Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-4148-1011/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03381-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 19.9; 21.9.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. P., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 1 d., 505 str. 1 d. numatytų nusižengimų padarymą, 

n u s t a t ė :

K. P. nebūdamas legaliai dirbantis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, 2019-04-25 sudarė darbo sutartį su A. U., tokiu būdu vykdė darbdavio funkcijas, nors pagal darbo sutartį įmonėje direktoriumi dirbo tik nuo 2018-06-01 iki 2019-04-02. 

Tokiais veiksmais K. P. pažeidė Darbo kodekso 42 str. 1 d. ir 2 d., 43 str. 1 d., 101 str. 1 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Be to, K. P. vengė atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių, pateikti prašomus dokumentus, reikalingus reikšmingų aplinkybių nustatymui, tuo kliudydamas Valstybinės darbo inspekcijos  (toliau – ir VDI) pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas.

Tokiais veiksmais K. P. pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. l d. 3 p., 11 str. 6 d. nuostatas bei padarė ANK 505 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kuo kaltinamas supranta, tačiau kaltės nepripažįsta. Parodė, jog 2019-04-25 buvo sudaryta darbo sutartis su A. U., kurį ir visą jo šeimą labai gerai pažinojo. Tą pačią dieną pateikė deklaraciją Sodrai elektroniniu būdu, tačiau pranešimo įvertinimas laikinai buvo sustabdytas. Jie su A. U. buvo 2019‑05-02 nuvykę į (duomenys neskelbtini) esantį objektą, kur A. turėjo dirbti, ten esančioje (duomenys neskelbtini), padėjo išimti karutį, prisipūsti padangą, tačiau dirbti nepradėjo.  A. U. jis paprašė pateikti medicininę knygelę, bet šis jos nepateikė. Nurodė, kad jis niekada neleidžia asmeniui dirbti kol šis nepateikia knygelės. Po kelių dienų A. U. Klausė, kodėl apie jo darbo sutartį nėra žinoma Sodroje. Tada jam paaiškino, kad procedūra yra sustabdyta įvertinimui. Sodra prašė pateikti darbo sutarties kopiją įvertinimui, bet jis pasakė, kad yra priverstas nutraukti sutartį, nes žmogus nesiruošia dirbti, todėl nebelieka tikslo ir pateikinėti papildomų dokumentų. Po to, jis darbams samdė subrangovus. K. P. teigimu, jis nesuprantąs A. U. motyvų (meluoti), mano, kad tai daroma kerštaujant, nors nebuvo jokios konfliktinės situacijos. Patikino, jog VDI pateikė darbo sutartis elektroniniu būdu, taip pat pateikė trumpą paaiškinimą (neatsimena kada), tačiau pats į VDI  Alytaus filialą nebuvo nuvykęs, nes turėjo daug darbo (dirbo dviejose darbovietėse), be to, neturėjo pinigų kelionei, buvo sužalotas. Darbo apskaitos žurnalo nepateikė, kadangi nebuvo prasmės teikti, nes A. U. nedirbo. Paaiškino, kad darbų saugos vadovo pažymėjimo neįsigijo, nes A. nedirbo, o darbams buvo pasamdyti subrangovai. Jis kaip Bendrovės vadovas Sodroje neregistruotas, tačiau nuo 2011 m. registruotas VĮ Registrų centre, todėl turi ne tik teisę, bet ir pareigą sudarinėti tam tikras sutartis. Taip pat pažymėjo, jog bute A. U. nedirbo, nes tai per smulkus objektas, iš jo nebūtų užsidirbęs. Tačiau butą buvo parodęs A. prieš sutarties pasirašymą, davė buto savininkų kontaktus. Ar vėliau A. U. dirbo tame bute, nežino. Patvirtino, jog į VDI po paskutinio nurodymo neatvyko, nes netikrina el. laiškų, yra stresinės būsenos dėl bankroto bylos, dviejų iškeltų baudžiamųjų bylų.

Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019-06-24 su Bendrove, kuriuos atstovavo K. P. kaip direktorius, buvo pasirašyta darbo sutartis kavinėje, kuria jis įsipareigojo dirbti nuo 2019-07-02 (po to liudytojas pataisė, jog pradėjo dirbti 2019‑05-02). K. P. neprašė jo jokių medicininių dokumentų, neteikė siuntimo. Nuo sutartyje nurodytos datos dirbo bute (galimai adresu (duomenys neskelbtini), vykdė senų plytelių šalinimo darbus. Padirbęs 3 dienas buvo dienai pasiųstas dirbti į (duomenys neskelbtini), ardyti senų šaligatvių. Po tos dienos K. P. jam liepė grįžti dirbti į butą. Bute dirbo dar vieną dieną kol sužinojo, kad apie jo darbą nėra pranešta. Apie tai sužinojo telefonu iš darbo biržos, kurioje buvo registruotas, darbuotojo, nes darbo sutartį buvo pateikęs į darbo biržą. Darbo biržos darbuotojas nurodė, jog sistemoje rodo, kad jis bedarbis. Tada, metęs visus darbus, kitą dieną nuvažiavo aiškintis į Sodrą ir išsiaiškino, kad sistemoje nėra duomenų apie jo darbinius santykius. K. P. jam nepaaiškino, kodėl taip atsitiko, tačiau tik paprieštaravo „kas tu man toks, kad sakytum, ką daryti“. Tvirtina, jog K. P. už išdirbtas 5 dienas jam atlyginimo nesumokėjo (pagal darbo sutartį turėjo mokėti 1 700 Eur mėnesinį atlygį, t. y. 50 Eur už dieną atskaičiavus mokesčius), kodėl atsisakoma mokėti taip pat nepaaiškino.

VDI atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad A. U. atvykęs į darbo inspekciją pasiskundė, kad dirba nelegaliai, nebuvo sumokėtas atlyginimas. Buvo pradėtas tyrimas, apie tai informuotas A. U. Paskui pradėtas susirašinėjimas, tačiau su K. P. niekaip nepavyko susisiekti (nei el. laiškais, nei registruotais laiškais jo visais žinomais adresais). Anot atstovo, iš K. P. nebuvo gauta prašomų dokumentų. Gauta tik elektroniniu paštu kelių žodžių, kad nebuvo kažkokio medicinos pažymėjimo, dėl to darbuotojas nebuvo įdarbintas. Taigi, niekas iš tos žinutės nepaaiškėjo. Neliko kitos išeities kaip surašyti K. P. administracinio nusižengimo protokolą dėl reikalavimų nevykdymo, kas ir buvo padaryta. Jeigu K. P. būtų pasakęs, kad neturi pinigų atvykti, tai galėjo atvykti į Vilniaus skyrių. Mano, kad K. P. šį pažeidimą padarė sąmoningai. Dėl nelegalaus darbo paaiškino, jog darbdavio pareiga sudaryti darbo sutartį įdarbinti darbuotoją ir būti už jį atsakingam. Tik tai, kad darbuotojas nepristatė kažkokios pažymos, nėra tinkamas paaiškinimas nevykdyti darbo sutarties.

Vis tik pripažįsta, kad K. P. Sodrai pranešimą apie A. U. darbą yra teikęs, tačiau nežino dėl kokių priežasčių pranešimas vykdymas sustabdytas patikrai. Mano, kad  galimai K. P. sąmoningai praleido vieną skaičių ar raidę pranešime. Kita vertus, pažymėjo, jog protokole nurodyta, kad K. P. būdamas Bendrovės direktoriumi pats darbo santykius nutraukė 2019-04-02, nors iki tos dienos įmonėje buvo samdomu darbuotoju. Pagal Darbo kodeksą įmonės vadovas ir darbdavys būdamas įmonės vadovu turi būti įdarbintas, turi būti su juo sudaryta darbo sutartis. Neaišku kodėl jis buvo išsidarbinęs ir toliau vykdė savo veiklą – sudarinėjo darbo sutartis su A. U. Mano, kad būdamas Bendrovės direktoriumi, dirbdamas nelegaliai K. P. net ir neturėjo teisės sudaryti sutarties. Todėl teismas turėtų skirti baudą K. P. už numatytų reikalavimų nevykdymą ir nelegalų darbą. Kadangi K. P. nesigaili, baudos dydis turi būti paskirtas didesnis nei minimalus.

Dėl V. U. ir K. P. darbo

ANK 95 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Darbo kodekso 42 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų; 42 str. 2 d. įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo kodekso 43 str. 1 d. numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Darbo kodekso 101 str. 1 d. nurodyta, jog su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju darbo kodekso 40 str. taikomas mutatis mutandis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018-05-28 atstovaujama vienintelio akcininko K. P. sudarė darbo sutartį su K. P., priimdama jį į darbą direktoriaus pareigoms; numatyta darbo pradžia – 2018-06-01 (b. l. 24).

Išrašas iš VSDFV duomenų bazės patvirtina, kad K. P. nuo 2019-04-02 Bendrovėje nedirba (b. l. 8).

Bendrovė, atstovaujama K. P., 2019-04-25 sudarė darbo sutartį su A. U. priimdama jį į darbą apdailininku, nurodant, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019-05-02 (b. l. 7).

K. P. VSDFV teritorinį skyrių 2019-04-25 pranešimu informavo apie socialinio draudimo pradžią šių Bendrovės  darbuotojų: A. P. nuo 2019-04-26; A. U. nuo 2019-05-02; K. P. nuo 2019‑04-26. 

Teismui pateiktas išrašas iš VSDFV duomenų bazės patvirtina, kad K. P. pateikto pranešimo apie socialinio draudimo pradžią darbuotojų A. P., A. U. Ir K. P. įregistravimas sustabdytas specialisto įvertinimui, tačiau nenurodoma jokia tokio procesinio sprendimo priežastis, taip pat nenurodomos jokios aplinkybės, sutrukdžiusios baigti pranešime nurodytų apdraustųjų įrašymo į duomenų bazę procedūrą.

Įvertinus aptartas aplinkybes darytinos išvados, kad: 1) VSDFV teritoriniam skyriui 2019-04-25 pranešimu apie A. U. darbo pradžia buvo pranešta tinkamai, t. y. nepažeidžiant Darbo kodekso 42 str. 2 d. nurodyto termino; 2) K. P., veikdamas Bendrovės naudai ir 2019-04-25 sudarydamas darbo sutartį A. U. vykdė Bendrovės direktoriaus funkcijas (pačioje sutartyje nurodoma, kad K. P. veikia kaip direktorius), tačiau jo ir Bendrovės darbo santykiai nebuvo tinkamai įforminti, nes darbo sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 7).

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, jog K. P. nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie su A. U. darbo pradžią, todėl aplinkybės, susijusios su A. U. dirbtu nelegaliu darbu, šalintinos iš administracinio nusižengimo protokolu K. P. inkriminuojamo ir ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo aprašymo. Todėl nėra tikslinga analizuoti bei vertinti, ar A. U. realia pradėjo dirbti (A. U. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad buvo pradėjęs dirbti, dirbo apie 5 dienas; K. P. priešingai aiškino, jog dirbti nebuvo pardėta).

K. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Bendrovės vadovu yra nuo 2011 m., tai yra registruota ir VĮ Registrų centre, todėl jis nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., turėjo teisę su A. U. sudaryti darbo sutartį, nors darbo sutartis su juo pačiu (K. P.) ir nebuvo sudaryta.

Vertinant aptartus K. P. argumentus pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. nurodoma, kad Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip, o 4 d. nustatyta, kad su bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis. Kaip minėta, pagal Darbo kodekso 101 str. 1 d., su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus.

Taigi, Bendrovė su K. P., kuris nagrinėjamu atveju 2019-04-25 sudarydamas su A. U. darbo sutartį veikė kaip bendrovės vadovas ir jos naudai, turėjo sudaryti darbo sutartį. Kadangi K. P. yra vieninteliu Bendrovės akcininku, tokios darbo sutarties sudarymu, taip pat pranešimu apie darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui, turėjo rūpintis jis pats. Toks teisės taikymas bei aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis nusižengimo byloje Nr. AN2-369-530/2018 ir kt.). Taigi, aptarti K. P. argumentai grindžiami subjektyviu ir netinkamu teisės aktų aiškinimu, todėl atmestini.

Atsižvelgus į tai pripažintina, kad K. P., veikdamas kaip Bendrovės vadovas (direktorius) ir šios Bendrovės naudai, 2019-04-25 sudarė su A. U. darbo sutartį, t. y. vykdė darbo funkcijas, tačiau tuo metu pats su Bendrove darbo sutarties nebuvo sudaręs. Todėl jo veiksmuose yra visi nelegalaus darbo požymiai ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn už ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą.

Dėl darbo inspektoriaus nurodymų nevykdymo

ANK 505 str. 1 d. numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 str. 1 d., 317, 318, 322, 506 str. nurodytus atvejus, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1 950 Eur.

Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį). Minėto įstatymo 11 str. 6 d. nustatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. U. kreipėsi į VDI Kauno skyrių 2018-05-13 su prašymu (skundu) kuriame nurodė, kad jis buvo samdomas K. P. dirbti statybose, buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau VSDFV teritorinis skyrius apie darbo pradžią nebuvo neinformuotas, taip pat jam už darbą nebuvo sumokėta (b. l. 3).

VDI Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, tirdamas A. U. pareiškime nurodytas aplinkybes, 2019-05-14 surašė nurodymą, kuriuo K. P. buvo įpareigotas 2018-05-22 10 val. atvykti į VDI Alytaus skyrių, esantį Alytuje ir pateikti prašomus dokumentus: K. P. ir A. U. darbo sutartis; darbo laiko apskaitos žiniaraščius; darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalą ir (ar) darbuotojų instruktavimo tvarką; darbdavio (darbų saugos specialisto) pažymėjimą (b. l. 18).

K. P. neatvykus 2019-05-14 nurodyme nurodytu metu bei nepateikus prašomų dokumentų, VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2019-05-27 surašytu nurodymu pakartotinai įpareigojo jį atvykti į VDI Kauno skyrių, esantį Alytuje, 2018-06-03 15 val. bei pateikti anksčiau nurodytus dokumentus (b. l. 20).

K. P. neatvykus 2019-05-27 nurodyme nurodytu metu bei nepateikus prašomų dokumentų, VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2019-06-06 surašytu nurodymu pakartotinai įpareigojo jį atvykti į VDI Kauno skyrių, esantį Alytuje, 2018-06-13 15 val. bei pateikti anksčiau išvardintus dokumentus (b. l. 21). Į šį nurodymą K. P. atsakė 2019-06-25 elektroniniu laišku, kuriame pažymėjo, kad su A. U. buvo sudaryta darbo sutartis, apie darbo santykius buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui; paaiškinta, kad vėliau su A. U. darbo sutartis buvo nutraukta, nes šis neatvyko į darbą. Minėtame laiške taip pat pažymėta, kad pasirašytą raštą (rašytinius paaiškinimus) pateiks vėliau, nes dabar neturi galimybės (b. l. 23).

Taigi, K. P. net tris kartus buvo kviečiamas atvykti į VDI skyrių, tačiau tokių teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdė. Teisminio nagrinėjimo metu K. P. patvirtino, kad nevykdė darbo inspektoriaus nurodymų atvykti į skyrių, nes buvo labai užimtas, nes dirbo dviejuose įmonėse, taip pat finansinių sumetimų, nes daug pinigų išleido įmonės bankroto procedūroms.

Vertinant K. P. nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad jo galimai buvęs didelis užimtumas darbe nelaikytina pateisinančia priežastimi nevykdyti privalomų nurodymų ir kviečiamam neatvykti pas darbo inspekcijos pareigūnus. Be to, jis darbo inspekcijos pareigūnų neinformavo apie priežastis sutrukdžiusias atvykti, viešai žinoma, kad autobuso bilietų iš Vilniaus į Alytų ir atgal bendra kaina nesiekia 15 Eur. Todėl, teismo vertinimu, K. P., kaip pats patvirtino dirbdamas net dviejuose darbovietėse, tikrai galėjo rasti lėšų, kad tinkamai įvykdytų darbo inspektoriaus nurodymą bei atvyktų į skyrių, o jo teisminio nagrinėjimo metų teikti ir aptarti paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta gynybinė poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad K. P. nevykdydamas 2018-05-14, 2019-05-27, 2019‑06-06 darbo inspektoriaus nurodymą atvykti į skyrių padarė ANK 505 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais K. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį bei padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad   ANK 22 str. numatyti tikslai bus pasiekti paskiriant K. P. atitinkamų straipsnių dalių sankcijose numatytas tokio dydžio baudas: už ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą – minimalaus dydžio, t. y. 1 000 Eur, baudą; už ANK 505 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą – mažesnę negu vidutinio dydžio, t. y. 500 Eur, baudą.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., K. P. paskirtos baudos subendrintinos paskiriant galutinę baudą sunkiausiojo iš jo padarytų ir ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose, t. y. 1 200 Eur baudą.

Vadovaudamasis ANK 38 str. 2 d., 95 str. 1 d., 505 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 644–646 str. teismas

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

1)       Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam už tai 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą;

2)       Administracinių nusižengimų kodekso 505 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam už  tai 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d., K. P. paskirtas nuobaudas subendrinti paskiriant galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų ir Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti K. P., kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19103663415.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Linas Dūdys