136, 138–146, 149–172 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K., pasak jo paties, gyvena faktinėje šeimoje, kurioje auga dvi mažametės dukros, mažajai dukrai reikalinga gydytojų priežiūra. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad kaltinamasis A. K. teistas, anksčiau jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimai, areštas, taip pat laisvės atėmimo bausmė, tačiau tokios bausmės nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo. Ne mažiau svarbu tai, kad paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis A. K. buvo nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką – už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Tąkart jam buvo paskirta arešto bausmė. Be to, tuo pačiu procesiniu sprendimu kaltinamajam A. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir naują tyčinį nusikaltimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, jis padarė neįvykdęs paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės, jos vykdymo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam paskirtas arešto ir laisvės atėmimo bausmes, bausmių tikslai nebus pasiekti, nes šiuo metu tokios bausmės nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl kaltinamajam A. K. skiriamos griežčiausios BK 243 straipsnio ir BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – pagal BK 243 straipsnį arešto bausmė, švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, o pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam.

3.3.                      Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis A. K. padarė vienu metu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be to, šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis). Todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais).

3.4.                      Vadovaujantis BK 641 straipsniu, galutinė subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.5.                      Spręsdamas dėl kaltinamajam A. K. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis A. K. turi neišnykusį teistumą už nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu. Tačiau visais šiais kartais jis prisipažino padaręs anksčiau jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šįkart kaltinamasis A. K. taip pat neneigė savo kaltės. Nors Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu kaltinamajam A. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su kitais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis ir panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, dalį laisvės atėmimo bausmės kaltinamasis A. K. įvykdė realiai, visgi tokia bausmė buvo baigta vykdyti kaltinamąjį A. K. probuojant laisvėje. Būtina pažymėti ir tai, kad kaltinamasis dirba, pasak jo paties, jis gyvena faktinėje šeimoje, kurioje auga du mažamečiai vaikai. Įvertinus visus svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog šis įvykis kaltinamajam taps gera pamoka, ateityje jis padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju vis dar galima bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

4.       Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1.                      BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 2811 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2.                      Pasak paties kaltinamojo A. K., jis gyvena faktinėje šeimoje, kurioje auga dvi mažametės dukros, mažajai dukrai reikalinga gydytojų priežiūra, todėl ją reikia vežioti pas gydytojus į Kauną. Jo sugyventinė neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl šiuo metu dukrą į Kauną vežioja jo tėtis. Šios kaltinamojo A. K. nurodytos aplinkybės yra pakankamai svarbios sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad šiuo atveju kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Aptariamą nusikaltimą kaltinamasis A. K. padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – vykdymo metu. Prieš aptariamą įvykį kaltinamasis už KET pažeidimus administracine tvarka baustas 5 kartus, iš jų 4 kartus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių (tarp jų – dukart už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu). Be to, kaltinamasis buvo nuteistas užsienyje už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (tuo metu jis taip pat neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių). Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad anksčiau kaltinamajam A. K. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jos nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu, padarymo, todėl nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) gali būti pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra didesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 4  metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.3.                      2020 m. rugsėjo 13 d. nutarimu kaltinamajam A. K. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (1 t., 87–88 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 13 d.

5.       Transporto priemonės konfiskavimas

5.1.                      Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika paprastai padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2.                      Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3.                      Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. K. vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Be to, įvykio metu kaltinamojo A. K. vairuota transporto priemonė yra jo paties – tai kaltinamasis A. K. patvirtino jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams ir teisiamojo posėdžio metu, be to, tai patvirtino ankstesni transporto priemonės savininkai – liudytojai M. M. ir E. L. (1 t., 48–49, 65–66, 69, 71–74 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. taip pat nurodė, kad minėta transporto priemonė jam nebereikalinga, todėl ji gali būti konfiskuota.

5.4.                      Atsižvelgiant į tai, į paties kaltinamojo poziciją, o taip pat siekiant atimti galimybę kaltinamajam A. K. ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas panaudojant tą patį automobilį, kuris, be kita ko, yra išregistruotas ir kurio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (1 t., 24 b. l.), kaltinamajam A. K. taikoma BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.       Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą

6.1.                      Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam A. K. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, savo dydžiu žymiai mažesnė už numatytą tokios įmokos vidurkį – 20 MGL (numatytas tokios įmokos dydis nuo 5 MGL iki 125 MGL). Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokiu būdu bus įgyvendinti bausmių tikslai.

7.       Kiti klausimai

7.1.                      Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 18.32 val. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. 12.48 val. (1 t., 80, 82 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7.2.                      Kaltinamajam A. K. šiuo metu taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., 84–85, 87–88 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinamos.

7.3.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentas – automobilis „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (saugomi UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 11–12, 21 b. l.)) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

7.4.                      Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. K. į valstybės pajamas išieškomos: 

7.4.1.                      automobilio „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., 21, 34–43 b. l.);

7.4.2.                      1,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

7.5.                      Civilinio ieškinio byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

-       BK 243 straipsnyje ir skirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų;

-       BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šias bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 641 straipsnį ir šią galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti (tęsti darbą); 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 18.32 val. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. 12.48 val., t. y. 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 13 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 71 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į minėto fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. K. konfiskuoti automobilį „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (saugomus UAB (duomenys neskelbtini)) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą byloje) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. K. į valstybės pajamas:

- automobilio „Rover 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

- 1,90 Eur (vieno euro 90 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti A. K., jog proceso išlaidas (už automobilio nuvežimą, jo saugojimą ir už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas