Administracinė byla Nr. A-1049-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01341-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 1 502,23 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-16665191-14 (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, jog jis 2014 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,91 promilės girtumo laipsnis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį. Pažymėjo, jog viso vykusio proceso metu pareiškėjas savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. po pietų turėjo numatytą susitikimą su plastikinius langus gaminančios įmonės atstovu. Minėtos dienos rytą pareiškėjas, žinodamas, kad artimiausias kelias valandas nereikės vairuoti, pusryčiaudamas bei gerdamas rytinę kavą išgėrė du stikliukus po 50 g 37,5 proc. stiprumo „Sobieski“ spanguolių degtinės. Tuo metu netikėtai paskambino plastikinius langus gaminančios įmonės atstovas ir nurodė, kad jis turi išvykti į kitą objektą, todėl susitikti gali per artimiausias 15 minučių arba vakare. Pareiškėjui vakare jau reikėjo būti Vilniuje ir jis jautėsi visiškai blaivus, todėl susitarė su įmonės atstovu susitikti už 15 minučių. Važiuodamas iš kiemo, garsiniu signalu pasisveikino su kaimynu, tuo atkreipdamas policijos pareigūnų dėmesį. Pareiškėjas buvo sustabdytas. Nuo paskutinės taurelės suvartojimo iki sustabdymo buvo praėję ne daugiau nei 10 minučių, todėl galbūt jautėsi alkoholio kvapas. Pareigūnė paprašė pateikti dokumentus ir praeiti iki tarnybinio automobilio. Tuo metu, būdamas šoko būsenos, pareiškėjas ieškodamas rankinėje vairuotojo pažymėjimo, kita ranka užčiuopė automobilyje buvusių kvepalų testerio buteliuką ir kelis kartus pasipurškė ant drabužių bei į burną. Tuo metu pareiškėjas nesuvokė, kad visų kvepalų pagrindas yra alkoholis, dėl ko alkotesteris parodė 1,91 promilės girtumo laipsnį. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo vairavimo ir buvo pradėtas pildyti Protokolas. Pareigūnei pradėjus pildyti protokolą, pareiškėjas prisipažino, jog automobilyje, kol pareigūnė buvo nuėjusi, pasipurškė rankinėje turėtais kvepalais, ir paprašė leisti atlikti pakartotinį neblaivumo testą. Buvo paaiškinta, jog antrą kartą pūsti negalima, tačiau pareiškėjas turi teisę per valandą nuo alkotesterio pūtimo priduoti sveikatos įstaigoje kraują ir savo poziciją išreikšti teisme. Po Protokolo surašymo pareiškėjas taksi automobiliu nuvyko atlikti neblaivumo testą į gydymo įstaigą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kraujyje alkoholio nerasta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pareiškėjo teigimu, dėl nepagrįstai surašyto Protokolo jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 1 502,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir kuri turi būti atlyginta. Nurodė, kad nei ATPK, nei kitos teisės normos nenumato galimybės patirtų išlaidų atlyginimo, kuomet yra panaikinamas neteisėtas nutarimas. Nagrinėjamu atveju dėl policijos pareigūnų netinkamai atliktų pareigų pareiškėjas patyrė nuostolius bei turtinius praradimus. Paaiškino, kad jokio pažeidimo neatliko, todėl vertino, kad Protokolas buvo surašytas nepagrįstai. Pareiškėjo įsitikinimu, surašant Protokolą buvo ypatingai daug prieštaringų aplinkybių – nustačius 1,91 promilės girtumo laipsnį pareiškėjas elgėsi adekvačiai, informavo, jog prisipurškė kvepalų į burną, pačios pareigūnės paaiškinimais vairavimas įtarimų nekėlė, o patikrai buvo sustabdytas dėl panaudoto garsinio signalo. Pareiškėjo teigimu, netinkamai atliktas policijos pareigūnų pareigas įrodo ir tai, kad liudydama teisme pareigūnė išreiškė nuomonę, kad galimi neatitikimai buvo pareiškėjo problemos, nes papildomų veiksmų imamasi tik ypatingais atvejais. Pareiškėjas kėlė abejones ir dėl alkotesterio ataskaitos parodymų, nes matyti, jog iš viso su šiuo prietaisu buvo atlikti 3060 testų ir jo patikrinimas turėtų būti paskutinis, tačiau matyti, jog atspausdintam patikrinimui suteiktas 3056 numeris. Taip pat matyti, jog protokolas buvo surašytas anksčiau nei atliktas patikrinimas alkotesteriu. Pažymėjo, kad pareigūnai nesilaikė teismų praktikoje, teisės aktuose bei alkotesterio techniniuose paaiškinimuose, nurodymuose formuluojamo reikalavimo, kad ką tik išgėrusio asmens testavimą galima pradėti tik praėjus 15–20 minučių nuo alkoholio vartojimo. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai privalėjo pasidomėti ir įspėti pareiškėją apie tai, kad jei jis vartojo alkoholį ir iki tikrinimo nėra praėję 15 minučių, parodymai gali būti iškraipyti. Nurodė, kad pareigūnai neįvykdė pareigų, nustatytų ATPK 280 straipsnio 4 punkte bei 284 straipsnyje, t. y. nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Veiklos instrukcija) 49 punkte nustatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), Protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti patikrinta pagal galimybes. Pareigūnai pasielgė nerūpestingai ir atmestinai – skubotai surašė protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui.
3. Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK nuostatų, kuriomis yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra priteisiamos asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos. Aiškinant minėtą teisės normą, galima daryti išvadą, jog asmenims yra užkertama teisė į teisminę gynybą, nes iš asmens yra atimama teisė į patirtos materialinės žalos atlyginimą, kas iš esmės yra konstitucinis principas. Toks ribojimas prieštarauja teisinės valstybės principui.
4. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad, surašant Protokolą, pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojų ir kitų asmenų blaivumą, vadovaujasi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), pabrėždama, kad policijos pareigūnai minėtų taisyklių nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad vienas iš policijos veiklos uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūnas turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui transporto priemonės vairuoti bei pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar toksinių medžiagų (19 straipsnio 5 punktas). Atkreipė dėmesį, kad pareigūnai laikėsi Taisyklių patvirtintų nuostatų, kad jei asmuo nesutinka su nustatytais rezultatais, jis gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Atsakovo atstovo teigimu, Protokolas surašytas pagrįstai, nes sustabdžius pareiškėją nuo jo sklido alkoholio kvapas; patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas 1,91 promilių girtumo laipsnis; pareiškėjas nurodė, jog apie 9 val. vartojo alkoholį; tik po to, kai buvo atliktas jo patikrinimas alkotesteriu, paaiškino, jog prieš patikrinimą purškėsi kvepalais ant drabužių ir į burną; surašant Protokolą su girtumu sutiko; pareigūnams nenurodė aplinkybės, kad jo panaudoti kvepalai turi didelę alkoholio koncentraciją; teisės aktais pakartotinis patikrinimas alkotesteriu nenustatytas; policijos pareigūnai išaiškino, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais pareiškėjas gali priduoti kraują tyrimui sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovo atstovo manymu, nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnė turėjo teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos antrojo būrio pareigūnė pareiškėjui surašė Protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo Automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Klaipėdos AVPK pareigūnė I. J. 2014 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu R. V. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui sustabdė Automobilį, kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo pareiškėjas. Tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl nuspręsta vairuotojui patikrinti blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 vairuotojui buvo nustatytas vidutinis 1,91 promilės girtumas. Su girtumo nustatymo parodymais pareiškėjas sutiko. Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, surašytas Protokolas, sulaikytas vairuotojo pažymėjimas. Transporto priemonė buvo perduota V. M.; teisės ir pareigos, nustatytos ATPK 272 straipsnyje, išaiškintos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Klaipėdos AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 5 straipsnyje nustatyti policijos uždaviniai, iš kurių vienas – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos policijos pareigūnų bendrosios teisės – tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtariant, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti.
11. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis buvo sustabdytas ne dėl to, jog jo vairavimas kėlė įtarimų, tačiau dėl to, kad pasisveikindamas su kaimynu jis panaudojo garsinį signalą, laikė teisiškai nereikšmingais. Teismas rašytine bylos medžiaga ir pareigūnės duotais paaiškinimais teismo posėdyje nustatė, jog pareiškėjo automobilis buvo sustabdytas, nes vairuotojo veiksmai sukėlė įtarimų (panaudotas garso signalas). Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę pareigūnams sustabdyti transporto priemonę kilus įtarimui, jog vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų. Tai, kad pareiškėjo vairavimas nekėlė pareigūnams įtarimų, nereiškia, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės sustabdyti pareiškėjo automobilio patikrai, galbūt įtardami atlikus kitą teisės pažeidimą. Teismas nustatė ir tai, kad sustabdžius pareiškėją, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl pareigūnė nusprendė patikrinti pareiškėjo blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 pareiškėjui nustatytas 1,91 promilės girtumas. Teismas vadovavosi Veiklos instrukcijos 47, 49 punktais ir nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byloje esanti rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnė laikėsi nustatytos tvarkos ir minėtų teisės aktų nuostatų nepažeidė. O pareiškėjo argumentai, jog policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, skubotai surašė protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui, vertintini kaip nepagrįsti. Teismas vadovavosi Taisyklių 29 punktu ir nurodė, kad iš liudytojos I. J. parodymų, duotų Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu, matyti, jog nustačius girtumo laipsnį, pareiškėjas pasakė, jog ryte išgėrė alkoholio, tačiau tiek įpūsti negalėjo. Paaiškino, kad prieš tikrinimą jis įsipurškė kvepalų į burną, tačiau antrą kartą pūsti pareiškėjas neprašė. Pareigūnė paaiškino pareiškėjui, jog jis gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo.
12. Teismas su pareiškėjo argumentais, kad Protokolas buvo surašytas anksčiau nei nustatytas galbūt padarytas pažeidimas, nesutiko ir nurodė, jog iš Protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotas pažeidimo laikas – 10.15 val. ir bylos nagrinėjimo laikas Vilniaus miesto apylinkės teisme 9.00 val., paties Protokolo surašymo laikas nėra nurodytas.
13. Teismas, pasisakydamas dėl alkotesterio ataskaitos parodymų, pažymėjo, kad pareiškėjo pastebėjimai, jog iš viso su šiuo prietaisu buvo atlikti 3060 testų ir jo patikrinimas turėtų būti paskutinis, tačiau matyti, jog atspausdintam patikrinimui suteiktas 3056 numeris, nelaikytini tiksliais. Teismo teigimu, iš pateiktos ataskaitos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog prietaisu buvo atlikti 3060 testų. Teismo vertinimu, atskaitoje yra pateikiama, ne kiek testų jau buvo atlikta, o galimybė tiek jų atlikti. Teismas sutiko su pareiškėjo pastebėjimu, kad pareigūnai privalėjo pasidomėti ir įspėti pareiškėją apie tai, jog jei jis vartojo alkoholį ir iki tikrinimo nėra praėję 15 minučių, parodymai gali būti iškraipyti, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu vertinti ir paties pareiškėjo veiksmus – prieš tikrinimą kvėpinosi ir purškė kvepalų į burną. Taigi, net policijos pareigūnams pasidomėjus, ar pareiškėjas artimiausias 15 minučių nevartojo alkoholio, situacija iš esmės nepasikeistų, nes pats pareiškėjas siekė, jog nebūtų juntamas alkoholio kvapas ir tik po nustatyto girtumo pareiškė, jog vartojo alkoholį, prieš tikrinimą pasipurškė kvepalais. Teismui pateikti įrodymai liudija, jog Protokolas buvo surašytas esant šioms aplinkybėms: Automobilis buvo sustabdytas dėl ne pagal paskirtį panaudoto garsinio signalo; tikrinant dokumentus nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas; atlikus vairuotojo patikrinimą buvo nustatytas 1,91 promilės girtumas; pareiškėjas paaiškino, kad ryte vartojo alkoholį; po atlikto patikrinimo pareiškėjas nurodė, kad prieš patikrą ant drabužių ir į burną pasipurškė kvepalų; surašant Protokolą su nustatytu pažeidimu sutiko. Teismas, įvertinęs pirminių faktinių duomenų analizę, priėjo išvadą, kad policijos pareigūnė, įvertinusi susidariusią situaciją, surašydama Protokolą už tai, jog pareiškėjas vairavo Automobilį neblaivus ir galbūt pažeidė Kelių eismo taisykles ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ATP bylą, nutraukė bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei priimdamas nutarimą jokių neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, policijos pareigūnų, surašiusių Protokolą, veiksmų nekonstatavo. Teismo vertinimu, administracinėje byloje pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nenustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl teismas konstatavo neteisėtų veiksmų nebuvimą. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai veikė teisėtai bei pagrįstai, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Klaipėdos AVPK) veiksmuose civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
14. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK normų, kuriomis nėra numatytas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas sprendžia civilinės atsakomybės klausimus, todėl neturi teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, nes minėtos nuostatos šioje byloje nėra taikomos.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir išspręsti ginčo klausimą iš esmės, t. y. priteisti pareiškėjui patirtą turtinę žalą, t. y. 1 502,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi pažeidėjas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimą. Tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėją (ATPK 272 str.). Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). Nei ATPK, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme.
15.2. Policijos pareigūnų, kurie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, veiksmai yra laikomi neteisėtais. Nagrinėjamu atveju dėl policijos pareigūnų netinkamai (nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų) atliktų pareigų pareiškėjui kilo nuostoliai bei turtiniai praradimai. Šiuo atveju policijos pareigūnai nenustatė tikrųjų faktinių aplinkybių, todėl tinkamai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, o tai iš esmės yra laikoma neteisėtu, nerūpestingu bei aplaidžiu neveikimu. Šiuo atveju policijos pareigūnai privalėjo įsitikinti, kad praėjo daugiau kaip 15 min. nuo alkoholio vartojimo taip siekiant, kad būtų atliktas tikslus faktinių aplinkybių vertinimas bei atliktas teisėtas neblaivumo nustatymo testas. Netinkamai (neteisėtai) atliktas policijos pareigūnų pareigas įrodo ir tai, kad liudydama teisme policijos pareigūnė išreiškė nuomonę, kad galimi neatitikimai buvo pareiškėjo problemos, nes ji papildomų veiksmų imasi tik ypatingais atvejais. Dėl tokių veiksmų šiuo atveju pareiškėjas privalo savo nekaltumą įrodinėti teisme, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas.
15.3. Teismas pateikė iš esmės klaidingą išvadą dėl alkotesterio ataskaitos, kurią paneigia bylos objektyvūs duomenys. Teigiama, kad ataskaitoje yra nurodyta kiek galima atlikti testų (3060), o ne kiek buvo atlikta testų. Tokie teismo teiginiai yra iš esmės klaidingi bei prieštaraujantys surinktų įrodymų visumai. Šiuo atveju akcentuojama, jog teismui pateiktoje alkotesterio ataskaitoje nurodyta, jog iš viso su šiuo prietaisu buvo atlikti 3060 testai ir jo patikrinimas turėtų būti paskutinis, tačiau ataskaitoje atspausdintam patikrinimui suteiktas 3056 numeris. Iš šių pateiktų duomenų yra akivaizdžiai matyti, kad tokia teismo išvada yra ne tik, kad nepagrįsta, tačiau ir klaidinga. Be to, nors pareiškėjas ir buvo pakviestas ateiti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pusiaukelėje jį pasitiko policijos pareigūnė, kuri padavė jam alkotesterį su jau pridėtu antgaliu. Taigi antgalis buvo išimtas iš permetinės pakuotės pareiškėjui nematant, todėl neaišku, ar jis nebuvo naudotas anksčiau.
15.4. Svarbu ir tai, kad neteisėtus policijos pareigūno veiksmus patvirtina ir tai, jog neblaivumo testo atlikimo metu policijos pareigūnai nesilaikė teismų praktikoje ir norminiuose teisės aktuose bei alkotesterio techniniuose paaiškinimuose ir nurodymuose formuluojamo reikalavimo, kad ką tik išgėrusio asmens testavimą galima pradėti tik praėjus 15-20 min. nuo alkoholio vartojimo. Pareigūnai privalo prieš atlikdami neblaivumo testą išsiaiškinti visas aplinkybės, t. y. ar asmuo minėtame laiko tarpe prieš patikrinimą nevartojo alkoholio. Šiuo atveju pareiškėjas numatytame 15 min. laikotarpyje prieš neblaivumo nustatymo testą buvo vartojęs labai nedidelį kiekį alkoholio ir prieš išlipdamas iš transporto priemonės bei atlikdamas neblaivumo testą buvo pasipurškęs didelės etilo alkoholio koncentracijos kvepalų sau į burną. Policijos pareigūnai, kuriems einant bei atliekant savo pareigas yra keliami atitinkami rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, privalėjo pasidomėti ir perspėti pareiškėją apie tokį poveikį jo neblaivumo testui, tačiau šio reikalavimo jie nesilaikė, taip iškraipydami atlikto testo rezultatus ir jų patikimumą.
15.5. Policijos pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų ATPK 280 straipsnio 4 punkte ir 284 straipsnyje, t. y. nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, reikalingus visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Juo labiau, kad neatlikus išsamaus tyrimo, buvo akivaizdu, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo daug esminių prieštaravimų ir buvo galima spręsti, kad jis galbūt surašomas neteisėtai ir nesant pažeidimo sudėties, todėl policijos pareigūnų veiksmai yra laikomi aplaidžiais, kurie tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo patirtai žalai.
15.6. ATPK 248, 257 straipsnių reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
15.7. Vadovaujantis teismų formuojama praktika bei Konstitucija, valstybė konstituciniu lygmeniu yra įpareigota atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas, t. y. proporcingai atlyginti patirtus praradimus tiek materialinius, tiek ir moralinius nuostolius. Neatlyginus pareiškėjo pagrįstai ir teisėtai įrodytų bylinėjimosi išlaidų iš esmės bus pažeisti tiek teisingumo, tiek ir protingumo principai bei teisė į gynybą.
16. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, reikiamai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas S. J. kildina iš neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos (DNR ekspertizės atlikimo išlaidos ir advokato paslaugos).
19. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, nes nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47, 49 punktų, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 29 punkto, ATPK 257 straipsnio nuostatas, ATP byloje esančią rašytinę bylos medžiagą, sprendime konstatavo, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai tinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, ir nepripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo skundo argumentų, jog pareiškėjui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, netinkamai vertino pareiškėjo patirtą turtinę žalą. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmais (šių veiksmų pripažinimu teisėtais).
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos antrojo būrio pareigūnė pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairavo automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,91 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Klaipėdos AVPK pareigūnė I. J. 2014 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu R. V. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį „Jaguar X-Type“, kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo pareiškėjas. Tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl nuspręsta vairuotojui patikrinti blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 vairuotojui buvo nustatytas vidutinis 1,91 promilės girtumas. Su girtumo nustatymo parodymais pareiškėjas sutiko. Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paimtas vairuotojo pažymėjimas. Transporto priemonė buvo perduota V. M.; teisės ir pareigos, nustatytos ATPK 272 straipsnyje, išaiškintos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarimu pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir jam buvo paskirta 579 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, konstatavęs, kad nagrinėjamoje ATP byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248, 257 ir 284 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsnyje yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016; 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).
25. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
26. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
27. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
28. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018).
29. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ATPK nuostatų pažeidimu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, ar ne.
30. Tam, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai – pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažinti neteisėtais veiksmais, yra būtina atlikti faktinių aptariamų protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju, numatyto ATPK 126 str. 4 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai; ar juose buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).
31. Iš paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukta, įvertinus ATP byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, įvertinus papildomai pateiktus įrodymus (specialistų ir ekspertų išvadas). Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatytas Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtas veikimas ar neveikimas renkant pirminius įrodymus, iškeliant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo bylą ir vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas tiriant pažeidimą. Pasisakant dėl nagrinėjamos situacijos, svarbu pažymėti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nustačius šias aplinkybes: pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dėl ne pagal paskirtį panaudoto garsinio signalo; tikrinant dokumentus nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas; atlikus vairuotojo patikrinimą buvo nustatytas 1,91 promilės girtumas; pareiškėjas paaiškino, kad ryte vartojo alkoholį; po atlikto patikrinimo pareiškėjas nurodė, kad prieš patikrą ant drabužių ir į burną pasipurškė kvepalų; surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjas su nustatytu pažeidimu sutiko. Taigi paminėtas pareiškėjo elgesys bei paminėti faktiniai duomenys, sudaro pagrindą konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas turint pakankamą pagrindą spręsti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą.
32. Šios aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą atitiko bendruosius ATPK reikalavimus, nustatytus tokio pobūdžio bylų tyrimams. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais bei teisingais. Pažymėtina, kad kiekvieno teisinio santykio, faktinių aplinkybių aspektu, ištyrimas bei nustatymas yra apsprendžiamas įrodymų pakankamumo kriterijumi, nes tirtinų ir nustatytinų aplinkybių kiekį bei apimtį apsprendžia konkretaus įvykio pobūdis bei su jo padarymu susijusios aplinkybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias dar galėjo bei turėjo ištirti ir nustatyti Klaipėdos AVPK pareigūnai, negali būti pripažįstamos būtinomis, administraciniam teisės pažeidimui, kurio padarymu buvo kaltinamas pareiškėjas, kvalifikuoti.
33. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias protokolo surašymą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, negalima sutikti su pareiškėju, kad administracinio teisės pažeidimo, kuriuo buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, buvo surašytas neteisėtai ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
35. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė