Administracinė byla Nr. TA-373-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02622-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų I. B. ir I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams I. B. ir I. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) padavė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo I. B. 585,86 Eur, o iš atsakovės I. B. – 246,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu nesumokėjo už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3.       Atsakovai atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-10489-889/2014 jiems iškėlė bankroto bylą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi minėtoje byloje patvirtino kreditoriaus KRATC finansinį reikalavimą 766,95 Eur sumai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1224-889/2015 patvirtintas (patikslintas) atsakovų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame buvo numatytos bankrutuojantiems asmenims reikalingos pragyvenimo lėšos. Tarp nurodytų sumų nebuvo numatytos mokėtinos sumos KRATC, nes apie mokėtinas sumas neturėjo informacijos. Pareiškėjas bankroto byloje neteikė jokių prieštaravimų ar prašymų dėl minėtame plane numatytų sumų. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1224-889/2015 bankroto byla baigta (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.), t. y. buvo nurašyti likę atsakovų nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir KRATC 766,85 Eur kreditorinis reikalavimas. Atsakovai nėra gavę jokių pranešimų iš pareiškėjo apie mokėtinas sumas, iškėlus bankroto bylą. Pareiškėjas galėjo kreiptis į bankroto administratorių dėl mokėtinų sumų. Todėl pareiškėjo prašomos priteisti iš atsakovų sumos neturėtų būti priteistos, nes, kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi vietinės rinkliavos skola buvo nurašyta.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui KRATC iš atsakovo I. B. 585,86 Eur ir iš atsakovės I. B. 246,59 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6.       Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teisės pagrindu naudojosi atsakovai. Tokiu atveju ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip faktiniai nekilnojamojo turto objekto valdytojai, laikytini atsakovai.

7.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 3 straipsnio 5 punktu, 6 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 23 straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalimis, 30 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, konstatavo, kad kreditoriai bankroto byloje turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius tik iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, draudžiančios bankrutuojančiam asmeniui vykdyti finansines prievoles, netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo.

8.       Teismas iš atsakovų pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-10489-889/2014 atsakovams iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi aptariamoje civilinėje byloje patvirtintas atsakovų kreditoriaus KRATC finansinis reikalavimas 2 648,13 Lt sumai. Patikslintas bankrutuojančių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1224-889/2015. Atsakovų bankroto byla baigta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi, kuria, be kita ko, nurašytas KRATC 766,85 Eur nepatenkintas reikalavimas.

9.       Teismas pažymėjo, kad nutartis iškelti atsakovams bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 27 d., o nagrinėjamoje byloje priteisti vietinę rinkliavą prašoma už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., taigi pareiškėjo prašomas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra susidaręs jau iškėlus atsakovams bankroto bylą. Sistemiškai aiškinant FABĮ nuostatas darytina išvada, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos vykdyti prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad atsakovai, iškėlus bankroto bylą, privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl, jiems to laiku neįvykdžius, pareiškėjas teisėtai prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą už ginčo laikotarpį. Kitoks aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

10.       Teismas dėl atsakovų argumentų, kad jie neturėjo duomenų apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą, pabrėžė, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog mokėjimo pranešimai kartu su pažymomis apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą buvo siunčiami atsakovų bankroto administratoriui. Atsakovų argumentai, kad jie ginčo laikotarpiu nežinojo apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nepanaikina atsakovų, kaip vietinės rinkliavos mokėtojų, subjektinės pareigos mokėti vietinę rinkliavą ir kitų įtvirtintų rinkliavos mokėtojų pareigų. Vertinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį matyti, jog atsakovams buvo žinoma pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

11.       Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu už atsakovų valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį liko prašomas priteisti įsiskolinimas, t. y. atsakovo I. B. turimas 585,86 Eur įsiskolinimas ir atsakovės I. B. turimas 246,59 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Nustačius, kad atsakovai yra nesumokėję ginčo rinkliavos sumų, šios sumos priteistinos pareiškėjui.

III.

12.       Atsakovai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13.       Atsakovai nurodo, kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektu (duomenys neskelbtini), jie nesinaudojo, visą objekto administravimą buvo perėmę bankroto administratoriai, minėtu adresu jokia veikla nebuvo vykdoma, be to, nurodytu adresu nėra nei vieno šiukšlių konteinerio. Pareiškėjas vietinės rinkliavos sumas skaičiavo neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir elgėsi neteisėtai. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame numatytos bankrutuojantiems asmenims pragyvenimui skirtos lėšos, nebuvo numatytos sumos KRATC, nes apie mokėtinas sumas atsakovai informacijos neturėjo. Pareiškėjas nei karto neteikė jokių prašymų ar prieštaravimų dėl plane numatytų sumų. Pareiškėjas elgėsi neatsakingai, o pateikdamas prašymą teismui ir nesąžiningai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1224-889/2015 nurašė nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir KRATC 766,85 Eur kreditorinį reikalavimą.

14.       Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

14.1.                      Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. 2FB-10489-889/2014 (įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 27 d.) atsakovams buvo iškelta fizinių asmenų bankroto byla, šioje byloje KRATC buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas kreditorinis reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iki bankroto bylos iškėlimo. Teisės aktais nėra numatyta, kad bankroto bylos iškėlimas savaime sąlygoja atleidimą nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo už bankrutuojantiems asmenims priklausantį turtą. Šiuo atveju bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorius buvo informuotas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą po bankroto bylos iškėlimo, taip pat atsakovams visą laikotarpį buvo siunčiami mokėjimo pranešimai. Pagal suformuotą teismų praktiką ir galiojančius teisės aktus nuo rinkliavos mokėjimo asmuo gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje plačiąja prasme jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir vietinės rinkliavos mokėtoju. Tokia įrodinėjimo našta tenka atsakovams.

14.2.                      Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. AD1-206 redakcija) (toliau – ir Aprašas) numatė teisę vietinės rinkliavos mokėtojui kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo, kai mokėtojas nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Vietinės rinkliavos mokėtojas turėjo KRATC pateikti rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus (Aprašo 9, 18 p.). Šis teisinis reglamentavimas galiojo iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. iki kol Klaipėdos mieste buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai pagal 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakciją) redakcija numato, kad vietinės rinkliavos dydį sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios. Pastoviąją dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Šiuo atveju atsakovai nesikreipė į vietinės rinkliavos administratorių dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos, nepateikė jokių įrodymų, kad turtas buvo nenaudojamas ginčo laikotarpiu, t. y. po fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

14.3.                      Teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino atsakovų pareigą mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už turto objektą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovų už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. priteisimo.

16.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo KRATC prašymą ir priteisė iš atsakovų prašomas vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumas. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: 1) ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektu (duomenys neskelbtini), jie nesinaudojo, visą objekto administravimą buvo perėmę bankroto administratoriai, minėtu adresu jokia veikla nebuvo vykdoma ir pan.; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame buvo numatytos bankrutuojantiems asmenims pragyvenimui skirtos lėšos, nebuvo numatytos sumos KRATC; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1224-889/2015 nurašė nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir KRATC 766,85 Eur kreditorinį reikalavimą.

17.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021). Visgi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, dėl to negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

19.       Atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad atliekos nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nesusidarydavo (nekilnojamojo turto objektas, kuris ginčo laikotarpiu buvo atsakovų nuosavybė, nebuvo naudojamas). Be to, byloje nenustatyta, kad atsakovai Aprašo nustatyta tvarka buvo kreipęsi į KRATC dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo, kai nesinaudojo nekilnojamojo turto objektu, o vėliau Nuostatų (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus) nustatyta tvarka buvo deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Taigi atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nesinaudojo suteikta teise nemokėti vietinės rinkliavos (jos dalies), nors tokia teisę jie galėjo įgyvendinti tuo atveju, jei, kaip jie teigia, nesinaudojo nekilnojamojo turto objektu (atliekos jame nesusidarydavo). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovai neįrodė, jog nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu atliekos nesusidarydavo – atsakovai nepateikė tai patvirtinančių duomenų, o aptartas jų neveikimas (nepasinaudojimas teise nemokėti vietinės rinkliavos (jos dalies) teisės aktų nustatyta tvarka) tik patvirtina, kad šiuo atveju atsakovus atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (jos nemokėti ar mokėti tik jos dalį) nebuvo pagrindo. Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad niekuo nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog jie nežinojo apie prievoles mokėti vietinę rinkliavą, kadangi byloje pateikti duomenys (raštai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą, mokėjimo pranešimai apie vietinės rinkliavos mokėjimą, siųsti atsakovams (jų bankroto administratoriui) patvirtina, kad atsakovai turėjo (galėjo) žinoti apie jų mokėtinas vietinės rinkliavos sumas.

20.       Atsakovų argumentas, kad jų bankroto byloje teismo patvirtintame kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane nebuvo numatytos mokėtinos sumos KRATC, nepaneigia, kad atsakovai turėjo (turi) pareigą mokėti pareiškėjo prašomą vietinę rinkliavą. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o tai reiškia, kad pats bankroto bylos iškėlimas nepaneigė po minėtos bylos iškėlimo nustatyta tvarka kilusių atsakovų prievolių mokėti vietinę rinkliavą. Nenustatyta, kad atsakovams galiotų kokia nors minėtoje nuostatoje nustatytos taisyklės išimtis, t. y., kad būtų draudžiama vykdyti finansines prievoles, atsiradusias (turėtas įvykdyti) po nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kiek tai šiuo atveju susiję su vietinės rinkliavos mokėjimu.

21.       Nors atsakovai nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1224-889/2015 nurašė nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir KRATC 766,85 Eur kreditorinį reikalavimą, tačiau ši suma yra nesusijusi su šioje byloje pareiškėjo prašytomis priteisti vietinės rinkliavos sumomis, kurias prievolė mokėti jau atsirado po bankroto bylos iškėlimo.

22.       Priešingai nei nurodo atsakovai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju reikalaudamas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimus, elgėsi nesąžiningai. Kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, dėl to teismo teisėtai patenkintas.

23.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų I. B. ir I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius