ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Emidanza“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SeeNext“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Emidanza“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Darjama“, ir pagal atsakovės mažosios bendrijos „Emidanza“ priešieškinį pripažinti, kad paslaugos ieškovei suteiktos, skolos, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „SeeNext“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei UAB „SeeNext“ iš atsakovės MB „Emidanza“ 350,00 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė MB „Emidanza“ priešieškiniu prašė pripažinti, kad MB „Emidanza“ faktiškai suteikė paslaugas UAB „SeeNext“, ir 350,00 Eur avansas buvo pagrįstas bei įskaitytas kaip atlygis už atliktus darbus; alternatyviai – priteisti iš UAB „SeeNext“ 25,00 Eur kaip skirtumą tarp faktiškai atlikto darbo vertės (375,00 Eur) ir sumokėto avanso (350,00 Eur); priteisti iš UAB „SeeNext“ 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl reputacijos pažeidimo, įžeidimų, viešo asmens diskreditavimo ir psichologinio spaudimo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2026 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės MB „Emidanza“ 350,00 Eur skolą; 1 958,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „SeeNext“ naudai; atsakovės priešieškinį atmetė.

4.       Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog suteikė ieškovei pagal sutartį paslaugas 375,00 Eur vertės, todėl, ieškovei nutraukus sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti pagal sutartį sumokėtą 350,00 Eur avansą.

5.       Teismas vertino, kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovės priešieškinys atmestinas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, atitinka suteiktų paslaugų pobūdį, turinį ir apimtį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, todėl pripažįstamos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Emidanza“ (toliau – ir apeliantė) prašo: pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 350,00 Eur, t. y. dydžio, atitinkančio ginčo sumą, bylos pobūdį bei protingumo ir proporcingumo principus. Alternatyviai, jei apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo pakankamai pagrįstos, realios ar būtinos, – panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apskritai ir jų nepriteisti; priteisti atsakovės (apeliantės) naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė byloje jau yra nurodžiusi ir pagrindusi savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant 500,00 Eur dydžio priešieškinį ir sumokant žyminį mokestį, o šių išlaidų nekompensavimas pirmosios instancijos sprendimu sudaro nepagrįstą šalių procesinės padėties disbalansą, jeigu apeliacinėje instancijoje tokios išlaidos bus patirtos ir tinkamai pagrįstos. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgti į byloje nustatytą procesinio elgesio kontekstą ir taikyti ypač griežtą bylinėjimosi išlaidų kontrolę, siekiant užkirsti kelią civilinio proceso naudojimui ne pagal jo paskirtį ir situacijoms, kai mažos vertės ginčai tampa priemone sukurti neproporcingą finansinę naštą kitai proceso šaliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, neįvertino realių bylos aplinkybių, ginčo sumos bei bylos sudėtingumo, taip pat nepakankamai kritiškai įvertino ieškovės prašomas ir priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl buvo priimtas nepagrįstas sprendimas šioje dalyje.

6.2.                      Nuo pat pirmojo teismo posėdžio susidarė situacija, kuri objektyviai galėjo kelti abejonių dėl proceso šalių lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo užtikrinimo. Pirmojo posėdžio metu teismas atsakovei kategoriška forma iš anksto nurodė, jog sprendimo įsiteisėjimo atveju atsakovė privalės atlyginti ne tik ieškovo reikalaujamą sumą, bet ir ieškovo patirtas advokato išlaidas. Toks teismo pasisakymas buvo pateiktas ne kaip procesinių teisių ir pareigų išaiškinimas, bet kaip iš anksto suformuluota būsimo sprendimo pasekmė, kas, atsakovės vertinimu, galėjo sudaryti įspūdį, jog bylos baigtis ir finansinės pasekmės yra nulemtos dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

6.3.                      Ieškovė turi ilgalaikį teisinį atstovavimą, kuris nėra susietas išimtinai su nagrinėjama byla. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo advokato paslaugos šioje byloje buvo apmokamos papildomai, neįtrauktos į bendrą sutartinį atlygį ar kad ieškovė patyrė realias papildomas išlaidas būtent dėl šio ginčo.

6.4.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, pateikusi vieną trumpą reikalavimą (pretenziją), nedelsdama kreipėsi į teismą, nesiimdama realių pastangų spręsti ginčo taikiai ar proporcingai, atsižvelgiant į itin mažą ginčo sumą. Toks skubus perėjimas prie teisminio proceso, kartu su intensyviu bylinėjimosi išlaidų akcentavimu, atsakovės vertinimu, nėra atsitiktinis, o atitinka tam tikrą procesinę taktiką, kuri, kaip matyti ir iš viešai prieinamos teismų praktikos, taikoma ir kituose ieškovo inicijuojamuose ginčuose su skirtingais oponentais, įskaitant mažos vertės bylas.

6.5.                      Toks bylinėjimosi išlaidų ir ginčo sumos santykis akivaizdžiai pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus ir sukuria pavojingą precedentą, kai bylinėjimosi išlaidų dydis tampa faktiškai neapribotas ir neprognozuojamas. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos galėtų priklausyti vien nuo pasirinkto advokato valandinio įkainio, o ne nuo ginčo vertės ar bylos sudėtingumo.

6.6.                      Sprendimu priteista 1 958,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kai ginčo suma – 350,00 Eur, t. y. išlaidos yra apie 5,6 karto didesnės už ginčo vertę. Net ir tuo atveju, kai ieškovas laimi bylą, teismas privalo vertinti: ar išlaidos buvo būtinos; ar jos yra pagrįstos; ar jos yra proporcingos ginčo vertei, bylos sudėtingumui ir proceso apimčiai. Šiuo atveju priteista suma objektyviai sukuria situaciją, kai mažos vertės ginčas faktiškai virsta ne ginčo sprendimu, o ekonominio spaudimo priemone. Nagrinėta byla – mažos vertės, kilusi iš vienkartinio paslaugų santykio (duomenų analizė / ataskaita), be sudėtingų teisinių konstrukcijų, be ekspertizių, be specialiųjų žinių instituto taikymo, be didelės apimties įrodymų tyrimo.

6.7.                      Atsakovė pažymi, kad ginčas kilo ne dėl atsakovės atsisakymo vykdyti įsipareigojimus, o dėl ieškovės pozicijos ir veiksmų, kurie nebuvo nuoseklūs ir prisidėjo prie konflikto eskalavimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad ieškovė (jo atstovas) nepateikė papildomų duomenų / informacijos, kurių pateikimas buvo aptartas ir reikalingas darbui atlikti bei rezultatui suformuoti, ką pats teismas posėdžio metu pažymėjo.

6.8.                      Sprendime teismas priteisė ieškovės advokato išlaidas, tačiau akivaizdžiai nepakankamai įvertino šiuos esminius aspektus: ar advokato paslaugos ieškovui teikiamos nuolatinės sutarties pagrindu; ar deklaruotos išlaidos nėra bendro mėnesinio atlygio dalis, kuri faktiškai nepriklauso nuo konkrečios bylos.

6.9.                      Sprendime teismas išlaidų klausimu rėmėsi teismų praktika ir rekomendacijomis dėl užmokesčio, tačiau pagrindinė kontrolė civiliniame procese nėra vien „ar telpa į rekomendacinius dydžius“, o ar konkrečioje byloje tai yra proporcinga ir būtina.

6.10.                      Atsakovė taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į viešai prieinamus teismų informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovė UAB „SeeNext“ aktyviai ir nuosekliai inicijuoja teisminius procesus prieš skirtingus ūkio subjektus, įskaitant tiek mažos vertės skolos priteisimo bylas, tiek ir sudėtingesnius procesus (pvz., bankroto bylų inicijavimą). Šios aplinkybės rodo, kad teisminis ginčo sprendimo būdas ieškovei nėra išimtinė ar kraštutinė priemonė, o įprasta praktika, taikoma sprendžiant komercinius nesutarimus. Dėl šios priežasties atsakovė mano, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimas turėjo būti vertinamas ne izoliuotai, bet atsižvelgiant į bendrą ieškovės procesinio elgesio kontekstą, siekiant užtikrinti, jog civilinis procesas nebūtų naudojamas ne pagal jo paskirtį.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „SeeNext“ prašo: atmesti apeliantės MB „Emidanza“ apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimą nepakeistą; priteisti ieškovei UAB „SeeNext“ iš atsakovės MB „Emidanza“ 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių, 98 straipsnio 1 ir 2 dalių procesines teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

7.2.                      Dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų kalta pati apeliantė, pirmiausiai apeliantė byloje pareiškė visiškai nepagrįstą priešiekinį, kuris procese lėmė papildomas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų apeliantė galėjo išvengti jei nebūtų reiškusi nepagrįsto priešieškinio ieškovei.

7.3.                      Apeliantės elgesys bylos nagrinėjimo metu neatitiko atsakingo ir sąžiningo proceso šalies elgesio, t. y. apeliantė vilkino bylos nagrinėjimą iš esmės ir jį nepagrįstai ištęsė. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu vengė atvykti/dalyvauti pirmos instancijos teismo rengiamuose posėdžiuose, bylos nagrinėjimo metu teikė nepagrįstus prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl įvairių skirtingų ir nepagrįstų priežasčių. Vėliau siekdama toliau vilkinti bylos nagrinėjimą iš esmės ėmė teikti nedarbingumo pažymėjimus, kurių trukmė ir išdavimo laikotarpis dažniausiai sutapdavo su paskirto teismo posėdžio data.

7.4.                      Iš byloje pateiktų dokumentų kiekio, jų turinio ieškovės kaip šalies procesinis elgesys nelaikytinas ir negali būti pripažįstamas netinkamu šalies elgesiu sudarančiu pagrindą teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovė nevilkino bylos nagrinėjimo, neteikė nepagrįstų ar perteklinių prašymui teismui bei kitokiu savo elgesiu nesistengė ištęsti bylos nagrinėjimo proceso, priešingai ieškovė dėjo visas pastangas greitam ir operatyviam civilinės bylos išnagrinėjimui.

7.5.                      Ieškovės realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išimtinai susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir bylos nagrinėjimu. Apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir poreikio jas mažinti yra visiškai nepagrįsti, pirmiausiai, bylinėjimosi išlaidų dydis visiškai neturi jokio priežastinio ryšio su pareikšto ieškinio suma.

7.6.                      Ieškovė iki ieškinio pareiškimo teisme dienos bandė įvairiomis priemonėmis spręsti ginčą taikiai su apeliante, šią aplinkybę patvirtina ir apeliantės, kartu su apeliaciniu skundu pridedamas ieškovės atstovo pranešimas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje. Pabrėžtina, kad apeliantė turėjo visas realias galimybes išvengti teisminio ginčo ir jį pralaimėjus sukeltų padarinių.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Dėl įrodymų išreikalavimo

10.       Apeliantė prašo išreikalauti (ar įpareigoti pateikti) iš ieškovės: advokato paslaugų sutartį (ar jos išrašą), nurodant apmokėjimo modelį (vienkartinis / nuolatinis); sąskaitas, apmokėjimo įrodymus ir detalizaciją, kokie konkretūs procesiniai veiksmai atlikti šioje byloje ir kiek jie truko; jeigu taikomas valandinis įkainis – valandų apskaitą / darbo laiko ataskaitą. Nurodo, jog be šių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad beveik 2 000,00 Eur išlaidos buvo būtinos ir realiai patirtos būtent dėl šios mažos vertės bylos.

11.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės prašymas yra nepagrįstas ir perteklinis. Bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtina pateikti mokėjimo bei apskaitos dokumentai, o jų pakankamumą vertina teismas pagal protingumo, būtinumo ir proporcingumo kriterijus. Vien aplinkybė, kad apeliantė subjektyviai nesutinka su prašomų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nesudaro pagrindo reikalauti atskleisti konfidencialius advokato ir kliento santykių duomenis ar detalią vidaus apskaitą. Nagrinėjamoje byloje pakanka dokumentų, patvirtinančių išlaidų faktą ir jų ryšį su byla, todėl prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

12.       Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kurią paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos ir iš apeliantės priteisė 1 958,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „SeeNext“ naudai. Teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Apeliantė nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo išskirtinių teisinių ar faktinių pastangų, todėl tokio dydžio atstovavimo išlaidos negali būti laikomos būtinosiomis ir pagrįstomis. Abejoja, kad ieškovės prašytos atstovavimo išlaidos buvo realiai patirtos. Apeliantė teigia, kad dėl kilusio teisminio ginčo yra kalta ieškovė, todėl jos vertinimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų taisyklių.

13.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis taisyklėmis, tuo, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovės priešieškinys atmestinas, sprendė iš atsakovės ieškovės naudai priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (22,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 1936,00 Eur už advokato teisinę pagalbą).

14.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

15.       Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

16.       Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

17.        Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas į šiuos kriterijus atsižvelgė ir įvertino.

18.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2025 m. I ketvirtis – bruto 2337,70 Eur; 2025 m. II ketvirtis – bruto 2387,00 Eur; 2025 m. III ketvirtis – bruto 2427,60 Eur; 2025 m. IV ketvirtis – bruto 2526,80 Eur. 

19.       Pagal Rekomendacijas, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 2025 m. apie  – 5594,00 Eur-5968,00 Eur. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, t. y. 1 valanda apie 238,70 Eur  (Rekomendacijų 8.2 p., 8.19 p.). 

20.       Pažymėtina, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumą sudarė: 605,00 Eur už ieškinio parengimą; 605,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą; 363,00 Eur už kliento atstovavimą teisme; 363,00 Eur už kliento atstovavimą teisme. Taigi, šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti sumos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžių, netgi yra daug žemesni už nustatytus maksimalaus dydžius, todėl vertinti, jog jie yra neprotingi, nepagrįsti ar per dideli nėra pagrindo.

21.       Taip pat pažymėtina, jog vien ginčo sumos dydis negali būti laikomas lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo formali ar elementari, kadangi atsakovė pateikė priešieškinį ir tokiu būdu išplėtė bylos nagrinėjimo apimtį. Dėl to ieškovei buvo būtina patirti papildomas išlaidas teisinei pagalbai. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė ne ginčo suma, o būtini procesiniai veiksmai ir atsakovės procesinis elgesys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos ir atitinka protingumo kriterijų, todėl nėra pagrindo jas mažinti.

22.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovė turi ilgalaikį teisinio atstovavimo susitarimą su advokatų kontora, savaime nepaneigia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nesudaro pagrindo mažinti ar atsisakyti jas priteisti. Nuolatinis teisinis atstovavimas yra įprasta ir teisėta verslo praktika, užtikrinanti operatyvų bei kvalifikuotą teisinių klausimų sprendimą, įskaitant atstovavimą teismuose. Vien tai, kad tarp ieškovės ir jos teisinio atstovo egzistuoja tęstiniai sutartiniai santykiai, nereiškia, jog šioje byloje nebuvo teikiamos konkrečios teisinės paslaugos ar kad dėl jų nebuvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina tiek suteiktų teisinių paslaugų faktą, tiek jų tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla (sąskaitose faktūrose aiškiai nurodoma kokioje byloje suteiktos paslaugos ir kokios).

23.       Apeliantės argumentai, esą ieškovė neva skubotai kreipėsi į teismą ar taikė tam tikrą procesinę taktiką, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais teisiškai reikšmingais duomenimis. Priešingai, ieškovė prieš kreipdamasi į teismą pateikė apeliantei pretenziją, tokiu būdu suteikdama galimybę ginčą išspręsti neteisminiu būdu. Apeliantei neįvykdžius reikalavimo, ieškovė teisėtai pasinaudojo savo konstitucine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisės aktai nenustato pareigos kreditoriui neribotą laiką tęsti ikiteismines derybas ar atsisakyti teisminės gynybos vien dėl to, kad ginčo suma yra nedidelė.

24.       Dar apeliantė teigia, kad nuo pat pirmojo teismo posėdžio susidarė situacija, kuri objektyviai galėjo kelti abejonių dėl proceso šalių lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo užtikrinimo. Pirmojo posėdžio metu teismas atsakovei, ginančiai savo teises be profesionalaus atstovo (advokato), pasinaudojus teisėta galimybe atstovauti sau pačiai, atsižvelgiant į mažą bylinėjimosi ginčo sumą, kategoriška forma iš anksto nurodė, jog sprendimo įsiteisėjimo atveju atsakovė privalės atlyginti ne tik ieškovo reikalaujamą sumą, bet ir ieškovo patirtas advokato išlaidas. Toks teismo pasisakymas buvo pateiktas ne kaip procesinių teisių ir pareigų išaiškinimas, bet kaip iš anksto suformuluota būsimo sprendimo pasekmė, kas, atsakovės vertinimu, galėjo sudaryti įspūdį, jog bylos baigtis ir finansinės pasekmės yra nulemtos dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

25.       Apeliantės argumentai dėl teismo nešališkumo yra nepagrįsti ir grindžiami subjektyviu procesinės situacijos interpretavimu. Teismo posėdžio metu proceso šalims išaiškintos galimos bylos procesinės pasekmės, įskaitant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, negali būti vertinamos kaip išankstinis bylos baigties nulemtumas ar teismo šališkumo požymis. Priešingai, teismas turi pareigą užtikrinti, kad proceso dalyviai suprastų savo procesines teises, pareigas bei galimas procesinių sprendimų pasekmes. 

26.       Akivaizdu, kad ginčą sprendžiant teisminiu keliu neišvengiamai atsiranda papildomos procesinės išlaidos, įskaitant žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Todėl aplinkybė, kad apeliantei buvo paaiškinta įstatyme numatyta galimybė pralaimėjusiai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, savaime negali būti laikoma neteisėtu spaudimu ar nešališkumo principo pažeidimu. Apeliantė nesutiko geranoriškai įvykdyti ieškovės reikalavimo ikiteismine tvarka, todėl su tuo susijusių procesinių išlaidų atsiradimas yra natūrali civilinio proceso pasekmė.

27.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuo šių taisyklių nukrypti, todėl atsakovės argumentai atmestini.

28.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

31.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės MB „Emidanza“ ieškovės UAB „SeeNext“ naudai iš viso 907,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Emidanza“, juridinio asmens kodas 304915564 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SeeNext“, juridinio asmens kodas 304240679, naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.