Civilinė byla Nr. e2A-113-265/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07519-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.2.9.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovams X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui ir X rajono savivaldybei dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kitų klausimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. R3-(4.1.19)-7933; 2) pripažinti neteisėtu 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkį Nr. M2-70, kuriuo nutraukta darbo sutartis su ieškove V. V., pripažįstant neteisėtu ieškovės atleidimą iš užimamų pareigų negrąžinant ieškovės į buvusį darbą; 3) priteisti ieškovės V. V. naudai iš atsakovo X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vidutinį darbo užmokestį (1358,50 Eur/mėn. bruto) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (nuo 2018 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 65 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną kitą darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 4132 Eur (1 377,31 Eur x 3), neatskaičius mokesčių, nes atleidimo iš darbo dieną ieškovei buvo išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnis); 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2008 m. liepos 17 d. X rajono savivaldybės administracija ir ieškovė V. V. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2113-121. Darbo sutartimi ieškovė priimta į X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (toliau – ir Biuras) direktoriaus pareigas. X rajono savivaldybės taryba 8-ojo šaukimo tarybos 34-ajame posėdyje merui V. L. pasisakius apie Visuomenės sveikatos biuro vadovės nekompetenciją, siūlant ją keisti kitu asmeniu, dėl balsų trūkumo, svarstant 16 dienotvarkės klausimą (dėl X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitos), nepriėmė sprendimo. 8 dalyviai balsavo „už“, pritardami biuro vadovo ataskaitai, 6 asmenys balsavo „prieš“, nebalsavo 8. Nepriėmus sprendimo, V. L. pavedė K. S. (šiuo metu einančiai Biuro direktoriaus pareigas) parengti Biuro veiklos priemonių gerinimo planą. Planas buvo parengtas bei perduotas vertinti komisijai. Komisijos sudėtyje taip pat buvo K. S.. 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo parengtas darbo užduočių gerinimo planas. K. S. rengtame rašte, kurį pasirašė meras, jau yra nurodomos kone visos darbo užduočių gerinimo gairės. Šios suformuotos gairės atitiko K. S. 2018 m. rugpjūčio 6 d. parengtą darbo užduočių gerinimo planą, tik jis buvo labai praplėstas. Į bylą nėra pateikta nė vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovei iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. būtų buvusios atsiųstos darbo trūkumų gerinimo plano gairės ar kad su ieškove būtų buvę derinami planai. Aiškindama darbo rezultatų gerinimo plano rengimą specialistė nurodė, jog darbuotojas turi būti informuotas apie sritis, kuriose nepakankamai gerai dirbo. Ieškovės teigimu, darbo užduočių gerinimo planas buvo parengtas išimtinai vieno asmens, kuris ir vertino darbo užduočių plano įgyvendinimą, nors realiai dėl kai kurių užduočių, kaip jas atlikti, nebuvo apsisprendusi ir pati plano rengėja. Pagal 2018 m. lapkričio 22 d. komisijos vertinimu Nr. R3-(4.1.19.)-7939, darbų gerinimo plano užduotys atliktos iš dalies. 2018 m. gruodžio 20 d. mero potvarkiu Nr. M2-70 ieškovė atleista iš užimamų pareigų. Ieškovė patyrė spaudimą, išankstinį mero nusistatymą dėl užimamų pareigų. Vykusio tarybos posėdžio metu, nesulaukęs balsavimo, meras pasisakydamas aiškiai išreiškė valią, norą matyti kitą asmenį užimantį pareigas, nurodė, kad reikalinga kaita, ieškovė nesusitvarko su pareigomis. Ieškovė pakankamai ilgą laikotarpį nepertraukiamai vadovavo Biurui, viešajam juridiniam asmeniui, kurio savininkė – X rajono savivaldybė ir kurio tikslas rūpintis tos savivaldybės gyventojų sveikata, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, gerinti gyvenimo kokybę, teikti kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Per visą darbo laiką nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl ieškovės darbo kokybės ir (ar) skundų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V.V. 6101 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui ir 301 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei X rajono savivaldybei.
4. Teismas, atsižvelgęs į sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. į tai, kad biudžetinės įstaigos savininkas (savivaldybė, atstovaujama mero) yra Biuro direktoriaus (ieškovės) darbdavys, į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, tiek pačių biudžetinės įstaigos X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuostatų reglametuojamas kompetetingas subjektas nutraukti darbo sutartį su savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu yra meras, kuris priskiriamas savivaldybės institucijai, konstatavo, kad X rajono savivaldybės mero kompetencija suteikė teisę spręsti klausimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo.
5. Teismas sutiko su ieškovės nurodytu teiginiu, kad atsižvelgiant į DK 57 straipsnio normos konstrukciją, norint atleisti darbuotoją iš darbo šio straipsnio pagrindu, turi egzistuoti visos keturios nurodytos aplinkybės, tačiau argumentą, kad minėto straipsnio teisės norma jai pritaikyta neteisėtai, atmetė kaip nepagrįstą.
6. Vertindamas reikalavimą panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. R3-(4.1.19)-7933 (toliau – ir Vertinimas), kurį, pasak ieškovės, priėmė ir vertino nekompetetingas asmuo – K. S., teismas pažymėjo, kad tiek dėl pačios komisijos, tiek dėl K. S. nekompetencijos bei vertinimo subjektiškumo ieškovė savo poziciją išreiškė tik po jos atleidimo iš darbo ir dėl jos subjektyvumo ieškovės atžvilgiu nei sudarant darbo rezultatų gerinimo planą, nei po jo sudarymo ar jo vertinimo metu ieškovė pretenzijų nereiškė.
7. Nustatė, kad vertinimo metu nebuvo pareikšta nušalinimų nė vienam komisijos nariui ir nebuvo pateikta pastabų dėl užduočių vertinimo teisingumo. Pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, jog ji neteikė pasiūlymų dėl darbo užduočių gerinimo plano sudarymo, sutiko su sudarytu planu ir patvirtino, kad terminas darbo užduočių gerinimo plano užduotims įgyvendinti buvo pakankamas, ir šio plano teisėtumo neginčija. Teismo vertinimu, vien dėl to, kad ieškovė nebuvo aktyvi rengiant darbo užduočių gerinimo planą ir neteikė savo pasiūlymų, nėra pagrindo spręsti, kad minėtas planas nebuvo su ja suderintas. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad komisijos narė K. S. ar kiti komisijos nariai buvo šališki atlikdami užduočių gerinimo plano vertinimą. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad K. S. vėliau pati asmeniškai pretendavo ir užėmė ginčo pareigas Biure, visiškai nepagrindžia ieškovės nurodytų teiginių.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 22 d. Vertinimas nėra nei norminis, nei poįstatyminis, individualus ar kitokio pobūdžio teisės aktas. Tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, jo apskundimo procedūra nenumatyta, šis dokumentas ieškovei nesukuria jokių teisinių pasekmių, t. y. teisių ar pareigų, todėl reikalavimą dėl Vertinimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
9. Vertindamas reikalavimą pripažinti neteisėtu 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkį Nr. M2-70, kuriuo nutraukta darbo sutartis su ieškove, teismas nurodė, kad ieškovės darbo trūkumai buvo nurodyti dar 2017 m. Biuro vidaus audito ataskaitoje. Nustatė, kad 2017 m. spalio 13 d. mero potvarkiu Nr. M2-70 ieškovė buvo rašytinai supažindinta ir informuota apie darbo pareigų pažeidimą. Pažymėjo, kad su pažeidimais ieškovė sutiko, mero potvarkio neskundė. Ieškovės darbo trūkumai buvo nurodyti ir 2018 m. balandžio 11 d. X rajono savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte „Dėl X rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl X rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitos“. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų ginčijusi jai nustatytų darbo trūkumų pagrįstumą. Nustatė, kad ieškovė su jos darbo rezultatų gerinimo plano gairėmis buvo supažindinta X rajono savivaldybės mero 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. R3-R3-(2.1.19)-5650, o su pačiu ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano projektu buvo supažindinta 2018 m. rugpjūčio 6 d. Teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog ieškovė su nurodytu darbo rezultatų gerinimo planu sutiko, po juo pasirašė, pratęsti terminą plane nurodytoms užduotims įgyvendinti neprašė.
10. Atsižvelgęs į Vietos savivaldos įstatymu paskirstytą Savivaldybės tarybos ir mero kompetenciją nurodė, kad konkrečiu atveju ieškovės darbo rezultato gerinimo plano sudarymas bei plano įvykdymo vertinimas priklausė išimtinai mero jurisdikcijai, todėl ieškovės teiginius, kad komisijos vertinimas turėjo būti pateiktas svarstyti Tarybai, kad dėl nepasiektų darbo rezultatų negalėjo mero būti atleista, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, ieškovės atleidimas iš darbo ginčijamu mero potvarkiu yra pagrįstas ir nebuvo fiktyvus, todėl padarė išvadą, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai.
11. Nusprendęs, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai, dėl kitų ieškinio reikalavimų, kurie yra išvestiniai, teismas plačiau nepasisakė, juos atmetė bei pažymėjo, kad nurodyti reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui – X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai neįvertino priežasčių, lėmusių ieškovės sprendimą neginčyti darbo rezultatų gerinimo plano.
12.2. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad atitinkamą laiką apeliantės, kaip Biuro vadovės, veikla buvo koordinuojama, prižiūrima X rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus specialistės K. S., kuri kaip vienintelė pretendentė 2019 m. kovo 13 d. dalyvavo ir laimėjo konkursą X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovo pareigoms užimti.
12.3. Neįvertinta, kad K. S., kaip rezultatų gerinimo plano užduočių autorė ir koordinatorė, neteikė konsultacijų į 2018 m. rugsėjo 14 d. paklausimus dėl užduoties Nr. 4 vykdymo gairių ir, kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 22 d. komisijos vertinimo, užduotis Nr. 4 pripažinta absoliučiai neįgyvendinta. Neatsižvelgta, kad K. S. teikdavo nemotyvuotus ir nepagrįstus prašymus, tariamai padėdama vykdyti darbo rezultatų gerinimo procedūrą.
12.4. Apeliantės manymu, DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta darbo rezultatų gerinimo procedūrai akivaizdžiai trūko nešališkumo ir objektyvumo elementų. Į bylą pateikti įrodymai leidžia spręsti apie tendencingą siekį atleisti apeliantę iš užimamų vadovo pareigų, kurį nulėmė ne jos asmeniai darbo rezultatai ar prarastas pasitikėjimas. Todėl apeliantės atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu, neatitinkančiu tokiam atleidimui iš darbo keliamų reikalavimų.
12.5. Priešingai nei teigia liudytojai, vertinimo komisijos nariai dėl teiktos Visuomenės sveikatos biuro direktorės ataskaitos nepriėmė jokio sprendimo. Tarybos narių balsai pasiskirstė taip: 8 „už“, 6 „prieš“, 8 „susilaikė“, todėl darytina išvada, kad sprendimas nagrinėjamu klausimu nepriimtas. Ir tai nereiškia, kad ataskaitai nėra pritarta. Nepriėmus sprendimo tam tikru klausimu balsavimas turėjo būti pakartotas.
12.6. Tačiau jeigu būtų daroma prielaida, kad Biuro direktorės ataskaitai tarybos narių balsavimu buvo nepritarta, tai darbo užduočių gerinimo plano aptarimas taip pat turėjo būti pateiktas svarstyti X rajono savivaldybės tarybai. Tokia išvada darytina iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. mero potvarkio Nr. Ml-39 turinio, kuriame argumentuojamas darbo rezultatų gerinimo užduočių būtinumas.
12.7. X rajono savivaldybės meras taip pat pripažįsta aplinkybes, kad joks teisės aktas nenumato, kokiu būdu ir kaip turėtų būti vertinamas darbo rezultatų gerinimo planas. Meras negali perleisti tarybos narių teisių ir pareigų sudarytos komisijos nariams, prisidengdamas Darbo kodekso normomis.
12.8. Pastebėtina, kad nė vienas iš komisijos narių neturėjo universitetinio biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo ar reikalingų žinių, vertindami užduočių (ne) atlikimą. Komisijos nariai net netikrino, ar pateikiama K. S. informacija nėra šališka ir neperteikiama sau naudinga linkme, rėmėsi išimtinai K. S. teikiama informacija.
12.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad komisijos vertinimas nesukėlė apeliantei teisinių padarinių. Šiuos faktus paneigia 2018 m. lapkričio 26 d. įspėjimas, kuriame būtent ir nurodoma, kad apeliantę ketinama atleisti iš užimamų pareigų atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 22 d. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. R3-(4.1.19.)-7933.
12.10. Nagrinėjamoje byloje, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, buvo įrodinėjama ir teigiama, kad Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo planas turėjo būti rengiamas atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 21 d. Centralizuoto vidaus audito skyriaus parengtą ataskaitą, kuria buvo nustatyti biuro direktorės darbo organizavimo pažeidimai ir (ar) darbo trūkumai.
12.11. Bylos nagrinėjimo metu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad darbo užduočių gerinimo planas buvo parengtas iš anksto, išimtinai vieno asmens, kuris ir vertino darbo užduočių plano įgyvendinimą, nors realiai dėl kai kurių užduočių, kaip jas atlikti, nebuvo apsisprendusi net pati plano rengėja.
12.12. K. S. dirbo savivaldybės administracijoje Viešųjų paslaugų skyriuje, manytina, kad K. S.s kompetencijos negalėjo būti išplėstos neribotai, kai Savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis pakankamai aiškiai nustato administracijos darbuotojų funkcijas ir kompetenciją. Antra vertus, viešųjų paslaugų skyriaus darbuotojas neturėjo įstatymu deleguotų teisių kontroliuoti savivaldybės įstaigos direktoriaus atliekamas funkcijas, nustatyti darbo gerinimo plano užduotis, sietinas su specialių žinių panaudojimu ir kvalifikacinių įgūdžių tikrinimu.
12.13. Darbuotojo darbo rezultatų gerinimo planas turėtų būti sudaromas raštu, siektini rezultatai sutarti / suderinti su darbuotoju, planas patvirtintas abiejų darbo sutarties šalių parašais (šiuo atveju plano projekte yra tik K. S. parašas). Apeliantei nebuvo suteikta teisė dalyvauti rengiant rezultatų gerinimo planą, planas įteiktas 2018 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. MI-39 ir jis parengtas išeinant už 2017 m. audito ataskaitos ribų.
12.14. Teismas nesigilino į darbo gerinimo užduočių paskirtį, nesiaiškino, kokios įtakos užduočių atlikimas turės Biuro ar apeliantės darbo kokybei, rezultatams, kas iš kompetentingų asmenų nustatė apeliantės kvalifikacijos trūkumus, kokie trūkumai (organizaciniai, kvalifikaciniai) nustatyti 2017 m Vidaus audito skyriaus parengtoje ataskaitoje ir t. t. Teismas taip pat netyrė ir nevertino, ar apeliantei raštu buvo nurodyti jos darbo trūkumai, ir pan.
12.15. Nesutiktina su teismo vertinimu dėl šioje byloje nurodyto netinkamo atsakovo. Materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdavio Visuomenės sveikatos biuro teisėmis ir pareigomis, kadangi šiuo atveju darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios lėšos mokamos iš Visuomenės sveikatos biuro biudžeto, todėl ir iš darbo teisinių santykių kilusias pinigines išmokas turėtų atlyginti ne darbo sutarties šalis – X rajono savivaldybė, o Visuomenės sveikatos biuras. Tai patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika.
13. Atsakovas X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismas, vadovaudamasis aukštesnės instancijos teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e2A-1591-642/2019, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovės darbdavys yra X rajono savivaldybė, o ne Biuras, todėl ieškovės reikalavimai, susiję su vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, piniginės kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, šioje byloje yra pareikšti netinkamam atsakovui.
13.2. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys ieškovės darbo trūkumus ir mero nuomonės, išsakytos X rajono savivaldybės tarybos 8-ojo šaukimo 34-ajame posėdyje dėl ieškovės nekompetencijos ir nesugebėjimo tinkamai vadovauti Biurui, pagrįstumą: Biuro darbuotojų 2017 m. liepos 24 d. prašymas dėl direktorės vadovavimo, 2017 m. Biuro vidaus audito ataskaita, X rajono savivaldybės mero 2017 m. spalio 13 d. potvarkis Nr. M2-70 „Dėl V. V. informavimo apie darbo pareigų pažeidimą“, X rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitos“ projektas ir šio projekto aiškinamasis raštas. Taigi, mero V. L. išsakyta X rajono savivaldybės tarybos 8-ojo šaukimo 34-ajame posėdyje kritika ieškovei buvo paremta objektyviais duomenimis, o ne, kaip teigia apeliantė, subjektyviu mero V. L. šališkumu.
13.3. Apeliantė nenurodo nė vieno K. S. neteisėto veiksmo, nėra nurodyta, jog ši darbuotoja pažeidė Viešųjų paslaugų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A2-378, nuostatas, ar pažeidė kito teisės akto nuostatas. Nei mero, nei Viešųjų paslaugų skyriaus specialistės K. S. veiksmai ieškovės atžvilgiu nebuvo šališki, to nebuvo ieškovė nurodžiusi ir pradiniame ieškinyje. Pastebėtina, jog prieš pradedant svarstyti ieškovės darbo užduočių gerinimo plano vykdymą komisijos pirmininkas A. B. paklausė ieškovės, ar ji turi nušalinimų komisijos nariams, tačiau ieškovė nušalinimų nereiškė. Aplinkybė, jog K. S. vėliau pati asmeniškai pretendavo ir užėmė ginčo pareigas Biure, visiškai nepagrindžia ieškovės nurodytų teiginių.
13.4. Ieškovė iš užimamų pareigų atleista nepažeidžiant nei šališkumo, nei viešojo intereso, tuo labiau teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Ieškovė neįrodė, jog šie bendrieji teisės principai būtų buvę pažeisti. Akcentuotina tai, jog ieškovės darbo trūkumai buvo pakartotinai užfiksuoti ir po jos atleidimo iš užimamų pareigų, t. y. 2019 m. Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoje.
13.5. Apeliantės argumentas, jog jos darbo užduočių gerinimo plano vykdymas turėjo būti pateiktas svarstyti X rajono savivaldybės tarybai, nepagrįstas. Ieškovės darbo rezultato gerinimo plano sudarymas bei plano įvykdymo vertinimas priklausė išimtinai tik mero jurisdikcijai, todėl komisijos vertinimas neturėjo būti pateiktas svarstyti X rajono savivaldybės tarybai.
13.6. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, jo apskundimo procedūra nenumatyta, šis dokumentas ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. teisių ir pareigų, todėl konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą Nr. R3-(4.1.19)-7933 nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Komisijos vertinimas yra viešojo administravimo institucijos tarpinis (pagalbinis) dokumentas, turėjęs įtakos galutinio dokumento – X rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiui Nr. M2-70 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore V. V.“ – priėmimui. Dėl to ieškovė turėjo teisę skųsti pastarąjį dokumentą, o ne komisijos vertinimą, kuris buvo tik rekomendacinio pobūdžio, skirtas merui.
13.7. Apeliantės argumentai, kuriais kvestionuojama komisijos, vertinusios ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano vykdymą ir priėmusios Komisijos vertinimą, kompetencija, nepagrįsti. Kadangi darbo rezultatų gerinimo planas apima tik ieškovės, kaip Biuro vadovės, pareigas, susietas su Biuro veiklos organizavimu ir atsakomybe už Biurui pavestų funkcijų vykdymą, teisės aktai nenumato, jog tokį planą sudarant jį vertinant turėtų dalyvauti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyti pareigūnai, priešingai, teisės aktai tokią diskrecijos teisę paveda merui.
13.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog vertinant jos darbo rezultatų gerinimo plano 4, 5 ir 6 užduotis, tariamai buvo reikalingos specialios žinios, kurių ieškovės darbo rezultato gerinimo plano vykdymą vertinusieji komisijos nariai tariamai neturėjo. Komisijos vertinime dėl 4, 5, 6 ieškovės darbo rezultato gerinimo plano užduočių nurodyta, jog ieškovė neparengė ir nepateikė komisijai užduotyse nurodytų priemonių, t. y. komisija nevertino užduočių atlikimo turinio, nes jos elementariai nebuvo atliekamos, komisija konstatavo tik patį faktą, kad minėtos užduotys nebuvo vykdytos.
13.9. Visiškai nepagrįstai teigiama, kad komisijos nariai netikrino, ar pateikiama K. S. informacija nėra šališka ir neperteikiama sau naudinga linkme ir pan. Iš 2018 m. spalio 15 d. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano aptarimo protokolo matyti, jog X rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistė komisijos darbo metu pristatė ieškovei paskirtas darbo rezultatų gerinimo užduotis, kas užfiksuota dėl atitinkamos užduoties vykdymo ar neįvykdymo, po to komisijos nariai užduodavo klausimus ieškovei, ieškovė teikdavo savo žodinius paaiškinimus. Ieškovė nei jos darbo rezultatų gerinimo plano vykdymo aptarimo komisijoje metu, nei teismo posėdžių metu nenurodė, jog 2018 m. spalio 15 d. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano aptarimo protokole užfiksuoti K. S. žodžiai būtų neteisingi ar tuo labiau melagingi, todėl dėl minėtame protokole užfiksuotos informacijos teisingumo ginčo tarp šalių nebuvo.
13.10. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo suteikta teisė dalyvauti rengiant rezultatų gerinimo planą, o planas įteiktas 2018 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu MI-39, planas parengtas išeinant už 2017 m. audito ataskaitos ribų. Ieškovė, žinodama savo darbo trūkumus, galėjo susidaryti savo darbo rezultatų gerinimo plano projektą ir jį pateikti. Tačiau ieškovė savo projekto neturėjo, susipažino su jai pateiktu plano projektu, jai buvo išaiškinta plano esmė, su planu ji sutiko (tai ji patvirtino duodama teisme parodymus), todėl planą patvirtino savo parašais tiek Viešųjų paslaugų skyriaus specialistė K. S., tiek ir ieškovė. Meras, gavęs šį patvirtiną ieškovės darbo rezultatų gerinimo planą, išleido 2018 m. rugpjūčio 6 d. potvarkį Nr. M1-39 „Dėl X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės V. V. darbo rezultatų gerinimo plano“, jame patvirtino šį planą ir nustatė jo vykdymo terminą iki 2018 m. spalio 8 d. Šio mero potvarkio ieškovė neskundė, nes jame nurodytos sąlygos ją tenkino. Taigi ieškovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti parengiant darbo rezultatų gerinimo planą, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo, o savo parašu patvirtino darbdavio atstovo pasiūlytą ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano variantą.
14. Atsakovė X rajono savivaldybė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
14.1. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovę atleidžiant iš užimamų pareigų buvo pažeistos Darbo kodekso 57 straipsnio nuostatos, nepagrįstas ir nemotyvuotas.
14.2. Atsižvelgiant į audito metu nustatytus pažeidimus, į tai, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba dėl ieškovės kaltės sustabdė Biuro licencijuojamą veiklą, į ieškovės daromų pažeidimų tęstinumą, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė nerodė jokios iniciatyvos pagerinti darbo rezultatus, 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. R3-(2.1.19)-566 buvo kviečiama atvykti į Savivaldybės administraciją dėl darbo rezultatų gerinimo plano sudarymo. 2018 m. rugpjūčio 6 d. mero potvarkiu, dalyvaujant pačiai ieškovei, buvo nustatytos darbo gerinimo užduotys. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės darbo užduočių gerinimo planas nebuvo įvykdytas.
14.3. Nutraukiant darbo sutartį su ieškove buvo atsižvelgta net tik į faktines ir teisines aplinkybes, bet ir į viešąjį interesą racionaliai ir efektyviai valdyti valstybės ir savivaldybės turtą, visuomenės interesą gauti kokybiškas ir prieinamas paslaugas, Biuro direktorei suteiktus įgaliojimus, kuriais daromas poveikis įstaigos veiklai ir viešajam interesui, įstaigos vadovui keliamus aukštesnius veiklos ir atsakomybės standartus. Ieškovės atveju jos atleidimo iš darbo priežastis buvo ilgalaikė, apimanti platų veiklos spektrą, negatyvi ieškovės veikla, negebėjimas tinkamai vadovauti įstaigai, užtikrinti įstaigos tinkamo funkcionavimo, teisės normų, normatyvų laikymosi kasdienėje veikloje, vykdyti ir įgyvendinti Savivaldybės atitinkamų institucijų įpareigojimus dėl nustatytų veiklos trūkumų.
14.4. Ieškovės argumentai, jog DK 57 straipsnio 5 dalyje reglamentuotai darbo rezultatų gerinimo procedūrai trūko nešališkumo ir objektyvumo, nepagrįsti ir paremti tik prielaidomis. Nagrinėjant bylą pirmą kartą ieškovė savo paaiškinimais patvirtino, jog 2018 m. lapkričio 22 d. kiekvienas darbo rezultatas pagal gerinimo plano punktus Komisijos buvo įvertintas teisingai. Ieškovė tuomet paaiškino, kad savo aplaidų užduočių vertinimo atlikimą motyvavo tuo, kad, jos subjektyviu įsitikinimu, nepriklausomai nuo užduočių įvykdymo, ji vis tiek bus atleista iš darbo, ir dėl šios priežasties ji nedėjo pastangų vykdyti užduotis.
14.5. Nesutiktina su ieškovės argumentais, jog darbo užduočių gerinimo planas buvo parengtas išimtinai vieno asmens, t. y. K. S.. Plano projektas buvo rengiamas dalyvaujant pačiai ieškovei, su juo ieškovė sutiko ir ant jo pasirašė, su ieškove buvo aptarta kiekviena plano užduotis.
14.6. Nėra aišku, kodėl ieškovė kelia K. S. kompetencijos klausimą, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas, taip pat neaišku, koks priežastinis ryšys tarp K. S. kompetencijos ir ieškovės atleidimo iš užimamų pareigų. Ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, įrodančių kad K. S., eidama pareigas Viešųjų paslaugų skyriuje, kažkokiu būdu darė įtaką atleidžiant ieškovę iš darbo.
14.7. Apeliacinio skundo argumentas dėl Komisijos narių šališkumo, kadangi jie priklauso tai pačiai politinei partijai kaip ir meras, yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pabrėžtina, kad ieškovė teismui nepateikė jokių faktų, patvirtinančių Komisijos narių suinteresuotumą. Pirmą kartą nagrinėjant šią bylą į jos nagrinėjimą kviesti Komisijos nariai, kaip liudytojai, taip pat patvirtino, kad atvykusi į Komisiją ieškovė nepateikė jokių dokumentų ar argumentų, apginančių jos poziciją. Dėl komisijos sudėties ieškovė jokių pretenzijų neturėjo. Komisijos narius į komisiją delegavo administracijos direktorius, o meras potvarkiu šiuos asmenis paskyrė nariais. Meras savo iniciatyva neturi teisės skirti komisijos narių, kadangi visi nariai yra pavaldūs Savivaldybės administracijai. Komisija posėdžio metu aptarinėjo ir vertino visas užduotis iš eilės, sprendimai dėl pritarimo / nepritarimo atskiroms užduotims priimti vienbalsiai. Įstatymai priskiria mero kompetencijai klausimus dėl darbo organizavimo, tarnybinių nuobaudų darbuotojams skyrimo ir kt., todėl darbo rezultatų gerinimo plano vertinimas priskirtas būtent mero, o ne tarybos kompetencijai.
14.8. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro priteisti vidutinį darbo užmokestį (1 358,50 Eur/mėn. bruto) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (nuo 2018 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra nepagrįstas. DK 218 straipsnio 4 dalis numato, kad jei darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Remiantis šia įstatymo nuostata ieškinio patenkinimo atveju priteistino išmokėti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės atleidimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. Taip pat pastebėtina, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
17. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog materialieji ieškinio reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui, pažeidė proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Taip pat akcentuojama, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė materialinės teisės normų pažeidimų, o tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, jog ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas. Siekdama įvertinti apeliacinio skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija pasisakys dėl esminių skundo argumentų.
Dėl atsakovo (ne) tinkamumo
18. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. Biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą, mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkį, kuriuo nutraukta darbo sutartis su V. V. ir ji atleista iš užimamų pareigų, grąžinti V. V. į buvusi darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį (1 358,50 Eur/mėn. bruto) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino iš dalies. Pasisakydamas dėl atsakovų tinkamumo nurodė, kad nepaisant aplinkybės, kad biudžetinės įstaigos vadovo priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų priskiriamas išimtinėms mero kompetencijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas), kurias įgyvendindamas meras 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. M2-70 ir nutraukė darbo sutartį su biuro vadove, tačiau šiuo atveju ieškovės darbdavys buvo būtent X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Vadinasi, byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo tinkamas atsakovas yra darbo santykių šalis – darbdavys, t. y. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
19. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių skundus, spręsdamas klausimą dėl atsakovo tinkamumo, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakomybė ir materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikytinų padarinių susiję būtent su darbdavės – X rajono savivaldybės – teisėmis ir pareigomis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės pasirinkto atsakovo (ne)tinkamumo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės darbdavys buvo būtent X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ir priėjo neteisingos išvados, kad šioje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo tinkamas atsakovas yra darbo santykių šalis – darbdavys, t. y. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
20. Bylos nagrinėjimo antrą kartą metu ieškovė savo pozicijos dėl atsakovų nepakeitė ir patikslintu ieškiniu materialinius reikalavimus pareiškė Biurui, o ne savivaldybei.
21. Skundžiamu sprendimu atmesdamas patikslintą ieškinį teismas, be kita ko, pažymėjo, kad išvestiniai reikalavimai (dėl išmokų priteisimo) pareikšti netinkamam atsakovui – X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė šią teismo išvadą ginčija ir nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aktualiu klausimu. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata sutinka.
23. Sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmimo momentu (2018 m. gruodžio 27 d.) galiojusi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto redakcija (nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) numatė, jog meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. V-196 „Dėl savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 9.6 punkte numatyta, kad Biuro steigėjo pareiga yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų Biuro direktorių, taikyti jam skatinimo priemones ir skirti drausmines nuobaudas.
24. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis numato, kad biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą, kuris priimamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas savininko sprendimu (4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė.
25. X rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-268 patvirtintų biudžetinės įstaigos X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuostatų 2 straipsnyje įtvirtinta, kad X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro savininkė yra X rajono savivaldybė. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka. Minėtų X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuostatų 13 punkte numatyta, jog biuro direktorių įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad X rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. M2-70 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore V. V.“ darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 27 d.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, nurodė, kad byloje, kurioje darbuotojas (ieškovas) ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas (ieškovas), ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą. Jeigu darbdavio organas, priėmęs sprendimą dėl darbuotojo (ieškovo) ginčijamo atleidimo iš darbo, turi civilinį procesinį subjektiškumą, tai pagal tokio asmens teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi yra pakankamas jo dalyvavimas byloje kaip trečiojo asmens atsakovo, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pusėje. Kita vertus, tokio organo teisinis suinteresuotumas gali būti visiškai įgyvendinamas vien tik per darbdavio, kaip atsakovo, dalyvavimą byloje. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas.
27. Visų pirma pastebėtina, kad ieškovė reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti pareiškė dviem atsakovams – X rajono savivaldybei ir Biurui, t. y. šioje byloje atsakovo pusėje atsiranda ir procesinis bendrininkavimas.
28. Antra, nustatyta, kad kasacinis teismas yra išnagrinėjęs bylų, kuriose reikalavimai buvo pareikšti dviem atsakovams: civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-696/2017 ieškovas pareiškė ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai X pirminės sveikatos priežiūros centrui, X rajono savivaldybei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais ieškovo atšaukimą iš VšĮ X PSPC direktoriaus pareigų, panaikino X rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkio punktą, priteisė ieškovui iš atsakovės VšĮ X pirminės sveikatos priežiūros centro 8334,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio,1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kasacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
29. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019 ieškovas prašė teismo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkį „Dėl X plaukimo mokyklos „D.“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ ir pripažinti ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu; grąžinti ieškovą į X plaukimo mokyklos „D.“ direktoriaus pareigas; priteisti iš X plaukimo mokyklos „D.“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atšaukimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Potvarkį ir pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu; grąžino ieškovą į direktoriaus pareigas, šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai; priteisė ieškovui iš atsakovės biudžetinės įstaigos X plaukimo mokyklos „D.“ 5186,09 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas Šiaulių apygardos nutartį paliko nepakeistą.
30. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-684/2017 ieškovė prašė pripažinti jos atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir panaikinti X rajono savivaldybės merės potvarkį; nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu ir priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio, pripažindamas neteisėtu ieškovės atšaukimą; panaikindamas Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkį; priteisdamas ieškovei iš VšĮ X rajono PSPC 37 743,83 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką bei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą. Kasacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį pakeitė: sumažino Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovei priteistą vidutinį darbo užmokestį; priteisė iš viešosios įstaigos X rajono pirminės sveikatos priežiūros centro bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
31. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tokiu atveju, kai byloje pareikšti reikalavimai ir savivaldybei, ir viešajai ar biudžetinei įstaigai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo netinkamumo.
32. Tačiau aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo tinkamumo klausimą, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą vertinti kaip iš esmės neteisėtą ar nepagrįstą.
Dėl darbo užduočių gerinimo plano parengimo, V. V. kontrolės ir vertinimo, šališkumo, objektyvumo trūkumo bei DK 57 straipsnio normų pažeidimo
33. Nustatyta, jog ieškovė pagal 2008 m. liepos 17 d. neterminuotą darbo sutartį buvo priimta į X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigas. 2017 m. liepos 24 d. trys biuro darbuotojos raštu su prašymu kreipėsi į merą dėl ieškovės, kaip biudžetinės įstaigos vadovės, netinkamo vadovavimo. X rajono savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė biuro vidaus audito ataskaitą Nr. 9. 2017 m. spalio 13 d. mero potvarkiu Nr. M2-70 ieškovė informuota apie darbo pareigų pažeidimą. 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė, atsižvelgiant į 2017 m. spalio 13 d. mero potvarkį Nr. M2-70 ir į tai, kad 2018 m. balandžio 26 d. taryba nepritarė biuro veiklos ataskaitai, buvo pakviesta sudaryti rezultatų gerinimo planą. 2018 m. birželio 6 d. mero potvarkiu Nr. M1-39 buvo nustatytos darbo rezultatų gerinimo užduotys ir nustatytas užduočių atlikimo terminas – iki 2018 m. spalio 8 d. Darbo rezultatų gerinimo plano užduočių įvykdymas buvo įvertintas 2018 m. spalio 19 d. mero potvarkiu Nr. M1-47 sudarytos komisijos, kuri konstatavo, kad plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Ieškovei 2018 m. lapkričio 26 d. įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš pareigų, o X rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. M2-70 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore V. V.“ darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu (darbuotojas nepasiekė sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą).
34. Apeliantė teigia, jog jos atleidimas buvo nulemtas išankstinės ir kategoriškos mero pozicijos ieškovės atžvilgiu. Šį argumentą grindžia tuo, kad X rajono savivaldybės tarybos 8-ojo šaukimo tarybos 34-ajame posėdyje V. L. pasisakė apie Visuomenės sveikatos biuro vadovės nekompetenciją, siūlydamas ją keisti kitu asmeniu, nurodė, kad Biuras nedirba normalaus darbo, vadovė nebesugeba dirbti, pateikė pasiūlymą nepritarti ataskaitai. Apeliantės teigimu, įvertinusi mero kategorišką nuomonę ir valią, ji nematė galimybių priešintis siektinam rezultatui, nes jau tuo laiku buvo priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš užimamų pareigų. Kolegija šią skundo nuostatą vertina kritiškai.
35. Iš liudytojo V. L. paaiškinimų nustatyta, kad mero poziciją dėl ieškovės veiklos vertinimo, t. y. jo sprendimą nepritarti ieškovės 2017 m. veiklos ataskaitai, lėmė rašytiniai ieškovės vadovaujamų darbuotojų skundai dėl ieškovės netinkamos veiklos viešųjų pirkimų srityje bei Biuro vidaus auditas, kurio metu buvo nustatyti ieškovės darbų trūkumai. Pastebėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina ieškovės darbo trūkumus, t. y. Biuro darbuotojų 2017 m. liepos 24 d. prašymas dėl direktorės vadovavimo, 2017 m. Biuro vidaus audito ataskaita, X rajono savivaldybės mero 2017 m. spalio 13 d. potvarkis Nr. M2-70 „Dėl V. V. informavimo apie darbo pareigų pažeidimą“, X rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitos“ projektas ir šio projekto aiškinamasis raštas. Kaip nurodė atsakovai, X rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2019 m. kovo 7 d. ataskaitoje buvo nurodyti audito metu nustatyti pažeidimai, tai dar kartą patvirtino aplaidų ir neatsakingą Biuro direktorės darbo pobūdį (aplaidus dokumentų tvarkymas, Akreditavimo tarnybos nustatytų trūkumų nepašalinimas, Biuro direktorė neefektyviai naudojo darbo užmokesčiui skirtas lėšas ir kt.), taip pat akcentavo ir tai, kad ieškovė vykdė veiklą, neturėdama reikalingų licencijų verstis visuomenės sveikatos priežiūros veiklomis.
36. Kolegijos vertinimu, merui disponuojant šiais duomenimis, jo išsakyta X rajono savivaldybės tarybos 8-ojo šaukimo 34-ajame posėdyje kritika ieškovei buvo paremta objektyviais duomenimis, o ne subjektyviu mero V. L. šališkumu. Taip pat pastebėtina, kad be ieškovės subjektyvios nuomonės byloje nėra kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog būtent minėto posėdžio metu buvo priimtas sprendimas dėl ieškovės atleidimo iš užimamų pareigų.
37. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta darbo rezultatų gerinimo procedūra buvo šališka ir neobjektyvi, kadangi tiek pradiniame darbo trūkumų nustatymo etape, tiek darbo rezultatų gerinimo plano sudaryme, jo vykdymo koordinavime, o vėliau ir pasiektų rezultatų vertinimo etapuose dalyvavo ta pati specialistė, kuri, be kita ko, vėliau pati asmeniškai pretendavo ir užėmė ginčo pareigas biure.
38. Kolegijos vertinimu, šis argumentas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi be ieškovės prielaidų byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie Viešųjų paslaugų skyriaus specialistės K. S. šališkumą ar veiksmų neteisėtumą. Apeliaciniame skunde ieškovė detaliai išvardija minėtos specialistės atliktus veiksmus, tačiau nenurodo nė vieno šios darbuotojos neteisėto veiksmo, t. y. nėra nurodyta, kaip ši darbuotoja pažeidė Viešųjų paslaugų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A2-378, nuostatas ar pažeidė kito teisės akto nuostatas.
39. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės teiginį, jog K. S. šališkumą patvirtina tai, kad ji vėliau pati asmeniškai pretendavo ir užėmė ginčo pareigas Biure. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovų argumentu, jog bet kuris tam tikroje pareigybėje nurodytus reikalavimus atitinkantis asmuo turi teisę dalyvauti viešuose konkursuose ir teikti savo kandidatūras, todėl aplinkybė, kad į Biuro direktoriaus pareigas vėliau buvo paskirta K. S., nėra pakankama konstatuoti minėtos darbuotojos šališkumo ar išankstinio neigiamo požiūrio į ieškovę. Pastebėtina ir tai, kad ir pati apeliantė pripažįsta, jog aplaidžiai atliko darbo rezultatų gerinimo plane nurodytas užduotis todėl, kad buvo įsitikinusi, jog nepriklausomai nuo užduočių įvykdymo ji vis tiek bus atleista iš darbo.
40. Nesutiktina ir su kitu apeliacinio skundo argumentu – atleidimo iš užimamų pareigų procedūra nebuvo objektyviai pagrįsta viešuoju interesu.
41. Visų pirma pastebėtina, kad tiek bylą nagrinėdami pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, tiek ir antrą kartą, teismai nenustatė jokių procedūrinių ieškovės atleidimo iš užimamų pareigų pažeidimų.
42. Antra, ieškovės atleidimas iš užimamų pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas viešojo intereso aspektu bei įrodytas byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovės darbo trūkumai buvo nustatyti šioje nutartyje jau minėtuose dokumentuose ir apie šiuos darbo trūkumus ieškovė buvo tinkamai informuota. Pastebėtina, kad ieškovė nenurodo, jog minėtuose dokumentuose darbo trūkumai nebuvo realūs ar neegzistavo jų nustatymo momentu. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovų argumentais, jog nustatyti ieškovės darbo trūkumai nebuvo menkaverčiai, jie, beje, buvo dar kartą patvirtinti X rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2019 m. kovo 7 d. ataskaitoje Nr. K14-4 „Visuomenės sveikatos biuro veiklos vertinimas“. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad buvo sudarytas ieškovės darbo rezultatų gerinimo planas, jam ieškovė pritarė ir pasirašė, tačiau plano vykdymo rezultatai buvo nepatenkinami. Taip pat nustatyta, kad ieškovė pripažino, jog ji nedėjo pastangų ištaisyti nustatytus trūkumus.
43. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei mero, nei Viešųjų paslaugų skyriaus specialistės K. S. šališkumą, taip pat ieškovės atleidimas buvo pagrįstas viešuoju interesu.
Dėl tarybos reglamento, balsavimo ir mero kompetencijų
44. Ieškovė taip pat teigia, jog priešingai, nei buvo įrodinėjama atsakovų, taryba dėl teiktos Visuomenės sveikatos biuro direktorės ataskaitos nepriėmė jokio sprendimo, kadangi tarybos narių balsai pasiskirstė taip: 8 „už“, 6 „prieš“, 8 „susilaikė“. Todėl vadovaujantis 2015 m. spalio 29 d. Nr. Tl-118 X rajono savivaldybės tarybos reglamentu balsavimas turėjo būti pakartotas. Ieškovės teigimu, darant prielaidą, kad Sveikatos biuro direktorės ataskaitai tarybos narių balsavimu buvo nepritarta, darbo užduočių gerinimo plano aptarimas taip pat turėjo būti pateiktas svarstyti X rajono savivaldybės tarybai, kadangi meras negali perleisti tarybos narių teisių ir pareigų sudarytos komisijos nariams. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.
45. Kolegija sutinka su atsakovės X rajono savivaldybės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, t. y. kad ieškovės 2017 m. veiklos ataskaitos svarstymas X rajono savivaldybės taryboje ir šios tarybos nepritarimas minėtai ataskaitai šiam šalių ginčui yra svarbus tik ieškovės darbo trūkumų aspektu. X rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl X rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitos“ projekte buvo nurodyta, jog X rajono savivaldybės taryba nusprendžia pritarti X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitai, tačiau šis projektas taryboje nebuvo priimtas. Kolegijos vertinimu, nagrinėjant šį ginčą nėra aktualu ir reikšminga, kad X rajono savivaldybės tarybai nebuvo teiktas kitas sprendimo projektas, kuriame būtų nurodyta, jog savivaldybės taryba nepritaria X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitai.
46. Sprendžiant dėl argumento, jog darbo užduočių gerinimo plano aptarimas taip pat turėjo būti pateiktas svarstyti X rajono savivaldybės tarybai, būtina įvertinti aktualų teisinį reguliavimą.
47. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priklauso mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas.
48. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys.
49. Darbo rezultatų gerinimo plano sudarymo pagrindai numatyti DK 57 straipsnio 5 dalyje, todėl, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymu paskirstytą savivaldybės tarybos ir mero kompetenciją, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės darbo rezultato gerinimo plano sudarymas bei plano įvykdymo vertinimas priklausė išimtinai tik Mero jurisdikcijai, todėl komisijos vertinimas neturėjo būti pateiktas svarstyti X rajono savivaldybės tarybai.
50. Taigi nurodytos aplinkybės bei teisinis reguliavimas sudaro pagrindą šį skundo argumentą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl darbo užduočių, gerinimo plano vertinimo komisijų sudarymo, komisijos kompetencijos, komisijos išvados sukeliamų teisinių pasekmių
51. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog nė vienas iš Komisijos narių neturėjo universitetinio biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo ar reikalingų žinių, vertinant užduočių (ne)atlikimą, ir komisijos nariai netikrino, ar pateikiama K. S. informacija nėra šališka ir neperteikiama sau naudinga linkme. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies normomis, nustatančiomis asmenų ratą, kuriems suteikta sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kontrolės teisė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.
52. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyta, jog įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka: 1) sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai; 2) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą; 3) Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo; 4) Lietuvos bioetikos komitetas – asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams valstybinę priežiūrą; 5) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – paslaugų, teikiamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės globos ir slaugos įstaigose, prieinamumo, tinkamumo ir efektyvumo valstybinę kontrolę, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nurodytą valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
53. Taigi nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad Biuro valstybinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje nurodyti pareigūnai, o Biuro vadovo veiklą kontroliuoja meras, kaip darbdavio atstovas savivaldybės lygmenyje.
54. Anksčiau nutartyje jau minėta, kad darbo rezultatų gerinimo plano sudarymo pagrindai numatyti DK 57 straipsnio 5 dalyje, t. y. ieškovės darbo rezultato gerinimo plano sudarymas bei plano įvykdymo vertinimas priklauso išimtinai tik mero jurisdikcijai. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovės darbo rezultatų gerinimo planą sudarė ir jo įvykdymą vertino nekompetentingi asmenys, yra nepagrįsti.
55. Taip pat pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nariams buvo pateiktas ieškovės darbo rezultatų gerinimo planas (užduotys), ieškovės parengta rašytinė minėtų užduočių vykdymo ataskaita ir gauti ieškovės žodiniai paaiškinimai 2018 m. spalio 15 d., kurie užfiksuoti X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano aptarimo protokole. Iš komisijos vertinimo nustatyta, kad dėl 4, 5, 6 ieškovės darbo rezultato gerinimo plano užduočių nurodyta, jog ieškovė neparengė ir nepateikė komisijai užduotyse nurodytų priemonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad komisija nevertino užduočių atlikimo turinio, tik konstatavo faktą, kad minėtos užduotys nebuvo vykdytos. Nutartyje jau minėta, jog ieškovė neneigia šių užduočių nevykdžiusi. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl ieškovės darbo rezultatų gerinimo plane numatytų užduočių (ne) įvykdymo turinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, t. y. jog ieškovė neįvykdė plane nurodytų užduočių, konstatavimas nereikalavo specialių žinių.
56. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, jog komisijos nariai net netikrino, ar pateikiama K. S. informacija nėra šališka ir neperteikiama sau naudinga linkme. Iš bylos duomenų, t. y. iš 2018 m. spalio 15 d. X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano aptarimo protokolo, nustatyta, kad X rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistė komisijos darbo metu pristatė ieškovei paskirtas darbo rezultatų gerinimo užduotis, taip pat nurodė, ar kiekviena užduotis įvykdyta ar neįvykdyta. Posėdžio metu komisijos nariai uždavinėjo klausimus ieškovei, o ji teikė paaiškinimus. Iš minėto protokolo nenustatyta, kad ieškovė būtų reiškusi pastabas dėl galimo K. S. šališkumo ar netinkamai suformuluotų užduočių.
57. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimas nėra nei norminis, nei poįstatyminis, individualus ar kitokio pobūdžio teisės aktas, todėl reikalavimas panaikinti šį vertinimą atmestinas kaip nesukeliantis teisinių padarinių. Apeliantės teigimu, šią teismo išvadą paneigia 2018 m. lapkričio 26 d. įspėjimas, kuriame nurodoma, kad ieškovę ketinama atleisti iš užimamų pareigų atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 22 d. darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą.
58. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimas turėjo įtakos galutinio dokumento – X rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkio Nr. M2-70 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore V. V.“ – priėmimui, tačiau taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai nesudaro pagrindo reikalavimą panaikinti minėtą dokumentą vertinti kaip pagrįstą.
59. Kaip pažymėjo atsakovas Biuras, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).
60. Taigi atsižvelgus, jog komisijos vertinimas yra viešojo administravimo institucijos tarpinis dokumentas, turėjęs įtakos galutinio dokumento priėmimui, manytina, kad ieškovė turi teisę skųsti ne vertinimą, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, o X rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkį, kuriuo remiantis buvo nutraukta darbo sutartis su ieškove.
Dėl darbo užduočių gerinimo plano parengimo ir siektinų tikslų
61. Apeliantė šioje byloje taip pat įrodinėjo, kad Visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo planas turėjo būti rengiamas atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 21 d. Centralizuoto vidaus audito skyriaus parengtą ataskaitą, kurioje buvo nustatyti Biuro direktorės darbo organizavimo pažeidimai ir (ar) darbo trūkumai, tačiau K. S. darbo užduočių gerinimo planą išplėtė, išeidama už vidaus audito ataskaitos rezultatų ribų. Apeliantės teigimu, darbo užduočių gerinimo planas buvo parengtas iš anksto, išimtinai vieno asmens, kuris ir vertino darbo užduočių plano įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apeliantei nebuvo atsiųstos darbo trūkumų gerinimo plano gairės ir su ja planai nebuvo derinami.
62. Iš bylos duomenų nustatyta, kad X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės darbo užduočių gerinimo plano komisijos vertinimą atliko komisija, susidedanti iš komisijos pirmininko A. B., komisijos sekretorės D. B., komisijos narių: savivaldybės mero patarėjos I. M., savivaldybės tarybos sekretoriaus A. J., Centralizuotos buhalterijos Aptarnaujamų įstaigų poskyrio vedėjos S. Š., Viešųjų paslaugų skyriaus darbuotojos K. S.. Visų pirma, kolegija pastebi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neneigė, jog ieškovė ne tik nereiškė nušalinimų komisijos nariams, tačiau ir nepateikė jokių pastabų dėl užduočių vertinimo teisingumo. Pirmosios instancijos teismui ieškovė patvirtino, kad pati ji neteikė pasiūlymų dėl darbo užduočių gerinimo plano sudarymo, sutiko su sudarytu planu ir patvirtino, kad terminas darbo užduočių gerinimo plano užduotims įgyvendinti buvo pakankamas. Ieškovė taip pat patvirtino, kad kiekvienas 2018 m. lapkričio 22 d. komisijos vertinimas dėl kiekvieno darbo rezultato pagal gerinimo plano punktą komisijos įvertintas teisingai, o plane nurodytų užduočių nevykdymą motyvavo tuo, kad ji buvo įsitikinusi, kad ji būtų buvusi atleista, net jei ir būtų įvykdžiusi nurodytas užduotis.
63. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su jos darbo rezultatų gerinimo plano gairėmis buvo supažindinta X rajono savivaldybės mero 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. R3-R3-(2.1.19)-5650, o su ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano projektu buvo supažindinta 2018 m. rugpjūčio 6 d. Apeliantė skunde nurodo, jog darbuotojo darbo rezultatų gerinimo planas turėtų būti sudaromas raštu, siektini rezultatai sutarti / suderinti su darbuotoju, planas patvirtintas abiejų darbo sutarties šalių parašais, o šiuo atveju plano projekte yra tik K. S. parašas. Kolegija pažymi, kad priešingai, nei teigia apeliantė, į bylą pateiktas darbo rezultatų gerinimo plano projektas yra patvirtintas ir K. S., ir ieškovės parašais – ieškovės parašas padėtas ant kiekvieno projekto lapo ir ieškovė pasirašė projekto pabaigoje, todėl konstatuotina, kad ieškovė parašu patvirtino sutikimą su parengtu darbo rezultatų gerinimo plano projektu (2 t., b. l. 30–35). Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovė inicijavo savo darbo rezultatų gerinimo plano projekte numatytų užduočių pakeitimą, siekė jas koreguoti, pildyti ir pan. Jau minėta, kad apeliantė pripažino, jog minėtų veiksmų ji neatliko ir savo pasyvų elgesį teisino subjektyviu įsitikinimu, jog dėl jos atleidimo jau yra priimtas sprendimas.
64. Aplinkybė, jog ieškovė nebuvo aktyvi rengiant darbo užduočių gerinimo planą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėtas planas buvo parengtas pažeidžiant DK 57 straipsnio 5 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad rezultatų gerinimo planas turi būti sudarytas bendrai.
65. Aplinkybę, jog su minėtu darbo užduočių gerinimo plano projektu apeliantė sutiko, patvirtina ir tolesni ieškovės veiksmai – mero 2018 m. rugpjūčio 8 d. potvarkio Nr. M1-39 „Dėl X rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės V. V. darbo rezultatų gerinimo plano“, kuriame planas patvirtintas ir nustatytas jo vykdymo terminas (iki 2018 m. spalio 8 d.), ieškovė neskundė. Šie ieškovės veiksmai, kolegijos vertinimu, pakankami išvadai, jog ieškovė sutiko su minėtame potvarkyje nurodytomis sąlygomis.
66. Nesutikimą su parengtu darbo rezultatų gerinimo plano projektu apeliantė grindžia ir argumentu, jog šis planas galėjo būti parengtas vadovaujantis išimtinai tik 2017 m. Vidaus audito ataskaita.
67. DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai. Taigi įstatymų leidėjas darbuotojo atleidimą vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sieja su aplinkybe, jog darbuotojas apie nustatytus darbo trūkumus turi būti supažindintas raštu.
68. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės darbo trūkumai buvo nurodyti 2017 m. Biuro vidaus audito ataskaitoje (2 t., b. l. 9–26), taip pat 2018 m. balandžio 11 d. X rajono savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte „Dėl X rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl X rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 2017 metų vadovo veiklos ataskaitos“. Apeliantė neginčija, jog apie šiuos priimtus dokumentus jai buvo žinoma. Kolegija, įvertinusi ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano projekte nustatytas užduotis, neturi pagrindo teigti, jog šios užduotys nėra susijusios ar pernelyg nutolusios nuo nustatytų ieškovės darbo trūkumų.
69. Taip pat kritiškai vertintinas ir argumentas, jog K. S. nebuvo kompetentinga rengti ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano projektą.
70. Iš bylos duomenų nustatyta, kad X rajono savivaldybės meras 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. R3-(2.1.19)-56 „Dėl informavimo apie darbo trūkumus ir rezultatų gerinimo plano sudarymo“ (2 t., b. l. 28) pakvietė ieškovę atvykti į savivaldybę sudaryti ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano. Taip pat nurodė, kad rezultatų gerinimo plane bus bendrai numatyti licencijų verstis sveikatos mokymu įgijimo etapai, visuomenės sveikatos mokymo modelio kūrimas, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitos fizinės veiklos aplinkos veiksnių ir jų ryšio su sveikata stebėsenos organizavimas, poveikio sveikatai vertinimas ir dalyvavimas planuojant bei įgyvendinant poveikio mažinimo priemones, visuomenės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas, studentų sveikatos priemonių organizavimas ir koordinavimas, racionalus lėšų naudojimas, tarybos sprendimų vykdymas, savarankiškųjų savivaldybės visuomenės sveikatos funkcijų vykdymas (dietisto darbo kuravimas ir kt.) bei kitos ieškovės darbo trūkumų gerinimo galimybės. Taigi K. S., kuriai buvo pavesta sudaryti ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano projektą, vadovavosi tiek 2017 m. Biuro vidaus audito ataskaitoje nustatytais ieškovės darbo trūkumais, tiek mero apibrėžtomis gairėmis. Primintina, kad ieškovė pastabų dėl parengto jos darbo rezultatų gerinimo plano projekto nereiškė.
71. Taigi kolegija neturi pagrindo išvadai, jog ieškovės darbo rezultatų gerinimo plano projektas buvo parengtas pažeidžiant DK 57 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką, kadangi ieškovė buvo informuota apie jos darbo trūkumus, taip pat nenustatyta, jog rezultatų gerinimo planas nebuvo derintas su ieškove. Primintina ir tai, kad ieškovė bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu pripažino, jog kiekvienas 2018 m. lapkričio 22 d. komisijos vertinimas dėl kiekvieno darbo rezultato pagal gerinimo plano punktą Komisijos buvo įvertintas teisingai.
72. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, nėra pagrindo nesutikti su atsakovų argumentais, jog ieškovės atleidimą lėmė ilgalaikė, apimanti platų veiklos spektrą negatyvi ieškovės veikla, negebėjimas tinkamai vadovauti įstaigai, užtikrinti įstaigos tinkamo funkcionavimo, teisės normų, normatyvų laikymosi kasdienėje veikloje, vykdyti ir įgyvendinti savivaldybės atitinkamų institucijų įpareigojimų dėl nustatytų veiklos trūkumų, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės atleidimą vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.
73. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
74. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo, jo keisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
76. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
77. Atsakovė X rajono savivaldybė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
78. Atsakovas X rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 1800 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
79. Pažymėtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš ieškovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. V. 1800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui X rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui.
Teisėjai Raimonda Andrulienė
Albina Pupeikienė
Alvydas Žerlauskas