Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-129-497/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00061-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. (toliau ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas D. G. skundas ir pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir - Institucija) 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27828-2022, paskiriant D. G. už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio nusižengimą 550 eurų dydžio baudą, likusioje dalyje nutarimo nekeičiant.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                       Priimtų procesinių sprendimų esmė

1.       Institucijos 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimu D. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 493 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 1100 Eur dydžio bauda dėl to, kad ji 2022 m. spalio 6 d., 20.00 val., iškvietė policiją žinodama, kad pagalba yra nereikalinga.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi D. G. skundas tenkintas iš dalies. Institucijos 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimas pakeistas, D. G. už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskiriant 550 Eur baudą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į D. G. finansinę padėtį, tai, kad paskirtos nuobaudos dydis iš tiesų didelis, paskirtos nuobaudos dydis mažintinas iki 550 Eur.

II.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniu skundu D. G. prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, iškviesti ir apklausti teismo posėdyje I. M. ir R. K., išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) garso įrašą apie jos kreipimąsi ir jį ištirti, objektyviai ištirti jos pridedamą vaizdo medžiagą, pranešti apie bylos nagrinėjimą jai paskirtam atstovui advokatui A. Palamarčuk ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

3.1.       Pareiškėjos teigimu, įvertinus bylos medžiagą ir apylinkės teismo motyvus, darytina išvada, kad teismas galimai klaidingai interpretavo byloje nustatytus faktus, todėl padarė klaidingą išvadą. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Tokio pobūdžio bylose svarbu patikrinti ar asmuo, kvietęs pagalbą, suprato ir suvokė, kad tai daro nepagrįstai ir joks pavojus negresia. Šis nusižengimas padaromas tik tyčia, suprantant, kad pagalba nereikalinga.

3.2.       ANK 488 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Nagrinėjamu atveju I. M. triukšmingu lapų nupūtimo prietaisu po 19 valandos kėlė triukšmą bendro naudojimo namo kieme ir į jokias pastabas nereagavo. Priešingai, tyčia kėlė triukšmą, taip trukdydama pareiškėjai ir jos mažamečiui vaikui ilsėtis, tai darė demonstratyviai.

3.3.        Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad I. M. šiukšles (sodo, daržo, gėlių atliekas) perkelia į pareiškėjos kiemo pusę, taip įžeisdama savo veiksmais. Tai daroma nuolat, norint šiukšles sumesti į pareiškėjos kiemo pusę, kur šiukšlių nėra. Tokiais savo veiksmais I. M. pažeidė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. SIE-171 patvirtintų taisyklių (toliau – Švaros taisyklės) 40.41, 17.1.1 punktus, kas galimai užtraukia atsakomybę pagal ANK 366 straipsnį.

3.4.       Aukščiau paminėtų I. M. veiksmų pareiškėja pati sustabdyti ar nutraukti negalėjo, todėl kreipėsi į policiją pagalbos. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnio 7 punktu, policija užtikrina viešąją tvarką, 34 straipsnio 1 punktas numato policijos teisę nutraukti neteisėtus veiksmus. Pareiškėja pažymi pati negalėjusi įtikinti I. M. nutraukti šios neteisėtus veiksmus, todėl tikėdamasi policijos pagalbos, kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą. Pareiškėjos vertinimu, neteisinga bausti asmenį už kreipimąsi į valstybės institucijas siekiant nutraukti pažeidėjo neteisėtus veiksmus.

3.5.       Skunde nurodoma, kad byloje buvo iškraipytos faktinės aplinkybės. Iš bylos nepagrįstai pašalinta policijos dėvima kamera 6017 2022 m. spalio 6 d. filmuota medžiaga (15 fragmentų) bei 2022 m. spalio 7 d. policijos filmuota medžiaga (4 fragmentai). Tyčia iškarpytas I. M. pateiktas vaizdo įrašas, pašalinus vaizdus kaip I. M. pareiškėją stumdo, kurie I. M. yra nenaudingi. Taip pat iš bylos pašalintas pirmasis administracinio nusižengimo protokolas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes pasak policijos ji šaukė. Pareiškėjos vertinimu, policijos pareigūnai buvo nesąžiningi, nes dvi dienas jai tvirtino, kad surašė protokolą, kurio bauda 100-200 Eur. Skunde pažymima, kad visos nutarimuose ir tarnybiniame pranešime nurodytos kvietimo priežastys yra neteisingos. Ji kvietė policiją, nes lapai buvo supūsti prieš jos įėjimą, žemėmis ir purvu sugadintos avietės, I. M. pūtė atliekas ant jos kondicionieriaus bloko. Tokie I. M. veiksmai akivaizdžiai laikytini neteisėtais.

3.6.       Pareiškėjos teigimu, neteisingas tarnybinis pranešimas ir iškarpytas vaizdo įrašas negali būti įrodymais byloje. Policija tvirtino, kad kaimynė atliekas šlavė, nepūtė. Ji rodė savo telefone, kaip prieš jos įėjimą atsirado lapai, policijos įraše matyti, kas ir kaip ilgai šaukia ir neleidžia kalbėti. Pareiškėjai nebuvo leista kalbėti per kaimynės šaukimą. Pareiškimą ji bandė rašyti, tačiau dėl sukeltų neigiamų dalykų, parašė jį kitą dieną. Atkreipia dėmesį, kad policija blaškėsi surašant protokolus. Iš pradžių jai surašė protokolą dėl tariamo viešosios tvarkos pažeidimo, o ne dėl melagingo iškvietimo. Apylinkės teismas to nevertino.

3.7.       Pareiškėjo vertinimu, tyrėja, nagrinėjusi bylą, elgėsi neprofesionaliai ir nesąžiningai. Išjungė garsą, kad nenagrinėti patrulių filmuotos medžiagos, pareiškėjos pateiktą vaizdo įrašą paimti ir nagrinėti atsisakė, vietoje to siūlė pareiškėjai šiukšles supūsti atgal, pašaliniam asmeniui platino informaciją apie pareiškėją, telefonu su pareiškėja kalbėtis atsisakė, melavo, kad pareigūnai važiavo du kartus, nes ji skambino du kartus, taip pat melavo, kad kaimynė nenori pateikti įrašo, tvirtino, kad teisme pareiškėja nieko nelaimėsianti.

4.       Atsiliepime į skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė D. G., tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui buvo nežinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs, bei kurie leistų suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad I. M. pūtė nukritusius lapus bendrojo naudojimo kelyje, kai netrukus filmuodama jos veiksmus priėjo D. G.. I. M. toliau tęsė veiklą ir nekreipė dėmesio į D. G., todėl Institucijai nesuprantama, kokios pagalbos D. G. galėjo tikėtis iš specialiųjų tarnybų.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas

5.       ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta D. G. ginčija jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą ir prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

6.       Remiantis ANK 651 straipsnio 2 dalimi, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė.

7.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo apklausti I. M. ir R. K., išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašą apie jos kreipimąsi, tačiau jokių argumentų, kodėl reikėtų atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti minėtus veiksmus, nepateikia. Aukštesniojo teismo vertinimu, įvykio aplinkybės yra aiškios, skunde iš esmės nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog policijos pagalba D. G. nebuvo reikalinga, taigi iš esmės keliamas situacijos teisinio vertinimo klausimas, todėl skunde prašomų veiksmų atlikimas šiuo atveju laikytinas pertekliniu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl D. G. kaltės pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį

8.       ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

9.       Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl D. G. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

11.       Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėja tvirtino, kad policiją kvietė dėl to, jog I. M. pučia lapus ant jos kojų ir automobilio (b. l. 50). Skunde apylinkės teismui nurodė, kad kvietė policiją, nes I. M., ją gąsdindama, siekė supūsti sodo šiukšles prie pareiškėjos įėjimo į butą ir šiukšles supūtė (b. l. 1.). (Bylos medžiagoje nėra Bendrojo pagalbos centro BPC garso įrašo, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų, todėl tiesiogiai patikrinti, kokias konkrečiai aplinkybes D. G. nurodė, paskambinusi į BPC, nėra galimybės). Iš byloje esančio vaizdo įrašo (pavadinimu „video0222“) matyti, kad I. M. pučia nukritusius lapus, prie jos prieina D. G., kuri jėga bando atimti lapų pūstuvą, pastaroji bando jį patraukti, tačiau I. M. jo nepaleidžia. D. G. žodinio bylos nagrinėjimo metu Institucijoje nurodė, kad kiemas ir kelias yra bendro naudojimo. Bendru kiemu naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl tarp jos ir I. M. nuolat kyla nesutarimai. Tą vakarą pamačiusi kaip I. M. lapų pūstuvu pradėjo pūsti lapus link jos pusės, bandė užstoti kelią, kad link jos nepūstų lapų, tačiau kadangi kaimynė toliau pūtė, D. G. bandė iš jos rankų išplėšti pūstuvą. Supratusi, kad jos niekaip nesustabdys, iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 50). Remiantis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, atvykus pareigūnams, D. G. nurodė, kad kaimynė šluoja lapus į jos kiemo pusę (b. l. 59). Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2022_1006_195617_001 matyti, kad atvykus pareigūnams ir paklausus kas nutiko, D. G. paaiškina, jog „neįmanoma sustabdyti moters“. Aptarti duomenys patvirtina, kad D. G. subjektyviai I. M. veiksmus suvokė kaip neteisėtus ir bandė juos nutraukti, tačiau nepavykus pačiai to padaryti, iškvietė policijos pareigūnus. Šių duomenų kontekste D. G. veiksmus vertinti kaip sąmoningą melagingos informacijos pateikimą, t. y., kad ji, veikdama tyčia, be jokios rimtos priežasties, skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir iškvietė policiją, suvokdama, kad pateikta informacija yra melaginga ir jokia pagalba nereikalinga, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo. 

12.       Nors apylinkės teismas konstatavo, kad D. G. veiksmai nebuvo vienkartiniai, nes ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą net kelis kartus, žinant, kad pagalbos nereikia, tačiau šio teiginio jokiais duomenimis, motyvuojamojoje nutarties dalyje, nepagrindė. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad D. G. teismo posėdžio metu pripažino kvietusi policiją kelis kartus (4), tačiau iš posėdžio protokolo matyti, kad Institucijos atstovui užduodant klausimus, kodėl ji kvietė policijos pareigūnus kelis kartus (19.18 val. (du kartus), 19.19 val. 19.20 val.) ji nurodė tiek kartų neskambinusi, teigė, jog tuo metu laikiusi telefoną rankoje ir bandžiusi nusukti kaimynės pūstuvą, gal nusispaudė numeris (b. l. 92). Tai, kad ji nepripažino šios aplinkybės patvirtina ir minėto posėdžio garso įrašas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. posėdžio garso įrašo 00.23.00-00.23.40 val.), remiantis kuriuo D. G. teigė, kad pirmas skambutis buvo 18.31 val. nurodė, kad ji skambino du kartus, kas minutę neskambino. Kaip minėta, bylos medžiagoje nėra BPC garso įrašų, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, kurie leistų nustatyti D. G. skambučių BPC kiekį, laiką ir kvietimo priežastį. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų, kad D. G. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą keturis kartus, institucijos atstovo nurodytu metu. Todėl konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog D. G. keturis kartus (19.18 val. (du kartus), 19.19 val. 19.20 val.) skambino į Bendrąjį pagalbos centrą.

13.       Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime D. G. inkriminuotas nusižengimas nėra aprašytas. Nurodoma tik tai, kad ji iškvietė policiją, žinodama, kad pagalba nereikalinga, nors pasak D. G. ji skambino į BPC ir nurodė tokias aplinkybes, kurios jos subjektyviu įsitikinimu iš tiesų buvo, tai yra, jog kaimynė pūtė lapus jai ant kojų ir automobilio. Remiantis dėvima kamera užfiksuotais vaizdo įrašais, atvykę pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad I. M. tvarkydama lapus bendro naudojimo kieme, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl skundo argumentai, kad I. M. pažeidė Švaros taisykles, nepagrįsti. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog D. G. sąmoningai kvietė pareigūnus žinodama, kad pagalba nereikalinga, apie ką jau pasisakyta 11 punkte.

14.       Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016,). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.  Nagrinėjamu atveju, D. G. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, Institucijos 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama nutartis, kuria apylinkės teismas pakeitė šį Institucijos nutarimą, sumažindamas D. G. paskirtą baudą, panaikintini ir administracinio nusižengimo teisena D. G. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

15.       Remdamasis tuo, kad byla nutrauktina, aukštesnysis teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų susijusių su įrodymų kvestionavimu, policijos pareigūnų veiksmais surašant administracinio nusižengimo protokolą ir bylą tyrusios tyrėjais veiksmais, nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

D. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27828-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną D. G. pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas         Audrius Cininas