Baudžiamoji byla Nr. 1-1425-1036/2018

                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30715-2018-0

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6

               VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

        N U O S P R E N D I S

                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2018 m. liepos 13 d.

              Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant M. M., vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui D. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

n u s t a t ė :

A. L. 2018-06-27, apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini),  pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t. y. A. L. kraujyje buvo nustatyta 2,48 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad susipyko su drauge, stresui nuraminti vartojo alkoholį. Tada nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę nusipirkti maisto. Ten dar išgėrė alaus. Grįžus namo iš išlipus iš automobilio jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažįsta. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutinka ir nori jo motina M. L. Jis gyvena su motina, jos klauso, ji daro teigiamą įtaką jo elgesiui. Jų tarpusavio ryšys yra labai artimas, jie nuolat bendrauja, kalba apie šį įvykį. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada daugiau nenusikalsti.

M. L. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis jos sūnus, jis yra labai geras, rūpestingas, alkoholio nevartoja. Sūnus labai išgyvena dėl šio įvykio. Supranta, kad jeigu teismas patenkins jos prašymą ir atleis kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, ji bus atsakinga už sūnaus elgesį. Nors sūnus jau suaugęs, jis jos klauso, atsižvelgia į jos pastabas, klausia gyvenimiškų patarimų. Ji turi vairuotojo pažymėjimą daugiau nei 10 metų, tačiau nei karto nėra bausta už KET pažeidimus.

Be kaltinamojo A. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytojas E. Č. parodė, jog 2018-06-27 patruliavo Vilniau raj., kartu su vyr. patruliu R. P. Apie 23:35 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo stoties link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Budėtojas pranešė, kad automobilio savininkas registruotas (duomenys neskelbtini). Atvykę 2018-06-27 apie 23:45 val. į (duomenys neskelbtini) namo pamatė juodos spalvos automobilį FORD GALAXY, kurį vairuotojas bandė priparkuoti automobilių stovėjimo aikštelėje. Privažiavus prie automobilio A. L., kuris vairavo  automobilį, jau buvo priparkavęs automobilį ir išlipęs iš jo. Priėję prie vairuotojo ir pradėjus bendrauti, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pateikė pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio liudininkas nustatė, kad automobilį vairavo A. L..  A. L. paaiškino, kad buvo Vilniuje, Dzūkų g. esančioje naktinėje parduotuvėje, kur išgėrė du litrus alaus, po to sėdo už vairo į savo automobilį  FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Patikrinus A. L. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje, paimtame 2018-06-28 00.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija - 2,48 promilės etilo alkoholio (b. l. 19).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. L. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonė būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. Č. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos M. L. laidavimą. A. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, žala dėl padarytos nusikalstamos veikos nepadaryta. Kaltinamasis praeityje  neteistas (b. l. 30). Nors kaltinamasis per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, savo elgesį vertino kritiškai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 31). Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis ne tik dirba (b. l. 32), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 49, 50), bet ir mokosi, siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą (b. l. 59), kad rodo jo norą būti naudingu visuomenei ir artimiesiems. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti A. L. pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad M. L. yra tinkama būti laiduotoju. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 36, 37). Teisiamojo posėdžio metu tiek A. L., tiek M. L. parodė, kad jie gyvena kartu, nuolat bendrauja, aptaria A. L. veiksmus. Gyvenimas viename būste ir nuolatinis tarpusavio bendravimas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad M. L. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (A. L., M. L. parodymai), jog M. L. turi taką A. L. elgesiui, jis ja pasitiki, įsiklauso į motinos nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. L. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, todėl M. L. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas A. L. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja M. L. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. L. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie M. L. asmenybę, tiek jos bei A. L., parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek  bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad M. L. turi galimybę daryti teigiamą įtaką A. L., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. L., nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą pagal laiduotojos M. L., laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Įvertinus jau aptartų aplinkybių visumą, taip pat duomenis apie laiduotojos M. L. gaunamas pajamas, darytina išvada, kad pagrindo ir būtinybės skirti laidavimą su užstatu nėra. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (2017-07-12 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-426-8436/2017; 2017-06-02 VAT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; 2017-06-30 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; 2017-06-16 VAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017 ir kt.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam A. L. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas apysunkis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, nusikalstama kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, anksčiau kaltinamasis nėra nei teistas nei baustas už veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, pats savo sąžiningais ir pilietiškais veiksmais prisidėjo prie greito ir objektyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. 

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju jau buvo minėta, kad kaltinamasis A. L., padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, dirba, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Jau buvo minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK  67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 30 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus.  

Procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė  - dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

                        Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,   422 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. L. (A. L.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos  M. L. laidavimą.

Nustatyti vienerių metų laiduotojo M. L. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. L. (A. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. L. (A. L.)  baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL, tai yra 1500 (tūkstančio penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

A. L. (A. L.) skirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. L. (A. L.) ir laiduotojai M. L. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                                                    Mindaugas Povilanskas