Civilinė byla Nr. e2YT-2257-1156/2022

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00061-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.19.2.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11; 3.2.6.13; 3.4.5.19

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 12 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,

sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Švelnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims: D. U., Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarei Ingai Navickienei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. M. kreipėsi į teismą prašydama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsniu pratęsti jai 3 mėnesių terminą priimti M. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. reikalavimo teisę į 46 339,20 Eur, kuri atsirado Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 pagrindu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslinus reikalavimus (DOK-20165) prašoma:

1.1.                      pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 3 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu;

1.2.                      pratęsti A. M. terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. U. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimo teisę į 46 339,20 Eur sumą pagal Lietuvos apeliacinis teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011;

1.3.                      išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovė A. M. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra M. U. anūkė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią D. K. įsipareigojo sumokėti M. U. 160 000 Lt (kas atitinka 46 339,20 Eur). (duomenys neskelbtini) mirė M. U., palikimą po jos mirties priėmė valstybė. Nurodė, kad M. U. turėjo du sūnus: A. U. ir V. U., bet abu jie mirė anksčiau nei M. U.. V. U. neturėjo vaikų, o A. U. turėjo du vaikus, t. y. dukrą A. (ieškovę) ir sūnų D. U. (trečiąjį asmenį). Mirus M. U. ji (ieškovė) nepriėmė palikimo, nes nežinojo, kad senelė turi kokio nors turto, nes nuo 2013 m. iki 2015 m. senelė gyveno Švenčionių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) namuose, jokio nekilnojamojo turto jau nebeturėjo, gaudavo tik nedidelę apie 200 litų dydžio pensiją. Apie 80 procentų pensijos buvo panaudojama apmokėti jos gyvenimą globos namuose, o kita dalis – pirkti vaistus ar kitus medikamentus. Pinigų trūkdavo net būtiniausiems daiktams, todėl ji, jos motina, brolis bei D. K. lankydami senelę atnešdavo jai reikiamų priemonių, pavyzdžiui, sauskelnių ir pan. Jai buvo žinoma, kad teisme buvo nagrinėta civilinė byla, kurioje dalyvavo jos senelė ir D. K., iš pradžių šioje byloje kaip senelės atstovė pagal įgaliojimą, vėliau senelės interesus byloje atstovavo advokatas ir ji nebesidomėjo byla. Niekada neklausė nei senelės, nei D. K. ar įvykdyta taikos sutartis, nes tėvai ją auklėjo taip, kad nemandagu klausinėti kitų žmonių apie jų pinigus. Mano, kad visus pinigus pagal taikos sutartį D. K. sumokėjo senelei, nes matė kaip D. K. perdavė senelei voką. Nematė, kas buvo voke, bet mano, kad ten buvo pinigai, nes voką senelė pasidėjo po pagalve. Kai litai pasikeitė į eurus, ji pati klausė senelės ar reikia pakeisti pinigus, ji atsakė, kad nereikia. Senelės laidojimo išlaidas apmokėjo ji (ieškovė), jos motina ir D. K.. Mirus senelei globos namų darbuotojai klausė jos, ką daryti su M. U. daiktais, ji liepė juos išmesti ar sudeginti, nes ji nieko nenori pasiimti. Aplinkybė, kad po senelės M. U. mirties yra konkretaus dydžio skola, ji sužinojo tik 2021 m. spalio mėn., kai buvo apklausta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-858-852/2022 pagal VMI ieškinį D. K. dėl skolos priteisimo. Nepraėjus nė trims mėnesiams nuo to momento, kai ji sužinojo apie palikimą, jį kreipėsi į teismą. Notarė  neinformavo jos, kad VMI iniciavo palikimo perėmimo procedūrą. Bendravo su D. K. telefonu ir ji sakė, kad Lietuvos apeliacinis teismas atmetė jos skundą. Mano, kad senelės pinigai turėtų atitekti jai, o ne valstybei.

3.       Ieškovės atstovas pašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytai pagrindais, taip pat išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

4.       Atsakovė, tiek atsiliepimu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad niekas nepriėmė palikimo po M. U. mirties, į juos kreipėsi kreditorius, prašydamas inicijuoti palikimo perėmimo procedūrą, todėl 2019 m. rugsėjo 3 d. palikimas perėjo valstybei. Pažymi, kad valstybė yra specialus subjektas ir neturi galimybės atsisakyti priimti palikimo. Kai valstybė, paveldėjimo santykiuose atstovaujama VMI, kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią D. K. įsipareigojo sumokėti M. U. 160 000 Lt (kas atitinka 46 339,20 Eur). VMI ne kartą kreipėsi į D. K., prašant pateikti duomenis ar taikos sutartis įvykdyta, jai nepateikus šių duomenų, VMI iniciavo bylą Vilniaus apygardos teisme dėl skolos priteisimo. Nors minėtoje byloje D. K. tvirtino, kad pinigus sumokėjo, tai patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta A. M., tačiau teismas įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino VMI ieškinį ir priteisė iš D. K. 46 339,20 Eur sumą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-747-302/2022 atmetė D. K. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nežinojimas apie palikimo sudėtį, jo turinį, nepateisina įstatyme numatyto 3 (trijų) mėnesių termino palikimui priimti praleidimą. Be to, ieškovė pati patvirtino, kad mirus senelei ji nepretendavo į palikimą. Apsisprendimą priimti palikimą lėmė teismų sprendimai, kuriais tenkintas VMI ieškinys dėl skolos priteisimo. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą palikimui priimti, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino, naikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimo.

5.       Trečiasis asmuo D. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovė patvirtino, kad jos broliui D. U. yra žinoma apie 2022 m. lapkričio 22 d. 10.00 val. teismo posėdį. D. U. yra raštu išdėstęs, kad nepretenduoja į palikimą, atsiradusį po senelės M. U. mirties (1 t., b. l. 33), be to, 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdyje jis patvirtino, kad apie senelės M. U. sudarytą taikos sutartį su D. K. nieko nežinojo, nepretenduoja į palikimą po senelės mirties, neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, kad jį priimtų jo sesuo A. M. (1 t., b. l. 125, 126–127).

6.       Trečiasis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarė Inga Navickienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 63–64). Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau atsiliepime suformavo prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

7.       Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, todėl kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad spęsdami klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

8.       Byloje nustatyta, kad M. U. turėjo du sūnus: A. U. ir V. U., bet abu jos sūnūs mirė anksčiau nei M. U.. V. U. neturėjo vaikų, o A. U. turėjo du vaikus, t. y. dukrą A. U., kuri po santuokos sudarymo yra A. M., ir sūnų D. U. (1 t., b. l. 30, 31, 32, 34). (duomenys neskelbtini) mirė M. U. (1 t., b. l. 16, 72; 2 t., b. l. 66-67). Ieškovė yra M. U. vaikaitė, t. y. antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė per įstatyme nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini)., nesikreipė į notarą ir neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų, jog faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po senėlės M. U. mirties (duomenys neskelbtini) todėl 2019 m. rugsėjo 3 d. palikimą perėmė valstybė, Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarė Inga Navickienė 2019 m. rugsėjo 3 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (1 t., b. l. 16, 17, 72, 73; 2 t., b. l. 65, 66–67, 68).

9.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 27 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad

11.       Vadovaujantis CPK 18 straipsniu įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismui patvirtinus taikos sutartį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims įgijo galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Tik dėl praėjusio ilgo lauko tarpo nuo teismo nutarties įsiteisėjimo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011 negalėjo būti išduotas (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 646 straipsnio 6 dalis), o tai reiškia, kad priverstinis vykdymas negalėjo būti pradėtas, jei skolininkas gera valia atsisako vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vien tai, kad priverstinis vykdymas negalimas dėl pasibaigusio vykdomojo rašto pareikimo vykdyti senaties termino, tai savaime nereiškia, kad prievolės pagal teismo patvirtintą taikos sutartį skolininkui išnyko ar baigėsi. Dėl šios priežasties, negalima vertinti, kad reikalavimo teisė į 46 339,20 Eur dydžio D. K. skolą M. U. (jos teisių ir pareigų perėmėjui) atsirado tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022.

12.       Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad senelei gyvenant globos namuose, ji ją lankydavo, pati padėjo organizuoti senelės laidotuves, po senelės mirties bendravo su globos namų darbuotojais ir jiems nurodė, kad nenori pasiimti jokių senelės daiktų (nurodydama, kad likusius senelės daiktus šie galintys pasilikti sau, išmest ar sudeginti). Visa tai patvirtina, kad ieškovė nenorėjo priimti palikimo, atsiradusio po senėlės M. U. mirties. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė teigia nežinojusi apie konkrečias taikos sutarties sąlygas, teismas pažymi, kad ilgą laiką ieškovė turėjo įgaliojimą veikti M. U. vardu (1 t., b. l. 29, 84), jai buvo žinoma apie civilinę bylą, nes A. M. dalyvavo šioje byloje kaip M. U. atstovė pagal įgaliojimą, be to, ieškovė tvirtina nuolat lankydavusi senelę ir su ja bendravusi, taip pat nurodė palaikanti gerus tarpusavio santykius su kita taikos sutarties šalimi D. K.. Pažymėtina, kad VMI į bylą yra pateikusi A. M. raštą, kuriuo pastaroji patvirtino, kad D. K. atsiskaitė su jos senele M. U. (1 t., b. l. 90). Atsakovės atstovė paaiškino, kad šį raštą kartu su atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022 pateikė D. K.. Nors šiame rašte nėra nurodyta jo sudarymo data, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalimi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022 D. K. (jos atstovas) pateikė atsilepimą į ieškinį, kurio vienas iš priedų buvo A. M. raštas. Įvertinus tai, kad atsiliepimas per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį pateiktas 2021 m. liepos 15 d., daroma išvada, kad ir minėtas A. M. raštas buvo sudarytas ne vėliau kaip 2021 m. liepos 5 d. Ieškovės teigimu, jos tarpusavio santykiai su D. K. yra geri, todėl, teismo vertinimu, ieškovei buvo žinoma, kodėl D. K. prašė jos surašyti šį raštą, taigi jau šio rašto sudarymo metu A. M. tapo žinoma, kad po senelės mirties gali būti palikimas, kurį sudaro reikalavimo teisė į D. K. neįvykdytą įsipareigojimą pagal taikos sutartį. Net ir vertinant, kad ieškovė tik dalyvaudama 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022 sužinojo reikalavimo teisės dydį, teismas pažymi, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo teisme gautas tik 2022 m. vasario 7 d. Ieškovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių į teismą ji kreipėsi tik 2022 m. vasario mėn., nors neneigia, kad apsisprendimą kreiptis į teismą lėmė civilinės bylos Nr. e2-858-852/2022 išnagrinėjimo rezultatas („kodėl senelės pinigai turėtų atitekti valstybei, o ne jai kaip anūkei“).

13.       Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, dėl kurios ji per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo, t. y. nežinojimas apie 46 339,20 Eur dydžio D. K. skolą, savaime nepateisina įstatyme numatyto termino priimti palikimą per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymą ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas gausioje teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 25 punktas; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Pastebėtina ir tai, kad ieškovė nesiėmė veiksmų palikimui priimti daugiau nei šešerius metus, net ir sužinojusi apie galimą teisę į senelės palikimą ji delsė kreiptis į teismą, todėl toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nepakankamai atidaus ir rūpestingo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016), ypač turint omeny, kad ieškovė yra išsilavinusi, aukštąjį teisinė išsilavinimą turintis asmuo (dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato tyrėja) (2 t., b. l. 140, 142–143). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms reikalavimas dėl termino atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14.       Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 nurodyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujins (pratęs) tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju netenkintas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, daroma išvada, kad ieškovė neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius ir neturi teisės ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, todėl netenkintinas reikalavimas pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 3 d. VMI išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu.

15.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 133 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 4, 143) ir 35,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintą minimalią valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį atmetus kaip nepagrįstą valstybei iš ieškovės priteistinos išlaidos susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 578 straipsniu, 259 straipsniu, 265–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti ieškovės A. M. ieškinį.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,99 Eur (trisdešimt penkis eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Teisėja        Donata Šimkutė