Administracinė byla Nr. I-570-629/2013

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00621-2011-6)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Gintaro Dzedulionio, dalyvaujant pareiškėjai R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą prašydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, atsakovė) 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1504-(2);

2) įpareigoti atsakovę mokėti pareiškėjai nuo 2004 m. liepos 4 d. paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą – po 865,48 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. kovo 1 d.;

3) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės 1 857,52 Lt pensijos nepriemoką, susidariusią už 2010 m. sausio – 2011 m. vasario mėnesius.

Pareiškėja nurodė, kad 2004 m. liepos 2 d. VRM sprendimu jai buvo paskirta 865,48 Lt valstybinė pareigūnų pensija už tarnybą, tačiau nuo 2010 sausio mėnesio jai mokama mažesnė pensija, nei paskirtoji.

Pasak pareiškėjos, toks pensijos sumažinimas yra neteisėtas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatoms. Pažymėjo, kad toks pensijos sumažinimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę.

Atsakovė VRM atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 18–20, 63–64) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota jos valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai pensija buvo perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad slaugo savo sergančią motiną, todėl sumažinta pensija turi būti kompensuota.

Teismo posėdyje atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 80–82, 84).

Skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. liepos 23 d. VRM sprendimu Nr. 2/17-1660 (b. l. 23, 69) pareiškėjai nuo 2004 m. liepos 9 d. neterminuotai buvo paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija už tarnybą, kuri sudarė 505,48 Lt, taip pat buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (360 Lt), tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio pareiškėjai mokama sumažinta pareigūnų ir karių pensija (b. l. 60, 78).

Pareiškėja 2011 m. sausio 21 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos (b. l. 31).

Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, VRM 2011 m. vasario 24 d. sprendime Nr. 1D-1504-(2) nurodė, kad VRM išmokėti pareiškėjos nurodomo dydžio pensijos neturi teisinio pagrindo, nes pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pareiškėjos pensija perskaičiuojama, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. VRM pažymėjo, kad sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas nenumatytas (b. l. 32–33).

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumo bei pagrįstumo.

Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Nustatyta, kad pareiškėjai pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (b. l. 60, 78).

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštarauja Konstitucijai.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2012 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 11D(P)-6258 (b. l. 60, 78) patvirtina, kad pareiškėjai R. S. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl, darytina išvada, kad pagal šį straipsnį pareiškėjai sumažinta pensija teisėtai ir pagrįstai ir nėra pagrindo išmokėti jai nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. kovo mėnesio neišmokėtą pensijos dalį.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nepagrįstas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti VRM nuo 2011 m. kovo mėn. mokėti jai visą paskirtą pensiją. Atkreiptinas dėmesys, kad Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad toks pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti atsakovės VRM 2011 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1D-1504-(2), kuriuo jai atsisakyta išmokėti negautą pensijos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pensijos sumažinimas buvo taikomas pagrįstai, skundas dalyje dėl VRM 2011 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1D-1504-(2) panaikinimo taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                           Milda Vainienė

Gintaras Dzedulionis

Mefodija Povilaitienė