Civilinė byla Nr. e2-22272-845/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15739-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 2.5.1.5.;3.1.7.5.;
(S)
3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei V. B. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovė J. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. B. 1453,21 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Ramūnas Kamarauskas 2015 m. lapkričio 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 55/15/305 konstatavo, jog 2015 m. lapkričio 19 d., 16.10 val., atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), matyti tualeto patalpoje nuo lubų nusilupęs dažų sluoksnis, kurių fragmentai nukritę ant žemės bei klozeto. Taip pat matomos tamsesnės dėmės ir iškilimai tualeto lubose. Apžiūrint buto vonios kambarį matyti vietomis nusilupęs nuo lubų dažų sluoksnis, kurio fragmentai nukritę ant vonios. Virtuvės patalpoje ant grindų pribėgę vandens, kur patiestas audeklas bei pastatytas indas šiam surinkti (e. b. l. 6-12). Lokalinė sąmata patvirtina, kad ieškovė dėl užliejimo patyrė 1380,61 EUR nuostolių bei sumokėjo 72,60 EUR antstoliui už Faktinių aplinkybių konstatavimą (e. b. l. 13-17). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei (e. b. l. 18).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjam deliktui, formuoja praktiką, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas atitinkamas daiktas atsakovo bute, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra virš ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, vadovaujantis minėta teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovės buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Vadovaudamasis generalinio delikto taisykle (žalos padarymas preziumuoja neteisėtus veiksmus – CK 6.263 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad byloje įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, t. y. netinkamas jai priklausančio turto valdymas ir naudojimas, sukėlęs žalą kitiems asmenims (CK 6.246, 6.263 straipsniai). Kitų galimų užpylimo šaltinių, dėl kurių buvo užlietos ieškovei priklausančios patalpos, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neįrodė, kad nėra kalta dėl žalos, ar žala atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (CK 6.248 straipsnis, 6.253 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė dėl buto užliejimo patyrė 1453,21 EUR turtinę žalą, kurią sudaro užliejimo pažeidimų likvidavimo darbai bei mokestis antstoliui už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (būtent atsakovės netinkamas turto valdymas, tvarkymas sukėlė žalą ieškovei) (CK 6.247 straipsnis) bei tai, jog atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga naudodama ir valdydama jai priklausantį turtą, todėl yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnis). Taigi nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nenustačius pagrindo netaikyti atsakovės atžvilgiu atsakomybės ar nuo jos atleisti, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1453,21 EUR turtinė žala.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1453,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 33 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 31).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. B., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovės J. L., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 1453,21 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 21 euro cento) žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1453,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33 EUR (trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Visokavičienė