Administracinė byla Nr. eA-1332-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07197-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 27.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai „Ekspertai.eu“ dėl neteisėtos veiklos nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – ir pareiškėjas, Komisija) pateikė teismui prašymą, prašydamas nutraukti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekspertai.eu“ (toliau – ir atsakovas) valdomo YouTube kanalo „ekspertai.eu“, kuriame neteisėtai teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, veiklą.
2. Komisija paaiškino, kad ji 2022 m. spalio 6–7 d. atliko stebėseną ir nustatė, kad naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma YouTube kanale „ekspertai.eu“ Lietuvos Respublikos vartotojams yra teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos nepranešus apie tai Komisijai, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Stebėsenos metu buvo nustatyta, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformoje YouTube kanalo „ekspertai.eu“ (https://www.youtube.com/c/ekspertaiTV) pagrindinė veikla – programų žiūrėjimo paslauga, kurioje audiovizualinis turinys vartotojui teikiamas be registracijos, bet su galimybe prenumeruoti kanalą ir gauti informaciją apie naujausią turinį. YouTube kanale „ekspertai.eu“ programų rodymas yra esminis minėto subjekto teikiamos paslaugos elementas, t. y. programų žiūrėjimas yra pagrindinė galima gauti nauda užsiprenumeravus minėto subjekto teikiamą turinį. Platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ yra užtikrintas siūlomų teikti programų matomumas – skiltyje „Vaizdo įrašai“ yra pateiktas siūlomų programų sąrašas su galimybe vartotojui išsirinkti norimą programą, taip pat platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ tam tikros programos, atsižvelgiant į jų turinio tematiką, yra sugrupuotos ir pateiktos atskiruose kataloguose.
3. Komisija pastebėjo, kad VšĮ „Ekspertai.eu“ valdo ne tik dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanalą „ekspertai.eu“, bet ir interneto svetainę www.ekspertai.eu, taip pat susirašinėjimo programėlės Telegram kanalą ekspertai.eu. Remiantis platformos YouTube kanalui „ekspertai.eu“ priklausančioje oficialioje interneto svetainėje ekspertai.eu pateikta informacija, platformoje YouTube esantis kanalas „ekspertai.eu“ priklauso VšĮ „Ekspertai.eu“; įmonės kodas 302622915; adresas: I. Kanto al. 3–103, 06216 Vilnius; el. p. info@ekspertai.eu.
4. Komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-42 buvo patvirtintos Gairės dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų (toliau – ir Gairės), kurios nustato tam tikrus požymius, kuriems esant, asmenys, keliantys turinį į dalijimosi vaizdo medžiagą platformą (YouTube, Facebook, TikTok ir kt.), galėtų būti laikomi užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais. Nagrinėjamu atveju atsakovas, valdantis YouTube kanalą „ekspertai.eu“, atitinka Gairių 11 punkte nustatytus esminius požymius: VšĮ „Ekspertai.eu“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, interneto svetainėje ekspertai.eu nurodoma, kad „norėdami paaukoti ekspertai.eu veiklai, pinigus galite pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) Šiaulių banke. Taip pat galite paremti portalo ekspertai.eu veiklą skirdami 1,2 procento savo pajamų mokesčio VšĮ „Ekspertai.eu“; VšĮ „Ekspertai.eu“ teikia programas, kaip jos suprantamos Įstatymo 2 straipsnio 40 dalies prasme; atsakovo pagrindinė paskirtis yra teikti programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais; VšĮ „Ekspertai.eu“ teikiamų programų atžvilgiu turi redakcinę atsakomybę; atsakovas programas siūlo žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal siūlomą katalogą, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 2 straipsnio 73 dalį; VšĮ „Ekspertai.eu“ tikslinė auditorija yra plačioji visuomenės dalis ir jai daromas akivaizdus poveikis. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija darė išvadą, kad VšĮ „Ekspertai.eu“ dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir turi apie tokios veiklos pradžią informuoti Komisiją.
5. Komisija 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. S-478 „Dėl užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 8 d. Raštas) kreipėsi į VšĮ „Ekspertai.eu“, prašydama iki 2022 m. lapkričio 22 d. pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią, tačiau atsakovas tokio pranešimo Komisijai nepateikė, todėl tokia veikla Įstatymo prasme laikoma neteisėta ir Komisija turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios veiklos nutraukimo.
6. Komisija savo prašymą grindė Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu, 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 20 dalimi.
7. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad VšĮ „Ekspertai.eu“ interneto svetainėje www.ekspertai.eu yra nurodyta, finansų įstaigos negali teikti paslaugų VšĮ „Ekspertai.eu“, nes „ekspertai.eu“ siejami su tarptautinio terorizmo rėmimu ir pinigų plovimu; kt.
8. Atsakovas VšĮ „Ekspertai.eu“ atsiliepimo į Komisijos prašymą nepateikė.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – nutraukė atsakovo VšĮ „Ekspertai.eu“ valdomo YouTube kanalo „ekspertai.eu“, kuriame neteisėtai teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, veiklą.
10. Byloje buvo nustatyta, kad:
10.1. Komisija 2022 m. spalio 6–7 d. atliko stebėseną, kurios objektas – platformos YouTube kanalas „ekspertai.eu“. Komisijos 2022 m. spalio 28 d. stebėsenos akte Nr. ST-109 (toliau – ir Stebėsenos aktas) užfiksuotos šios stebėsenos metu nustatytos aplinkybės: 1) platformoje YouTube kanalo „ekspertai.eu“ (https://www.youtube.com/c/ekspertaiTV) pagrindinė veikla – programų žiūrėjimo paslauga, kurioje audiovizualinis turinys vartotojui teikiamas be registracijos, bet su galimybe prenumeruoti kanalą ir gauti informaciją apie naujausią turinį; platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ programų rodymas yra esminis minėto subjekto teikiamos paslaugos elementas, t. y. programų žiūrėjimas yra pagrindinė galima gauti nauda užsiprenumeravus minėto subjekto teikiamą turinį; 2) platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ yra užtikrintas siūlomų teikti programų matomumas – skiltyje „Vaizdo įrašai“ yra pateiktas siūlomų programų sąrašas su galimybe vartotojui išsirinkti norimą programą, taip pat platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ tam tikros programos, atsižvelgiant į jų turinio tematiką, yra sugrupuotos ir pateiktos atskiruose kataloguose; 3) platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ yra teikiamos nelinijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, t. y. vartotojas pagal siūlomą vaizdo įrašų sąrašą turi galimybę pats pasirinkti norimą programą bei jos žiūrėjimo laiką; 4) remiantis platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ pateikta informacija, minėtas kanalas buvo sukurtas 2013 metais ir turi 16,1 tūkst. prenumeratorių; 5) remiantis platformos YouTube kanalui „ekspertai.eu“ priklausančioje oficialioje interneto svetainėje ekspertai.eu pateikta informacija, platformoje YouTube esantis kanalas „ekspertai.eu“ priklauso VšĮ „Ekspertai.eu“, įmonės kodas 302622915, adresas: I. Kanto al. 3–103, 06216 Vilnius; el. p. info@ekspertai.eu.
10.2. Stebėsenos metu atlikus platformos YouTube kanalo „ekspertai.eu“ tyrimą nustatyta, kad naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma šiame kanale Lietuvos Respublikos vartotojams teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, todėl, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo apie tai pranešti Komisijai, o paslaugas šie asmenys gali teikti kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei pranešimo pateikimo Komisijai diena. Stebėsenos akte pažymėta, kad joks asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 patvirtintose Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) nustatyta tvarka nėra pateikęs Komisijai pranešimo apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“.
10.3. Komisija 2022 m. lapkričio 8 d. Raštu kreipėsi į VšĮ „Ekspertai.eu“, prašydama iki 2022 m. lapkričio 22 d. pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią, užpildant Komisijos 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. KS-167 patvirtinto Informacijos apie veiklą teikimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 priedą. Prie minėto rašto buvo pridėta Stebėsenos akto kopija.
10.4. VšĮ „Ekspertai.eu“ Komisijai pranešimo apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią nepateikė.
11. Teismas vadovavosi Visuomenės informavimo įstatyme, Licencijavimo taisyklėse, Apraše bei Gairėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje įtvirtinta, kad programa – tai savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir (arba) judančių vaizdų visuma, sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai nuo jo trukmės (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.). To paties straipsnio 73 dalis nustato, kad užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – tai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą. Buvo pažymėta, jog tam tikrus požymius, kuriems esant, asmenys, keliantys turinį į dalijimosi vaizdo medžiagą platformą laikomi užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais, nustato Gairės.
12. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas, valdantis YouTube kanalą „ekspertai.eu“, atitinka Gairių 11 punkte nustatytus esminius požymius: vykdo ūkinę komercinę veiklą, nes interneto svetainėje ekspertai.eu (skiltyje Redakcija) siūlo paaukoti ekspertai.eu veiklai, pinigus pervedant į akcinėje bendrovėje Šiaulių banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą, taip pat skirti 1,2 proc. savo pajamų mokesčio VšĮ „Ekspertai.eu“; VšĮ „Ekspertai.eu“ teikia programas, kaip jos suprantamos Įstatymo 2 straipsnio 40 dalies prasme; atsakovo pagrindinė paskirtis yra teikti programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais; VšĮ „Ekspertai.eu“ teikiamų programų atžvilgiu turi redakcinę atsakomybę; atsakovas programas siūlo žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal siūlomą katalogą, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 2 straipsnio 73 dalį; VšĮ „Ekspertai.eu“ tikslinė auditorija yra plačioji visuomenės dalis ir jai daromas akivaizdus poveikis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad VšĮ „Ekspertai.eu“ dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas.
13. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, be kita ko, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams prieš pradedant šią veiklą Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalį nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas šie asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena.
14. Vadovaudamasis Licencijavimo taisyklėmis, teismas nurodė, jog pagal šių taisyklių 57.5 papunktį Komisijai privaloma pranešti apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos vartotojams; Licencijavimo taisyklių 57.1 punkte įtvirtinta, kad apie dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimą Komisijai pranešama Apraše nustatyta tvarka, o 58 punkte – kad Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ar užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas leidžiama tik taisyklėse nustatyta tvarka pranešus apie tai Komisijai.
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad Apraše nustatyta pranešimų apie nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklos, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklos pradžią teikimo Komisijai tvarka. Šio aprašo 6 priedas nustato pranešimo apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklos pradžią formą.
16. Teismo vertinimu, paminėtas teisinis reguliavimas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste suponavo išvadą, kad VšĮ „Ekspertai.eu“ dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“ teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir turi apie tokios veiklos pradžią informuoti Komisiją. Remdamasis Stebėsenos aktu, teismas pabrėžė, kad joks asmuo Taisyklėse nustatyta tvarka nėra pateikęs Komisijai pranešimo apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą platformos YouTube kanale „ekspertai.eu“. Buvo nustatyta, kad atsakovas atsiliepimo į Komisijos prašymą nepateikė, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų įvykdęs Komisijos 2022 m. lapkričio 8 d. Rašte nustatytą įpareigojimą iki 2022 m. lapkričio 22 d. pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią.
17. Teismas vadovavosi Įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu, to paties straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta Komisijos teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitos nurodytos veiklos nutraukimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas VšĮ „Ekspertai.eu“ vykdo neteisėtą užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nepranešęs apie tai Komisijai, todėl Komisija turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios veiklos nutraukimo.
18. Atsižvelgęs į Įstatymo 48 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, į išdėstytus argumentus, įvertinęs Komisijos prašyme nurodytas aplinkybes, kurios patvirtintos prie prašymo pateiktais dokumentais, teismas darė išvadą, kad prašymas yra pagrįstas, todėl atsakovo valdomo YouTube kanalo „ekspertai.eu“, kuriame neteisėtai teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, veikla nutrauktina.
III.
19. Atsakovas VšĮ „Ekspertai.eu“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą, bylą nutraukti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas, kadangi Įstatyme nustatyta, jog paslauga turi būti mokama, teikiama už atlyginimą, Šiuo atveju Google bendrovei priklausanti platforma YouTube yra Jungtinių Amerikos Valstijų nemokama vaizdo įrašų peržiūros platforma. Atsakovo paskyra nepatenka į Komisijos kompetencijos ribas, kadangi paskyroje vaizdo įrašai neparduodami – jie yra nemokami, todėl jų kėlimas į YouTube nėra paslauga, teikiama už atlyginimą, savanoriškos aukos taip pat negali būti laikomos atlyginimu.
21. Atsakovas įsitikinęs, kad Komisija vadovaujasi ne įstatymu, o siekia nubausti atsakovą už valdžios kritiką. Komisija jau buvo informuota apie daugybę kanalų internete, kuriuose parduodama pornografinio turinio informacija (atsakovas pateikia įrodymus), prašyta imtis veiksmų – reikalauti licencijų ir uždrausti šiuos kanalus, tačiau Komisija jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovo vertinimu, Komisija reikalauja uždrausti nemokamą žmogaus teisių ir valdžios kritikos kanalą, tačiau nesidomi mokamais internetiniais kanalais, kurie neturi licencijos, parduoda įrašus Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriuose rodomas pornografinio pobūdžio turinys.
22. Atsakovas tvirtina, kad Visuomenės informavimo įstatymas negali būti taikomas, kadangi ginčo paskyros turinys nėra skirtas Lietuvos gyventojams, o paskyra nėra valdoma iš Lietuvos teritorijos. Atsakovo teigimu, turinys skirtas kitų šalių gyventojams.
23. Atsakovas taip pat nurodo, jog VšĮ „Ekspertai.eu“ ginčo paskyra nepriklauso, atsakovas nėra jos savininkas. Tai, kad tvirtinama priešingai, nereiškia, kad paskyra tikrai priklauso atsakovui. Atsakovui priklauso tik ta internetinė svetainė ar kanalas, kurias jis pripažįsta kaip savo, tačiau šiuo atveju atsakovas nepripažįsta, kad YouTube kanalas jiems priklauso. Ginčo paskyra niekada nebuvo atsakovo turto balanse.
24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis gavo šaukimą į teismo posėdį jau po posėdžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesudaręs galimybės atsakovui pasisakyti. Teismo dokumentus, kuriuose nurodyta atsiliepimą pateikti iki 2022 m. gruodžio 8 d., atsakovas gavo 2022 m. gruodžio 21 d., taigi objektyviai teismo nurodymo negalėjo įvykdyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymo nutraukti atsakovo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ valdomo YouTube kanalo „ekspertai.eu“, kuriame neteisėtai teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, veiklą, pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Komisijos prašymas pagrįstas, jį tenkino – nutraukė VšĮ „Ekspertai.eu“ valdomo YouTube kanalo „ekspertai.eu“, kuriame neteisėtai teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, veiklą.
27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad jis šaukimą į teismo posėdį gavo jau po posėdžio, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, kadangi teismo dokumentus, kuriuose nurodyta atsiliepimą pateikti iki 2022 m. gruodžio 8 d., atsakovas gavo 2022 m. gruodžio 21 d.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (7 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atliko laiką ir vietą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1025-261/2018).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 39594/98)). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 37259/04)). Proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 18990/91)). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko, įskaitant) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-756/2020).
31. ABTĮ 72 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (1 d.). Jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos (2 d.). Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę (3 d.).
32. ABTĮ 74 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šaukimas pristatomas paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo (1 d.). Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai (4 d.). Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (5 d.). Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui (6 d.).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 77 straipsnio, reguliuojančio sąlygas teismo posėdžiui pradėti ir teismo posėdžio vietą, 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).
34. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagal Komisijos prašymą atsakovui išnagrinėjo 2022 m. gruodžio 20 d. rašytinio proceso tvarka ir 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2022 m. gruodžio 22 d. (11 val. 45 min.).
35. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi priėmė Komisijos prašymą, įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. gruodžio 8 d. pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, išsiuntė prašymo kopiją atsakovui ir įpareigojo iki 2022 m. gruodžio 8 d. pateikti atsiliepimą į prašymą, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Minėta nutartimi ginčo šalys buvo informuotos, kad preliminariai byla teismo posėdyje bus nagrinėjama 2022 m. gruodžio 20 d. 11 val. Pirmosios instancijos teismas, 2022 m. lapkričio 24 d. gavęs Komisijos nuomonę, kad ji neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytine tvarka, 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi, be kita ko, siūlė teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 20 d. 11 val.; minėtą dieną byla buvo paskirta nagrinėti.
36. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas, be kitų dokumentų, pateikė AB „Lietuvos paštas“ siuntos kelionės detalią informaciją, iš kurios matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. išsiųsta registruota siunta RS233240931LT (komentare nurodyta eI2-9854-598/2022, t. y. pirmosios instancijos teismo bylos numeris) atsakovui buvo įteikta tik 2022 m. gruodžio 21 d. Iš bylos duomenų matyti, kad apie 2022 m. gruodžio 20 d. bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ginčo šalys (t. y. nekviečiant jų į teismo posėdį) buvo informuojamos 2022 m. gruodžio 14 d. pranešimu, kuris atsakovui buvo siunčiamas adresu I. Kanto al. 3-103, Vilnius. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio pranešimo atsakovui įteikimą, taip pat kaip ir nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas gavo teismo siųstus procesinius dokumentus ir 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį iki paskirto teismo posėdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismas ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar įteikti (kada įteikti) atsakovui siųsti procesiniai dokumentai, ar atsakovas tinkamai informuotas apie nurodytus atlikti procesinius veiksmus ir paskirtą teismo posėdį, ar yra visos prielaidos skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komijai neprieštaravus dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apeliantas teigia, kad jis pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausytas.
38. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Bet kuriuo atveju šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020).
40. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad teismui nesiėmus priemonių įsitikinti, ar atsakovui buvo įteikti visi jam byloje siųsti procesiniai dokumentai, konstatuotina, kad atsakovui faktiškai nebuvo sudaryta reali galimybė išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir teismo nustatytu terminu pateikti prieštaravimą dėl tokio bylos nagrinėjimo.
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2530-662/2020 ir kt.)
42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto teiginiais ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais (ABTĮ 142 str. 3 d.), kad jis iki teismo posėdžio negavo teismo procesinių dokumentų, nežinojo apie paskirto posėdžio laiką ir vietą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui apie teismo posėdį tinkamai nepranešė, jam siųstų teismo procesinių dokumentų, teismo šaukimo (pranešimo) neįteikė, dėl ko nesudarė sąlygų teismo posėdžiui pradėti ir bylą išnagrinėti, byla be teisėto pagrindo buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-185-525/2023).
43. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
44. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismui būtų tikslinga imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, kad iš bylos medžiagos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje būtų pašalinta atsakovo procesiniame dokumente, paduotame pirmosios instancijos teismui (Nr. IAP-14/2023), esanti vaizdinė medžiaga.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis