Civilinė byla Nr. 2S-1549-153/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Romualdas Šuliokas;

            Procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 110.1, 110.5.    

 (S)

 

 

 KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų: Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,    

 apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje  Nr. 2-1850-737/2010 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,  

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė R. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. R. dukters E. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki dukra taps pilnamete bei 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už dviejų mėnesių laikotarpį ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo R. R. laikiną E. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki byla bus visiškai išspręsta. Nurodė, kad  atsakovas su ieškovės reikalavimu teikti dukrai išlaikymą gera valia nesutiko. Išlaikymo klausimo išsprendimas byloje gali užtrukti tam tikrą laiką, dėl to nukentėtų vaiko interesai.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo R. R. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. R., gim. 1997-10-22, periodinėmis išmokomis po 250 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2010-05-27 iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nepilnametei E. R. skirtų lėšų administratore paskyrė  jos motiną R. R..

Teismas nurodė, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.).  Jeigu vienas iš tėvų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką, tai kitas iš tėvų turi  CK 3.194 str. l d. įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovas geranoriškai ir reguliariai nepilnametei dukrai materialinio išlaikymo neteikia. Ieškovė yra su atsakovu susituokusi, materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui nebuvo priteistas, atsakovas apie ieškinį neinformuotas. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas būtų palikęs šeimą ir vengtų išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl neištyrus visų byloje esančių įrodymų, neįvertinus ieškovės ir atsakovo turtinės padėties bei vaiko poreikių, teismas negali spręsti, ar ieškovės prašomas priteisti materialinis išlaikymas po 400 Lt vaikui yra tinkamas. Teismas sprendė, kad siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Lt, mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos ieškovei pašto pervedimu gyvenamosios vietos adresu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Atskiruoju skundu atsakovas R. R. nesutiko, kad jo atžvilgiu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Skunde nurodė, kad jo gaunamos darbo pajamos iš AB „Achema“ yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus atliktas periodinis 400 Lt pervedimas į ieškovės sąskaitą vaiko išlaikymui pagal jo sudarytą sutartį, nebus galimybės atsiskaityti už mobiliojo ryšio paslaugas, kuriomis naudojasi ieškovė ir dukra ir kurios yra apmokamos iš jo sąskaitos. Apelianto nuomone, ieškovės teiginys, kad jis dukters išlaikymui per penkis mėnesius sumokėjo tik 800 Lt, neatitinka tikrovės. Iš jo pateikiamo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovei 2010-03-25, 2010-04-15 ir 2010-05-17 per tris kartus buvo pervesta 1 200 Lt. Be to, jo iniciatyva sudaryta periodinio mokėjimo sutartis vaiko išlaikymui yra neterminuota. Apeliantas nurodo, kad jis geranoriškai perrašė ieškovei 2005 metų laidos, 10 000 Lt vertės transporto priemonę „Toyota Yaris“, dukrai perka rūbus, avalynę, duoda pinigų smulkioms išlaidoms.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė R. R. prašė teismo nutartį palikti nepakeistą,  atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo patirtas išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:

1) atskirasis skundas yra su trūkumais, neatitinka imperatyvių CPK 111 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų. Atskirajame skunde nenurodytos proceso šalys, jų procesinė padėtis, dalykas, nenurodyta, kokias procesinės ar materialinės teisės normas nutartimi pažeidė teismas;

2) atskirasis skundas yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms. Skundas yra grindžiamas atsakovo subjektyviais apmąstymais apie jo pragyvenimo šaltinį, automobilį ir tariamus mokėjimus už mobiliojo telefono paslaugas. Atsakovas yra sveikas, darbingas ir dirbantis, todėl privalo teikti maksimalų vaiko interesus ir būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą, o bylos nagrinėjimo metu – laikiną išlaikymą;

3) atsakovo pateikta pažyma iš banko apie jo susitarimus su banku ar atliktus nesistemingus išlaikymo mokėjimus dukrai šiuo atveju negali būti vertinama atsakovo naudai, nustatant laikiną apsaugos priemonę ar konkretų jos dydį. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos nustatant galutinį išlaikymo dydį,  įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą.

            Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis  yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Taigi CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis).

CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė R. R. nagrinėjamoje byloje, yra laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikuota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, numato, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. ir R. R. santuokoje 1997-10-22 gimė dukra E. R.. Galiojant įstatymo nuostatoms, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis), ieškovės prašymas pirmosios instancijos teismo patenkintas pagrįstai. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis gera valia moka išlaikymą vaikui per banką, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti atskirojo skundo motyvais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į vaiko interesus. Kadangi apelianto per banką mokamas vaikui išlaikymas nėra reguliarus, o byloje rašytinių įrodymų, kad apeliantas teikė vaikui išlaikymą 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais (tai skunde patvirtina ir pats atsakovas), nėra, taigi sprendžiama, kad apelianto motyvais, jog jis vaiko išlaikymu rūpinasi tinkamai, byloje neįrodytas. Apelianto motyvai, kad skundžiama nutartis neteisėta, nes išlaikymo išieškojimas vykdomas iš atsakovo vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo pajamų, gaunamų iš AB „Achema“, ir dėl to atsakovas negali atlikti periodinių pinigų pervedimų į ieškovės sąskaitą, taip pat atsiskaityti už mobiliojo telefono paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad išlaikymo išieškojimas vykdomas iš atsakovo darbo užmokesčio neprieštarauja CPK 662 str. nuostatoms, o tai, jog atsakovas dirba tik vienoje darbovietėje, nesudaro pagrindo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 7) atmesti. Atsakovo motyvas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus atliktas periodinis 400 Lt pervedimas į ieškovės sąskaitą ir nebus galimybės iš jo sąskaitos apmokėti ieškovės ir dukros mobiliojo ryšio paslaugas, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas, taip pat atmestinas, nes skundžiama teismo nutartis neriboja atsakovo teisės atšaukti nurodymą bankui dėl periodinių išmokų mokėjimo (b. l. 8) ar nutraukti ieškovės ir dukters mobiliojo ryšio paslaugų sąskaitų apmokėjimą (b. l. 9).

 Apelianto pateikti kartu su 2010-09-22 prašymu (reg. Nr. 27164) prekių kvitai iš įvairių parduotuvių patvirtina, kad prekės buvo 2010-07- 2010-09-18 laikotarpyje  parduotos, už tam tikrą kainą, tam tikram asmeniui. Darbo ieškančio asmens atmintinėjė nurodyta, kad apeliantas įregistruotas Jonavos darbo biržoje nuo 2010-09-20, taigi patvirtina faktą, kad apeliantas nedirba. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi surašyti po skundžiamos nutarties (2010-05-27) priėmimo, todėl gali būti vertinami kartu su kitais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK178,179 str.).

Atsakovo motyvas, jog jis geranoriškai perrašė ieškovei automobilį, byloje pateiktais įrodymais neįrodytas, nes kartu su skundu pateiktoje transporto pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėta, kad minėta transporto priemonė ieškovei parduota už 2 000 Lt (b. l. 3), o ne perduota neatlygintinai.

Kiti apelianto motyvai dėl išlaidų, turėtų vaiko išlaikymui, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija nutartyje dėl jų  nepasisako.

Taip pat skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nustatyti nėra teisiškai reikšmingi ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai dėl atskirojo skundo formos ir turinio reikalavimo. CPK 315 str. 1 d. pasakyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK338 str. ). Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą priėmė (b. l. 1). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo rezoliucija dėl skundo priėmimo, todėl skundas nagrinėtinas apeliacine tvarka (CPK336 str.).

Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, nes advokato teisinių paslaugų išlaidos priteistinos CPK 93,98 str. tvarka, priėmus byloje sprendimą, o šiuo atveju byloje procesinis sprendimas nepriimtas (CPK 270 str., 293, 296 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a :

 

                 Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties nekeisti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                           Galina Blaževič

 

Kolegijos teisėjai                                                                                Virginija Gudynienė

 

                                              Nijolia Indreikienė