UTENOS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

 

       S P R E N D I M A S

                 LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

                                           2008 m. spalio 27 d. Nr. 2-93-356/2008

procesinio sprendimo kategorija 21.6; 30.5; 34.1; 95.7; 113.1; 116.1

                                                                    Utena                                           (S)

 

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant bendraieškėms G. P. bei R. K. , o Utenos rajono apylinkės prokuratūros atstovui, atsakovams R. M. , L. M. ir jų atstovei advokatei Jadvygai Aleksaitei, trečiųjų asmenų Valstybės įmonės Registrų centras, Utenos apskrities viršininko administracijos atstovams, Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarei D. B. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ir bendraieškių G. P. bei R. K. ieškinį atsakovams R. M. ir L. M. , tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras, Utenos apskrities viršininko administracijai, Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarei D. B. dėl 2000-01-12 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 1-446, 2000-01-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NJ-3 panaikinimo, 2000-02-01 gyvenamojo namo ir žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. VB7-1324 dalinio panaikinimo, 

n u s t a t o :

 

Ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ir bendraieškės G. P. bei R. K. prašė: 1) panaikinti 2000-01-03 paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Utenos rajono 2-ojo notarų biuro, registro Nr. NJ-3, pagal kurį G. P. paveldėjo iš A. P. 2,42 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,22 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., 2) panaikinti 2000-01-12 paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro, registro Nr. 1-446, pagal kurį R. M. , V. P. duktė, paveldėjo iš jo 0,96 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,23 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,09 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 3) panaikinti 2000-02-01 gyvenamojo namo ir žemės sklypo dovanojimo sutartį VB7-1324, patvirtintą Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro, registro Nr. VB7-1324, dalyje, pagal kurią R. M. padovanojo savo sūnui L. M. 1,95 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė ieškinyje, o ieškovo atstovė ir bendraieškės paaiškino, kad  bendraieškės dėl sveikatos būklės negali tinkamai apginti savo teisių, kad 2001-03-29 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi panaikinus 1999-11-29 Utenos apskrities viršininko sprendimus Nr. 44433-40-9527, Nr. 44434-40-9528, Nr. 44435-40-9529 ir 1999-11-29 Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 10-05-660 trečio priedo 14 eilutę būtų panaikintos ir administracinių aktų teisinės pasekmės – paveldėjimo teisės liudijimų bei dovanojimo sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai. To nepadarius, neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Bendraieškių nuomone, atsakovams ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo žinomos aplinkybės dėl to, kad bendraieškės nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl jie nėra sąžiningi įgijėjai.

Atsakovai R. M. ir L. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, o atsakovai ir jų atstovė paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, prašė ieškinį atmesti, nes atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas, o dovanojimo sutartis sudaryta dar iki administracinių aktų panaikinimo. Atsakovai jokio poveikio nuosavybės teisių atkūrimo procese niekam nedarė, yra sąžiningi turto įgijėjai, todėl turtas iš jų negali būti išreikalautas. Nurodė, kad šioje byloje nėra viešojo intereso, todėl prokuroras nepagrįstai pareiškė ieškinį. Ieškinyje nenurodytas nė vienas iš CK 1.78-1.92 sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų. Net jei ir byloje būtų nustatytas pagrindas pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus ir dovanojimo sutarties dalį, byloje netaikytina restitucija natūra, ginant sąžiningo žemės sklypo įgijėjo L. M. interesus.

 Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą  į ieškinį, o trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, kad nuosavybės teisių įregistravimas  kliudo įvykdyti teismo sprendimą.

Tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras ir, Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarė D. B. atsiliepimų nepateikė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 4.262 str. nuostatas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-09-25 išrašo duomenimis (28-30 b.l., t.1), miškų ūkio paskirties 5.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir bendraturtės, žemės sklypą nuosavybės teise valdančios atitinkamomis dalimis ir pagrindais yra: 96/580 - R. M. 2000-01-19 (taip dokumente) paveldėjimo teisės liudijimo, 242/580 – G. P. 2000-01-03 paveldėjimo teisės liudijimo, 242/580 – R. K. 1999-11-29 apskrities viršininko sprendimo.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-09-25 išrašo duomenimis (31-33 b.l., t.1), miškų ūkio paskirties 1.4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir bendraturtės, žemės sklypą nuosavybės teise valdančios atitinkamomis dalimis ir pagrindais yra: 23/143 - R. M. 2000-01-19 (taip dokumente) paveldėjimo teisės liudijimo, 60/143 – G. P. 2000-01-03 paveldėjimo teisės liudijimo, 60/143 – R. K. 1999-11-29 apskrities viršininko sprendimo.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-09-25 išrašo duomenimis (34-36 b.l., t.1), miškų ūkio paskirties 0.5200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir bendraturtės, žemės sklypą nuosavybės teise valdančios atitinkamomis dalimis ir pagrindais yra: 9/52 - R. M. 2000-01-19 (taip dokumente) paveldėjimo teisės liudijimo, 22/52 – G. P. 2000-01-03 paveldėjimo teisės liudijimo, 21/52 – R. K. 1999-11-29 apskrities viršininko sprendimo.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2003-10-23 išrašo duomenimis (37 b.l., t.1), 1.9500 ha žemės sklypo, skirto ūkininko ūkiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas pagal 1999-11-29 apskrities viršininko sprendimą Nr.44433-40-9527 nuo 1999-11-29 buvo V. P. ,  nuo 2000-01-19 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisės į šį žemės sklypą perėjo R. M. , o 2000-02-01 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teises R. M. perleido L. M. .

Visi minėti žemės sklypai buvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai atkuriant nuosavybės teises į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę: 1999-11-29 sprendimu Nr.44433-40-9527 – V. P. , 1999-11-29 sprendimu Nr. 44435-40-9529 – A. P. , 1999-11-29 sprendimu Nr.44434-40-9528 –R. K. (15-17 b.l., t.1).

Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I-043-01/2001 2001-03-29 sprendimu (41-44 b.l., t.1), kuris buvo paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-05-30 nutartimi, buvo panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-11-29 sprendimai Nr.44433-40-9527, Nr. 44435-40-9529 ir Nr.44434-40-9528, taip pat panaikinta šios institucijos 1999-11-29 įsakymo Nr.10-05-660 trečiojo priedo 14 eilutė, kuria V. P. , A. P. ir R. K. buvo perduodami neatlygintinai nuosavybėn 4 žemės sklypai (duomenys neskelbtini), minėtu teismo sprendimu Utenos apskrities viršininko administracija buvo įpareigota atkurti nuosavybės teises pretendentams į M. P. valdytą žemę įstatymo nustatyta tvarka. Teismai, panaikindami  Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-11-29 sprendimus Nr.44433-40-9527, Nr. 44435-40-9529 ir Nr.44434-40-9528, taip pat šios institucijos 1999-11-29 įsakymo Nr.10-05-660 trečiojo priedo 14 eilutę, konstatavo, kad atkuriant nuosavybės teises buvo pažeisti reikalavimai, nes sprendimai neatitiko pretendentų valios – formuojant žemės sklypus nebuvo aiškiai išreikšta visų pretendentų valia. Taigi šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtos institucijos sprendimai pripažinti niekiniais, o institucija įpareigota nuosavybės teisių atkūrimo klausimą spręsti iš naujo, šių aplinkybių įrodinėti nebereikia (LR CPK 182 str. 2p.).

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialas  2003-02-27 sprendimu (38-39 b.l., t.1) atsisakė patenkinti G. P. prašymą išregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, t.y. žemės sklypus, kurių registro numeriai 82/16397, 82/16398, 82/16399 ir 82/16400, nes paveldėjimo teisės liudijimai ir dovanojimo sutartis nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

LR CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ yra aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. 

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, tačiau minėtas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2001-03-29 sprendimas neįvykdytas iki šiol.

Šioje byloje ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gavęs informaciją – bendraieškių prašymas apginti viešąjį interesą (8-10 b.l., t.1) - apie kliūtis įvykdyti teismo sprendimą, vadovaudamasis LR ABTĮ 14 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą – siekdamas panaikinti neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo teisinius padarinius, kurie kliudo įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I-043-01/2001 2001-03-29 priimtą sprendimą, kuriuo Utenos apskrities viršininko administracija įpareigota atkurti nuosavybės teises pretendentams į M. P. valdytą žemę įstatymo nustatyta tvarka. Nie­ki­nis administracinis aktas ne­ga­lio­ja nuo jo priėmimo momento, todėl šiuo at­ve­ju nie­ki­nio san­do­rio tei­si­nių pa­da­ri­nių įsi­se­nė­ji­mas ob­jek­ty­viai ne­pra­si­de­da, ka­dan­gi to­kių pa­da­ri­nių nė­ra,  to­dėl  ieš­ki­nio se­na­tis  šiuo konkrečiu atveju ne­ga­li bū­ti  tai­ko­ma. 

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso, imperatyviai reglamentuojamo viešosios teisės normų, tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės teisių atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems įstatyme nustatytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš savininko teisių.

 Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I-043-01/2001 2001-03-29 sprendimu panaikinus Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-11-29 sprendimus Nr.44433-40-9527, Nr. 44435-40-9529 ir Nr.44434-40-9528 bei 1999-11-29 įsakymo Nr.10-05-660 trečiojo priedo 14 eilutę ir  įpareigojus atkurti nuosavybės teises į žemę iš naujo, niekinio nuosavybės teisių atkūrimo padariniai išsprendžiami teismo sprendimu, nutraukiant neteisėto įgijėjo nuosavybės teisę, įgytą niekiniu pagrindu.  Niekinis administracinis aktas negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Dėl to sprendime nurodyti niekiniai administraciniai aktai dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių pasekmių, t.y. 1999-11-29 sprendimo Nr.44433-40-9527 pagrindu V. P. , 1999-11-29 sprendimo Nr. 44435-40-9529 pagrindu A. P. , 1999-11-29 sprendimo Nr.44434-40-9528 pagrindu R. K. netapo nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų - savininkais ir po V. P. ir A. P. mirties šie nekilnojamieji daiktai negalėjo būti paveldėti, nepaisant to, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu – 2000 metais dar nebuvo teismo sprendimo pripažinti nurodytus administracinius aktus niekiniais ir negaliojančiais.

LR CK 4.47 str. 2 p. nustato, kad nuosavybės teisę galima įgyti paveldėjimu, 5.1 str. 1d. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Kadangi nuosavybės teisės į žemę negalėjo atsirasti niekinių administracinių aktų pagrindu, todėl bendraieškė G. P. ir atsakovė R. M. – A. P. ir V. P. įpėdinės  – negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo teisės, kurios neturėjo palikėjai, nes įpėdinis paveldi tik tas teises, kurias turėjo palikėjas (LR CK 5.1 straipsnis). Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet). Taigi atsakovė R. M. ginčijama 2000-02-01 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleidusi atsakovui L. M. nuosavybės teises į 1.9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo perleisti nuosavybės teisių, nes tokių teisių ji pati nebuvo įgijusi. Tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovas L. M. nurodyta dovanojimo sutartimi neįgijo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą.

Dėl to, jog 2000-01-12 paveldėjimo teisės liudijimas, 2000-01-03 paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo žemės sklypus išduoti niekiniu pagrindu, šie liudijimai taip pat yra niekiniai ir negalioja. Tuo pačiu yra niekinė bei negaliojanti ir 2000-02-01 dovanojimo sutartis dalyje dėl 1.9500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas kvalifikuoti ginčo teisinius santykius kaip santykius dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovė R. M. ir bendraieškė G. P. neturėjo teisės paveldėti ginčo turto, nes šis nebuvo palikėjų nuosavybė (LR CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad joms buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į daiktą, o atsakovui L. M. dovanojimo sutartimi perleistos nuosavybės teisės į daiktą, kurių neturėjo palikėjai V. P. ir A. P. , reiškia, kad atsakovai ir bendraieškė tapo šio daikto savininkais be teisinio pagrindo. Pagal LR CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas LR CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Tokiu būdu gauto turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto normų. Atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti LR CK 6.241 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš įstatyme išvardytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas. LR CK 6.239 straipsnyje nustatyta, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Dėl to, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, atsakovai R. ir L. M. (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis) bei bendraieškės G. P. ir R. K. privalo grąžinti ginčo turtą, įgytą be teisinio pagrindo.  

Neišreikalavus turto ir nevykdant teismo sprendimo įstatymų nustatyta tvarka iš naujo atkurti nuosavybės teises, tai prieštarautų ne tik specialiojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės teisių atkūrimą asmenims, kurių šios teisės buvo pažeistos, paskirčiai bei tikslams, bet ir akivaizdžiai būtų paneigtas vienas iš svarbiausių teisėje galiojančių principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Apie šio principo svarbą ne kartą pabrėžta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimą byloje Nr. 12/93; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002; 2007 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007, kt.).

Turtas, įgytas be teisinio pagrindo, turi būti grąžintas asmeniui, kurio sąskaita jis įgytas (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypai: 5.8000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.4300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1.9500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), grąžintini Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities viršininko administracijos.

Bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl teisės į registruojamą daiktą, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją. Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (LR CK 4.255 straipsnis, 4.257 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (LR CK 4.255 straipsnio 2 punktas; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnio 2 punktas). Teismo sprendimu konstatavus, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo įregistruotos V. P. , A. P. ir R. K. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, yra niekiniai, taip pat pripažinus niekiniais ir negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus dalyje dėl minėtų žemės sklypų ir dovanojimo sutartį dalyje žemės sklypo, kurių pagrindu įregistruota G. P. , R. M. ir L. M. nuosavybės teisė, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, 4.255 straipsnio 2 punktas, 4.257 straipsnio 1, 2 dalys; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnio 2 punktas).

Ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pagal LR CPK 83str. 1d. 5p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, kadangi  ieškinys pareikštas, siekiant apginti viešąjį interesą.

Patenkinus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos pagal LR CPK 93str. turi būti priteistos iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, tai yra, šiuo atveju iš atsakovų ir bendraieškės. Tačiau teismas, taikydamas LR CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo valstybei normas, vadovaujasi LR CPK 3 str. 1d. ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais,  bylinėjimosi išlaidų iš minėtų byloje dalyvaujančių asmenų nepriteisia, nes šioje byloje buvo šalinami trečiojo asmens Utenos apskrities viršininko administracijos niekinių administracinių aktų padariniai (LR CPK 80 str., 88str, 93str., 96str.).

                 Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nustatinėjama, dėl kieno kaltės ir neteisėtų veiksmų priimti niekiniai administraciniai aktai atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę, taip pat kas ir kokio dydžio žalą dėl to patyrė, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimas šioje byloje nėra kliūtis reikšti nurodytus ir kitus su neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo teisiniais padariniais susijusius reikalavimus kitose civilinėse bylose.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo patvirtinimo momento paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (notaro registro Nr. NJ-3 ), išduotą 2000-01-03              Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N. , pagal kurį G. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), paveldėjo po A. P. mirties 1996-08-14, 242/580 miškų ūkio paskirties 5.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 60/143 miškų ūkio paskirties 1.4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 22/52 miškų ūkio paskirties 0.5200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo patvirtinimo momento paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (notaro registro Nr.1-446 ), išduotą 2000-01-12               Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Šilovienės, pagal kurį R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini),  paveldėjo po V. P. mirties 1997-08-18, 96/580 miškų ūkio paskirties 5.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),  23/143 miškų ūkio paskirties 1.4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9/52 miškų ūkio paskirties 0.5200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1.9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento dovanojimo sutartį (notaro registro Nr. VB7-1324 ), sudarytą tarp R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini),  ir  L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2000-02-01 ir patvirtintą     Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B. , dalyje, pagal kurią L. M. ,  gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybėn atiteko 1.9500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypus: 5.8000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.4300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1.9500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)  grąžinti Lietuvos valstybei, atstovaujamai  Utenos  apskrities  viršininko  administracijos.

Sprendimo, jam įsiteisėjus, nuorašą  nusiųsti VĮ Registrų centrui.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                            Vijolė Vitienė