Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-188-227-2008].doc
Bylos nr.: 2S-188-227/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Pirmosios instancijos teismo teisėja                   Civilinė byla Nr. 2S-188-227/2008

Rima Šimbelytė                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                      110.1; 121.14; 122.4       

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. balandžio 23 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus – pareiškėjo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal kreditoriaus – pareiškėjo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ pareiškimą skolininkui – atsakovui UAB „Panevėžio balsas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

Kreditorius UAB „Žurnalų leidybos grupė“ prašė priteisti iš skolininko 19 254,04Lt pagrindinio įsiskolinimo pagal 2006-07-19 sutartį Nr.PR/06/07/19, nuo šios sumos 6 procentų metines  palūkanas ir turėtas išlaidas. Reikalavimą grindė PVM sąskaitomis faktūromis, tarpusavio suderinimo aktu ir kt. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą prašė  areštuoti skolininko UAB „Panevėžio balsas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose, prašomos priteisti skolos sumos ribose. Nurodė, kad skolos suma yra pakankamai didelė (19 254,04 Lt), skolininkas jau ilgą laiką vengia atsiskaityti, nors skolininkui ne kartą buvo nustatyti papildomi terminai skolai mokėti, todėl,  nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad skolininkas paslėps, iššvaistys savo lėšas, kitą turtą ir teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pakankamai motyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Nurodė, kad kreditorius nepateikė įrodymų apie savo reikalavimą sumokėti skolą, o vien tik prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindas jų taikymui. Areštavus skolininko turtą, gali būti pažeisti skolininko teisėti interesai, nes teismas, priimdamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Teismas sprendė, kad skolininko pradelstas apmokėjimo terminas nėra labai ilgas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Žurnalų leidybos grupė“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės –areštuoti skolininkui UAB „Panevėžio balsas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas, esančias skolininko UAB „Panevėžio balsas“ sąskaitose, prašomos priteisti 19 254, 04 Lt dydžio skolos sumos ribose, skolininko turtą surasti ir aprašyti pavedant antstoliui.

Nurodo, kad šiuo atveju pati skolos suma (19 254, 04 Lt) preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, tačiau pirmosios instancijos teismas net nesvarstė šios kreditoriaus pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir nieko nepasisakė dėl skolos sumos dydžio įtakos būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymui.

Teismo išvadą, kad kreditorius nurodo reikalavęs grąžinti skolą, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, paneigia tiek kartu su pareiškimu pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos jų apmokėjimo datos, kurios buvo ir turėjo būti žinomos skolininkui, tiek kartu su atskiruoju skundu pateikiama elektroninio susirašinėjimo su skolininku medžiaga, iš kurios matyti, jog skolininkas ne kartą buvo raginamas geruoju padengti skolą, nors kreditorius to daryti neprivalėjo ir turėjo teisę bet kuriuo metu, nenustatydamas papildomo termino, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos apsaugoti ne skolininko, o kreditoriaus interesus, kad teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas ateityje nepasunkėtų ar nepasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.), tačiau teismas kažkodėl akcentavo tik skolininko interesų pažeidimo grėsmę, neanalizavo, kiek tai turės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principais, galėjo parinkti maksimaliai „saugiausią“ laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, skolininko nekilnojamojo turto areštą, netenkindamas prašymo areštuoti jo pinigines lėšas, kas būtų užtikrinę būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir netrukdytų skolininkui toliau vykdyti ūkinę veiklą, tačiau teismas net nesvarstė kitos galimybės. Esant tokiai situacijai, skolininkas, gavęs teismo įsakymą, turi visas sąlygas paslėpti, iššvaistyti savo lėšas, kitą turtą, dėl ko teismo sprendimo realus įvykdymas pasunkės arba išvis pasidarys negalimas.

 

Atskirasis skundas atmestinas  (CPK 337 str.1 p.).

Laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 str.) – laikinas ginčo apsaugos mechanizmas, garantuojantis būsimo teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. Jas taiko teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu priešingos bylos šalies atžvilgiu, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas(CPK 144 str.1d.). Siekiant proceso šalių lygiateisiškumo, teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, turi teisę  pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo , atlyginimo užtikrinimą(CPK 147 str. 1d). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones,  turi pateikti  motyvuotą prašymą. Tuo atveju, jei teikiamas pareiškimas  dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties- CPK 431 straipsnio  tvarka, kaip šioje byloje,  tai  prašymas turi būti ne tik motyvuotas, tačiau be kitų tokiam pareiškimui keliamų reikalavimų, jame privalomai  turi būti nurodyti duomenys apie skolininko turtą- CPK 433 str.1d.5p,  nes tik išpildžius šiuos reikalavimus galima spręsti, kad pareiškimas atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus.  Teismas, pateikto tinkamo prašymo argumentais, motyvais bei įrodymais, įvertina galimą grėsmę būsimo sprendimo ar įsakymo  įvykdymui ir priima tuo klausimu nutartį.

    Kreditorius UAB „Žurnalū leidybos grupė“  prašymą skolos ribose taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant skolininko UAB „Panevėžio balsas“ kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ,  argumentavo didele skola, skolininko delsimu atsiskaityti su juo ir po priminimo ir iš to kylančia  realia grėsme, kad skolininkas savo turtą ir lėšas paslėps , iššvaistys ir dėl to teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Vienok, kaip pagrįstai teigiama skundžiamojoje nutartyje, prašymas nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Pirmiausia, jame nenurodyti duomenys apie skolininko turtą,  kaip reikalaujama CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t.y kreditorius , teikdamas tokį prašymą, nesilaikė įstatyme įtvirtinto privalomo reikalavimo , keliamo prašymo turiniui ir todėl teismui nebuvo pareigos  svarstyti kokio turto atžvilgiu jas taikyti.  Antra, apeliantas- kreditorius tik apeliacinės instancijos teismui  pateikė susirašinėjimo su skolininku medžiagą ir tuo iš esmės pripažino, kad prašyme nurodytos aplinkybės-  jog skolininkas neatsiskaito nors jam buvo nustatyti papildomi terminai skolai sumokėti, neįrodė. Trečia, iš susirašinėjimo su skolininku medžiagos turinio matyti, kad  skolininkas atsiskaitinėja su kreditoriumi, tačiau dalimis ir  pavėluotais terminais. Ketvirta, pagal nusistovėjusią teismų praktiką vien aplinkybė, jog reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą,  neduoda pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Penkta, priimant įsakymą  netikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas , o laikinosios apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas iš anksto  nepranešus skolininkui ir nežinant jo pozicijos. Šešta, kreditorius reikalavimo dydžio pagrįstumą  grindžia Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, kuris pasirašytas tik  paties kreditoriaus.   Iš to kolegija sprendžia, kad aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiama nutartimi, nėra. Todėl atskirasis skundas atmestinas(CPK 337 str.1p). Išaiškinama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,  

 

n u t a r i a:

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

         

Teisėjai                                                                              Margarita Dzelzienė

 

                                                                                         Birutė Jonaitienė

 

                                                                                          Laimantas Misiūnas