Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-04-13][nuasmeninta nutartis byloje][T-433-389-2017].docx
Bylos nr.: T-433-389/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio pataisos namai 188721848 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

Teikimas Nr. T-433-389/2017

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00083-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)

 


vytis

 

 

 

 

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2017 m. spalio 23 d.

Panevėžys

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą nuteistajai J. M. patvirtinimo klausimą.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Nuteistoji J. M. teista du kartus: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neturėti ir neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nuteistajai J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. 1 dalimi, 2 dalies 7, 10 ir 11 punktais, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant J. M. šiuo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neturėti ir neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi J. M. minėtais Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės  pradžia – 2016 m. lapkričio 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 9 d. 2017 m. rugsėjo 19 d. atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko, o 2017 m. rgusėjo 28 d. faktiškai atliko 11 mėnesių 19 dienų paskirtos bausmės.

Komisija 2017 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 01/7-4259 nutarė nuteistajai J. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlo teismui, nustatyti auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jog nuteistosios apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (palaikantys ryšiai su šeimos nariais; motyvuota atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų, pataisos namuose gyvena Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centre; pozityvus požiūris į išsilavinimą, nuteistoji mokosi Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriaus 12 klasėje), elgesys bausmės atlikimo metu (dirba ūkio darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikosi nustatytų rėžimo reikalavimų, 1 kartą skatinta) ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji J. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, remdamasi socialinio tyrimo išvada.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 7 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą, ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159,  15.2 punktas).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pagal rizikos vertinimo programą OASys nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 56 balai, tačiau Komisijos 2017 m. spalio 2 d. nutarime Nr. 01/7-4259 nėra nustatyta jokios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos įstaigoje nuteistoji J. M. charakterizuojama iš esmės teigiamai – išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose (2017/2018 mokslo metais mokosi Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriaus 12 klasėje), lankė bei sėkmingai baigė „Įžanginės grupės" užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, nuo 2017 m. gegužės 8 d. apgyvendinta Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centre, nes aktyviai dalyvauja "Nuo psichoaklyvių medžiagų priklausomų moterų įkalinimo įstaigoje reabilitacijos" programoje, lanko savitarpio paramos grupės užsiėmimus bei SAV (suaugę alkoholikų vaikai) programą. Pataisos namuose dirba ūkio darbus, bausmės atlikimo metu vidaus tvarko taisyklių reikalavimų nepažeidė, kartą paskatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymąsi, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Visų šių aplinkybių visuma yra svarbi, tačiau šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Tačiau nuteistosios teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu dar nėra pakankamas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes nuteistosios asmenybę atspindi ne tik jos elgesys pataisos namuose, bet ir jos padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės.

Nuteistoji bausmę atlieka už dviejų sunkių analogiškų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), padarymą, nuteistosios atžvilgiu priimant skirtingus teismo nuosprendžius, o tai rodo, kad nuteistoji nėra kritiška savo elgesiui ir padarytai savanaudiškai veikai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji jau kartą nepateisino teismo jai skirto pasitikėjimo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistosios neizoliuojant nuo visuomenės, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, ją pasiunčiant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.  Taip pat ir kiti jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksniai: ankstesni teistumai, bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų nesilaikymas, netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas: pasidavimas kitų įtakai, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos ir praeityje buvusios emocinės problemos, kurių yra daugiau nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių ir kurie sudaro esmines kliūtis tinkamai nuteistosios integracijai visuomenėje – visa tai šiuo atveju leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad taikant lygtinį paleidimą, bus užtikrinti bausmės tikslai, teisingumo principas bei leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu J. M., taikant lygtinį paleidimą, gali būti pažeista nuteistosios resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Be to, atsižvelgiant į jos kriminogeninius rodiklius bei nuteistosios aktyvų dalyvavimą programose ir grupės užsiėmimuose, skirtuose nuteistosioms, turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų – tokios priemonės sudaro pagrindą mažinti dalį tokių neigiamų rodyklių, todėl nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje turi teigiamos įtakos jos elgesiui. 

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismo vertinimu nuteistosios J. M. padarytų nusikaltimų pobūdis, jų kiekis rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, tačiau atlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąja, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per šį laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir, būdama laisvėje, nekels pavojaus visuomenei. Tai tik dar sykį patvirtina, kad bausmės tikslai J. M. atžvilgiu dar nėra pasiekti, nelaikytina, kad yra išnykusios jos nusikalstamą elgesį sąlygojusios priežastys.

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu ne tik, jog nėra visų būtinų įstatyme numatytų formalių sąlygų patvirtinti Komisijos nutarimą, bet ir nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog, būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje turi teigiamą poveikį jos elgesiui. Remiantis tuo, nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o Komisijos 2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 01/7-4259 netvirtintinas.

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

 

nutaria:

 

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 01/7-4259  dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai J. M..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

 

 

             Teisėja               Gražina Kazilionienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis