Skundo byla Nr. II-208-827/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03997-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4., 63.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Iniga Štuopienė,
sekretoriaujant Laimai Baniulytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10N-25664111-15 panaikinimo,
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 10N-25664111-15 I. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 2 dalį bei 1241 straipsnio 8 dalį skirta administracinė nuobauda – 30 EUR bauda, už tai, kad jis, 2015 m. vasario 4 d., apie 22.00 val., Kareivių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė keli ženklo Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ reikalavimus, t.y. apsisuko, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 ir 16 punktų reikalavimą, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje bei 1241 straipsnio 8 dalyje.
I. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 10N-25664111-15, nurodydamas, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes laikėsi KET reikalavimų, įtvirtintų 111 punkte bei horizontalaus ženklinimo 1.16 punkte. Skunde pareiškėjas pripažįsta, kad minėtame kelio ruože yra pastatytas kelio ženklas Nr. 324, tačiau akcentuoja, kad jis pastatytas netinkamai ir sukant į kairę jį sudėtinga pastebėti dėl tankiai apsodintų medžių ir užstatytų stulpų. Dėl neaiškaus bei klaidingo ženklinimo (ženklas yra tik vienas, ženklas nekartojamas, pastatytas 3 juostų kelyje dešiniame kelkraštyje)- šį ženklą vairuotojui pamatyti nėra galimybių, o tamsiu, lietingu paros metu – neįmanoma. Taip pat nurodo, kad minėtas ženklas pastatytas nesilaikant 2012-01-31 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos priimto įsakymo Nr. 3-83 „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo patvirtinimo“, 1992-11-20 Lietuvos Respublikoje įsigaliojusios tarptautinės „Kelio ženklų ir signalų konvencijos“ 6 straipsnio 1 punkto, reikalavimų, todėl neteisėtai pastatytas ženklas yra negaliojantis. Nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties bei vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjas prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą (b.l. 2-4).
Atsiliepime į I. R. skundą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad nutarimas pagrįstas ir teisėtas. I. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kelio ženklo Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ reikalavimus, t.y. apsisuko, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas KET 8 ir 16 punkto reikalavimus. Atsiliepime taip pat nurodė, kad kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą. Visi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti nuostolingų padarinių. Institucijos nuomone I. R. savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus, kurių veikos požymiai apibrėžti ATPK 1241 straipsnio 2 ir 8 dalyje, todėl prašo skundo netenkinti. (b.l. 16).
Skundą padavęs asmuo I. R. į teismo posėdį neatvyko, teismo siųsti šaukimai jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti su žyma neatsiėmė, kitokie pareiškėjo kontaktai (telefono numeriai, elektroninio pašto adresai ar kiti adresai) teismui nežinomi, asmuo nedirba, todėl įteikti šaukimo darbo vietos adresu taip pat nėra galimybės, asmuo nesidomi bylos eiga, todėl teismas vertina, kad skunde nurodytu adresu išsiųsti pranešinai apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra įteikti tinkamai ir procesinių kliūčių bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui nėra. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnis).
Skundas netenkintinas.
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyresnysis patrulis R. K. 2015 m. vasario 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-2539608-15 I. R. už tai, kad jis, 2015 m. vasario 4 d., apie 22.10 val., Kareivių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė keli ženklo Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ reikalavimus, t.y. apsisuko, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y. pažeidė KET 8 ir 16 punkto reikalavimus (b.l. 6). Administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas I. R. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad su pažeidimu sutinka (b.l. 7). Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015 m. vasario 4 d., apie 22.10 val., dirbant Vilniaus apskrities VPK Vilniaus PK teritorijoje kartu su patruliu V. R., Kareivių g. 9, pastebėjo važiuojantį automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ reikalavimą, t.y. apsisuko. Automobilį vairavo I. R., su pažeidimu sutiko. Kadangi I. R. nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jam surašytas ATP protokolas į bylos nagrinėjimą, teisės ir pareigos išaiškintos, protokolo kopija įteikta (b.l. 9).Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialisto M. L. 2015 m. vasario 10 d. nutarimu I. R. už pažeidimus, numatytus ATPK 1241 straipsnio 2 ir 8 dalyse, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta nuobauda – 30 eurų bauda. Nutarime pažymėta, kad byla išnagrinėta I. R. nedalyvaujant, nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (b.l. 8).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, jog surašant ATP protokolą administracinėn atsakomybėn patrauktas I. R. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau pateikdamas skundą nurodo, kad su jam skirta nuobauda pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį nesutinka, nes kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, pažeidimo nepadarė, vadovavosi KET 111 punktu ir kelyje esančiais horizontaliais ženklinimo ženklais. Kaltės pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį pareiškėjas neginčija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punkte reglamentuota, jog Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ginčija vertikalaus kelio ženklo Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ pastatymo teisėtumą, nurodydamas, kad nesilaikyta teisės aktų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 Patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 1 punkte reglamentuota, kad Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus. Minėtų taisyklių 17 punkte nurodyta, jog Ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, įrengiami dešinėje kelio, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų. Taisyklių 20 punkte pasakyta, kad Dešinėje kelio pusėje įrengti ženklai gali būti dubliuojami. Dubliuojantieji ženklai gali būti įrengiami kairėje važiuojamosios dalies pusėje esančioje skiriamojoje juostoje ar iškilioje saugumo salelėje, o vienpusio eismo keliuose – kairėje kelio pusėje. Jeigu skiriamosios juostos ar iškilios saugumo salelės nėra, o eismui priešinga kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ženklus leidžiama dubliuoti kairėje kelio pusėje. Nors Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad Ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat visais Taisyklėse nurodytais atvejais, tačiau 22 punkte numatyta, kad Jeigu dubliuoti būtino ženklo įrengti neįmanoma (nėra skiriamosios juostos, iškilios saugumo salelės, eismui priešinga kryptimi yra dvi ir daugiau juostų), pagrindinis ženklas turi būti įrengiamas virš važiuojamosios dalies arba virš jos ir dešinėje pusėje.
Taisyklių 28 punkte nurodyta, jog Šalia kelio (važiuojamosios dalies) įrengiamų ženklų plokštuma turi būti statmena kelio (juostos) ašiai arba pasukta ne didesniu kaip 15o kampu į važiuojamąją dalį, kad ženklas būtų geriau matomas vairuotojams. Važiuojamojoje dalyje ženklai įrengiami kiek galima statesniu kelio ašiai kampu. Virš važiuojamosios dalies ženklai įrengiami statmenai važiuojamajai daliai arba palenkti į ją ne didesniu kaip 5o kampu.
Kelio ženklas Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ priskiriamas draudžiamiesiems ženklams.
Sutinkamai su paminėtų taisyklių 100 punktu - Draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti. Neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Draudžiamieji ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galioja nuo įrengimo vietos iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra įrengiama pirmumo ženklų (Taisyklių 101 punktas). Vadovaujantis taisyklių 122 punktu - Ženklas Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ įrengiamas prieš sankryžas, kuriose sunku apsisukti arba apsisukančios transporto priemonės trukdo eismui ar kelia pavojų. Ženklas įrengiamas ir su papildomomis lentelėmis naudojamas kaip ir ženklas Nr. 323. Ženklo nereikia naudoti apsisukimui uždrausti keliuose su skiriamąja juosta ruožuose tarp sankryžų. Pažymėtina, kad Papildomos lentelės naudojamos ženklų, su kuriais jos įrengiamos, galiojimui patikslinti, apriboti arba papildomai informacijai suteikti (Taisyklių 338 punktas).
Teismo pavedimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas pateikė nustatyta tvarka suderintas 2007-02-21 Kareivių gatvės horizontalaus ženklino schemą (schema Nr. 9/U/07), 2014-08-27 draudžiamojo kelio ženklo Nr. 324 „Apsisukti draudžiama“ pastatymo schemą (Nr. 326/B/14) bei 2015 m. balandžio 9 d. vaizdinę medžiagą (fotonuotraukas) (b.l. 23-28). Iš byloje esančių protokole nurodyto kelio ruožo fotonuotraukų su ženklais (b.l. 15) bei pateiktų schemų ir vaizdinės medžiagos matyti, kad kelio ženklas Nr. 324 matomas akivaizdžiai ir netrukdomai, nežiūrint į tai, kad jame yra keli apšvietimo stulpai. Nors I. R. skunde nurodo, kad laikėsi KET 111 punkte bei KET „Horizontalaus ženklinimo“ 1.16 punkto nurodytų reikalavimų „posūkis į kairę“, kuris nustato, jog „Ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti“, nagrinėjamu atveju turėjo vadovautis KET 8 punktu, kuris numato, kad Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog I. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors I. R. skunde nekelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teismas daro išvadą, kad I. R. nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 10N-25664111-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
n u t a r i a:
netenkinti I. R. skundo.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 10N-25664111-15 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Štuopienė