Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas
Algimantas Valantinas
atskiroji nuomonė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-56-594/2025
2025 m. birželio 13 d.
1. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. Iš dalies tenkintas J. G. civilinis ieškinys ir iš A. A. jai priteista 100 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.
2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistojo A. A. ir jo gynėjo advokato Lauryno Adomo Matuliausko apeliacinis skundas atmestas. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria atmesta J. G. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, ir iš A. A. priteista J. G. 250 Eur turtinei žalai atlyginti.
3. Nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas L. A. Matuliauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.
4. Be kitų klausimų, kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bendrąjį baudžiamojo proceso principą, kad nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą (lot. non reformatio in peius), nes pats savo iniciatyva, nesant nei nukentėjusiosios, nei prokuroro skundo, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai 250 Eur turtinės žalos atlyginimą.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija (toliau – Teisėjų kolegija) šioje byloje nagrinėjo kasacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 167 straipsnio 1 dalis) ir dėl non reformatio in peius principo pažeidimo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
6. Pritariu Teisėjų kolegijos sprendimui, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes J. G. teisėtai naudojosi automobiliu, kuris buvo apgadintas, todėl žala jai, kaip teisėtai automobilio valdytojai, buvo padaryta ir ji pagrįstai laikyta nukentėjusiąja BPK 28 straipsnio prasme. Pritariu ir Teisėjų kolegijos sprendimui, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė non reformatio in peius principą ir padarė esminį BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria J. G. priteistas 250 Eur turtinės žalos atlyginimas, naikinama.
7. Nesutinku su Teisėjų kolegijos sprendimu J. G. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.
8. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (būtent tokia situacija yra nagrinėjamoje byloje) teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Teisėjų kolegijos nurodomas BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas, leidžiantis ieškinį palikti nenagrinėtą, taikytinas visiškai kitokiose situacijose (asmuo išteisinamas, byla nutraukiama dėl senaties ir kt.), o ne tokiose kaip šiuo atveju, kai asmuo yra nuteisiamas. Toks Teisėjų kolegijos sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą, mano manymu, neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo. Be to, toks sprendimas gali būti vertinamas ir kaip kasatoriaus teisinės padėties pabloginimas (pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o toks sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka).
9. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas J. G. ieškinį, šį klausimą išsprendė netinkamai. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs, kad už apgadinto automobilio remontą sumokėjo kitas asmuo, turėjo ne atmesti ieškinį, o netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnyje („Netinkamos šalies pakeitimas tinkama“). Kaip jau minėta, J. G. šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Šis klausimas tiesiogiai nebuvo keliamas ir kasaciniame skunde, todėl nesutinku su Teisėjų kolegijos sprendimu dėl civilinio ieškinio.
Teisėjas Algimantas Valantinas