Baudžiamoji byla Nr. 2K-31/2011

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                               1.2.14.7.1; 2.2.1.3; 2.2.1.6; 2.1.15.5

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 8 d.

Vilnius

 

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Upė“ (toliau – DNSB ,,Upė“) turto iššvaistymo, pervedant pagal teismo sprendimą iš G. K. A. J. priteistą turtinę ir neturtinę žalą iš bendrijos lėšų) laisvės atėmimu trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei 184 straipsnio 1 dalį (dėl kito DNSB „Upė“ turto iššvaistymo) išteisinta nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Pagal prokuroro civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą iš nuteistosios G. K. DNSB „Upė“ naudai priteista 2020 Lt, o ieškinio dalis dėl 23 354,58 Lt atmesta.

          Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutartis, kuria pagal prokuroro apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas. G. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei 184 straipsnio 1 dalį (dėl kito DNSB ,,Upė“ turto iššvaistymo) išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. DNSB „Upė“ 23 354,58 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista, nuteistosios G. K. apeliacinis skundas atmestas.

          Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

         

n u s t a t ė :

         

          G. K. nuteista už tai, kad, būdama DNSB „Upė“, esančios ,,duomenys neskelbtini“, valdybos pirmininkė, einamų pareigų pagrindu turėdama galimybę disponuoti bendrijos turtu, iš bendrijos sąskaitos banke paėmė 2020 Lt ir 2007 m. birželio 13 d. paštu pervedė A. J. kaip iš G. K. A. J. teismo priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip iššvaistydama jai patikėtą svetimą turtą.

          Kasaciniu skundu nuteistoji G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos apeliacinis skundas, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta kalta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl DNSB „Upė“ turto iššvaistymo, pervedant iš bendrijos lėšų 2020 Lt už iš G. K. teismo sprendimu priteistą A. J. turtinę ir neturtinę žalą), o šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinį ieškinį dėl 2020 Lt palikti nenagrinėtą.

          Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

          Kasatorė nesutinka su teismų išvadomis, kad yra iššvaisčiusi bendrijos lėšas. G. K. mano, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo konstatavo, jog ji negalėjo šių lėšų pervesti A. J.. Pasak kasatorės, darydama mokėjimo pavedimą, ji buvo įsitikinusi, kad jokių įstatymų ir teisės aktų nepažeidė, nes baudžiamoje byloje esantys bendrijos visuotinių narių susirinkimo protokolai patvirtina, kad bendrija sutiko jai kompensuoti įvairias išlaidas, susijusias su jos vykdoma veikla, pvz., telefoninius pokalbius ir kita. Be gaunamo atlygio už valdybos pirmininkės darbą, G. K. taip pat turėjo teisę į įvairių išlaidų kompensavimą, kurias patyrė vykdydama savo darbines pareigas. Pinigų sumą – 2020 Lt, kuriuos jai teismai priteisė kaip žalos atlyginimą A. J., kasatorė vertina, kaip būtinas išlaidas, susijusias su jos vykdoma veikla, nes konfliktas su A. J. įvyko pirmininkei G. K. vykdant savo darbines pareigas ir atstovaujant DNSB „Upė“ interesams, kai A. J. trukdė šalinti įvykusį gedimą.

          Kasatorė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad tokiems veiksmams atlikti ji privalėjo turėti išankstinį DNSB „Upė“ visuotinio narių susirinkimo pritarimą, nes Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas imperatyviai nereglamentuoja ir nenumato, jog, norint disponuoti bendrijos lėšomis, visais atvejais būtinas išankstinis daugiabučio namo gyventojų pritarimas.

          Pasak kasatorės, ji pateikė 2009 metų lapkričio 20 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame bendrijos nariai jai jokių priekaištų ir pretenzijų dėl 2020 Lt nepareiškė ir patvirtino, kad visas piniginių lėšų panaudojimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi bendriją sudaro 162 nariai, todėl natūralu, kad dalis bendrijos narių turi savo nuomonę ir jie gali nesutikti su bendrijos valdymo organų sprendimais, jiems prieštarauti ir kad visada bus nepatenkintų daugiabučio namo bendrijos valdymo organų veikla, tačiau sprendimai daugiabučio namo savininkų bendrijoje priimami balsų dauguma ir šiuo atveju mažuma bendrijos narių turi vykdyti daugumos narių priimtus nutarimus (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnis). Kasatorės manymu, ji neturėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl tos priežasties, kad yra nuomonių skirtumai tarp pačių bendrijos narių. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalis numato, kad ginčus dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos galimai bendrijai padarė valdymo organai, sprendžia teismas. Paprastai tokie ginčai yra sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, klausimas pritarti ar nepritarti bendrijos piniginių lėšų panaudojimui yra civilinio pobūdžio, todėl, kasatorės manymu, be pagrindo jos veiksmai buvo įvertinti kaip nusikalstama veika, nes šiuo atveju, vykstant ginčui tarp bendrijos narių, klausimai dėl žalos atlyginimo bendrijai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Aukščiausias bendrijos valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas – G. K. jokių pretenzijų nereiškė, todėl, nesant jokios padarytos žalos juridiniam asmeniui, civilinis ieškinys dėl 2020 Lt turėjo būti atmestas.

          Kasatorė nurodo, kad baudžiamojoje byloje taip pat buvo konstatuota, jog revizijos komisija nerado jokių pažeidimų pervedant 2020 Lt A. J.. Šios išlaidos yra susijusios su G. K. tiesioginių valdybos pirmininkės pareigų atlikimu, todėl jokios žalos bendrijai ji nepadariusi. Tokią pat išvadą padarė ir nepriklausomas auditorius, kurio pastabos buvo pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

          Kasatorė pabrėžia, kad byloje yra prokuroro pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes G. K. buvo pareikšti kaltinimai ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, o pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnį nėra. Pradedant ikiteisminį tyrimą tiek dėl BK 183 straipsnio 1 dalies, tiek dėl BK 184 straipsnio 1 dalies, turi būti prokuroro reikalavimas, nes pagrindą atlikti ikiteisminį tyrimą suteikia būtent nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad byloje esanti prokurorės rezoliucija dėl ikiteisminio tyrimo gali būti prilyginta prokuroro reikalavimui. Su tokia teismo nuomone kasatorė nesutinka ir teigia, kad, nesant nukentėjusiojo asmens, jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo, ji negalėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

         Kasatorė pažymi, kad baudžiamoje byloje civilinį ieškinį pareiškė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pavaduotojas. G. K. įsitikinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo prokuroro pavaduotojui, ginant viešąjį interesą, atstovauti privačiam juridiniam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartyje nurodoma, kad prokuroras gynė interesus asmens, kuris negali pats savęs apsiginti. Su tokia išvada nuteistoji nesutinka, nes Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnis suteikia teisę bendrijos nariams, kurie nesutinka su bendrijos valdymo organų priimamais sprendimais, sušaukti neeilinį susirinkimą, kurio metu galima išspręsti klausimą dėl bendrijos valdymo organų pakeitimo.

          Be to, bylos nagrinėjimo metu į bylą nebuvo įtrauktas juridinis asmuo – DNSB „Upė“ kaip civilinis ieškovas, nors bylos nagrinėjimo metu G. K. gynėjas į tai raštu atkreipė dėmesį. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra privatus juridinis asmuo, kuris turi valdymo organus – visuotinį narių susirinkimą, valdybą, o savo veiklą organizuoja ir sprendžia, vadovaudamasis valdymo organų sprendimais, todėl šio asmens neįtraukimas į bylą laikytinas procesiniu pažeidimu, nes teismas dalį civilinio ieškinio tenkino būtent DNSB „Upė“ naudai.

          Atsiliepimu į nuteistosios G. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jos kasacinį skundą atmesti.

          Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei įrodymus, o išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino tinkamai, savo sprendimuose išdėstė motyvuotas išvadas tiek dėl nustatytų įvykio aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo, todėl nuteistoji pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio l dalyje. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams, bendru šalių susitarimu. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo Nr. 1-798 (2000 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir DNSB „Upė“ įstatų 45.6 punktą, bendrijos lėšas naudoja ir jos sąskaitas bankuose tvarko tik bendrijos valdyba pagal bendrijos susirinkimo sprendimus. Taigi darytina išvada, kad bendrijos valdybos pirmininkas negali pats vienvaldiškai spręsti bendrijos lėšų panaudojimo klausimų.

          Pasak prokuroro, iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarties matyti, kad G. K. buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir iš jos nukentėjusiajai A. J. priteista atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šios žalos (priteistos pinigų sumos) atlyginimas yra nuteistosios asmeninė prievolė, kurią ji turėjo įvykdyti panaudodama savo, o ne bendrijos lėšas, nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos padarymo metu ji, G. K., vykdė bendrijos valdybos pirmininkės funkcijas. Teismo priteista iš nuteistosios nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimui piniginė suma negali būti laikoma susijusia su kasatorės vykdyta bendrijos valdybos pirmininkės veikla.

          Prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog G. K. DNSB „Upė“ lėšas panaudojo (pervedė A. J. 2020 Lt) neturėdama išankstinio teisės aktų tvarka nustatyto bendrijos valdybos pritarimo. Ir byloje esantys dokumentai, ir nuteistosios parodymai teisiamajame posėdyje patvirtina, kad valdybos posėdyje buvo kalbėta apie žalos atlyginimą A. J., tačiau sprendimas leisti G. K. panaudoti bendrijos lėšas šiam tikslui nepriimtas. Prokuroras pabrėžia, kad kasaciniame skunde minimas 2008 m. gegužės 27 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriame valdybos pirmininkė atsiskaitinėjo už ataskaitiniu laikotarpiu atliktus darbus, vyko jau po to, kai G. K. buvo pervedusi bendrijos lėšas A. J.. Be to, šiame susirinkime taip pat nebuvo priimtas sprendimas dėl tokio G. K. vienašališko veiksmo. Ta aplinkybė, kad bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu G. K. nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, o revizijos komisija nenustatė pažeidimų, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

          Atsiliepime nurodoma, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kasatorės veika tinkamai kvalifikuota kaip turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Tai, kad teismų padarytos išvados netenkina kasatorės, negali būti pagrindas pripažinti teismų sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais.

         Prokuroro manymu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminis tyrimas dėl G. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, negalėjo būti atliekamas, nes nebuvo pateiktas nei nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nei prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimą pagal šį kaltinimą, kaip to reikalauja BK 184 straipsnio 5 dalis. Be to, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šį analogišką kasaciniam skundui nuteistosios apeliacinio skundo argumentą ir pagrįstai jį atmetė, nutartyje nurodydamas išsamius tokio sprendimo motyvus. Prokuroras nurodo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal suinteresuoto asmens O. K. pareiškimą dėl G. K. veiklos galimai pasisavinant Bendrijos turtą (BK 183 straipsnio 1 dalis). Atlikus tam tikrus procesinius veiksmus tyrimo metu paaiškėjo, kad kasatorės veiksmuose gali būti ir kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir yra pagrindas įteikti jai pranešimą apie įtarimą ir pagal šį BK straipsnį. Apie tai tyrėja L. S. 2009 m. kovo 3 d. tarnybiniu pranešimu informavo ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą, kuris tos pačios dienos rezoliucija vienareikšmiškai pareikalavo atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kaip ir kokiu procesiniu dokumentu turi būti įforminamas prokuroro reikalavimas atlikti ikiteisminį tyrimą, todėl nėra įstatyminio pagrindo laikyti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 167, BK 184 straipsnio 5 dalies nuostatos.

         Pasak prokuroro, kasatorė nepagrįstai tvirtina, kad prokurorui nebuvo pagrindo ginant viešąjį interesą pareikšti civilinį ieškinį ir atstovauti privačiam juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas civilinio ieškovo atstove pripažino naujai išrinktą DNSB „Upė“ valdybos pirmininkę A. J., kuri teismo posėdyje palaikė prokuroro pareikštą ieškinį. Akivaizdu, kad bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, buvo padaryta turtinė žalą, nes ji dėl neteisėtos G. K. veikos neteko dalies savo turto. Be to, byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamoji G. K. dar buvo bendrijos valdybos pirmininkė su teise atstovauti bendrijai. Todėl, esant tokiai situacijai, t. y. nesant kito įstatymo numatyta tvarka pripažinto nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos juridinio asmens atstovo ir dėl nurodytų priežasčių neturint bendrijai galimybės pačiai ginti savo teisėtų interesų, prokuroras visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BPK 117 straipsnio numatytais pagrindais ir suteikta jam teise, pareiškė civilinį ieškinį DNSB „Upė“.

          Atsiliepimu į nuteistosios G. K. kasacinį skundą civilinio ieškovo DNSB „Upė“ atstovė prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.

          Atsiliepime nurodoma, kad G. K. teiginys, esą bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolai patvirtina bendriją sutikus jai kompensuoti įvairias išlaidas, yra nepagrįstas. Nei baudžiamojoje byloje, nei kur nors kitur nėra aukščiausio bendrijos valdymo organo – bendrijos narių susirinkimo protokolų, kuriuose bendrijos valdybos pirmininkei G. K. yra nutarta kompensuoti įvairias išlaidas, tarp jų ir 2020 Lt, kuriuos G. K., neturėdama DNSB „Upė“ narių susirinkimo pritarimo, paėmė iš bendrijos lėšų ir apmokėjo savo asmenines išlaidas. Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdydama savo darbines pareigas, kasatorė neturėjo teisės atlikti nusikalstamų veiksmų, už kuriuos yra nuteista, priteisiant iš jos žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui. Ji mano, kad G. K., kaip bendrijos valdybos pirmininkės, įgaliojimai iš viso buvo pasibaigę, pateikia kitus savo samprotavimus nuteistosios veiklos bendrijoje klausimais.

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo įstatymo taikymu

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

          Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Bendrijos valdybos pirmininko atliktas bendrijos piniginių lėšų pasiuntimas paštu trečiajam asmeniui savo asmeniniam įsiskolinimui padengti yra neteisėtas bendrijos turto perleidimas trečiajam asmeniui.

          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu G. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant ją nuo 23.00 iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Iš nuteistosios G. K. nukentėjusiajai A. J. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1300 Lt atstovavimo paslaugoms atlyginti ir 20 Lt teismo išlaidų.

          G. K. nuteista už tai, kad 2006 m. vasario 22 d., apie 15.00 val., Klaipėdoje, Kalnupės g. 21 namo laiptinėje, kumščiu sudavė nukentėjusiajai A. J. į veidą, padarydama jai kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir taip nežymiai sutrikdydama jos sveikatą.

          Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis pakeistas, sumažinant iš G. K. A. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 500 Lt. Iš G. K. A. J. priteista 200 Lt išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

          Pagal šiuos teismų sprendimus nuteistoji G. K. privalėjo sumokėti nukentėjusiajai A. J. 2020 Lt, tai buvo jos asmeninė prievolė. Nuteistoji G. K. teigia, kad konfliktas su A. J. kilo jai vykdant savo, kaip DNSB „Upė“ valdybos pirmininkės, pareigas, tačiau tai jos asmeninio pobūdžio prievolės nekeičia. Pagal DNSB „Upė“ įstatų 10 punktą bendrija neatsako pagal jos narių prievoles. Visi nuteistosios kasacinio skundo argumentai dėl bendrijos narių susirinkimo ir valdybos nutarimų nesusiję su jos veiksmų vertinimu kaip bendrijos turto iššvaistymas. Bendrijos pritarimo nuteistosios veiksmams buvimas ar nebuvimas reikšmingas ne nusikaltimo sudėties jos veiksmuose nustatymo, o ikiteisminio tyrimo pradėjimo sąlygų laikymosi aspektu (BK 184 straipsnio 5 dalis, BPK 167 straipsnis).

          Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios G. K. kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas išvadai, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

 

          Dėl BK 184 straipsnio 5 dalies ir BPK 167 straipsnio reikalavimų vykdymo

          BK 184 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

          BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tarp tų veikų yra ir BK 183 bei 184 straipsnių 1 dalys.

          Kasatorė mano, kad ji negalėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nes, jos vertinimu, nebuvo atitinkamo prokuroro reikalavimo. Su tokia nuteistosios pozicija negalima sutikti.

          Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal DNSB „Upė“ narės O. K. pareiškimą dėl galimo bendrijos valdybos pirmininkės G. K. bendrijos narių įmokų pasisavinimo. Pagal šį pareiškimą 2008 m. vasario 27 d. Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato pradėtas ikiteisminis tyrimas esant požymiams nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir, kaip to reikalaujama BPK 171 straipsnio 1 dalyje, apie tai pranešta prokurorui. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pavedė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri pranešė prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kasatorė šį pavedimą prilygina prokuroro reikalavimui, numatytam BK 183 straipsnio 5 dalyje, nors, minėta, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusio asmens skundą, o tokiu atveju prokuroro reikalavimas nereikalingas.

          Pagal BPK 167 straipsnio 3 dalį, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. Byloje yra tyrėjos tarnybinis pranešimas, kad G. K. veikoje yra ir BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių su prokurorės rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šį straipsnį. Kasatorė, lygindama šią prokurorės rezoliuciją su minėtu prokuroro pavedimu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, mano, kad tos rezoliucijos negalima laikyti prokuroro reikalavimu, numatytu BK 184 straipsnio 5 dalyje, lemiančiu jos atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Toks lyginimas neturi pagrindo, nes pavedimas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą yra skirtingi procesiniai veiksmai. Kita vertus, įstatymas nereglamentuoja prokuroro reikalavimo formos, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs prokurorės rezoliuciją tinkama BK 184 straipsnio 5 dalyje ir BPK 167 straipsnyje numatyto prokuroro reikalavimo išraiška, baudžiamojo proceso taisykles aiškino teisingai.

         

          Dėl prokuroro pareigos pareikšti civilinį ieškinį

          BPK 117 straipsnis įpareigoja prokurorą pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų.

          Kaip matyti iš įstatymo konstrukcijos, priežasčių negalėjimo ginti teisme teisėtų savo interesų sąrašas nėra išsamus, kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai. Kadangi žala DNSB „Upė“ padaryta bendrijos valdybos pirmininkės, kuri pagal bendrijos įstatų 41 punktą atstovauja valdybai teisme bei arbitraže, nusikalstamais veiksmais, prokuroras pagrįstai pareiškė teisme civilinį ieškinį bendrijos interesais. Nepagrįstas kasatorės teiginys, esą bendrija nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu. Prokuroro pareikštame civiliniame ieškinyje DNSB „Upė“ aiškiai įvardyta kaip civilinė ieškovė. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyti prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu reikalingi tik tada, kai pats fizinis arba juridinis asmuo reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

         

n u t a r i a :

         

          Atmesti nuteistosios G. K. kasacinį skundą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                      Rimantas Baumilas

 

 

                                                                                                                   Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                                  Vladislovas Ranonis