Baudžiamoji byla Nr. 1-141-791/2016

Proceso Nr. 1-03-2-00859-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.3.6.4

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 18 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant J. R. ir L. J.,

dalyvaujant prokurorei N. K.,

kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai R. V.,

nukentėjusiajam A. Ž.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

kaltinamasis R. J. 2015 m. spalio 24 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kuris pareiškė tuo, kad  nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą,  nukentėjusiajam  A. Ž. ranka suduodamas ne mažiau vieną kartą į kairę galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam  nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl veido sumušimo, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, ir tokiais  veiksmais demonstravo  nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

              Kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną apie 12 valandą atvažiavo pas motiną. Jis paliko automobilį aikštelės rezervuotoje vietoje. A. Ž. matė, kur jis stato automobilį. Maždaug po 15 minučių atvyko policijos pareigūnai. Visi kartu nuėjo į aikštelę. Prie namo tarp jo ir A. Ž. įvyko žodinis konfliktas. A. Ž. jį koliojo, sakė               „aš tave sutvarkysiu, ne tokius sutvarkiau“. Jam grasino. Jis įsėdo į pareigūnų automobilį, pareigūnai jam surašė protokolą dėl automobilio pastatymo rezervuotoje vietoje. Pareigūnams išvažiavus, jis sėdo į savo automobilį, norėdamas išvažiuoti. Jis pamatė, kad A. Ž. kolioja jo motiną, taip pat jam rodo špygas. Tuomet jis išlipo iš automobilio ir pribėgo prie suolelio, ant kurio sėdėjo A. Ž., norėdamas jį sudrausminti. Nukentėjusysis  stojosi nuo suoliuko. Jis išsigando, kad A. Ž. gali panaudoti fizinę jėgą, ir į jį ištiesė ranką, kad galėtų išlaikyti tarp jų atstumą, išvengiant galimo smurto. Motinai liepė eiti namo. Mamai galėjo atrodyti, kad jis papurtė nukentėjusįjį, tačiau ji buvo A. Ž. už nugaros, ir negalėjo visko matyti. Liudytojas V. šio įvykio negalėjo matyti, kadangi jis buvo už automobilio. Jis sėdo į automobilį, tuomet pribėgo V. ir griebė jį už rankos, o A. Ž. neleido jam išvairuoti automobilio. Jis smūgių A. Ž. nesudavė, taip pat neturėjo jokio kieto buko daikto, kuriuo būtų sužalojęs nukentėjusįjį. Aplinkui kitų žmonių nebuvo. Negirdėjo Š. šūksnių. Jis pats kreipėsi į policiją dėl šmeižto, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinio ieškinio nepripažįsta. J. negalėjo matyti, jos butas 5 aukšte, stogelis išeina į kraštus. Š. gal galėjo matyti, bet ne tai, ką pasakojo. Antstolis S. V. patvirtino, kad liudytojos įvykio negalėjo matyti. Antstoliui konstatuojant aplinkybes, liudytojų butuose nebuvo. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sakė, kad „pinigus man atneši“. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

              Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad įvykio dieną apie 12 val. atvažiavo kaltinamasis, savo automobilį pastatė rezervuotoje aikštelėje, neturėdamas leidimo, nors už kelių metrų buvo laisvos vietos. Tai buvo daroma, kad sukelti konfliktinę situaciją. Aikštelė rezervuota namo gyventojams, kurie yra susimokėję po 400 litų, kitą dalį yra sumokėjusi savivaldybė. Sumokėję mokestį gyventojai turi leidimus statyti mašinas. J. yra šio namo gyventoja, tačiau ji nėra sumokėjusi mokesčio. Aikštelėje pasatyti ženklai, kurie suderinti su savivaldybe, kelių policija. Aikštelėje yra 12 laisvų vietų svečiams. Kai J. paliko automobilį rezervuotoje aikštelėje, už kelių metrų buvo dvi laisvos vietos. Todėl jis iškvietė policiją. Atvažiavus pareigūnams, jis nurodė, kur yra automobilio savininkas. Policininkas nuėjo į butą ir pakvietė R. J.. Jam išėjus į lauką, R. J. pribėgo prie jo, jis tuo metu kalbėjo su kaimynėmis. Pribėgęs R. J. pradėjo jam kumščiais grasinti, „tu iškvietei policiją, tu atneši man pinigus dantyse ir už mane ir už brolio sūnų, kurį irgi nubaudė policininkai“. Po grasinimų jis nuėjo į policijos automobilį, ten jam surašė protokolą. Kai policija išvažiavo, jis vėl pradėjo grasinti, sakė, kad atvažiavę vyrai mane patvarkys, reikalavo, kad rytoj būtų pinigai, kuriuos sumokės už save ir už brolio sūnų. Jis nuėjo prie savo laiptinės ir atsisėdo ant suoliuko. Kaltinamasis automobiliu privažiavo prie laiptinės, išlipo, priėjo prie jo ir pradėjo jį daužyti. Viena ranka jam griebė už gerklės, ir kiek prisimena du kartus jam kirto per veidą. Jam trenkė į veido kairę pusę, negali pasakyti, kuria ranka buvo suduoti smūgiai. Kaip viskas baigėsi neatsimena, kadangi trumpam prarado sąmonę. Iš antros laiptinės antro aukšto J. Š. pradėjo rėkti. Matė pribėgantį R. V.. Jie šaukė, klausė, už ką jį taip daužai. Jis R. V. dėkingas, kad jį išgelbėjo. Įvykį matė iš gretimos laiptinės penkto aukšto O. J.. B. J. buvo už jo, už suoliuko, šaukė, keikėsi. Kai kurių aplinkybių gerai neprisimena. Po šio įvykio jam pasidarė bloga. R. V. jį palydėjo į namus. Po įvykio paskambino policijai, pranešė apie jo sumušimą. Į jo namus atvyko pareigūnai, jis sakė, kad pareiškimą parašys vėliau, ir kad pats nuvyks pas medikus. Jis išsikvietė taksi ir nuvyko į ligoninę, kur jam buvo atlikti tyrimai. Ligoninėje prabuvo apie 6 valandas. Iš ligoninės išvyko apie 20 val. Sekančią dieną, tai buvo sekmadienis, nuvyko į policiją, parašė pareiškimą. Civilinį ieškinį palaiko.

              Liudytojas K. D., policijos pareigūnas, parodė, kad budėtojų dalyje buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje rezervuotoje aikštelėje be leidimo pastatytas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą,  jų laukė namo bendrijos pirmininkas  Ž., kuris parodė automobilį, kuris buvo pastatytas aikštelės rezervuotoje vietoje. Dėl šio pažeidimo policija dažnai gauna pranešimus dėl pažeidimų. Pirmininkas nurodė automobilio savininką. Jis nuėjo į butą ir pakvietė automobilio savininką. Jiems išėjus į aikštelę, tarp kaltinamojo ir namo bendrijos pirmininko įvyko žodinis konfliktas. Kaltinamasis priekaištavo Ž., kad jis skundžia, o Ž. sakė, kad „gerai, kad tave nubaus“. Siekiant išvengti tolimesnio konflikto, kaltinamąjį pasisodino į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Tuo metu pirmininkas vaikščiojo aplink mašiną, todėl liepė jam pasitraukto tolyn nuo automobilio. Jonuškai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir  išvažiavo.  Ne už ilgo gavo pranešimą dėl Ž. sumušimo. Nuvyko pas Ž. į namus, jis pasakė, kad jį sumušė J., trenkė jam į galvą. Sumušimo žymių ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo, nematė būtinybės dėl neatidėliotinos medicininės pagalbos suteikimo. Paaiškino, kad nukentėjusysis gali parašyti pareiškimą policijai.

              Liudytoja V. L., policijos pareigūnė, parodė, kad įvykio dieną  pagal iškvietimą nuvyko į Naujojoje gatvėje esančią aikštelę dėl rezervuotoje vietoje pastatyto automobilio. Kolega nuėjo į namą ir pakvietė automobilio savininką. Jiems išėjus į lauką, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Abu buvo įpykę. Kaltinamasis įsėdo į jų tarnybinį automobilį. Dėl pažeidimo jam buvo rašomas protokolas. Nukentėjusysis priėjo prie automobilio, pro pravirą langą vyko apsižodžiavimas. Nukentėjusiojo prašė pasitraukti, kad netrukdytų jiems dirbti, tačiau jis nelabai klausė.  Vienu metu buvo priėjusi kaltinamojo motina, bet J. prašė jos eiti atgal. Kiek prisimena, kad kažkas praėjo vedžiodamas šunį. Surašius protokolą, jie išvažiavo. Maždaug po pusvalandžio gavo pranešimą, kad nukentėjusiajam buvo suduota. Nuvyko pas nukentėjusįjį į butą. Jokių žymių ant jo veido nebuvo pastebėta. Jis pareiškimo nerašė, sakė, kad pats kreipsis pas medikus.

              Liudytoja J. Š. parodė, kad jis yra gyvena (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, jos butas antrame aukšte. Įvykio dieną ji lauke išgirdo triukšmą, atidarė langą. Pamatė, kad R. J. bėga į trečią laiptinę. Prie trečios laiptinės ant suoliuko sėdėjo A. Ž.. R. J. pribėgo prie A. Ž. ir nukentėjusiajam sudavė. Gerai, kad A. Ž. sėdėjo viduryje suoliuko. Jis pasviro, jam nukrito kepurė. Ji pradėjo šaukti „kas čia darosi, jei turit problemų, reikia spręsti žodžiais, o ne kumščiais“.  Po laiptinės stogeliu dar buvo R. J. mama. Ji laikė popierius. Tuo metu rėkdamas atbėgo R.. R. rėkė, ji uždarė langą ir daugiau nežiūrėjo. Dėl įvykio ji susinervino, verkė.  Ją sujaudino kaltinamojo toks elgesys. Po įvykio nukentėjusiojo nematė. Vėliau nukentėjusysis skundėsi, kad skauda galvą, blogai jaučiasi. Pas juos konfliktai kyla dėl automobilių statymo rezervuotoje aikštelėje. Ji su vyru už automobilio statymą yra sumokėjusi 400 litų.              

              Liudytoja O. J. parodė, kad ji gyvena ketvirtoje laiptinėje, penktame aukšte. Įvykio dieną pro virtuvės langą  matė, kad aikštelėje stovėjo J. automobilis. J. iš policijos pareigūno automobilio šaukė ant A. Ž. „vagis, aferistas, tu man dantyse pinigus atneši“. Nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko prie trečios laiptinės. Matė, kaip kaltinamasis išlipo iš savo automobilio, pribėgo prie sėdinčio nukentėjusiojo ir  ranka trenkė nukentėjusiajam per galvą. A. Ž. pasviro, tačiau nenugriuvo. R. J. motina stovėjo prie laiptinės. Po įvykio kaltinamasis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. R. V. bėgo link namo. Daugiau pašalinių žmonių nematė. Ji uždarė langą ir daugiau nežiūrėjo. Buvo išsigandusi. Ji suolelį, ant kurio sėdėjo A. Ž., matė iš šono, iš dešinės pusės.

              Liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dieną į aikštelę atvažiavo kaltinamasis. Pastatė automobilį prie trečios laiptinės rezervuotoje vietoje. A. Ž. sėdėjo ant suoliuko. Turbūt A. Ž. papriekaištavo, kad automobilį pastatė rezervuotoje vietoje. Kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo, jam du kartus kirto per veidą. Matė, kaip kaltinamasis užsimojo. A. Ž. pasviro. Jis pribėgo prie kaltinamojo, griebė jam už rankos ir taip jį sulaikė, kad daugiau nemuštų. Kaltinamasis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nukentėjusysis dar pasėdėjo ant suoliuko, sakė, kad jam negera, ji nukentėjusįjį  parvedė į namus. A. Ž. iškvietė policiją.  Tuo metu sužalojimų nesimatė. Kitą dieną taip pat sužalojimų nesimatė.

              B. A. J., parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Su nukentėjusiuoju nebendrauja, nesikalba. Jis nubaudė jos anūką, sūnų. Įvykio dieną jos sūnui buvo iškviesta policija. Ji nuėjo į aikštelę. A. Ž. sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės. Sūnui išvažinėjant iš aikštelės, A. Ž. pradėjo rodyti špygas. Toks elgesys įžeidė jos sūnų, jam  užvirė kraujas, jis supyko. Jis iššoko iš mašinos, ėjo į A. Ž., į jį tiesė ranką, o A. Ž. tiesė ranką į jos sūnų, įvyko rankų kivirčas. Ji išsigando, negali pasakyti, ar buvo įvykęs fizinis kontaktas. Jie nesimušė, gal sūnus pasiekė nukentėjusiojo petį.  Už kaklo A. Ž. negriebė. Gal kiek jį papurtė.

              Iš liudytojos B. A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 30), kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, matyti, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad ji gyvena  bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas ją svečiuose apsilanko jos sūnus R. J.. Rezervuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje ji vietos išsipirkusi neturi. 2015-10-24 pas ją atvažiavo sūnus, kur jis pastatė automobilį ji nežino. Pas ją buvo apie 15 minučių. Jau norėjo važiuoti kai prie durų sutiko policijos pareigūnus. Jis nuėjo pas juos į automobilį. Ji pasiėmė Alytaus miesto  savivaldybės pranešimą dėl svečio kortelės išdavimo ir nuėjo į apačią.  A. Ž. atėjo prie III laiptinės, ji buvo šalia. R. sėdo į automobilį ir ketino važiuoti, tuomet A. Ž. jam parodė špygą. Tuomet R. išlipo iš automobilio, priėjo prie A. Ž. ir suėmė jam už kaklo, bei užsimojo, tačiau ji suriko ir jis tada A. Ž. tik pakratė. Smūgių nesudavė, nors moterys sakė, kad sudavė. Tuomet priėjo R. V. ir bandė griebti jos sūnui už rankos, bet ji pasakė jam ką čia jis daro, tuomet jis nieko nedarė. Jos sūnus R. sėdo į automobilį ir išvažiavo.

              Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-24 19.55 val. policijos komisariate iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad kreipėsi A. Ž., kurį 2015-10-24 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) namo sumušė R. J.. Nustatytas galvos ir veido sumušimas, suteikus med. pagalbą išleistas į namus (b.l. 16).

              Iš protokolo - pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. 2015-10-25 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2015-10-24 apie 12.00 val.  atvykęs pas gyventoją B. J. sūnus pasistatė automobilį rezervuotoje automobilių aikštelės vietoje, tuomet jis paskambino BPC telefonu ir paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai. Išvykus pareigūnams jam sėdint prie laiptinės pribėgo R. J. ir jam sugriebė už gerklės, bei smogė  du kartus į kairę galvos ir veido pusę. Tuomet jį gynė (duomenys neskelbtini) namo gyventojas R. V. (b. 1. 17-18)

              Iš 2015-10-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados  Nr. G 1096/15 (06) matyti, kad A. Ž. nustatytas sužalojimas -   veido sumušimas, poodinė kraujosruva kairio skruosto  srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad A. Ž. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo apžiūrėtas 2015-10-24 17.05 val. (b.l. 38).

              Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Nukentėjusysis parodė vietą prie trečios laiptinės namo (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį suoliuką, ant kurio sėdėjo tuo metu, kai buvo sumuštas, vietą, kur įvyko konfliktas,  Protokole nurodyta, kad nukentėjusysis parodė, kad sėdėjo ant medinio suoliuko, kai R. J. pribėgęs prie jo sudavė smūgį dešine renka nukentėjusiajam į kairės pusės galvos sritį (b.l. 54-60).

              Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad konstatuota aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės suoliukas yra su stogeliu. Stogelis neleidžia iš aukščiau esančių butų langų matyti po stogeliu esantį vaizdą (b.l. 141-145).

              Iš  2015-11-20 nutarimo matyti, kad policijos pareigūnas atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal  R. J. pareiškimą (b.l. 149-150).             

              Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nurodydamas, kad smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Parodė, kad jam išvažiuojant iš aikštelės, A. Ž. sėdėdamas ant suoliuko,  koliojo jo motiną, rodė špygas. Tuomet jis išlipo iš automobilio ir pribėgo prie suolelio, ant kurio sėdėjo A. Ž., norėdamas jį sudrausminti. Tuo metu nukentėjusysis  stojosi nuo suoliuko. Kaltinamasis  išsigando, kad A. Ž. gali panaudoti fizinę jėgą, ir į jį ištiesė savo ranką, kad galėtų išlaikyti tarp jų atstumą, išvengiant galimo smurto. Tačiau tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytų įrodymų visumai ir vertinamos kaip gynybinė pozicija. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad  2015-10-24 apie 13 val. tarp kaltinamojo R. J. ir A. Ž. įvyko konfliktas dėl automobilio pastatymo rezervuotoje aikštelės stovėjimo vietoje. Nustatyta, kad už šį pažeidimą R. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kad abu asmenys buvo nusiteikę priešiškai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai K. D. ir  V. L.. Nukentėjusysis parodė, kad policijos pareigūnams išvykus, kaltinamasis sėdo į automobilį ir išvažinėjo iš aikštelės. Jis tuo metu sėdėjo prie namo trečios laiptinės, ant suoliuko. Kaltinamojo motina stovėjo netoliese. Tuomet kaltinamasis sustojo, išlipo iš automobilio, pribėgo prie nukentėjusiojo, sugriebė jam už gerklės ir sudavė du kartus į galvos kairę sritį. Po suduotų smūgių jis apsvaigo ir visų aplinkybių gerai nurodyti negali. Nukentėjusiojo parodymus dėl smurto panaudojimo patvirtina teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai  J. Š., O. J., R. V., iš dalies ir liudytoja B. J.. Liudytojos J. Š. ir O. J. parodė, kad jos per buto langus matė aikštelėje vykusį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Jos matė, kad tarp šių asmenų vyko žodinis konfliktas dėl rezervuotos stovėjimo vietos aikštelėje ir dėl sumokėtų pinigų. O. J. girdėjo, kad R. J. pasakė A. Ž., kad „pinigus jis atneš dantyse“. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis tokius žodžius sakė. Taip pat J. Š. ir O. J. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis iššoko iš automobilio, pribėgo prie sėdinčio nukentėjusiojo ir sudavė jam smūgius į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis pasviro į šoną. Matė, kad R. V. sulaikė kaltinamąjį. Liudytoja B. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad jos sūnus R. J. išlipo iš automobilio, priėjo prie A. Ž., suėmė jam už kaklo ir užsimojo, jai surikus, jis tik A. Ž. pakratė. Smūgių nesudavė. Tuomet priėjo R. V. ir bandė jos sūnui griebti už rankos (b.l. 30). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. parodė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu parodymų pilnai netvirtina, netvirtina, tos aplinkybės, kad R. J. nukentėjusiajam griebė už kaklo.  Parodė, kad įvyko rankų kivirčas, nurodė, kad sūnus galėjo kažkiek papurtyti nukentėjusįjį. Jos sūnų įžeidė nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Liudytojas R. V. parodė, kad jis lauke vedžiojo šunį. Matė, kaip R. J. priėjo prie sėdinčio nukentėjusiojo, užsimojo ir  sudavė jam smūgius. Tuomet jis griebė R. J. už rankos ir tokiu būdu jį sulaikė nuo kitų smūgių. Teismas nesivadovauja antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 141-145), kadangi nustatyta, kad antstolis, konstatuodamas faktinę aplinkybę, šį faktą atliko toje vietoje, kur sėdėjo nukentėjusysis A. Ž., o ne iš liudytojų  J. Š. ir O. J. butų, kurios įvykį stebėjo pro atidarytus langus, todėl šis įrodymas nelaikytinas objektyviu. Įvertinus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. J. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Teismas, įvertinęs  nukentėjusiojo parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jo parodymus parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 54-59), kuriuose parodė, kad R. J. pribėgęs prie jo sudavė smūgį dešine ranka nukentėjusiajam į kairės pusės galvos sritį, taip pat specialisto išvadą, todėl teismas tikslina faktines aplinkybes ir iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad R. J. griebė nukentėjusiajam už kaklo, taip pat tikslina suduotų smūgių skaičių, nurodant, kad R. J. nukentėjusiajam A. Ž. sudavė ne mažiau vieną smūgį ranka į kairę galvos ir veido sritis. Fizinio smurto panaudojimo faktą ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada (b.l. 38). Joje nurodyta, kad A. Ž. nustatyta  veido sumušimas, poodinė kraujosruva kairio skruosto  srityje, kuris galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad A. Ž. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo apžiūrėtas 2015-10-24 17.05 val., tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimo aplinkybių laiko, taip pat dėl kreipimosi į medicinos įstaigą.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą.

Kaltinamojo gynėja nurodė, kad nebuvo sukelti padariniai – visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymas.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į formuojamą praktiką, sprendžia, kad BK 284 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas, ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje, kad BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi (LAT nutartys Nr. 2K-652/2007. 2K-386/2013). Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus R. J. atliko viešoje vietoje. Dėl to ginčas nekyla. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl automobilio statymo rezervuotoje automobilių statymo aikštelėje. Kaltinamojo motina B. J., kurią įvykio dieną lankė R. J., neturi stovėjimo vietos rezervuotoje aikštelėje. Kad nukentėjusiojo A. Ž. ir kaltinamojo R. J. šeimos santykiai yra priešiški patvirtina liudytojos B. J. parodymai, kad pagal analogišką A. Ž. skundą anksčiau buvo nubaustas R. J. anūkas, o dabar – sūnus. Kaltinamasis patvirtino, kad ginčo objektas – nesumokėti pinigai už aikštelės rezervavimą. Kaltinamasis patvirtino, kad konflikto metu sakė nukentėjusiajam, kad jis pinigus turės jam atnešti. Todėl įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šis konfliktas kilo iš asmeninių paskatų. Tačiau atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015). Įvertinus visus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad savo asmeninių santykių aiškinimuisi šiuo atveju buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta, ir dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Liudytoja  J. Š. parodė, kad kilo didelis triukšmas, pati bandė visus raminti, sakė, kad tokiu būdu (smurtu) negalima spręsti tarpusavio problemų. Dėl šio įvykio ji susinervino, verkė, pergyveno dėl kaltinamojo netinkamo elgesio. Liudytoja O. J. patvirtino, kad dėl įvykio ji išsigando. Laikytina, kad šių liudytojų poilsis ir ramybė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta. Liudytojas R. V., turintis sveikatos problemų, turėjo sureaguoti į kaltinamojo smurtą, dėl ko patyrė jaudulį. Nors kaltinamojo veiksmai dėl smurto vartojimo truko pakankamai trumpą laiko tarpą, tačiau teismas įvertina tai, kad konfliktas prasidėjo anksčiau, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, konfliktas iš pradžių vyko žodine forma,  ir tęsėsi iki to laiko, kai buvo atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį, įvykęs smurtas buvo viso konflikto pasekmė. Todėl laikytina, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko tam tikrą laiko tarpą, kurį stebėjo pašaliniai asmenys. Įvertinus visus duomenis, nustatyta, kad R. J. panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. Ž., dėl ko viešoje vietoje buvo kilusi sumaištis ir dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys ir taip buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Kaltinamasis panaudodamas smurtą viešoje vietoje, nesiskaitė su elementariomis moralės normomis, pasielgė ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles. Tokie R. J. padaryti veiksmai pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Viešąją tvarką kaltinamasis  pažeidė įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį, nepagarbos demonstravimu kitiems įvykio vietoje buvusiems  asmenims.

Daiktinių įrodymų nėra

              Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo jam padarytą 3000 eurų neturtinę žalą (b.l. 51).   Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d.  nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą. LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, kitų kaimynų akivaizdoje. Tačiau teismas įvertina ir paties nukentėjusiojo A. Ž. provokuojantį elgesį. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį, tęsdamas žodinį konfliktą, tai patvirtina policijos pareigūnai K. D. ir V. L., kurie nurodė, kad nukentėjusysis  vaikščiojo apie policijos pareigūnų automobilį ir žodžiais provokavo kaltinamąjį. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dalyje dėl  neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Teismas, atsižvelgiamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais,  daro išvadą, kad 200 Eur neturtinės žalos dydis atitinka įstatymų reikalavimus bei nepažeidžia teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Bylinėjimosi išlaidos

              Nukentėjusysis prašo priteisti 200 eurų advokato išlaidoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas. Nukentėjusiojo patirtas 200 eurų bylinėjimo išlaidas patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b.l. 151), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

              Bausmės skyrimo pagrindai

              Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, tokią išvadą teismas daro įvertinęs  liudytojų policijos pareigūnų K. D. ir  V. L. bei liudytojos B. J. parodymus dėl nukentėjusiojo elgesio viso konflikto metu. Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad kaltinamojo nustatytas neteisėtas elgesys yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl jam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, ir jos dydis nustatytinas artimas minimaliam dydžiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  297 str., 303-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio  įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės darbuotojui.

Kardomąją priemonę -  rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš R. J. nukentėjusiajam A. Ž. 200 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 200 eurų advokato išlaidoms apmokėti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

          Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                        Vilma Dapkevičienė