Civilinė byla Nr. e 2A-2298-661/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45795-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.17.; 2.5.10.8.; 3.3.1.1.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas" 2243,79 EUR žalos atlyginimą, 90 EUR žalos vertinimo išlaidas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300 EUR atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
Už remontą atsakovas sumokės „Automo" individualiai įmonei 3793,97 EUR (su PVM). Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 1550,18 EUR žalos atlyginimo. Ieškovui atsakovas nėra atlyginęs 2243,79 EUR žalos, pagal remonto sutartį.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. Vilniuje į Ieškovo vairuojamą automobilį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atsitrenkė A. M. vairuojamas automobilis Opel Astra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pastarojo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta Atsakovo. Ieškovas pagrįstai dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į Atsakovą. Atsakovas išmokėjo 1 550, 18 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Tačiau Ieškovas pateikė nepriklausomo turto vertintojo sudarytą „Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą" ir nesutiko su išmokėtos išmokos dydžiu. Taip pat Ieškovas pateikė kelių autoservisų pasiūlymus. Ieškinio sumą patikslintu ieškiniu grindžia išimtinai IĮ „Automo individuali įmonė" pateiktą sąmatą. Atsakovas, įvertinęs visas turimas aplinkybes bei vadovaudamasis teisės aktais, savo priimto sprendimo bei draudimo išmokos dydžio nepakeitė. Taip pat atsakovas visiškai nesutinka su reikalavimu priteisti iš jo transporto priemonės vertinimo išlaidas. Pažymėjo, jog TPVCAPDĮ 15 str. 3 dalyje numatyta, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva papildomai kreiptis į ekspertus dėl padaryto žalos dydžio nustatymo. Tačiau dėl turto vertinimo patirtos išlaidos atlyginamos išimtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2243,79 Eur žalos atlyginimo, 90,00 Eur žalos vertinimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2333,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. S. naudai.
Teismas konstatavo, kad Ieškovo pateikta automobilio remonto sąmata, išrašyta sąskaita faktūra bei atliktų darbų aktas patvirtina, kad faktiškai automobilis yra suremontuotas bei jo remonto kaina yra 3793,97 Eur. Kadangi atsakovas ieškovui geranoriškai sumokėjo tik 1550,18 Eur , todėl likusią sumą priteistina iš atsakovo - 2243,79 Eur ( CPK 178 str. , CK 6.245-249 str., CK 6.251 str., Taisyklių 15 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas taip pat nurodė:
- Apeliantas neginčijo eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės remonto darbų atlikimo fakto, o ginčijo remonto darbų kaštus bei tai, kad Ieškovas nederino transporto priemonės remonto apimčių bei kainos su Apeliantu. Apelianto nuomone, suma, kurią Ieškovas sumokėjo už transporto priemonės remontą, yra akivaizdžiai per didelė, daugiau nei dvigubai didesnė nei išmokėta, nepagrįsta ir neatitinka dėl eismo įvykio patirtos žalos;
- Ieškovas Apeliantui žalos administravimo metu nepateikė jokios informacijos apie tai, kad sugadinta transporto priemonė būtų remontuojama. Ieškovas tik pateikė jam priklausančios transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L151003, atliktą turto vertintojo E. L., ir nurodė, jog būtent joje nustatytos transporto priemonės vertės dydžio draudimo išmoka jam priklauso. Tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja draudimo bendrovės atlyginti nuostolius pagal nepriklausomų turto vertintojų ataskaitoje pateiktus duomenis. Ieškovo pateikta ataskaita neturi jokios didesnės įrodomosios galios ir yra vertinama kartu su kitais draudiko turimais įrodymais, patvirtinančiais draudėjo ar trečiojo asmens patirtą žalą. Šiuo atveju Apelianto buvo nustatyta, kad pateiktoje ataskaitoje nurodytos kainos visiškai neatitinka realių rinkos kainų.
- Ieškovui Apeliantas 2015 m. lapkričio 3 d. išmokėjo 1 550,18 € draudimo išmoką dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusio eismo įvykio nuostolių atlyginimo. Tokia draudimo išmoka atitinka vidutinę eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės būtinų remonto darbų kainą, kadangi apskaičiuota remiantis realiais transporto priemonių remonto darbus atliekančių įmonių pasiūlymais. Įmonių UAB „Automobilių dažymo sistemos“, UAB „Akstė servisas“ bei UAB „Inchcape motors“ pateiktos sąmatos Ieškovo automobiliui remonto darbams atlikti sudarytos remiantis realiomis tuo metu rinkoje egzistuojančiomis tiek darbų, tiek keičiamų detalių kainomis.
- Ieškovas turėjo realią galimybę Apeliantą informuoti apie transporto priemonės remontą ir pateikti sąmatą suderinimui dar iki draudimo išmokos išmokėjimo bei, svarbiausia, iki automobilio remonto pradžios. Tačiau apie remonto darbus pranešta ir sąmata pateikta praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo draudimo išmokos išmokėjimo bei atsakymo į Ieškovo pateiktą pretenziją, kuria buvo reikalauta draudimo išmokos išmokėjimo, remiantis pateikta turto vertinimo ataskaita. Toks Ieškovo delsimas suteikti draudikui visą draudimo išmokos išmokėjimui reikalingą informaciją yra netinkamas ir nepateisinamas.
- Teismas neargumentavo, kodėl žalą apskaičiavo pagal IĮ „Automo“ sąmatą.
- teismas nesiaiškino aplinkybės, ar Apeliantas įvykdė pareigą per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie įvykį bei patirtą žalą apžiūrėti sugadintą turtą. Tik tokios pareigos nevykdymas galėjo būti pagrindas teismui iš Apelianto Ieškovo naudai priteisti turto vertinimo išlaidas, t. y. 90,00 €. Sprendime teismas apie šios pareigos įvykdymą nieko nepasisakė.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės laikėsi savo pozicijos išdėstytos ieškinyje ir palaikė pirmosios instancijos sprendimą. Ieškovas nurodo, jog jis pateikė pakankamai įrodymų apie ginčo automobilio remontą, kurių pagrindu jis įrodė jog jam turi būti priteistas ieškinyje nurodytos išlaidos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl draudimo išmokos dydžio už automobilio remonto darbus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), 15 p. nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė, papildomos išlaidos. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
Taisyklių 40 p. nustato, jog jeigu eismo įvykio metu sugadintą turtą planuojama pradėti remontuoti iki išmokos mokėjimo, turto remontavimo būdas, sąlygos, įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą, ir remonto sąmata turi būti iš anksto iki remonto suderinta su atsakingu draudiku ar Biuru. Šių Taisyklių 39.2.3 punkte nurodytą išmoką atsakingas draudikas ar Biuras moka, kai apžiūrimas sugadintas ar sunaikintas turtas, įvertinama padaryta žala ir apskaičiuojamos remonto išlaidos, žinoma turtą remontuosianti įmonė, suderinamas remonto darbų atlikimas ir apimtis. Mokant išmoką šių Taisyklių 39.2.3 punkte numatytu atveju, atsižvelgiama ne į faktiškai patirtas, o į būtinas remonto išlaidas. (40 p.). Jeigu turtas remontuojamas atsakingo draudiko ar Biuro rekomenduotoje remonto įmonėje, remonto sąmata, sąlygos ir turto remontavimo būdas iš anksto nederinami su atsakingu draudiku ar Biuru. Atsakingas draudikas ar Biuras gali rekomenduoti nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik tas remonto įmones, kurių technologinis lygis atitinka konkretaus turto remontavimo reikalavimus (41 p.). Šių Taisyklių 40 ir 41 punktuose numatytais atvejais atsakingas draudikas ar Biuras turi raštu patvirtinti, kad galima pradėti remonto darbus pasirinktoje remonto įmonėje (42 p.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas Apeliantui žalos administravimo metu nepateikė jokios informacijos apie tai, kad sugadinta transporto priemonė būtų remontuojama. Iš byloje nustatytų šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas turėjo realią galimybę Apeliantą informuoti apie transporto priemonės remontą ir pateikti sąmatą suderinimui dar iki draudimo išmokos išmokėjimo bei iki automobilio remonto pradžios. Tačiau apie remonto darbus pranešta ir sąmata pateikta praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo draudimo išmokos išmokėjimo bei atsakymo į Ieškovo pateiktą pretenziją, kuria buvo reikalauta draudimo išmokos išmokėjimo, remiantis pateikta turto vertinimo ataskaita. Ieškovas delsdamas suteikti draudikui visą draudimo išmokos išmokėjimui reikalingą informaciją pažeidė nustatytų Taisyklių 40-42 p. reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino bei nepagrįstai tenkino ieškovo patikslintą ieškinį.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų apeliantas savo sprendimą išmokėti 1550,18 EUR draudimo išmoką grindė autorizuotų, oficialiai veikiančių ir nemažą darbo patirtį turinčių remonto įmonių sąmatomis. Tai, kad autoservisai, Apelianto prašymu sudarę Ieškovo transporto priemonės remonto sąmatas, yra patikimi ir realiai veiklą vykdantys, patvirtina Apelianto į bylą pateikti dokumentai su autoservisų aprašymais bei jų veiklos patikimumą pagrindžiančiais sertifikatais. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino ir į juos neatsižvelgė. Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi Ieškovo pateikta IĮ „Automo“ sudaryta remonto darbų sąmata, tačiau nepagrindė, kodėl vadovavosi būtent šios įmonės sąmata. Teismas konstatuoja, jog apeliantas įstatymo yra įpareigotas atlyginti būtinąsias, pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, išlaidas, ir tai atliko, pasitelkęs Lietuvos rinkoje veikiančius kompetentingus autoservisus remdamasis jų sudarytomis sąmatomis ir ši aplinkybė byloje yra nepaneigta.
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį taip pat priteisė 90 EUR už transporto priemonės vertinimą. Teismo nuomone, šios išlaidos yra nuostoliai, susiję su žalos įvertinimu pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 punktą. TPVCAPDĮ 15 str. 3 dalyje nustatyta, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva papildomai kreiptis į ekspertus dėl padaryto žalos dydžio nustatymo. Tačiau dėl turto vertinimo patirtos išlaidos atlyginamos išimtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą. Draudikas savo pareigą apžiūrėti įvykio metu sugadintą turtą turi per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos. Todėl kiekvienu atveju reikia nustatyti, ar draudikas įvykdė jam įstatymo suteiktą pareigą apžiūrėti sugadintą turtą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės. Šiuo atveju Ieškovo transporto priemonės apžiūra buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet įvyko eismo įvykis bei apie jį buvo pranešta. Tokiu atveju Apeliantas nevengė apžiūrėti Ieškovui priklausančio automobilio bei nepažeidė jam TPVCAPDĮ 15 str. 2 dalyje nustatytos pareigos.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė ginčo materialines teisės normas, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas.
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
n u s p r en d ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. S. ieškinį atmesti.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Jadvyga Mardosevič
Asta Pikelienė