Civilinė byla Nr. e2S-1890-601/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12574-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.3.6

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. atskirąjį skundą, pasirašytą jos atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, pateikdama ieškinį atsakovui V. R., kuriuo prašo nustatyti, kad ji turi teisę be atsakovo V. R. sutikimo išvykti su sūnumi M. R., gim. 2005 m. rugpjūčio 19 d., į bet kurią pasaulio valstybę ir laikinai, ir nuolatiniam gyvenimui; papildyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-135-179/2010, nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ieškinio rezoliucijoje nurodytomis sąlygomis. Ieškovė taip pat prašo taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – leisti išvykti į Australiją nuolatiniam gyvenimui nepilnamečiui M. R. be tėvo (atsakovo) V. R. sutikimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

1.1.                      Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismui, nes ieškovė pastaruosius 1,5 metų kartu su sūnumi gyvena Švedijoje, kur sūnus lanko mokyklą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Švedijoje ir ši byla turėtų būti nagrinėjama Švedijos teismuose.

1.2.                      Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė su nepilnamečiu M. R. persikėlė į Švediją iš Australijos, kur buvo jų abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta ir kur jie gyveno mažiausiai tris metus. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, buvo priimtas prieš 8 metus, t. y. daugiau nei tris mėnesius nuo vaiko persikėlimo iš Lietuvos, todėl ieškovės ieškinys neteismingas Lietuvos teismui dar ir dėl šių aplinkybių.

1.3.                      Teismas, be kita ko, atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-48-773/2016 tarp tų pačių šalių, pateiktus išaiškinimus, t. y., kad Lietuvoje teismui iš esmės apsunkinta galimybė tinkamai išklausyti užsienyje gyvenantį vaiką, sužinoti jo tikrąją nuomonę, įvertinti jo brandą ją išreikšti ir nustatyti geriausius vaiko interesus.

1.4.                      Nepaisant aukščiau nurodytų argumentų, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, siekdamas konstatuoti ginčo teismingumą Lietuvos teismui, vertino ir tai, kad atsakovas V. R. yra bendravimo teisių su M. R. turėtojas, jo nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvoje, nepilnametis M. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kas teismui leido daryti išvadą, jog vaikas turi esminį ryšį su Lietuva. Ir vis dėlto, kaip pastebėjo apylinkės teismas, ginčo teismingumui Lietuvoje būtina sąlyga – teismų jurisdikcijai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės teiginius, kad atsakovas prieš tai buvusioje byloje neprieštaravo Lietuvos teismo jurisdikcijai bei kad atsakovas neturi lėšų vykti į posėdžius į kitą šalį, konstatavo, jog šios aplinkybės negali būti pripažintos aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku atsakovo pritarimu šioje byloje pateikto ieškinio nagrinėjimui Lietuvos teisme.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3.       Atskiruoju skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21681-1070/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.

1.1.                      Skunde apeliantė nurodė, kad šiuo metu su sūnumi ketina išsikelti iš Švedijos, nes gavo darbą Australijoje, todėl laikyti Švediją šalimi, kuri yra jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta nėra jokio teisinio pagrindo. O, kadangi nepilnamečių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta, jos nepilnamečio sūnaus nuolatine gyvenamąja vieta laikyti Švediją taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

1.2.                      Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, jos sūnaus gyvenamosios vietos klausimas yra patinėje situacijoje, nes ji su sūnumi išsikrausto iš Švedijos, o persikelti į Australiją negali, nes atsakovas tam neduoda sutikimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tiek bylos šalys, tiek jų sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieškovės manymu, ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečio M. R. interesus.

1.3.                      Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti faktą, jog atsakovas yra išreiškęs aiškų pritarimą Lietuvos teismų jurisdikcijai. Apeliantė nurodo, kad kitoje byloje atsakovas kaip tik yra pareiškęs, jog Lietuvos teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos būtų vykdomas ekonomiškiau ir greičiau, toje byloje aktyviai teikė procesinius dokumentus, taigi laikytina, jog atsakovas yra išreiškęs aiškų pritarimą Lietuvos teismų jurisdikcijai, tokius šalies veiksmus kitose bylose taip pat vertina ir apeliacinės instancijos teismai.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5.       Byloje kilęs ginčas dėl tarptautinę jurisdikciją šeimos teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo.

6.       Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 728 straipsnis).

7.       Nagrinėjamoje byloje Švedijoje šiuo metu su sūnumi gyvenanti ieškovė iš esmės siekia pakeisti Lietuvoje skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Taigi, nepaisant to, kad tiek šalys, tiek vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, apylinkės teismas pagrįstai byloje nustatė tarptautinį elementą.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK

9.       Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies taikymo būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016. Šioje byloje kasacinis teismas, išanalizavęs reglamento „Briuselis II bis“ tekstą lietuvių kalba ir atlikęs lyginamąją analizę kitomis kalbomis, įvertinęs reglamento tikslus ir jį aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės doktriną, konstatavo, kad 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintos sąlygos turi būti aiškinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvios – tikroji jų loginė jungtis yra ne „arba“, o „ir“. Taigi jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas. 

10.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. tenkinama viena iš dviejų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Šią aplinkybę nustatė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė antrosios jurisdikcijos prorogacijos sąlygos, t. y., kad atsakovas V. R. yra aiškiai išreiškęs ar kitaip nedviprasmiškai pritaręs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. 

11.       Atskirajame skunde apeliantė reiškia nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teigia, kad kitoje byloje atsakovas kaip tik yra pareiškęs, jog Lietuvos teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos būtų vykdomas ekonomiškiau ir greičiau, toje byloje aktyviai teikė procesinius dokumentus, taigi laikytina, jog atsakovas yra išreiškęs aiškų pritarimą Lietuvos teismų jurisdikcijai.

12.       Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta sąlyga įtvirtina keletą būdų, kuriais galima pritarti santuoką nagrinėjančio teismo jurisdikcijai. Pirmasis būdas – pritarti „aiškiai išreikštu būdu“, antrasis – „kitoks nedviprasmiškas būdas“. Pritarimas aiškiai išreikštu būdu gali būti konstatuojamas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pateikiamas rašytinis pritarimas, aiškus pritarimas užfiksuojamas teismo proceso metu ir kitais panašiais atvejais. Pritarimas „kitokiu nedviprasmišku būdu“ apima tuos pritarimo būdus, kurie nepatenka į pirmąją teisinę sąvoką. Pastaroji teisinė kategorija yra itin plati, vertinamojo pobūdžio. Šiuo atveju diskrecija spręsti paliekama teismui. Tarptautinėje privatinėje teisėje įprasta, kad jurisdikcijai galima pritarti ir konkliudentiniais veiksmais – subjektas laikomas pritarusiu teismo kompetencijai, kai nepareiškia jurisdikcinio prieštaravimo pateikdamas pirmąjį procesinį dokumentą, kuriame suformuluoti argumentai dėl bylos esmės. 

13.       Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos šiuo konkrečiu atveju, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio priėmimo klausimo svarstymo procesinėje stadijoje pakanka atsižvelgti į atsakovo V. R. išreikštą pritarimą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai kitoje – civilinėje byloje Nr. 2A-48-773/2016. Akivaizdu, kad anksčiau nagrinėtoje byloje atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl jurisdikcijos ir, priešingai, teikė procesinius dokumentus, aktyviai dalyvavo procese ir šiais veiksmais, laikytina, pritarė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti visų būtinų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį egzistavimą. Todėl I. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, kuriomis siekiama nustatyti teisę ieškovei su sūnumi be atsakovo pritarimo išvykti į bet kurią pasaulio valstybę bei pakeisti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pakeitimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui pareiškus aiškų prieštaravimą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai šioje konkrečioje byloje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, turės galimybę ieškinį palikti nenagrinėtu.

14.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti I. S. ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina. Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme). Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas