
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
kolegijos
teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,
viešame teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus
– pareiškėjo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal kreditoriaus –
pareiškėjo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ pareiškimą skolininkui – atsakovui UAB
„Panevėžio balsas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Kreditorius UAB
„Žurnalų leidybos grupė“ prašė priteisti iš skolininko 19 254,04Lt pagrindinio
įsiskolinimo pagal 2006-07-19 sutartį Nr.PR/06/07/19, nuo šios sumos 6 procentų
metines palūkanas ir turėtas išlaidas. Reikalavimą grindė PVM sąskaitomis
faktūromis, tarpusavio suderinimo aktu ir kt. Siekiant užtikrinti reikalavimo
įvykdymą prašė areštuoti skolininko UAB „Panevėžio balsas“ nuosavybės teise
priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias
skolininko sąskaitose, prašomos priteisti skolos sumos ribose. Nurodė, kad
skolos suma yra pakankamai didelė (19 254,04 Lt), skolininkas jau ilgą laiką vengia
atsiskaityti, nors skolininkui ne kartą buvo nustatyti papildomi terminai
skolai mokėti, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad
skolininkas paslėps, iššvaistys savo lėšas, kitą turtą ir teismo įsakymo
įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.
Panevėžio
miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė,
motyvuodamas tuo, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo
pakankamai motyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Nurodė, kad kreditorius
nepateikė įrodymų apie savo reikalavimą sumokėti skolą, o vien tik prašymas
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindas jų taikymui. Areštavus
skolininko turtą, gali būti pažeisti skolininko teisėti interesai, nes teismas,
priimdamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo
pagrįstumo. Teismas sprendė, kad skolininko pradelstas apmokėjimo terminas nėra
labai ilgas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais taikyti
laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.
Atskiruoju
skundu pareiškėjas UAB „Žurnalų leidybos grupė“ prašo Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą,
panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės –areštuoti skolininkui UAB „Panevėžio balsas“ nuosavybės
teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas, esančias skolininko UAB
„Panevėžio balsas“ sąskaitose,
prašomos priteisti 19 254, 04 Lt dydžio skolos sumos ribose, skolininko turtą surasti ir aprašyti pavedant
antstoliui.
Nurodo,
kad šiuo atveju pati skolos suma (19 254, 04 Lt) preziumuoja laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo būtinumą, tačiau pirmosios instancijos teismas net
nesvarstė šios kreditoriaus pareiškime
nurodytos faktinės aplinkybės ir nieko nepasisakė dėl skolos sumos dydžio
įtakos būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymui.
Teismo
išvadą, kad kreditorius nurodo reikalavęs grąžinti skolą, tačiau nepateikia tai
patvirtinančių įrodymų, paneigia tiek kartu su pareiškimu pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos jų apmokėjimo
datos, kurios buvo ir turėjo būti
žinomos skolininkui, tiek kartu su atskiruoju skundu pateikiama elektroninio
susirašinėjimo su skolininku medžiaga, iš kurios matyti, jog skolininkas ne kartą
buvo raginamas geruoju padengti skolą, nors kreditorius to daryti neprivalėjo
ir turėjo teisę bet kuriuo metu, nenustatydamas papildomo termino, kreiptis į
teismą dėl skolos priteisimo.
Teigia,
jog laikinosios apsaugos priemonės yra
skirtos apsaugoti ne skolininko, o kreditoriaus interesus, kad teismo
sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas ateityje nepasunkėtų ar nepasidarytų
negalimas (CPK 144 str. 1 d.), tačiau teismas kažkodėl akcentavo tik skolininko interesų pažeidimo grėsmę, neanalizavo, kiek tai
turės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, teismas,
vadovaudamasis ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principais, galėjo parinkti maksimaliai „saugiausią“ laikinąją apsaugos
priemonę, pavyzdžiui, skolininko
nekilnojamojo turto areštą, netenkindamas prašymo areštuoti jo pinigines lėšas,
kas būtų užtikrinę būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir netrukdytų
skolininkui toliau vykdyti ūkinę veiklą, tačiau teismas net nesvarstė kitos galimybės.
Esant tokiai situacijai, skolininkas, gavęs teismo įsakymą, turi visas sąlygas
paslėpti, iššvaistyti savo lėšas,
kitą turtą, dėl ko teismo sprendimo realus įvykdymas pasunkės arba išvis pasidarys negalimas.
Atskirasis
skundas atmestinas (CPK 337 str.1 p.).
Laikinosios
apsaugos priemonės (CPK 144 str.) – laikinas ginčo apsaugos mechanizmas,
garantuojantis būsimo teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. Jas taiko
teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu priešingos bylos šalies atžvilgiu,
jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas(CPK 144 str.1d.). Siekiant proceso šalių lygiateisiškumo, teismas,
taikęs laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, turi teisę
pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo , atlyginimo užtikrinimą(CPK 147 str. 1d).
Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti motyvuotą
prašymą. Tuo atveju, jei teikiamas pareiškimas dėl piniginių reikalavimų,
atsirandančių iš sutarties- CPK 431 straipsnio tvarka, kaip šioje byloje,
tai prašymas turi būti ne tik motyvuotas, tačiau be kitų tokiam pareiškimui
keliamų reikalavimų, jame privalomai turi būti nurodyti duomenys apie
skolininko turtą- CPK 433 str.1d.5p, nes tik išpildžius šiuos reikalavimus
galima spręsti, kad pareiškimas atitinka jam keliamus formos ir turinio
reikalavimus. Teismas, pateikto tinkamo prašymo argumentais, motyvais bei
įrodymais, įvertina galimą grėsmę būsimo sprendimo ar įsakymo įvykdymui ir
priima tuo klausimu nutartį.
Kreditorius
UAB „Žurnalū leidybos grupė“ prašymą skolos ribose taikyti laikinąsias
apsaugos priemones areštuojant skolininko UAB „Panevėžio balsas“ kilnojamąjį,
nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas , argumentavo didele skola, skolininko
delsimu atsiskaityti su juo ir po priminimo ir iš to kylančia realia grėsme,
kad skolininkas savo turtą ir lėšas paslėps , iššvaistys ir dėl to teismo
įsakymo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Vienok, kaip pagrįstai
teigiama skundžiamojoje nutartyje, prašymas nepakankamai motyvuotas ir
nepagrįstas jokiais įrodymais. Pirmiausia, jame nenurodyti duomenys apie
skolininko turtą, kaip reikalaujama CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t.y
kreditorius , teikdamas tokį prašymą, nesilaikė įstatyme įtvirtinto privalomo reikalavimo
, keliamo prašymo turiniui ir todėl teismui nebuvo pareigos svarstyti kokio
turto atžvilgiu jas taikyti. Antra, apeliantas- kreditorius tik apeliacinės
instancijos teismui pateikė susirašinėjimo su skolininku medžiagą ir tuo iš
esmės pripažino, kad prašyme nurodytos aplinkybės- jog skolininkas
neatsiskaito nors jam buvo nustatyti papildomi terminai skolai sumokėti, neįrodė.
Trečia, iš susirašinėjimo su skolininku medžiagos turinio matyti, kad skolininkas
atsiskaitinėja su kreditoriumi, tačiau dalimis ir pavėluotais terminais.
Ketvirta, pagal nusistovėjusią teismų praktiką vien aplinkybė, jog reikalaujama
priteisti didelę pinigų sumą, neduoda pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos
priemonių. Penkta, priimant įsakymą netikrinamas kreditoriaus pareikšto
reikalavimo pagrįstumas , o laikinosios apsaugos priemonių taikymo klausimas
sprendžiamas iš anksto nepranešus skolininkui ir nežinant jo pozicijos. Šešta,
kreditorius reikalavimo dydžio pagrįstumą grindžia Tarpusavio atsiskaitymo
suderinimo aktu, kuris pasirašytas tik paties kreditoriaus. Iš to kolegija
sprendžia, kad aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta
skundžiama nutartimi, nėra. Todėl atskirasis skundas atmestinas(CPK 337
str.1p). Išaiškinama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet
kurioje bylos stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a:
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Margarita
Dzelzienė
Birutė Jonaitienė
Laimantas Misiūnas