Administracinė byla Nr. eI-211-386/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00968-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms advokatei G. M., advokato padėjėjai S. B., R. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. K.,

2018 m. gegužės 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A1-880 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini) priklauso 0,1175 ha dydžio žemės sklypas ir pastatas-sanatorija, o adresu (duomenys neskelbtini), pastatas –sandėlis ir 1/3 kitų inžinerinių statinių. Teigia, kad skundžiamu įsakymu patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Paaiškina, jog Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypus esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir nustatyti žemės servitutus.

Teigia, kad pagal Projektą, be kita ko, suformuotas 0,1204 ha ploto žemės sklypas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam sandėliavimo paskirties 102 kv. m ploto pastatui-sandėliui adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad minėtas pastatas stovi ant Lietuvos Respublikos valstybei priklausančios žemės sklypo, teritorijos naudojimo būdas – rekreacinis, naudojimo pobūdis – poilsio. Teigia, kad Administracijos direktorius neturėjo teisės tvirtinti Projektą, kadangi šiuo atveju ginčo teritorijoje galiojant detaliojo plano sprendiniams žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis ir būdas negalėjo būti keičiami tvirtinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o turėjo būti rengiama detaliojo plano korekcija. Pažymi, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į valstybės saugomo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre įrašyto objekto teritorijos ribas. Teigia, kad sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1204 ha negalėjo būti patvirtintas, kadangi toje vietoje anksčiau nebuvo tokio žemės sklypo. Mano, jog visų pirma turi būti atkuriamos istorinės žemės sklypų ribos.

Nurodo, kad į planuojamos teritorijos ribas taip pat patenka ir inžineriniai statiniai, kurių 1/3 nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Paaiškina, kad į šiuos statinius įeina ir susisiekimo komunikacijos – vietinės reikšmės kelias, kuriuo patenkama į pareiškėjai priklausančius statinius, kiemo aikštelė automobilių parkavimui. Teigia, kad tokiu būdu pažeidžiamos pareiškėjos nuosavybės teisės. Mano, jog turi būti suformuotas žemės sklypas, reikalingas naudotis minėtais inžineriniais statiniais. Teigia, jog skundžiamu įsakymu nustatytas servitutas pravažiuoti transporto priemonėmis iki pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių, tačiau prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato-sanatorijos buvo, privalo būti bei pareiškėjos užsakymu parengtu šio pastato kapitalinio remonto techniniu projektu yra suformuotos 6 automobilių stovėjimo vietos. Nurodo, jog servitutu nustatyta teisė tik važiuoti transporto priemonėmis užkerta kelią transporto priemonei sustoti ir stovėti, o tai yra būtina pareiškėjos statinių aptarnavimui ir naudojimui pagal pastatų komercinę paskirtį – gydymo-sanatorinių paslaugų teikimui.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijoje galioja Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, Palangos miesto istorinės dalies specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309, sprendiniai. Teigia, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinių galiojimas minėtų sklypų teritorijoje yra sustabdytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189.

Nurodo, jog planuojamoje teritorijoje yra pastatas-sandėlis, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinis pastatas, kuris turto patikėjimo teise perduotas Administracijai, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), kurių po 1/3 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turto patikėjimo teise Administracijai. Paaiškina, jog vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis minėtiems inžineriniams statiniams atskiras žemės sklypas negali būti suformuotas ir kad inžineriniams statiniams eksploatuoti projektuojami servitutai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad skundžiamu įsakymu patvirtintu Projektu suformuoto valstybinės žemės ploto, reikalingo pastatui - sandėliui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, kadastro duomenis nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 16SK-254-(14.16.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teises į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo priimtas sprendimas sklypą (duomenys neskelbtini) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad teisės aktų nuostatose, reglamentuojančiose valstybinės žemės sklypų, reikalingų nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, suformavimą, nėra aiškiai reglamentuojama, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti formuojamas valstybinės žemės sklypas ar apibrėžtas galimo suformuoti valstybinės žemės sklypo dydis. Nurodo, jog tam, kad atsirastų reali galimybė valstybinę žemę esantiems statiniams eksploatuoti įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti ar nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjos teisės ir interesai nėra pažeidžiami, formavimo procesas neprieštarauja teisės aktams. Nurodo, jog inžineriniai statiniai, kurių 1/3 dalis priklauso ir pareiškėjai, laikomi pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini), priklausiniais ir prie tokių priklausinių formuoti atskirą sklypą draudžia teisės aktai. Pažymi, jog iki šiol nėra nustatyta minėtų inžinerinių statinių naudojimosi tvarka, nėra aišku, kurioje vietoje kuria apimtimi pareiškėja valdo inžinerinius statinius. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgė į pareiškėjos pastabas, pakoregavo projekto sprendinius bei pasirašė 2016 m. sausio 20 d. susitarimą, kurio pagrindu pareiškėja sutiko su formuojamo sklypo sprendiniais. Mano, jog pareiškėjos tikslas yra bet kokiomis priemonėmis neteisėtai įgyti dalį žemės po inžineriniais statiniais, kuri priskiriama prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nors pareiškėja ir neturi tam jokio teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad rengiant Projektą vadovautasi aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, institucijų išduotais Projekto rengimo reikalavimais. Nurodo, jog formuojant žemės sklypus buvo vadovaujamasi nekilnojamųjų kultūros vertybių registre esantiems pastatams priskirtų teritorijų ribomis bei jau įregistruotų sklypų ribomis. Teigia, kad Projekto sprendiniai nenustato papildomų apribojimų gretimuose žemės sklypuose vykdomai ūkinei veiklai ar jų paskirčiai ir kad šie sprendiniai neprieštarauja galiojančių (ruošiamų) teritorinio planavimo dokumentų nuostatoms ir išduotiems rengimo reikalavimams.

Pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjos skundą palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Kitų administracinės bylos proceso šalių atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. A1-880 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso 0,1175 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - sanatorija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. liepos 26 įsakymu Nr. 1849 žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis) – sklypo savininkui leidžiama servituto teise važiuoti per (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) sklypo dalį prie jam nuosavybės teise priklausančių arba jo naudojamų pastatų bei įrenginių.

Adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nesuformuotas. Adresu (duomenys neskelbtini), po 1/3 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos valstybei – patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei. Adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra pastatas - kultūros namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Adresu (duomenys neskelbtini), yra administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai – patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei.            

Adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), iki skundžiamo įsakymo priėmimo suformuoti nebuvo.

Skundžiamu įsakymu patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus, reikalingus statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Projekto rengimo organizatorius – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Projekto rengimo iniciatorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Projekto pavadinimas – žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto rengėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, projekto vadovė J. K.. Planuojama teritorija – formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas – 0,1630 ha, formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1204 ha.

Skundžiamu įsakymu žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, o žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Skundžiamu įsakymu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutai: servitutas (kodas 222) – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, plotas – 0,1437 ha); kelio servitutas (kodas 203) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 0,0256 ha). Skundžiamu įsakymu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutai: servitutas (kodas 222) – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, plotas – 0,1102 ha); kelio servitutas (kodas 203) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0163 ha).

Dėl teisinio reglamentavimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Skundžiamu įsakymu patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo administraciniam pastatui (unikalus Nr. 2593-0002-2012) eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 0,1630 ha ploto žemės sklypas, o pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 0,1204 ha ploto žemės sklypas.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant tokio projekto nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513.

Dėl detaliojo plano

Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą (toliau - ir Detalusis planas), patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją Detaliajame plane pažymėtą U12, sklypas Nr. 4,  o žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją Detaliajame plane pažymėtą U12, sklypas Nr. 5. Detaliuoju planu nustatytas sklypo Nr. 4 teritorijos naudojimo būdas – rekreacinė, pobūdis – poilsinė.  Be to, nurodyta, kad atstatomos istorinės sklypo ribos, rytų pusėje koreguojama sklypo riba, tai yra griežčiausio paminklosauginio režimo zona, numatomas koncervavimo - restauravimo režimas, sklype augančių medžių ir krūmų saugojimas. Detaliuoju planu nustatytas sklypo Nr. 5 teritorijos naudojimo būdas – rekreacinė, pobūdis – poilsinė, galima papildoma komercinė veikla, be to, nurodyta, kad pietų pusėje atstatoma istorinė sklypo riba, rytų pusėje koreguojama sklypo riba, tai yra griežčiausio paminklosauginio režimo zona, numatomas koncervavimo - restauravimo režimas, sklype augančių medžių ir krūmų saugojimas. Pagal Detalųjį planą koncervavimo - restauravimo režimas – tai saugoma didelę istorinę urbanistinę bei pažintinę reikšmę turinti urbanistinės vertybės teritorija su pilnai išlikusiu urbanistinės struktūros planu ir apstatymu; pastatų ir teritorijų pagrindinės funkcijos susiklosčiusios pagal istorinę, rekreacinę, rekreacinę – gyvenamą; visi pastatai tvarkomi pagal paminklotvarkos sąlygas; jiems būtini architektūriniai – urbanistiniai tyrimai; pagrindinė paminklosaugos kryptis – autento apsauga ir regeneravimas; priemonės – konservacija - restauracija. 

Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad „miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. Šio įstatymo 23 straipsnio ketvirtoje dalyje nustatyta tvarka jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikme“. Aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr.189 Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai ginčo teritorijoje sustabdyti – paaiškinta, kad sklypas neatitinka regeneracijos projekto pasiūlymų ir nurodyta koreguoti pagal specialųjį paminklosauginį planą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nenumato ir nenumatė detaliųjų planų sprendinių galiojimo sustabdymo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-05-63 nurodė, jog Palangos miesto taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr.189 sustabdydama sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, dalies, liečiančios konkrečius žemės sklypus, galiojimą, veikė pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, nepiktnaudžiavo valdžia, skundžiamas sprendimas pagal jo mastą ir griežtumą buvo proporcingi administravimo tikslui. Teismas išaiškino, jog detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja aptiktų klaidų ištaisymo detaliajame plane procedūros, todėl teisiniams santykiams dėl klaidų ištaisymo taikytinas tuo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų administraciniuose sprendimuose ištaisymo procedūrą. Teismas nurodė, kad šio straipsnio 2 dalis įpareigoja sustabdžiusią sprendimo galiojimą viešojo administravimo instituciją imtis reikalingų priemonių klaidos ištaisymo sprendimui realiai įgyvendinti ir informuoti apie jį visus suinteresuotus asmenis. Teigė, jog nagrinėjamuoju atveju Detaliojo plano sprendinių galiojimas sustabdytas iki bus atlikti pakeitimai ir papildymai. Taip pat pažymėjo, jog Detaliojo plano sprendinių galiojimo sustabdymas negali sutrukdyti klaidas detaliajame plane taisyti teisės aktuose nustatyta sprendinių keitimo ir papildymo tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Bylos duomenimis tokios procedūros, kiek tai susiję su Detaliuoju planu ir ginčo teritorija, nebuvo atliktos.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 punkte nurodyta, jog žemės valdos projektas – tai žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės valdos projektai yra vienas iš žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos elementų, o pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra vieni iš žemės valdos projektų rūšių. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punkte taip pat nurodyta, kad miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį formuojami savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais. Šios dalies 3 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais taip pat padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami žemės sklypai miestų ir miestelių teritorijose, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.

Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma ir keičiama vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2011, Nr. 8-333). Aprašo 2 punkte nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos projektus) formuojant naujus žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai).

Iš paminėtų teisės aktų nuostatų, darytina išvada, kad kai formuojami nauji žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, teritorijoje, kurioje apskritai nėra nustatyti žemės sklypai, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo, be kita ko, nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), o kai tokie sklypai pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Kaip minėta, vadovaujantis Taisyklių 2 punktu toks projektas negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ V skyriaus „Kitos paskirties žemė“ 18 punkte nurodyta, jog visuomeninės paskirties teritorijos – tai žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Pagal to paties skyriaus 19 punktą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – tai žemės sklypai, skirti gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. O pagal to paties skyriaus 23 punktą rekreacinės teritorijos – tai žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui. Taigi, skundžiamu įsakymu patvirtinus Projektą nustatyti visiškai kitokie žemės sklypų naudojimo būdai, nei ginčo teritorijai buvo numatyti Detaliajame plane.

Nagrinėjamu atveju, susidaro situacija, kai ginčo teritorijoje sustabdyti detaliojo plano sprendiniai iki kol jie bus pakoreguoti, tačiau iki šiol tokia korekcija nėra atliekama. Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo vertinimu viešojo administravimo subjekto – šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos neveiklumas, negali sudaryti tokios situacijos, kad sustabdžius detaliojo plano sprendinius ir neatliekant jų korekcijos, būtų sudaryta galimybė visiškai neatsižvelgiant į Detaliojo plano sprendinius rengti ir tvirtinti Projektą, tuo nustatant žemės sklypų ribas, naudojimo būdus ir kt. Kaip minėta, Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr.189 paaiškinta, kad sklypas neatitinka regeneracijos projekto pasiūlymų ir nurodyta koreguoti pagal specialųjį paminklosauginį planą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog gali būti keičiamas žemės naudojimo būdas.

Teismo vertinimu, tokie veiksmai neužtikrina Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Pirmiausia turėtų būti užbaigta Detaliojo plano klaidų ginčo teritorijoje ištaisymo procedūra ir pakoreguotas Detalusis planas arba atnaujintas Detaliojo plano sprendinių galiojimas.

Dėl žemės sklypo dydžio

Skundžiamu įsakymu patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo 65,88 kv. m (0,006588 ha) bendro ploto pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 0,1204 ha ploto žemės sklypas, t. y. žemės sklypo plotas apie 18 kartų didesnis negu statinio plotas.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punktuose nurodyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo, be kita ko, naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius. Taisyklių 32 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, 3 punkte nurodyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 16ŽN-75-(14.16.73) nurodyta, jog pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingas plotas yra 470 kv. m. ir kad ši dalis pilnai gali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2017 m. gruodžio mėn. raštu Nr. 16SD-(14.16) (byloje pateiktas raštas su nepilna data ir numeriu) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad atlikus patikrinimą parengta žemės sklypo schema, kurioje pažymėta žemės sklypo dalis reikalinga pastatui - sandėliui eksploatuoti. Nurodyta, kad įvertinus to pastato užstatymo plotą, nustatyta, kad pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti užtenka 0,0470 ha ploto. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. 1SS-51-(9.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. vietoje įvertino, koks žemės sklypas reikalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio statinio eksploatacijai (t. y. atliko faktinių aplinkybių vietoje patikrinimą), tačiau šio patikrinimo rezultatus įformino neteisingai, t. y. užpildė žemės naudojimo patikrinimo aktą, nors turėjo užpildyti faktinių aplinkybių vietovėje patikrinimo aktą.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog išvada, kad pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pakanka 0,0470 ha žemės ploto ir kad toks plotas pilnai gali funkcionuoti kaip atskiras sklypas, yra neteisinga. Teismo vertinimu, papildomos valstybinės žemės prijungimas formuojant žemės sklypą būtent pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

Dėl nuosavybės teisių apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Teisingumo principas taip pat reikalauja užtikrinti tam tikrą interesų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. KT15-N9/2015). Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus (Konstitucinio Teismo 2013-10-09 nutarimas byloje Nr. 28/2010). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas taip pat įvirtina proporcingumo principą, kaip vieną iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, – proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Taigi, administraciniu aktu taikomos priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia pagrįstiems administravimo tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-1723/2010).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas ir Konstitucinis lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas byloje Nr. 06/2008-18/2008-24/2010).

Pažymėtina, jog ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje išsamiai vertina, ar konkrečioje situacijoje laikomasi nurodytų nuosavybės teisės ribojimui taikomų sąlygų (EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 10373/05; EŽTT 2012-02-14 sprendimas, pareiškimo Nr. 36571/06). Bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybės teise turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 45092/07).

Bylos duomenimis, inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurių po 1/3 nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos valstybei – patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei, naudojimosi tvarka nenustatyta, t. y. nebuvo sudarytas šių nekilnojamųjų daiktų bendraturčių tarpusavio susitarimas nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis tų daiktų konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 12 punktu kitos paskirties inžineriniai statiniai – tvoros, kiemo aikštelės priskiriami kitiems inžineriniams statiniams neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Iš byloje pateiktų dokumentų ir teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, jog didžioji dalis minėtų inžinerinių - kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora) patenka į skundžiamu įsakymu patvirtinto Projekto sprendiniais suformuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, kiemo aikštelė skirta ne tik važiuoti automobiliais, bet joje galima automobilius ir statyti, tačiau skundžiamu įsakymu pareiškėjai tik suteikta servituto teisė važiuoti transporto priemonėmis. Kadangi tarp bendraturčių nėra nustatytos nekilnojamojo turto realiosios dalys, skundžiamu įsakymu patvirtinus Projektą lieka neaišku, kokia dalis minėtų inžinerinių statinių - kiemo statinių patenka į pareiškėjos nuosavybės teise valdomą sklypą ir kokia dalis į naujai suformuotus žemės sklypus. Nėra pagrindo nesutikti, jog skundžiamu įsakymu pareiškėjai nėra apribojama teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančia 1/3 inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus (duomenys neskelbtini)).

Dėl viešinimo procedūrų

Vadovaujantis teisės aktais, visuomenė privalo būti supažindinama su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu bei jo sprendiniais. Taisyklių 17 punktas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir  ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip; projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip.

Tuo tarpu Taisyklių 55 punkte (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 punkte nurodytu atveju (kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes; tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, paskelbia šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams. Taisyklių 58 punkte (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti; informacija apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt); susipažinimui su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip dešimt darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis; organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS; projekto viešinimo procedūros neatliekamos, jeigu projekto rengimas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu.

Analizuojant nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog teisės aktai įpareigoja projekto organizatorių visuomenės viešinimo procedūrą vykdyti naudojantis ŽPDRIS priemonėmis, susipažinimui privalomai skirti ne trumpesnį nei 10 darbo dienų laikotarpį. Taip pat atvejais, kai rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu suformuoti žemės sklypą jame esamiems statiniams eksploatuoti, organizatorius privalo apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoti formuojame žemės sklype esančių statinių savininkus. Byloje pateiktas              2016 m. sausio 26 d. pranešimas ir 2016 m. sausio 27 d. AB Lietuvos pašto kvitas patvirtina, jog šiuo atveju pareiškėja registruotu laišku buvo informuota apie pradedamą rengti Projektą. Pareiškėja nepaneigė aplinkybių, jog, naudojantis ŽPDRIS priemonėmis, nebūtų galėjusi susipažinti su projektu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą, apibendrinant teismas konstatuoja, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. A1-880 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to, kad juo patvirtinto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams, pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 0,1204 ha ploto žemės sklypas yra neracionalių ribų (apie 18 kartų didesnis negu statinio plotas), skundžiamu įsakymu pareiškėjai apribojama teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančia 1/3 inžinerinių statinių -kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. A1-880 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                      Remigijaus Arminas

Laimutė Jokubauskaitė

                                                                      Aušrelė Mažrimienė