Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-606/2020

                                         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01882-2019-4

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10 (S)

       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. A. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimas, kuriuo D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. spalio 15 d. 8.05 val., magistralinio kelio  (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, apvažiavo priekyje susidariusį iš dviejų eismo juostų transporto priemonių kamštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1.) važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje, dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje. Be to, taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji, taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu chuliganišku vairavimu D. A. sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų nepasitenkinimą.

2.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovas advokatas M. Venckus prašo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikinti ir D. A. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1.Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl D. A. pripažinimo vairavimo chuliganiškai, nepakankamai atsižvelgė į Kelių eismo taisyklių reikalavimus, faktines ir objektyvias bylos aplinkybes, visiškai neatsižvelgė į D. A. ir liudytojo V. P. paaiškinimus dėl įvykusios situacijos, todėl skundžiama nutartis yra naikintina dėl materialinės teisės taikymo klaidos.

2.2.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nustatė, jog D. A. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, t. y. transporto priemone lenkė kitas transporto priemones iš dešinės, kai tai daryti draudžiama. Su šio pažeidimo formaliu teisiniu vertinimu apeliantas sutiktų, tačiau pažymi, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš jų sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Šioje byloje be teisės pažeidimo buvo būtina nustatyti ir kitus, būtinus inkriminuoto pažeidimo sudėties požymius – chuliganiškas paskatas – ir šiuo pažeidimu keliamą pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, nes asmens veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. 

2.3.Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas konstatavo, jog D. A. tokį vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, nors jokių realių padarinių ir nekilo. Teismo manymu, automobilių kolonos lenkimas kelkraščiu, nepaisant to, jog kelkraštis asfaltuotas, kelio ruože, esančiame ties vienu iš pagrindinių įvažiavimų į (duomenys neskelbtini), 8.05 val., kai eismas itin intensyvus, kai kelkraščiu tuo pačiu metu gali važiuoti dviratininkai, eiti pėstieji, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams, kartu esantiems keleiviams. Tačiau teismo posėdyje D. A. paaiškino, kad jis vairavo automobilį kelkraštyje, kirto plačią liniją tam, kad pabaigtų manevrą. Tai įvyko dėl susidariusios spūsties. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) žiedo, atskira eismo juosta link (duomenys neskelbtini) miesto. Baigiantis papildomai eismo juostai, kiti eismo dalyviai nenorėjo jo įleisti į pagrindinį kelią. Tada jis įjungė automobilio avarines šviesas, norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį ir prašydamas leisti įvažiuoti į pagrindinį kelią. Kadangi iš kitų vairuotojų, važiavusių automobiliais pagrindiniu keliu, jokios reakcijos nebuvo, niekas jo į pagrindinį kelią neįleido, jis kelkraščiu riedėjo apie 5-10 kilometrų per valandą greičiu. Nuriedėjus apie 10 metrų, D. A. vairuojamas automobilis buvo įleistas į pagrindinį kelią. Kelkraštyje buvo dar ir dėl to, kad kaito variklis. Tokius D. A. paaiškinimus patvirtino ir liudytojas V. P., kuris įvykio metu važiavo automobiliu paskui D. A. vairuotą automobilį. Kartu parodė, kad įleidus D. A. vairuotą automobilį į judėjimo eilę, buvo įleistas ir jis, bet po to buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie D. A. ir jo manevrus pamatė pro galinius veidrodėlius.

2.4.Apelianto tvirtinimu, dėl susidariusios situacijos, avarinių šviesų įjungimo, važiavimo greičio, važiavimo atstumo tikrai negalima traktuoti, kad D. A. vairavo chuliganiškai, o įjungti posūkio ir avariniai signalai kaip tik parodo, kad buvo norima tik atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, jog vairuotojui būtina baigti manevrą. Tačiau apylinkės teismas D. A. ir liudytojo V. P. parodymus įvertino nepakankamai objektyviai, iš esmės rėmėsi policijos pareigūnų F. R. ir V. T. parodymais. Šiuo atveju yra susidariusi keista situacija, kai visiškai ignoruojami asmens, traukiamo atsakomybėn ir liudytojo parodymai, nors iš šių parodymų galima nustatyti tikruosius veikos padarymo tikslus ir motyvus. Iš jų aiškiai matyti, kad abiejų asmenų tikslas buvo ne aplenkti iš dešinės susidariusią transporto spūstį, o įsilieti į bendrą transporto srautą pasibaigus papildomai eismo juostai. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti pareigūnai, nurodę, kad pirminiai D. A. ir V. P. paaiškinimai buvo, kad pasibaigus greitėjimo juostai, jie buvo įjungę posūkio signalus, tačiau jų niekas neįleido, todėl jie važiavo kelkraščiu. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika, kad lenkimas iš dešinės gali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas, tačiau kaip motyvai yra nurodyti, jog buvo pasirinktas tyčinis toks vairavimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-50-788/2016). Šiuo atveju veikos tikslai ir motyvai yra visiškai skirtingi, kaip ir keliamas ar neva sukeltas pavojus. D. A. motyvas buvo ne rodant nepagarbą ar savo išskirtinumą aplenkti transporto spūstį, o įvažiuoti į pagrindinį kelią, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės. Net Kelių eismo taisyklių 105 punkte suformuluota taisyklė, kad jeigu kelyje susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą, o persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią. Tačiau šiuo atveju D. A. niekas neįleido. Tokiu atveju Kelių eismo taisyklių 4 punkto reikalavimų pažeidimai turėjo būti fiksuojami ir vairuotojams, neįleidusiems D. A.. Teigti, kad šiuo atveju nebuvo parodyta savitarpio pagarba, apelianto nuomone, nėra pagrindo. Savitarpio nepagarba buvo parodyta D. A.. 

2.5.Apelianto nuomone, apylinkės teismas turėjo atidžiau vertinti ir policijos pareigūnų, fiksavusių pažeidimus, parodymus. Pažymima, kad policijos pareigūnai pažeidimus užfiksavo per galinius vaizdo veidrodėlius, sėdėdami tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo spūstyje pirmojoje eismo juostoje. Viso eismo matomumas buvo gana ribotas, todėl tiksliai užfiksuoti pažeidimo aplinkybių (nuvažiuoto atstumo, transporto priemonės greičio) galbūt nebuvo galimybės. Be to, D. A. buvo sustabdytas jau pirmojoje eismo juostoje, ? V. P. net antrojoje eismo juostoje. Todėl akivaizdu, kad kokį tai atstumą jie nuvažiavo ir nepažeisdami Kelių eismo taisyklių, t. y. bendrame transporto sraute ir nematomi policijos pareigūnų, stovėjusių spūstyje. Taip pat pareigūnai neatmetė ir prielaidos, kad juos kiti transporto eismo dalyviai įleido į pagrindinį kelią tik tada, kai pamatė į kelkraštį stojančius pareigūnus. Nagrinėjant V. P. administracinę bylą Nr. II-34-729/2020, Klaipėdos rajono teismo rūmuose buvo peržiūrėtas pareigūnų pateiktas video įrašas iš tarnybinio automobilio. Jame nebuvo matyti jokių konkrečių užfiksuoto pažeidimo aplinkybių. Tai patvirtina aplinkybę, kad per galinio vaizdo veidrodėlius fiksuotos aplinkybės buvo netikslios. Ir tai sukelia pagrįstų abejonių, o visos abejonės turi būti traktuojamos teisės pažeidėjo naudai.

2.6.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas konstatavo, jog D. A. vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, nors jokių realių padarinių ir nekilo. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi suvokti savo veiksmų pavojingą pobūdį. Tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad D. A. pirmiau aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole ši aplinkybė, kaip ir skundžiamojoje nutartyje, nėra konkretizuota: juose abstrakčiai nurodyta, kad D. A. priešingus teisei veiksmus atliko išreikšdamas nepagarbą. Iš bylos duomenų ir skundžiamo teismo sprendimo negalima spręsti, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais ši nepagarba buvo išreikšta. Apelianto tvirtinimu, būtinas požymis, tam, kad būtų galima patraukti asmenį atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, yra tai, kad šiuo pažeidimu turi būti keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju dėl D. A. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir panašiai. Taip pat jo atlikti veiksmai nekėlė jokio pavojaus jo paties saugumui, pėsčiųjų saugumui, nes jų nebuvo. Toje vietoje net nėra jokio pėsčiųjų tako. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai. Kritiškai turėjo būti vertinami ir liudytojos policijos pareigūnės F. R. teiginiai, kad spūstyje esantys vairuotojai turėjo pristabdyti tam, kad įleistų iš kelkraščio vairavusius D. A. ir V. P.. Apeliantas pažymi, kad juos tai įpareigoja daryti ir Kelių eismo taisyklių 105 punkto reikalavimai.

2.7.Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad D. A. inkriminuota chuliganiško vairavimo veika nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad būtų sukeltas nepasitenkinimas kitų transporto priemonių vairuotojų. Taip pat šiuo atveju dėl D. A. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir panašiai. D. A. savo veiksmais nedemonstravo ir nerodė savo išskirtinumo prieš kitus transporto priemonių vairuotojus. Jo veiksmus sąlygojo susidariusi situacija ir kitų transporto priemonių vairuotojų, neįleidusių jo į pagrindinį kelią, nepagarbūs ir neteisiški veiksmai. Todėl nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos. Taip pat nenustatytas pavojingo vairavimo požymis. Asmens veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3.        Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyriausiosios specialistės, laikinai einančios Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas, E. K. nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato M. Venckaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį.

4.        Apeliacinis skundas atmestinas. 

5.        Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato M. Venckaus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

8. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas dėl chuliganiško vairavimo. Apeliantas, neigdamas administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. chuliganišką vairavimą, nurodo analogiškus motyvus kaip ir skunde apylinkės teismui, kuriuos apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo ir aptarė skundžiamoje nutartyje.

9. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų F. R. ir V. T. parodymais, kad jie, stovėdami spūstyje, matė per tarnybinio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį faktą, kaip D. A. apie 100 metrų važiavo kelkraščiu apvažiuodamas iš dešinės spūstyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones. Aplinkybės, kad važiavo kelkraščiu apvažiuodamas iš dešinės spūstyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, neneigė ir pats D. A.. Tokį vairavimą pateisindamas tuo, kad jis nesiekė aplenkti spūstyje stovėjusių automobilių, o tiesiog baigiantis papildomai eismo juostai, į pagrindinį kelią jo neįleido kiti eismo dalyviai. Tam, kad būtų įleistas į pagrindinį kelią, jis buvo įjungęs ir avarines šviesas, o kelkraščiu nuvažiavo tik apie 10 metrų, važiavo nedideliu greičiu, todėl niekam jokio realaus pavojaus nekėlė. Be to, buvo užkaitęs ir jo automobilio variklis. Apklaustas kaip liudytojas V. P., kuris įvykio metu važiavo kelkraščiu D. A. iš paskos ir buvo nubaustas už analogišką administracinio nusižengimo padarymą, taip pat tvirtino, kad tiek jis, tiek ir D. A. kelkraščiu nuvažiavo tik apie 10 metrų, abu važiavo nedideliu greičiu, todėl niekam jokio realaus pavojaus nekėlė ir chuliganiškų paskatų neturėjo.

10.Šiuo atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad liudytojai policijos pareigūnai F. R. ir V. T. būtų turėję suinteresuotumą bylos baigtimi, to neparodė ir D. A., todėl netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad jie būtent dėl pastebėtų automobilių vairuotojų D. A. ir V. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sustojo kelkraštyje tam, kad sustabdytų pažeidėjus. Liudytojas V. P. priešingai nei policijos pareigūnai turėjo pagrindo duoti naudingus parodymus D. A., taip kartu pateisindamas ir savo paties padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes jis įvykio metu taip pat pažeidė analogiškus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka, o Institucijos nutarimą taip pat buvo apskundęs Klaipėdos rajono rūmams (administracinio nusižengimo byla Nr. II-34-729/2020), kur nagrinėjant V. P. skundą kaip liudytojas buvo apklaustas D. A..

11.Kelių eismo taisyklių 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 125 punkte nenustatyta, koks atstumas ir kokiu greičiu turi būti nuvažiuotas kelkraščiu apvažiuojant ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kad būtų galima laikyti, jog jau pažeistas Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimas, kadangi toks veiksmas apskritai yra draudžiamas. Šiuo atveju transporto priemonės vairuotojas, baigiantis papildomai eismo juostai, privalėjo sustoti ir laukti, kol bus įleistas į pagrindinį kelią, o nevažiuoti kelkraščiu toliau. Akcentuotina, kad šiuo atveju jau pats veiksmas, kai transporto priemonės vairuotojas D. A. nesustojo, o važiavo kelkraščiu toliau, parodo jo demonstratyvų siekį aplenkti kuo daugiau spūstyje stovėjusių automobilių ir nuvažiuoti kuo toliau, taip parodant savo pranašumą prieš kitus vairuotojus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 91 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada transporto priemonėje privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija, siekiant atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, bei nenumatyta, kad transporto priemonėje įjungta avarinė šviesos signalizacija transporto priemonei suteikia pirmumo teisę susidariusioje spūstyje. Šiuo atveju, jeigu, kaip teigė D. A., užkaito automobilio variklis, jis transporto priemonėje įjungęs avarinę šviesos signalizaciją turėjo teisę tik stovėti kelkraštyje, o ne juo važiuoti. Kartu pažymėtina ir dėl apeliaciniame skunde nurodyto Kelių eismo taisyklių 105 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju D. A. važiavo papildoma eismo juosta, o jai baigiantis privalėjo sustoti ir laukti, kol bus įleistas įvažiuoti į pagrindinę eismo juostą. Tai, kad vairuotojai, važiavę pagrindine eismo juosta, neįleido įvažiuoti į pagrindinę eismo juostą, D. A. nesuteikė teisės nesustoti ir toliau važiuoti kelkraščiu, taip labai šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus.

12.Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

13.Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad D. A. demonstratyviai, rytinio piko metu, matant labai daug eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės kelkraščiu, pademonstravo ne norą saugiai įsilieti į transporto priemonių srautą iš papildomos juostos, o nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą bei kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, nes kelkraštis nėra pritaikytas transporto priemonių važiavimui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 125 punktų reikalavimus. Tai, kad dėl atsitiktinumo nebuvo realiai sukeltas eismo įvykis ir jo metu niekas nenukentėjo, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nekėlė pavojaus ne tik eismo bei žmonių saugumui, tačiau ir pačiam automobilį vairavusiam D. A.. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

14.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Mariaus Venckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                              Edita Lapinskienė