Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-283-81-2013].doc
Bylos nr.: ATP-283-81/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 191008196 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinė byla Nr

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-283-81/2013

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-05-3-02719-2012-6

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

79.1; 45.4.4.

 


L1

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. kovo 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

2012 m. balandžio 18 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu D. V. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 str. 3 d. už tai, kad ji 2012-03-01 apie 11.45 val. Kaune, Savanorių pr. nuo Utenos g. link Giedraičių g., vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 1,14 promilių girtumas), neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, ties sankryža su Giedraičių g., dvipusio eismo kelyje iš keturių juostų įvažiavusi į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir į kairę apsisukančio automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo M. J., kairės pusės šoninę dalį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 123, 132 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarimu pripažino D. V. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., ir paskyrė jai 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.

D. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Skunde nurodoma, kad teismas neišnaudojo visų galimybių teisme surinkti jos kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, atsisakė byloje skirti eismo įvykio ekspertizę, neapklausė V. K., kuris sudarė eismo įvykio planą. Kyla pagrįstų abejonių dėl automobilių susidūrimo mechanizmo. Jos pateikta specialistės išvada patvirtina, jog eismo įvykio kaltininkas gali būti M. J., o ne ji. Nors ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad ji važiavo antra eismo juosta, iš paskos M. J. vairuojamą automobilį, tačiau šiuo metu ji atsiminė, kad M. J. apsisukimo manevrą atliko iš pirmos juostos, kliudė jos antra eismo juosta važiuojantį automobilį, susidūrė ir nutempė į priešingą eismo juostą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad D. V. skundas netenkinamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 3 d., kai kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), padaro neblaivus (girtas) asmuo. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, ar ne.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. V. vairavo transporto priemonę esant nustatytam 1,14 promilių etilo alkoholio koncentracijai jos kraujyje bei įvykio metu neturėjo teisės vairuoti, nes jos turimas vairuotojo pažymėjimas Nr. LG036475, galiojo iki 2005-01-16, todėl yra negaliojantis. D. V. kaltės dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo bei alkoholio vartojimo neginčija, tačiau nurodo, jog teismas netinkamai aiškino įvykio aplinkybes, nutarime padarytos išvados dėl jos kaltumo nepagrįstos įrodymais, o siekiant išsiaiškinti dėl kieno kaltės kilo autoįvykis, buvo būtina paskirti eismo įvykio ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai D. V. pripažino kalta, padarius LR ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. D. V. kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis – Kauno miesto apylinkės teismo prokuratūros prokuroro ir vyr. prokuroro nutarimais, Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bei Kauno apygardos teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00174-12 (b.l. 57-60, 62-63, 64-65), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu bei fotolentelėmis (b.l. 6-15) Kauno klinikų pažyma dėl nustatyto etilo alkoholio koncentracijos D. V. kraujyje (b. l.18), M. J. ir D. V. apklausos protokolais ikiteisminio tyrimo byloje (b.l. 19-24), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 25), liudytojo D. N. teisme duotais parodymais (b.l. 93). Pripažindamas D. V. kalta, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismui pakako įrodymų, leidžiančių pripažinti, jog D. V., vairuodama automobilį „VW Passat“, būdama neblaivi, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, per vėlai pastebėjo priekyje esančią kliūtį, siekdama išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ten susidūrė su kitu automobiliu. Būtent šie jos veiksmai, kurie vertintini kaip KET 9, 123, 132 punktų reikalavimų nesilaikymas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir jo pasekmių priežastis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, esant pakankamai surinktų duomenų dėl eismo įvykio aplinkybių, nėra pagrindo skirti eismo įvykio ekspertizės.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, dėl ko reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

D. V. skundo argumentai, jog tik dabar atsiminė visas įvykio aplinkybes apie tai, kad M. J. atliko sukimo manevrą iš pirmos juostos, todėl kliudė jos automobilį ir nutempė į priešpriešinę eismo juostą, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik jos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. V. nurodė, jog ji važiavo antra eismo juosta, matė priekyje jos automobilio važiuojantį Mersedes Benz, kuris neišvažiuodamas iš antros eismo juostos truputį pasuko dešinėn, o vėliau atliko manevrą į kairę, tuomet ji siekdama išvengti susidūrimo pasuko vairą į kairę ir išvažiavusi į priešingos krypties eismo juostą, susidūrė su M. J. vairuojamu automobiliu. Šie D. V. parodymai atitinka įvykio aplinkybes, nustatytas eismo įvykio vietos planu, liudytojo D. N. parodymais, kitais bylos duomenimis, todėl teismas pagrįstai vadovavosi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymėtina, jog dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00174-12, kuris vėliau nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavus įvykio aplinkybes, konstatuota, jog 2012-03-01 eismo įvykis įvyko dėl vairuotojos D. V. kaltės. D. V. skundė prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus, tačiau jos skundai buvo atmesti.

Nepagrįstas, todėl atmestinas D. V. argumentas, kad teismo posėdžio metu turėjo būti apklaustas V. K., sudaręs eismo įvykio planą. Apylinkės teisme buvo apklaustas įvykio plane pasirašęs kviestinis – Kauno apskrities VPK Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas D. N., posėdžio metu jis nurodė, jog tyrė eismo įvykį, fotolentelėje akivaizdžiai matosi, kad automobilių susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje. Nemanytina, jog taip pat įvykio vietoje buvęs ir planą nubraižęs patrulis V. K., galėtų nurodyti skirtingas įvykio aplinkybes, todėl jo apklausa teismo posėdyje netikslinga.

Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino D. V. pateiktą specialisto išvadą, kadangi tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į objektyvius eismo įvykio vietos plane užfiksuotus duomenis - automobilių duženų, detalių koncentracijos vietą kelio važiuojamojoje dalyje. Šis tyrimas atliktas D. V. iniciatyva, jos apmokėtas, todėl išvadą surašiusi specialistė galėjo būti suinteresuota išvadų palankumu užsakovei – D. V..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. V. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi LR ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2013-01-25 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

D. V. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                Regina Cemnolonskienė


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 257 str. Įrodymų įvertinimas
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • ATPK 284 str. Aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą