
Civilinė byla Nr. 2A-1343-479/2013
(Proceso Nr. 2-10-3-00521-2009-5)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
45.6.;121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. spalio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovams J. R. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims V. Ž. ir VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė E. G. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir VĮ Registrų centro duomenų pakeitimo, 2009-11-21 ieškinį patikslino (t. 1, b. l. 104-108). Ieškovė nurodė, kad po motinos V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) ji sužinojo, kad atsakovei J. R. priklauso 0,0735 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei 28/100 dalys nurodytame sklype esančio gyvenamojo namo, o 72/100 dalys gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato priklauso ieškovei. Atsakovei 0,0735 ha žemės sklypas, ant kurio yra minėti statiniai, priklauso neteisėtai, nes buvo nesąžiningai, panaudojus apgaule išpirkti iš valstybės, nors žemė turėjo būti išpirkta V. Ž., nes ji buvo pastatų ant išperkamo žemės sklypo savininkė. Ginčijama žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 1995-11-30 ir įregistruota. Ieškovė teigė, kad 1992-04-25 V. Ž. įgaliojo atsakovę išpirkti ginčo žemės sklypą, kuriame yra gyvenamais namas, ūkinis pastatas ir garažas. Sudarant 1992-04-29 susitarimą pirkti žemės sklypą buvo nurodyta, kad atsakovei priklausys 100 proc. išperkamo žemės sklypo, o šį faktą parašu patvirtino V. Ž.. Ieškovė nurodė, kad V. Ž. parašas neatitinka tikrojo jos parašo ir yra suklastotas. 1995-11-30 atsakovių sudarytas sandoris nebuvo patvirtintas notarine forma, nors tai buvo imperatyviai nustatyta įstatyme. Teigė, kad atsakovė J. R. apgavo V. Ž., kuri manė, kad ½ žemės sklypo priklausys jai, o ne atsakovei J. R.. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia 1995-11-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P25/95-0533, pripažinti ½ žemės sklypo Vasario 16-osios g. 37, Palangoje, ieškovės E. G. nuosavybe, pakeisti VĮ Registrų centro duomenų įrašus nurodant, kad ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei E. G. bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-02 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei J. R. 2 000 litų bylinėjimosi išlaidų bei 227,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, jog 1995-11-30 sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įstatyme nustatyto reikalavimo dėl privalomos tokio sandorio notarinės formos. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog V. Ž. parašas buvo suklastotas, nes 2 kartus paskyrus ekspertizę, ieškovė nepateikė ekspertizei reikiamų dokumentų ir ekspertizės išvados nebuvo gautos. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998-12-01, nes tuo metu galioję įstatymai nustatė 3 metų ieškinio senaties terminą.
Ieškovė E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo reikalinga sandorio notarinė forma. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nesiėmė visų priemonių ieškiniui pagrįsti, nes būtent teismas, neinformavęs ieškovės, nurodė ekspertizės centrui, kad daugiau lyginamųjų pavyzdžių ekspertizei atlikti nebeturi. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes apie ieškovės teisių pažeidimą, t. y. apie tai, kad visas ginčo žemės sklypas priklauso atsakovei, ji sužinojo 2009-05-13, mirus motinai V. Ž., kuriai apie susidariusią padėtį buvo žinoma tik 2007 m. Atsakovė galėjo išpirkti tik ½ ginčo žemės sklypo, nes kita dalis priklausė V. Ž. ir jos sutuoktiniui.
Atsakovė J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nurodė, jog ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė teismo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Ieškovei 1998-09-04 V. Ž. testamentu buvo palikti tik statiniai, o tai reiškia, kad jau tada ieškovė žinojo, kad žemės sklypas iš valstybės yra išpirktas atsakovės. Nurodė ir tai, kad dėl to, jog nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento praėjo jau beveik 14 metų, akivaizdu, jog yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti iki 2001-07-01 galiojusio LR CK 83 str. nuostatas ir suėjus jame numatytam 3 metų ieškinio senaties terminui ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Ieškovė nurodė, kad sudarant ginčijamą sandorio buvo nustatyta privaloma notarinė registracija, tačiau šio reikalavimo nebuvo laikytasi, dėl to sandoris yra negaliojantis. Ieškovė patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo reikalinga sandorio notarinė forma. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusį 1994-04-26 LR žemės įstatymo 14 str. buvo nustatyta, kad žemės sandoriai sudaromi raštu ir tik privačios žemės sandoriai turi būti patvirtinti notariškai. Pagal LR žemės įstatymo 1995-06-13 redakciją notarinės sandorio formos taip pat nebuvo reikalaujama. Dėl to ieškovės argumentas, kad ginčijamas sandoris negalioja, nes nesilaikyta formos reikalavimų, yra nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nesiėmė visų priemonių ieškiniui pagrįsti, teismas, neinformavęs ieškovės, nurodė ekspertizės centrui, jog daugiau lyginamųjų pavyzdžių ekspertizei atlikti nebegali pateikti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje du kartus paskyrė ekspertizę – 2011-08-30 ir 2012-07-25 (t. 2, b. l. 60-61, 115-116). Ieškovės atstovui buvo išduotas liudijimas gauti rašysenos ekspertizei atlikti būtinus dokumentus iš valstybės institucijų. Tačiau po pirmosios ekspertizės atlikimo 2012-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centras grąžino teismui dokumentus neatlikus tyrimo, nes ieškovės atstovas nepateikė reikiamų dokumentų (t. 2, b. l. 80). Ieškovės atstovo prašymu teismas 2012-07-25 paskyrė ekspertizę pakartotinai. 2012-08-08 Lietuvos teismo ekspertizės centras paprašė teismo pateikti papildomą medžiagą (t. 2, b. l. 119). 2012-08-13 teismas vėl ieškovės atstovui išdavė liudijimą gauti daugiau medžiagos ekspertizei atlikti. Taip pat teismas išsiuntė ekspertizės įstaigai iš VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškovės atstovo prašymu gautą medžiagą, būtiną ekspertizei atlikti (t. 2, b. l. 123-124). Akivaizdu, kad LR teismo ekspertizės centras iš gautos medžiagos ekspertizės negalėjo atlikti (t. 2, b. l. 128-129). Taigi iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės atstovas, įsipareigojęs pateikti reikiamus duomenis rašysenos ekspertizei atlikti, jų nepateikė ir dėl to nėra teismo kaltės. Šios kategorijos bylose teismas neturi pagrindo rinkti įrodymus savo iniciatyva (LR CPK 179 str.), dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas byloje esančius šalių pateiktus įrodymus, ieškinį atmetė kaip neįrodytą (LR CPK 178, 185 str.).
Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes jai apie teisių pažeidimą, t. y. apie tai, kad visas ginčo žemės sklypas priklauso atsakovei, jai tapo žinoma 2009-05-13, mirus motinai V. Ž., kuriai apie susidariusią padėtį buvo žinoma tik 2007 m. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Ginčijamas sandoris sudarytas 1995-11-30. V. Ž. 1998-09-04 testamentu ieškovei paliko tik statinius, esančius ginčo sklype, taigi galima išvada, kad nuo testamento sudarymo, t. y. nuo 1998-09-04 ieškovei galėjo būti žinoma, jog visas ginčo žemės sklypas priklauso atsakovei (t. 1, b. l. 16). Būtina įvertinti, kad atsakovė mokėjo visus žemės mokesčius ir šią aplinkybę galėjo patikrinti tiek V. Ž., tiek ieškovė. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad V. Ž. būtų ketinusi ginčyti 1995-11-30 sudarytą sandorį ar kad būtų maniusi, kad jos teisės yra pažeistos. Tuo labiau, kad sudarydama testamentą ji neišreiškė ketinimo palikti žemės sklypą ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė tuo metu galiojusio LR CK 83 str. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį pagrįstai atmetė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog terminas praleistas (LR CK 1.131 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 000 Lt išlaidų atsakovės advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 98 str.).
Vadovaudamasi LR CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. R. iš ieškovės E. G. 1000 Lt išlaidų atsakovės advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius
Kolegijos teisėjos Alona Romanovienė
Rimvida Zubernienė