Civilinė byla Nr. e3K-3-74-781/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1; 3.4.5.1; 3.4.5.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Algirdo Taminsko ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, išskirtoje iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ bankroto bylos, pagal nemokumo administratorės ginčijamą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamond Hands Inv“ prašymą dėl 265 702,44 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo, atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų ir delspinigių skaičiavimą nemokumo procese, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Vėjo projektai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planą, nutraukė restruktūrizavimo bylą, taip pat konstatavo, kad UAB „Vėjo projektai“ yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Vėjo projektai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė A. G.. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nemokumo administratorius A. G. atstatydintas iš pareigų ir BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“.
3. UAB „Diamond Hands Inv“ (toliau ir – ieškovė, kreditorė) pateikė BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į BUAB „Vėjo projektai“ kreditorių sąrašą su 1 765 003,51 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 1 200 000 Eur paskola ir 565 003,51 Eur kompensuojamosios palūkanos.
4. BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui prašymą dėl neginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Minėtu prašymu, be kita ko, prašė teismą patvirtinti antrosios eilės kreditorės UAB „Diamond Hands Inv“ 1 499 301,07 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 200 000 Eur negrąžinta paskola ir 299 301,07 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. (kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo) pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį, 2023 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. l, 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą. Nemokumo administratorė prašė netvirtinti jos ginčijamų kreditorių reikalavimų, tarp kurių – ir UAB „Diamond Hands Inv“ finansinis reikalavimas dėl 265 702,44 Eur palūkanų dalies, apskaičiuotos nuo 2024 m. gegužės 30 d.
5. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas antrosios eilės kreditorės UAB „Diamond Hands Inv“ finansinis reikalavimas, kurį sudaro: 1 200 000 Eur skola ir 299 301,07 Eur palūkanos, iš viso 1 499 301,07 Eur. Ta pačia nutartimi nemokumo administratorės ginčijama UAB „Diamond Hands Inv“ finansinio reikalavimo dalis – dėl 265 702,44 Eur palūkanų – išskirta iš BUAB „Vėjo projektai“ bankroto bylos ir nutarta šią finansinio reikalavimo dalį nagrinėti atskirai. Nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad atsakovės kreditoriai (įskaitant ieškovę bei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, valdomą UAB „I asset management“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo, fondas)) neturėjo teisės priskaičiuoti palūkanų ir netesybų už laikotarpį nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Diamond Hands Inv“ prašymą dėl 265 702,44 Eur palūkanų finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nemokumo administratorės ginčijamą ieškovės 265 702,44 Eur finansinio reikalavimo dalį sudaro palūkanos, kurios apskaičiuotos nuo 2024 m. gegužės 30 d. (kai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla) iki 2025 m. birželio 5 d. (kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla). Ginčo esmę sudaro tai, ar bankroto byloje gali būti tvirtinamos palūkanos, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį, kai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pereinant iš vieno nemokumo proceso į kitą.
8. Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025 20 punkte išaiškino, jog praktika dėl palūkanų skaičiavimo taisyklių, kai yra pradedamas restruktūrizavimo procesas ir pereinama į bankroto procesą, yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024. Teismas, priimdamas nutartį, šia teismų praktika vadovavosi, pažymėdamas, kad net jei ir anksčiau kai kuriose bylose buvo vartojamos priešingos formuluotės, teismų praktika nėra nekintanti. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), pakeitęs iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ). Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2024 aiškiai suformuluota nuostata, kad restruktūrizavimo ir bankroto procesai – vientisas nemokumo procesas, todėl palūkanos tarp jų neskaičiuojamos. Ši pozicija buvo pakartota ir patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2025. Būtent šių Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų turėtų būti laikomasi nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti teisės aiškinimo nuoseklumą ir vienodą teismų praktiką. Fondo siekis remtis ankstesniais išaiškinimais neturi pagrindo.
9. Teismas vertino, kad fondas neteisingai interpretuoja kreditorių lygiateisiškumo principą, nes draudimas skaičiuoti palūkanas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo taikomas visiems kreditoriams – tiek dalyvavusiems restruktūrizavimo procese, tiek naujai prisijungusiems po bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismo pozicija užtikrina vienodas sąlygas visiems kreditoriams, o ne jų teisių pažeidimą.
10. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-524-407/2025 teismas nesirėmė, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai paminėtoje nutartyje, priešingai nei teigia fondas, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir neturi prejudicinės res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Teismas nurodė, kad fondas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-524-407/2025 42 punktu, išimtu iš konteksto, nes jis neatitinka nagrinėjamos bylos konteksto, todėl nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
11. Teismas, įvertinęs nutartyje aptartą teismų praktiką, konstatavo, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas nereiškia naujo proceso pradžios, o tik nemokumo proceso formos pakeitimą. Nemokumo procesas laikytinas vientisu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki galutinio proceso užbaigimo (bankroto pabaigos ir bendrovės išregistravimo). Palūkanų skaičiavimo draudimas, nustatytas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikomas nuo pirmosios nemokumo bylos iškėlimo dienos, t. y. restruktūrizavimo bylos, ir tęsiasi viso proceso metu, neatsižvelgiant į jo formos pakeitimus.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
13. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra kreditorės finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 265 702,44 Eur palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, tvirtinimo galimybė bankroto byloje. Taigi spręstinas klausimas, ar tokios palūkanos nemokumo procese gali būti laikomos teisėtai susiformavusia kreditoriaus reikalavimo dalimi.
14. Aiškindama JANĮ nuostatas, kolegija rėmėsi tuo, kad, pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį, kai nutraukiama juridinio asmens restruktūrizavimo byla ir jam kartu iškeliama bankroto byla, pats juridinio asmens nemokumo procesas nėra pabaigiamas, o tik iš vienos nemokumo proceso formos pereinama į kitą, tačiau palūkanų skaičiavimo sustabdymas (draudimas jas skaičiuoti) sulig restruktūrizavimo bylos iškėlimo (teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos) momentu nenustojo galioti. Atsižvelgdama į šią nemokumo proceso vientisumo sampratą, kolegija padarė išvadą, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas skaičiuoti palūkanas ir netesybas už prievoles, atsiradusias iki nemokumo bylos iškėlimo, taikomas nuo pirmosios nemokumo bylos iškėlimo momento, t. y. nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir galioja visą nemokumo proceso laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kad vėliau keičiasi proceso forma.
15. Kolegija pažymėjo, kad tokia teisės aiškinimo kryptis lemia ir finansinių reikalavimų nustatymo principą: kreditorių reikalavimai nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokie jie buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną, todėl šie reikalavimai negali būti didinami vėliau skaičiuojant palūkanas ar netesybas laikotarpiu, kai galioja minėtas draudimas.
16. Vertindama fondo argumentus dėl priešingos teismų praktikos egzistavimo, kolegija nurodė, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota aiški ir nuosekli pozicija, jog restruktūrizavimo ir bankroto procesai laikytini vienu nemokumo procesu, todėl palūkanos už laikotarpį tarp šių procesų neskaičiuojamos. Ankstesnių, nuo šios praktikos nukrypstančių išaiškinimų taikymas neatitiktų teisės aiškinimo nuoseklumo ir vienodumo principų, todėl jais vadovautis nėra pagrindo.
17. Kolegija taip pat atmetė fondo argumentus, grindžiamus kreditorių lygiateisiškumo principu, pažymėdama, kad palūkanų neskaičiavimo taisyklė taikoma visiems kreditoriams vienodai – tiek dalyvavusiems restruktūrizavimo procese, tiek pareiškusiems reikalavimus bankroto byloje, todėl ginčijama teisinė pozicija nepažeidžia šio principo, o priešingai – užtikrina vienodas sąlygas visiems kreditoriams.
18. Kolegija konstatavo, kad fondo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes jos faktinės aplinkybės ir nagrinėtas teisinis klausimas nėra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia nutartimi nesivadovavo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Diamond Hands Inv“ prašymą dėl 265 702,44 Eur palūkanų, t. y. II etapo finansinio reikalavimo dalies, patvirtinimo BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Lietuvos apeliacinio teismo praktika bylose, kuriose yra sprendžiami teisės taikymo klausimai dėl kreditorių teisės teikiant savo finansinį reikalavimą bankroto byloje priskaičiuoti palūkanas ir netesybas už bendrovės restruktūrizavimo laikotarpį, yra prieštaringa ir turi būti suvienodinta kasacinio teismo. Konkrečiai šis klausimas, dar galiojant ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymui (toliau – ir ĮRĮ), buvo išsamiai aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo teisines pasekmes reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-42-1 (Teismų praktika. 2015, 42; toliau – ir LAT apžvalga) ir buvo padaryta priešinga išvada analogišku teisės taikymo klausimu, negu šiuo atveju padarė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taikydami JANĮ.
19.2. Iš kelių selektyviai pacituotų nutarčių apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, padarė atitinkamas išvadas dėl sisteminio JANĮ normų teisės aiškinimo, tačiau tiesiogiai nenurodė, kodėl yra parenkamos selektyviai šios kelios nutartys, ignoruojant priešingą, gausią ir naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią, įmonei nutraukus restruktūrizavimo bylą, kreditorius turi teisę retrospektyviai pareikšti reikalavimą įmonei dėl netesybų ir palūkanų sumokėjimo už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už jos nagrinėjimo teisme laikotarpį. Skundžiamoje nutartyje buvo suformuluota nauja, praktiką kardinaliai keičianti taisyklė, kuri kažkodėl nebuvo nurodyta nei kaip nauja, nei kaip apibendrinanti ir keičianti iki tol virš dešimtmečio absoliučioje daugumoje kitų nagrinėtų bylų taikytą priešingą praktiką.
19.3. Fondas turi teisėtą lūkestį, kad vienodi teisės taikymo klausimai būtų nagrinėjami vienodai pagal nuoseklią ir nuo LAT apžvalgos virš dešimtmečio formuotą kasacinio, o vėliau – ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuri nepasikeitė ir po JANĮ įsigaliojimo. Kasacinis teismas turi šiuo atveju suformuluoti teisės taikymo taisyklę, pagal kurią visiems bankroto bylą nagrinėjantiems teismams ir nemokumo proceso dalyviams būtų vienareikšmiškai aišku, iki kurios dienos kreditoriai turi teisę skaičiuoti palūkanas ir netesybas, kai įmonės restruktūrizavimo byla nutraukiama ir ta pačia nutartimi įmonei iškeliama bankroto byla – iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos ar vis dėlto bankroto bylos iškėlimo dienos.
19.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino JANĮ 115 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo pasekmes – palūkanų ir netesybų skaičiavimo atnaujinimą nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. Šiuo išaiškinimu paneigiama iki tol dar nuo LAT apžvalgos sudarymo laikų kreditorių turėta teisė į palūkanas ir netesybas už nutraukto restruktūrizavimo laikotarpį. Be kita ko, taip paneigiama net ši teisės norma, formuluojant ne teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, o tiesiog naują (nenustatytą imperatyviame JANĮ) teisinį reguliavimą, nors tai yra išimtinė įstatymo leidėjo, o ne teismų kompetencija.
19.5. Lietuvos apeliacinis teismas formuluoja naują teisės aiškinimo taisyklę, prieštaraujančią iki tol virš 10 metų formuotai savo paties praktikai, konstatuodamas, jog tais atvejais, kai restruktūrizavimo byla yra nutraukiama kartu iškeliant bankroto bylą, tai savo esme laikoma tuo pačiu vientisu procesu ir JANĮ nustatytas iš esmės laikinas netesybų ir palūkanų skaičiavimo sustabdymas virsta retrospektyviu palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimu. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės pakeitė savo paties nuoseklią teisės taikymo praktiką, konstatavęs, kad tuo atveju, kai nutraukiama restruktūrizavimo byla ir ta pačia nutartimi iškeliama bankroto byla, išimtinai bankroto bylos iškėlimo metu turinti atsirasti teisinė pasekmė – palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimas – retrospektyviai perkeliama į restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną, nors šią dieną atsakovė de jure (teisiškai) buvo laikoma mokia ir gyvybinga.
19.6. Tokie išaiškinimai yra neteisėti ir prieštaraujantys JANĮ tikslui bei nemokumo proceso paskirčiai: šie išaiškinimai sudaro sąlygas nesąžiningiems įmonių vadovams ir akcininkams inicijuoti įmonės restruktūrizavimą, kuris gali trukti kelerius metus. Per tą laiką netesybų ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, o vėliau, pereinant į kitą nemokumo proceso formą, galutinai nutraukiamas. Toks išaiškinimas atbaidys visus kreditorius nuo noro palaikyti savo skolininko restruktūrizavimą, kadangi joks protingas ir apdairus kreditorius nenori tiesiog padovanoti 1–4 metų restruktūrizavimo laikotarpiu skaičiuotinų palūkanų ir netesybų įmonei, kuri galimai yra nepajėgi sėkmingai restruktūrizuotis ir tokiu būdu tik bando atitolinti savo bankrotą, turėdama savanaudiškų ir nesąžiningų tikslų. Lieka neaišku, kodėl, nutraukus restruktūrizavimo procesą, kai įmonė praeityje įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo laikoma mokia ir gyvybinga, už šį laikotarpį negali būti skaičiuojamos palūkanos ir netesybos. Tokiu išaiškinimu paneigiamas nutarties, kuria iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, privalomumas bei prejudicinė galia, kadangi šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė yra moki, gyvybinga ir todėl jai keltina ne bankroto, o restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės vien bankroto bylos iškėlimui būdingas teisines pasekmes – palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimą – retrospektyviai pritaikė restruktūrizavimo bylos iškėlimui, o tai iš esmės reiškia, kad jis atsakovės nemokumo momentą iš bankroto bylos iškėlimo dienos retrospektyviai perkėlė į restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną. Įstatymų leidėjas, sujungdamas ĮRĮ ir ĮBĮ į naują JANĮ, paliko bankrotą ir restruktūrizavimą kaip atskirus ir skirtingus procesus, turinčius skirtingas teisines pasekmes tiek įmonei, tiek jos kreditoriams.
19.7. Įstatymo leidėjas nenustatė jokių išimčių iš JANĮ 115 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios kreditorių teisę atnaujinti palūkanų ir netesybų skaičiavimą, jeigu nutraukiama restruktūrizavimo byla, netgi jeigu ta pačia nutartimi iškeliama bankroto byla. Aptartos JANĮ nuostatos, reglamentuojančios palūkanų ir netesybų skaičiavimo sustabdymą restruktūrizavimo metu ir jų priskaičiavimą bankroto metu, laikytinos ne dispozityviomis, o imperatyviomis teisės normomis (lot. jus cogens), reglamentuojančiomis skirtingus nemokumo procesus.
19.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepateikdami jokių motyvų, nesivadovavo prejudicine nutartimi šiame teisminiame procese, tokiu būdu pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnį, reglamentuojantį teismo sprendimo privalomumą, 182 straipsnį, reglamentuojantį prejudicinius faktus, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, įtvirtinančios šių teisės normų taikymo ir aiškinimo taisykles.
19.9. Dėl atsakovės kreditorių teisės priskaičiuoti palūkanas ir netesybas jau tiesiogiai pasisakė tame pačiame teisminiame procese Lietuvos apeliacinis teismas, 2025 m. birželio 5 d. nutartyje nurodydamas, kad, nutraukus restruktūrizavimo procesą, kreditoriai turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti juos iki tol, kol įmonei bus iškelta bankroto byla. Šis išaiškinimas buvo suformuluotas ir priimtas tame pačiame teisminiame procese, kuriame dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje išskirtoje byloje, be to, šios bylos nagrinėjimo dalykas (dalis jo) buvo teisė skaičiuoti palūkanas ir netesybas už atsakovės restruktūrizavimo laikotarpį (šiais argumentais atsakovė grindė savo atskirąjį skundą).
20. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį procesą nutraukti arba pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Teisinis reglamentavimas aiškiai atspindi įstatymų leidėjo siekį įtvirtinti itin veiksmingą ir operatyvią kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką bei teisminę kontrolę nemokumo procese priimtų sprendimų peržiūrai. Tik nuo nutarties patvirtinti finansinius reikalavimus įsiteisėjimo kreditoriai įgyja JANĮ nustatytas kreditorių teises, be to, nuo patvirtintos kreditorių reikalavimo sumos priklauso ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas. Užtrukus kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesui, gali strigti ir visas juridinio asmens nemokumo procesas, o tai prieštarauja bankroto efektyvumo principui. Atitinkamai kasacinis procesas dėl teismo nutarčių, kuriomis nemokumo bylose patvirtinti juridinio asmens kreditorių finansiniai reikalavimai arba atsisakyta juos patvirtinti, neturėtų būti galimas.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis sisteminiu JANĮ teisės normų aiškinimu, visiškai pagrįstai konstatavo, jog, nutraukus juridinio asmens restruktūrizavimo bylą ir kartu iškėlus bankroto bylą, pats juridinio asmens nemokumo procesas nėra pabaigiamas, o tik iš vienos nemokumo proceso formos pereinama į kitą. Toks išaiškinimas visiškai atitinka tiek teisės doktrinos, tiek teismų praktikos pripažinimą, jog nemokumo procesas yra kompleksinis, tęstinis procesas.
20.3. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai nevertina pasikeitusio teisinio reglamentavimo fakto. Iki JANĮ įsigaliojimo prievolės teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą iškart iškelti bankroto bylą teisės aktai (ĮBĮ, ĮRĮ) neįtvirtino. Tuo tarpu kasaciniame skunde cituojama teismų praktika bylose, kuriose tarp restruktūrizavimo ir bankroto bylų iškėlimo yra praėjęs tam tikras laiko tarpas, kadangi tam, kad būtų inicijuota bankroto byla, turėjo būti iš naujo įvykdyta visa procedūra.
20.4. JANĮ 115 straipsnio 2 dalis taikoma, kai restruktūrizavimo byla nutraukiama JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tačiau nėra nemokumo sąlygos, kad juridiniam asmeniui būtų iškelta bankroto byla pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį jau laikoma, jog pasikeitė tik nemokumo forma, vadinasi, yra taikoma JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma.
20.5. Skundžiamose nutartyse tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo sprendimus tinkamai pagrindė aktualiais naujausiais teismų praktikos išaiškinimais, be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartyje išsamiai paaiškino priežastis, dėl kurių nėra teisinio pagrindo vadovautis fondo nurodoma teismų praktika (praktika, kuri yra arba suformuota iki JANĮ įsigaliojimo, arba suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės ir įrodinėjimo dalykas skiriasi).
20.6. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje nepateiktas joks teisinis vertinimas, pateikta tik nuoroda į 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, bet ši neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl ja negali būti vadovaujamasi. Be to, atsižvelgiant į tai, jog 2025 m. birželio 5 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo, bendrovės kreditoriai, įskaitant ieškovę, neturėjo pagrindo reikšti savo pozicijos dėl palūkanų ir netesybų skaičiavimo, kadangi tai nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas.
20.7. Suinteresuotas asmuo ignoruoja skundžiamose nutartyse nurodomą teismų praktiką. Naujausioje teismų praktikoje, nagrinėjančioje netesybų ir palūkanų skaičiavimą tais atvejais, kai iš restruktūrizavimo bylos pereinama į bankroto bylą, aiškiai nurodoma, jog restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir bankroto bylos iškėlimas JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu nereiškia, jog buvo nutrauktas pats nemokumo procesas, keičiasi tik nemokumo proceso forma. Taigi skundžiama nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas ne sukūrė naują teisės aiškinimo precedentą, bet laikėsi jau ankstesnių analogiškose bylose suformuluotų teismų praktikos išaiškinimų, nenukrypo ir nepažeidė precedentų taikymo taisyklių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
21. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).
22. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
23. Suinteresuotas asmuo kasaciniu skundu skundžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis netenkinti kreditorės UAB „Diamond Hands Inv“ prašymo dėl 265 702,44 Eur palūkanų finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje.
24. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad teisinis reglamentavimas aiškiai atspindi įstatymų leidėjo siekį įtvirtinti itin veiksmingą ir operatyvią kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką bei teisminę kontrolę nemokumo procese priimtiems sprendimams peržiūrėti. Tik nuo nutarties patvirtinti finansinius reikalavimus įsiteisėjimo kreditoriai įgyja JANĮ nustatytas kreditorių teises, be to, nuo patvirtintos kreditorių reikalavimo sumos priklauso ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas. Nei JANĮ, nei jokiame kitame teisės akte nenustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bankroto bylose gali būti skundžiamos kasacine tvarka, kasacinis teismas taip pat formuoja praktiką, kad tarpinės nutartys bankroto procese yra neskundžiamos kasacine tvarka. Užtrukus kreditorių reikalavimų tvirtinimo procesui, gali strigti ir visas juridinio asmens nemokumo procesas, o tai prieštarauja bankroto efektyvumo principui, todėl kasacinis procesas dėl teismo nutarčių, kuriomis nemokumo bylose patvirtinti juridinio asmens kreditorių finansiniai reikalavimai ar atsisakyta juos patvirtinti, neturėtų būti galimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės argumentams.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 23 punktas).
26. JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 116 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-823/2026, 47 punktas). Taigi tokios teismo nutartys nėra galutinės ar neperžiūrimos – įstatymų leidėjas aiškiai yra įtvirtinęs jų kontrolės mechanizmą. Pagal JANĮ 31 straipsnį, jos gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, o CPK 340 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys įstatyme nustatyta tvarka bei sąlygomis gali būti skundžiami ir peržiūrimi kasacine tvarka. Tai patvirtina, kad tokių nutarčių teisiniai padariniai ir jose pateikti išaiškinimai nėra absoliutūs ar nekvestionuojami, o jų teisėtumas bei pagrįstumas gali būti tikrinami aukštesnės instancijos teismuose.
27. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo galutinai pasisakyta dėl kreditorės teisės į finansinio reikalavimo dalies patvirtinimą bankroto procese, todėl tokia nutartis pagal savo teisinę prigimtį laikytina procesiniu sprendimu, kuriuo išsprendžiamas materialusis teisinis ginčas; dėl to ji, vadovaujantis CPK 340 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo suformuota praktika, gali būti skundžiama kasacine tvarka.
28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, nemokumo ginčų operatyvaus nagrinėjimo tikslas negali sumenkinti veiksmingos teisminės nemokumo proceso teisėtumo kontrolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 31 punktas).
29. Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde teigia, kad skundžiama nutartimi buvo nukrypta nuo ilgą laiką Lietuvos apeliacinio teismo taikytos praktikos, pagal kurią, nutraukus restruktūrizavimo bylą, kreditoriams pripažįstama teisė skaičiuoti palūkanas už restruktūrizavimo laikotarpį.
30. Pažymėtina, kad, pagal CPK 346 straipsnį, kasacijos pagrindas yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, arba nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 51 punktą; 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020 41 punktą). Taigi galimas nukrypimas nuo apeliacinės instancijos teismo (ar pirmosios instancijos teismo) praktikos savaime nėra kasacijos pagrindas, nes kasacinis teismas formuoja bendrosios kompetencijos teismų praktiką, o ne vertina žemesnės instancijos teismų praktikos nuoseklumą. Todėl, teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su galimu skundžiamos nutarties nukrypimu nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepasisakys.
31. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde kelia šiuos teisės aiškinimo ir taikymo klausimus: 1) ar teismai, spręsdami, kad nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą ir jai iškėlus bankroto bylą negali būti atnaujinamas palūkanų skaičiavimas nuo jų sustabdymo pradžios, tinkamai taikė JANĮ 115 straipsnio 2 dalį; 2) ar skundžiamuose teismų sprendimuose pagrįstai buvo nesivadovauta toje pačioje byloje priimtu prejudiciniu sprendimu.
32. Teisėjų kolegija, laikydamasi kasacinio skundo ribų, toliau pasisakys šiais kasaciniame skunde nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.
Dėl suinteresuoto asmens pareikštų prašymų
33. Suinteresuotas asmuo kasaciniam teismui pateikė prašymą įtraukti į nagrinėjamą civilinę bylą Lietuvos banką ir Lietuvos bankų asociaciją, kad šie asmenys pateiktų išvadą dėl šioje byloje nagrinėjamame kasaciniame skunde keliamos problematikos, be kita ko, atsakant į klausimus: ar Lietuvos bankas / Lietuvos bankų asociacija pritaria suinteresuoto asmens kasaciniam skundui ir jo motyvams (nurodant glaustus (ne)sutikimo motyvus, jei tokių būtų); kaip, Lietuvos banko / Lietuvos bankų asociacijos nuomone, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis (jeigu nebūtų pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) paveiktų visos Lietuvos kreditavimo sektorių bei valstybės ekonomiką, t. y. ar ji galėtų sąlygoti / esmingai prisidėti prie: a) finansavimo juridiniams asmenims prieinamumo mažėjimo; b) palūkanų normų įmonėms didėjimo dėl didesnių rizikų neatgauti palūkanų ir netesybų ir pan.; c) Lietuvos investicinės aplinkos blogėjimo; d) kito neigiamo poveikio Lietuvos kreditavimo sistemai bei ekonomikos vystymuisi.
34. CPK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Tokios institucijos pateikta išvada vertinama kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais duomenimis (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis, 252 straipsnis).
35. CPK 177 straipsnio 1 dalis apibrėžia įrodymų sąvoką. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kadangi kasacine tvarka nėra nustatomos faktinės aplinkybės – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai kasaciniame teisme negali būti teikiami, priimami ir vertinami nauji įrodymai, t. y. įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Draudimas remtis naujais įrodymais (vadinasi, ir teikti juos) yra nustatytas ir CPK 347 straipsnio, kuriame įtvirtinti reikalavimai, keliami kasacinio skundo turiniui, 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 17 punktas). Pažymėtina, kad kasacinis skundas negali būti papildytas ar pakeistas, išsprendus jo priėmimo klausimą (CPK 350 straipsnio 8 dalis).
36. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo nenurodo jokių aplinkybių, kodėl klausimas dėl valstybinių institucijų įtraukimo nebuvo keltas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė tenkinti šį suinteresuoto asmens prašymą, kodėl būtinybė gauti šių institucijų išvadas iškilo būtent kasaciniame teisme. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, netenkina šio suinteresuoto asmens prašymo ir atsisako įtraukti į nagrinėjamą bylą suinteresuoto asmens nurodomas institucijas.
37. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi taip jis galės teismui plačiau atskleisti šioje byloje nagrinėjamo kasacinio skundo svarbą ir esminę įtaką visam nemokumo proceso institutui, Lietuvos kreditavimo sistemai bei ekonomikai.
38. CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis).
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).
40. Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 52 punktas).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuotas asmuo pateiktame prašyme nepagrindžia išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Šalių teisė būti išklausytoms kasaciniame procese buvo įgyvendinta joms pateikus savo poziciją kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą. Suinteresuotas asmuo turėjo visas galimybes atskleisti, jo manymu, šioje byloje nagrinėjamo kasacinio skundo svarbą ir įtaką nemokumo proceso institutui, Lietuvos kreditavimo sistemai bei ekonomikai. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, taigi, pats faktinių aplinkybių nenustato.
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai jų ginčui išspręsti, dėl to nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, nurodytas suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas ir byla pagal CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę kasaciniame teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl JANĮ 115 straipsnio 2 dalies taikymo
43. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo kelia klausimą, ar bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami, kad kreditorė neturi teisės skaičiuoti palūkanų už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo, tinkamai taikė JANĮ 115 straipsnio 2 dalį. Suinteresuoto asmens vertinimu, JANĮ 115 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nutraukus restruktūrizavimo bylą palūkanų skaičiavimas atnaujinamas nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios, todėl kreditorė turėjo teisę palūkanas skaičiuoti ir už laikotarpį, kai buvo vykdomos restruktūrizavimo procedūros, t. y. nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki JANĮ įsigaliojimo juridinių asmenų bankroto ir restruktūrizavimo procesai Lietuvoje buvo reglamentuojami atskirais teisės aktais – Įmonių bankroto įstatymu ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymu. Toks teisinis reguliavimas lėmė skirtingą procesų reglamentavimą, nevienodus terminus, procesų atskyrimą ir ribotą sisteminį požiūrį į juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimą. Įsigaliojus JANĮ, abu šie institutai buvo sujungti į vieną nemokumo teisinio reguliavimo sistemą, grindžiamą bendra juridinio asmens nemokumo samprata. Įsigaliojus JANĮ, buvo įtvirtinta vientisa juridinio asmens nemokumo proceso samprata, apimanti tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto procesus kaip alternatyvias juridinio asmens nemokumo problemų sprendimo formas. JANĮ taip pat buvo įtvirtinta, kad, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“ (JANĮ 2 straipsnio 24 dalis).
45. Nemokumo bylos iškėlimas yra įstatyme apibrėžta stadija, kurios pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar juridinio asmens nemokumo byla gali būti keliama ir egzistuoja nemokumo bylos iškėlimo sąlygos. Nustačius, kad nemokumo byla gali būti keliama, vertinama, kokiu būdu (bankroto ar restruktūrizavimo) juridinio asmens mokumo problemos turi būti sprendžiamos. Taigi nuo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje priimtų sprendimų priklauso, kaip toliau bus sprendžiamos juridinių asmenų nemokumo problemos. Nemokumo bylos iškėlimas sukelia teisines pasekmes skolininkui (juridiniam asmeniui). Nuo šio momento pasikeičia juridinio asmens valdymas, prievolių vykdymas bei ginčų nagrinėjimo tvarka. Vienas esminių draudimų iškėlus juridinio asmens nemokumo bylą yra visų kreditorių reikalavimų vykdymo sustabdymas, kuris yra skirtas įmonės turtui išsaugoti ir teisingam kreditorių reikalavimų patenkinimui užtikrinti (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Ksiegarnia Akademicka, 2021, p. 73, 109).
46. JANĮ įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis straipsnis reglamentuoja nemokumo bylos iškėlimo pasekmes, todėl taikomas iškėlus tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylą.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina, tiek iki JANĮ įsigaliojimo galiojęs ĮRĮ nuosekliai įtvirtino taisyklę, jog nutraukus restruktūrizavimo bylą atkuriamos iki restruktūrizavimo taikytos kreditorių teisių apsaugos priemonės, įskaitant ir palūkanų bei netesybų skaičiavimą už visą jų skaičiavimo sustabdymo laikotarpį. Šiuo metu galiojančio JANĮ 115 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nustatyta, kad nutraukus juridinio asmens restruktūrizavimo bylą palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. Analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki tol galiojusio ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad nutraukus restruktūrizavimo bylą privalomųjų įmokų, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir skaičiuojami už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo teisme laikotarpį. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai pasirinko modelį, pagal kurį, jei restruktūrizavimo procesas būtų nesėkmingas, kreditorių teisė reikalauti palūkanų ir netesybų atkuriama atgaline data už visą laikotarpį, kuriuo jų skaičiavimas buvo sustabdytas.
48. Vis dėlto viena iš JANĮ nustatytų naujovių – tai galimybė nutraukus restruktūrizavimo bylą pereiti į bankroto bylą. Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį, teismas turi pareigą nutraukdamas restruktūrizavimo bylą spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, nepavykus išspręsti juridinio asmens finansinių sunkumų restruktūrizavimo metu, projekte siūloma nustatyti, jog teismas priima sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jeigu nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas, arba teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano, arba nevykdomas ar netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba juridinis asmuo nemoka mokesčių, arba nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Šiomis nuostatomis, be kita ko, siekiama sudaryti prielaidas veiksmingiau spręsti juridinio asmens finansinius sunkumus, labiau apsaugoti kreditorių teises ir teisėtus interesus.
49. Pareiga nutraukiant restruktūrizavimo bylą spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis) teismui kyla dėl to, kad, nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, kadangi, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. Nutraukdamas restruktūrizavimo bylą ir siekdamas iškelti bankroto bylą, teismas remiasi JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, todėl jokie ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturi būti atliekami. Taigi sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad tokiu atveju nemokumo procesas laikytinas vientisu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki galutinio proceso užbaigimo (bankroto pabaigos ir bendrovės išregistravimo), todėl palūkanų skaičiavimo draudimas, nustatytas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo dienos, t. y. restruktūrizavimo bylos, ir tęsiasi viso proceso metu, neatsižvelgiant į jo formos pakeitimus.
50. Pažymėtina, kad, pagal JANĮ imperatyviai įtvirtintą reglamentavimą, netesybas ir palūkanas skaičiuoti draudžiama nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANI 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi draudimas skaičiuoti palūkanas baigiasi arba kai įmonė sėkmingai restruktūrizuojama, arba kai galutinai nutraukiama įmonės nemokumo byla. Nors šiuo atveju atsakovės restruktūrizavimo byla Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi buvo nutraukta nepatvirtinus įmonės restruktūrizavimo plano, tačiau ta pačia nutartimi buvo konstatuotas įmonės nemokumas ir to paties teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi, remiantis JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Taigi atsakovės nemokumo byla nebuvo nutraukta, o tik pakeistas būdas, kaip toliau bus sprendžiamos atsakovės nemokumo problemos, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad palūkanų skaičiavimas šiuo atveju negalėjo būti atnaujinamas.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingu aiškinimu būtų paneigti pagrindiniai nemokumo reguliavimo principai – išsaugoti įmonės turto masę, užkirsti kelią nekontroliuojamam įsipareigojimų didėjimui ir užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą. Tokia teisės aiškinimo kryptis lemia ir finansinių reikalavimų nustatymo principą: kreditorių reikalavimai nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokie jie buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną, todėl šie reikalavimai negali būti didinami vėliau skaičiuojant palūkanas ar netesybas laikotarpiu, kai galioja minėtas draudimas. Todėl tais atvejais, kai restruktūrizavimo tikslai nepasiekiami ir nemokumo procesas pereina į bankrotą, nėra teisinio ar ekonominio pagrindo laikyti, kad palūkanos už visą restruktūrizavimo laikotarpį turėtų būti skaičiuojamos atgaline data, nes tai iškreiptų kreditorių interesų pusiausvyrą ir sumažintų bankroto procese kreditorių reikalavimams tenkinti būtiną turto masę.
Dėl prejudicinių faktų
52. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutartyje pateiktais prejudiciniais išaiškinimais, jog atsakovės kreditoriai turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį. Suinteresuoto asmens teigimu, minėtos nutarties 42 punkte Lietuvos apeliacinio teismo pateiktas išaiškinimas turi prejudicinę reikšmę vėliau pradėtoje išskirtoje byloje ir šią bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą juo vadovautis (CPK 182 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai nuo šio išaiškinimo nukrypo. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
53. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
54. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo pasisakyta, jog ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktą).
55. Taigi, CPK 182 straipsnio 2 punkto normos turinys ir minėta kasacinio teismo praktika aiškinant šią normą lemia išvadą, kad prejudiciniais faktais gali būti pripažįstami tik kitoje byloje nustatyti faktai, t. y. teisiškai reikšmingos aplinkybės, o ne teisės normos taikymo išaiškinimai. CPK net neįtvirtina tokios sąvokos kaip prejudicinis išaiškinimas.
56. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
57. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau, kai precedentai nėra sukurti kasacine tvarka priimtomis nutartimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įpareigotas vadovautis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021, 52 punktas). Horizontaliojo precedento taisyklės nėra aktualios aukštesniam, a fortiori (ypač) kasaciniam teismui, ta dalimi, kiek precedentai suformuoti žemesnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 31 punktą).
58. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų formuojami teisės aiškinimai nesaisto kasacinio teismo, kuris pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, o pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė JANĮ 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat CPK 182 straipsnio 2 dalį, priėmė iš esmės teisingą nutartį, todėl suinteresuoto asmens kasacinis skundas atmetamas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, atsiliepimą į jį teikusiai atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
61. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
62. Atsakovė prašo priteisti jai iš suinteresuoto asmens 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimo. Šios atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punkte nustatyto už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų maksimalaus dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
63. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ (j. a. k. 300571984) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, (j. a. k. 304405305) 2 178 (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė