Baudžiamoji byla Nr. 1-2345-1108/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10315-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, 

dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,

kaltinamajam K. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2021 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

K. B. 2021 m. balandžio 4 d. apie 10.51 val. kelyje A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 107-ąjame kilometre, ties nusukimu į Sausinės k., Kauno r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, jam nustatytas 1,72 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pasiėmė iš draugės automobilį, ketindamas Kaune pakeisti jam padangas. Su draugais iš vakaro gėrė degtinę, grįžęs namo dar išgėrė, ryte sėdo už vairo, jautėsi gerai. Turėjo nuvažiuoti iki tetos į Babtus, važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini). Spėjo nuvažiuoti beveik iki Babtų, kol buvo sustabdytas. Važiavo minėtu draugės paliktu automobiliu, kuriam jau buvo pakeitęs padangas. Sustabdė pareigūnai, patikrino blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivus. Tuo metu, kai sustabdė, buvo reidas, tikrino visus iš eilės. Pareigūnų nustatyto neblaivumo laipsnio neginčija. Už vairo neblaivus sėdo pirmą kartą. Pareigūnai paėmė vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2006 m., kai sustabdė pareigūnai, jis buvo galiojantis. Su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dydžiu sutinka, nors 7 000 Eur jam didelė suma, bet dalimis per 12 mėnesių sumokės. Taip pat sutinka su tuo, kad butų išieškota 5 000 Eur automobilio vertės dalis. Tačiau prašo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – kadangi neturi išsilavinimo, jam labai svarbu vairuoti. Gyvena su drauge, kuri neturi vairuotojo pažymėjimo, augina mažą dukrytę, kurią reikės vežti į darželį. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. Ilgą laiką gyveno užsienyje – užsienyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat nėra baustas. Savo veiką vertina blogai, gailisi.

Be kaltinamojo K. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi jos mama, kadangi ji neturi Lietuvoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. 2021 m. balandžio 3 d. ji draugui K. B. davė savo automobilį, jo raktelius ir registracijos liudijimą, kad šis per šventes pakeistų jos automobilio žiemines padangas į vasarines, kurios buvo laikomos Kaune. 2021 m. balandžio 3 d. apie 13.00 val. K. jos automobiliu išvažiavo iš Ariogalos – jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo, apie tai, kad planuoja vartoti alkoholį, jai nesakė. 2021 m. balandžio 4 d. apie 15.00 val. jai būnant namuose, Ariogaloje, paskambino K. ir pranešė, kad važiuojant jos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrinus jo blaivumą buvo nustatyta, kad jis neblaivus. Jei būtų žinojusi, kad K. automobilį ruošiasi vairuoti neblaivus, nebūtų davusi automobilio. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį (b. l. 51–54).

Iš 2021 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų balandžio 4 d. dirbant pagal nustatytą planą, A1 kelyje, Kauno r., ties nusukimu link Sausinės k., buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kurio vairuotoju K. B. bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją su bekontakčiu alkotesteriu „ARMD-O251“, šis parodė, kad asmuo galimai buvo vartojęs alkoholio, dėl ko su alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas, palaukus daugiau kaip 15 minučių – 1,72 promilių girtumas (b. l. 12).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – A1 kelias, dešinė pusė, 107 km, ir automobilis „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 21–42).

2021 m. balandžio 4 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu, automobilis „BMW 3-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18 a, Kaune (b. l. 43–46). 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu automobilis „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas K. P. (b. l. 56, 59).

2021 m. balandžio 4 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad K. B. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius, 10.51 val. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o 11.08 val. pučiant pakartotinai nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 14–15).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad automobilio „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra K. P. (b. l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „BMW Serie 3“, 2013 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM – 10 680 Eur (b. l. 48).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, išvakarėse vartojęs stipraus alkoholio, jis ryte draugei priklausančiu automobiliu iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaune, važiavo pas tetą į Babtus. Važiuodamas kelyje A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 107-ąjame kilometre, ties nusukimu į Sausinės k., Kauno r. buvo sustabdytas reido metu policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė 1,72 promilių neblaivumą. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – E. Č. tarnybinis pranešimas apie tai, kad dirbant pagal nustatytą planą postuose, buvo sustabdytas automobilis „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jo vairuotojui K. B. nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 1,72 promilės, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame įvykio metu užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko patikrinus K. B. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, 11.08 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti K. B. veiksmuose esančius BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo: kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam sertifikuotu alkotesteriu nustatytas 1,72 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už automobilio „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo Kauno rajone, kelyje A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, iki kol, 107-ąjame kilometre, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo išvakarėse vartojo stiprų alkoholį, o ryte neišsiblaivęs nusprendė važiuoti į Babtus, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtina aukščiau šiame nuosprendyje aptarti byloje surinkti įrodymai, tačiau kaltinamasis tokios savo būsenos nepaisė ir vairavo automobilį, dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis už vairo sėdo neblaivus, nors tam nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis K. B. teistas Lietuvos Respublikoje (b. l. 69–72), teistas užsienyje (b. l. 73–86), tačiau pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamojo teistumas už Lietuvos Respublikoje ankstesnį nusikaltimą buvo išnykęs. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 87). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 107–108), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 109), yra pakaltinamas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67–68).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, K. B. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami sveiką ir darbingo amžiaus K. B. nubausti siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Kaltinamajam nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nauju nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su 2021 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta viešųjų darbų bausme, kadangi BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Atitinkamai, tiek baudos, tiek viešųjų darbų bausmės, paskirtos kaltinamajam, vykdytinos atskirai.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį (dalyje dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo) – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise ir vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,72 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), į tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, panaudojo automobilį ir jį vairavo, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ir net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir esant akivaizdiems neblaivumo požymiams sėdo už automobilio vairo pasinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,72 promilių girtumas), nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti ir būdamas tokios būsenos kaltinamasis važiavo dienos metu, kai eismas intensyvus, važiavo greitkeliu, kur automobiliai važiuoja dideliu greičiu. Iki kol buvo sustabdytas pareigūnų, kaltinamasis spėjo nuvažiuoti ilgą atstumą. Paminėtos teismo nustatytos aplinkybės rodo ypatingai didelį kaltinamojo veikos pavojingumą. Kaltinamasis melavo teisiamojo posėdžio metu teigdamas, kad tai buvo pirmas kartas, kai už vairo sėdo neblaivus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. B. daug kartų baustas užsienyje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų: 2008 m. Ispanijoje, 2012 m. Nyderlanduose, 2013 m. Nyderlanduose, 2017 m. Didžiojoje Britanijoje (b. l. 72–86). Už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų užsienio valstybėse jam ne kartą taikyta poveikio priemonė – vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas (paskutinį kartą Didžiojoje Britanijoje vairuotojo pažymėjimo galiojimas sustabdytas 18 mėnesių nuo 2017 m. gegužės 15 d.). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje už vairavimą neblaiviam kaltinamasis nebaustas tik todėl, kad, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, ilgą laiką gyveno užsienyje. Matyti, kad net ir Didžiojoje Britanijoje taikytas 18 mėnesių vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas neatgrasė kaltinamojo nuo sėdimo už vairo apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų – kaltinamasis jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir grįžęs į Lietuvą toliau elgiasi taip, kaip buvo įpratęs gyvendamas užsienyje – sėda už vairo neblaivus. Nustatytinas vidurkį atitinkantis specialiosios teisės atėmimo terminas, kadangi akivaizdu, jog trumpesni terminai kaltinamojo nemotyvuoja keisti savo netinkamo elgesio bei adekvačiai vertinti vairavimo esant neblaiviam pavojingumo. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam K. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 6 d. (2 t., b. l. 125–126), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė K. B., buvo įvykdytas vairuojant liudytojai K. P. nuosavybes teise priklausantį automobilį „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja K. P. savo automobilį patikėjo K. B. tam, kad šis pakeistų automobilio padangas, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad K. B. automobilį vairuos būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „BMW Serie 3“, 2013 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 10 680 Eur (b. l. 48). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcinga ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus – aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra apie 10 680 Eur, tai, kad kaltinamasis nedirba, bei jam skiriamą bausmę. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma yra 5 000 Eur, kas laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, VĮ „Regitra“ perduodant kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke, baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje), šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. B. atėmimą trejiems metams.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, registracijos liudijimas, 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu jau grąžinti automobilio savininkei K. P. todėl nuosprendžiu jų klausimas pakartotinai nesprendžiamas.

Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. B. paskirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam K. B., kad baudą (2 000 Eur) privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą bauda išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajam K. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 6 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“;

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW Serie 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą K. B. vardu, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                        Vaiva Nevardauskienė