Civilinė byla Nr. e2YT-507-734-2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06159-2019-2

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.8.; 3.4.5.15;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. vasario 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,

Sekretoriaujant Sabinai Maliutinai,

Dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dianai Dūdienei,

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovei Mintijai Kaleinykienei,

Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovei Viktorijai Kasperavičienei,

Suinteresuoto asmens R. T. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Valerijai Prichodko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Elma“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras“, R. T., J. L., E. B., UAB „Sevalga“ ir VĮ Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Teismas

 n u s t a t ė:

        pareiškimu ( t.1 el.b.l. 1-8 ) pareiškėjas UAB „Elma“ prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Elma“ (įmonės kodas: 120347956) 2011-12-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6.

        Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981-04-10 plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m).

        Pareiškėjas

        Pareiškėjui VĮ Turto bankas pateikus pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981-04-10 plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m), t.y. patalpos, į kurias pretenduoja pareiškėjas UAB „Elma“,  pareiškėjas UAB „Elma“ prašė leisti atsiimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

        Pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos  VĮ Turto banko atstovas, palaikė pareiškime nurodytus argumentus ir nurodė, jog nuosavybės teisės į Pastate esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981- 04-10 plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas- 0,63 kv.m) (toliau bendrai - Patalpos), nėra registruotos, jokia valstybės ar savivaldybės institucija patikėjimo teise minėtų patalpų nevaldo, duomenų apie Patalpų privatizavimą byloje nėra. Pagal LR CK 95 str., galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 str. nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo1 21 str. 3 d. 1 p. numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Atsižvelgiant į pastato, kuriame yra Patalpos, statybos metus (1968 m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, akivaizdu, kad Pastatas buvo sukurtas valstybės lėšoms ir nuosavybės teise priklausė valstybei. Duomenų apie Patalpų perdavimą Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn byloje nėra, to nenurodo ir   Vilniaus m. savivaldybė pateiktame atsiliepime į pareiškimą. Pastato privatizavimas 1994-1995 m. vyko pagal Valstybės pirminio turto privatizavimo įstatymą. Pareiškėjos UAB „Elma“ šiuo metu nuosavybės teise valdomos patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suformuotos padalijimo būdu pertvarkius 711,47 kv. m (anksčiau 713,69 kv. m) ploto patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėja nuosavybės teises į 713,69 kv. m negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 1998-01-19 Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Nekilnojamojo turto registre nuo 1998-03-13 minėto akto pagrindu buvo įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Elma“ nuosavybės teisės. Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, ankstesnė 713,69 kv. m negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0001, savininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „Žemės riešutas“, kuri įsteigta Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus valstybinę įmonę „Žemės riešutas“. Suinteresuotųjų asmenų R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L. nuosavybės teise valdomos 516,21 kv. m (anksčiau 518,80 kv. m) ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą tuometinėje registravimo įstaigoje (valstybinės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale) buvo įregistruotos 1997-05-06. Pradinė 518,80 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , savininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus daržovės“, kuri įsteigta Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus valstybinę įmonę „Vilniaus daržovės“. Atsižvelgiant į tai, jog valstybinei įmonei „Žemės riešutas“ nuosavybės teisės buvo perduotos į konkrečias 713,69 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus daržovės“ - į 518,80 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog likusios Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos patalpos, esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , nebuvo privatizuotos, todėl tebėra valstybės nuosavybė. Remdamasis šiais argumentais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.2.2 p. bei LR CPK 444 str. 2 d. 5 p., 445-447 str., valstybės įmonė Turto bankas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981-04-10 plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m).

        Pareiškėjas UAB „Elma“ nurodė, kad sutinka su pareiškėjo VĮ Turto bankas pareiškimu, kuriuo VĮ „Turto bankas“ prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-12 nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika.

        Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija  pareiškėjų pareiškimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

        Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė pareiškėjų pareiškimus spręsti teismo nuožiūra, įvertinus atsiliepimuose nurodytas faktines aplinkybes.

        Suinteresuoto asmens R. T. atstovas palaikė atsiliepimo į VĮ Turto bankas pareiškimą, prašė pareiškimą atmesti, nurodė, kad byloje esančiais įrodymais akivaizdu, kad patalpos esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kurios pažymėtos indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1 -4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m), šiuo metu nuosavybės teise nepriklauso jokiam savininkui t. y. daiktinės teisės į šias patalpas nėra registruotos. Tačiau faktiškai šiomis patalpomis, nuo pat jų įsigijimo momento (2012 m.) naudojosi suinteresuotas asmuo Rimas Tunylą, o prieš tai (nuo 2004-11-29 ) šiomis patalpomis naudojosi R. T. įmonė, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvoo pats R. T. - UAB „Domus fausta“, o dar prieš tai šiomis patalpomis naudojosi UAB „Lazdynų riešutas“. Kodėl privatizuojant valstybinę įmonę „Lazdynų riešutas“ šios patalpos nebuvo perduotos UAB „Lazdynų riešutas“ ir jos nebuvo registruotos nekilnojamojo turto registre dabar yra sunku pasakyti, nes reikia archyve tiukrinti valstybės įmonės „Lazdynų riešutas“ privatizavimo dokumentus, jeigu tokie yra išlikę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šios ginčo patalpos (adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kurios pažymėtos indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1 -4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m)) nėra kažkoks atskiras turtinis vienetas, o jos yra išsidėstę (skirtingose vietose) patalpose, kurios anksčiau priklausė UAB „Lazdynų riešutas“, o šiuo metu priklauso R. T.. Taip pat pažymėtina, kad dalies aukščiau išvardintu patalpų (1-4, 1-6. 1-10, 1-12) taip kaip jos buvo pažymėtos 1981-04-10 d. plane, fiziškai nėra, nes šių patalpų sienos yra išgriautas ir sujungtos į vieną bendrą patalpą. Kadangi šios ginčo patalpos buvo dislokuotos R. T. priklausančiose patalpose, todėl visą laiką šiomis patalpomis naudojosi tiek pats R. T., tiek jo patalpų nuomininkai, šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog šiomis ginčo patalpomis naudojosi pastato bendrasavininkai. Kad šios ginčo patalpos nuosavybės teise priklausė UAB „Lazdynų riešutas“ patvirtina ir byloje esantis 2001-04-17 d,, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti,, kad 2001-01-03 d. teismo antstolių kontoros turto arešto aktu buvo areštuotos UAB „Lazdynų riešutas“ priklausančios patalpos (441,14 kv. m.) objekte parduotuvėje-patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius bei pastabose konkrečiai nurodoma, kad areštas taip pat registruotas patalpoms 1-3, 1-4, 1-5, t.y. šiuo turto arešto aktu buvo areštuotos ir ginčo patalpos. VĮ Turto bankas teikdamas tokį pareiškimą teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad šios ginčo patalpos (adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kurios pažymėtos indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1 -4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m)) kada nors priklausė valstybei, o tokią savo poziciją grindžia vien tik teisės aktais (LR valstybinio turto privatizavimo įstatymu,), iš kurio daro išvadą, kad šios patalpos privatizavimo metu nebuvo privatizuotos. Tačiau ši išvada prasilenkia su bet kokia logika ir protingumo principu, nes pagal LR valstybinio turto privatizavimo įstatymą, šiuo konkrečiu atveju buvo privatizuojamos ne patalpos, o reorganizacijos būdu buvo privatizuojama valstybės įmonė „Lazdynų riešutas“ su visu jos turtu, darbuotojais, kreditoriai, debitoriais ir pan. Tai, kad dalis patalpų nebuvo įregistruotos UAB „Lazdynų riešutas“ vardu tuometiniame Respublikiniame inventorizaciniame biure, nėra pagrindo teigti kad šios patalpos nebuvo privatizuotos. Todėl šių patalpų neįregistravimo UAB „Lazdynų riešutas“ vardu priežasčių reikia ieškoti ne šios įmonės privatizavime, o techniniuose turto perregistravimo dalykuose VĮ Registrų centre, t. y. reikia aiškintis kodėl VĮ reorganizavus į UAB „Lazdynų riešutas“ šios patalpos nebuvo perregistruotos privatizuotos įmonės vardu. Todėl VĮ turto bankas“ yra neteisi teigdama, kad Pastato privatizavimas 1994-1995 m. vyko pagal Valstybės pirminio turto privatizavimo įstatymą,, nes pagal Valstybės pirminio turto privatizavimo įstatymą 1994-1995 vyko ne pastato, o VĮ „Lazdynų riešutas“ privatizavimas. R. T. faktiškai šias patalpas naudoja, todėl pagal LR CK 4.68 str. nuostatas ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo.

        Pareiškėjo UAB „Elma“ pareiškimą suinteresuoto asmens R. T. atstovas prašė atmesti, nurodė, kad reikalavimas LR CK 6.395 str. 1 d. pagrindu yra visiškai nepagrįstas, kadangi LR žemės įstatymo 10 str. 5 d. numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Pagal žemės įstatymo nuostatas valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įstatymas pastato stovinčio ant valstybinės žemės savininkui suteikia teisę išsipirki ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypą, jeigu jis reikalingas ant jo stovinčiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu yra akivaizdu, kad pareiškėjas UAB „Elma“ valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo dalį žemės sklypo, kuri yra reikalinga jam priklausančioms aukščiau įvardintoms patalpoms eksploatuoti, todėl vien jau dėl šios priežasties pareiškėjas negali LR CK 6.395 str. 1 d. pagrindu įgyti nuosavybės teisės į pareiškėjo įvardintas patalpas. Žemės įstatymas nesuteikia galimybės be aukciono įsigyti žemės sklypo, o vėliau CK numatytais atvejais įsigyti ir šiame žemės sklype esančius pastatus. R. T., nupirkęs iš varžytinių patalpas, šių ginčo pirmo aukšto patalpų, pažymėtų indeksais 1-4, 1-5, 1-6, jau nebuvo ir jos jau buvo sujungtos su R. T. priklausančia pirmo aukšto patalpa (prekybine sale) pažymėta indeksu 1-20, o patalpa, pažymėta indeksu 1-2 iki šiol stovi nenaudojama, nes ji yra už kapitalinės sienos ir yra skirtingame aukštyje, palyginus su pirmo aukšto patalpomis. Todėl skirtingai nei nurodo pareiškėjas, šiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4, 1-5, 1-6, naudojai ne pareiškėjas, o jomis naudojasi R. T. nuo pat šių patalpų įsigijimo dienos, t. y. nuo 2004-11-29 d. Šių pirmojo aukšto patalpų (1-4, 1-5, 1-6), taip kaip jos nurodytos patalpų plane, faktiškai nėra, nes jos yra integruotos į bendrą plotą R. T. priklausančioje patalpoje 1-20, kuri šiuo metu yra kaip prekybinė salė. Pareiškėjas šiomis patalpomis niekada nei naudojosi nei galėjo naudotis, nes jam priklausančios patalpos yra už pastato kapitalinės sienos ir iš jo patalpų į šias ginčo patalpas jam nėra jokio patekimo. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis šiomis patalpomis naudojasi kaip savomis, neatitinka tikrovės. Kadangi šios patalpos iki jų pardavimo priklausė UAB „Lazdynų riešutas“, o šią bendrovę likviduojant dėl bankroto, visas patalpas nupirko tik suinteresuoti asmenys: R. T., E. B. ir J. L., todėl pareiškėjas jų negalėjo įsigyti nei Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nei kokiu kitu pagrindu, nes UAB „Elma“ jai priklausančias patalpas įsigijo iš UAB „Žemės riešutas“, todėl su tomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios priklausė UAB „Lazdynų riešutas“ pareiškėjas nieko bendro neturi.

        Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovė palaikė atsiliepimo į pareiškimą argumentus ( t.2 el.b.l. 3), ir nurodė:  Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės įregistruotos į penkias patalpas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į dalį šiame pastate esančių patalpų nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pastato rūsyje, pirmame bei antrame aukšte esančias patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „ELMA“, tuo tarpu 516,21 kv. m. ploto patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išsidėsčiusi rūsyje bei pirmame pastato aukšte, nuosavybės teise valdo R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L..

        Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turtinti faktą, jog jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į patalpas, 1978-02-02 parengtame plane, tikslintame 1981-04-10 bei 2001-12-17, pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, toks pareiškimas negali būti tenkinamas, kadangi, kaip matyti iš pateiktos Miglės Gilienės 2018-10-02 parengtos patalpų kadastro duomenų bylos, patalpos, ankstesniame plane pažymėtos indeksais 1-4, 1-5 bei dalis patalpos 1-6 yra pertvarkytos į vieną patalpą, matininkės 2018-10-02 parengtame plane pažymėtą indeksu 1-24. Dokumentas, patvirtinantis 20,08 kv. m ploto prekybos patalpų suformavimo teisėtumą, nepateiktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.69 str. 1 d. nuostata, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. 

        Uždarosios akcinės bendrovės „ELMA“ nuosavybės teise valdomos patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suformuotos padalijimo būdu pertvarkius 711,47 kv. m (anksčiau 713,69 kv. m) ploto patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuosavybės teises į 713,69 kv. m. negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0001, įgijo 1998-01-19 Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. Nekilnojamojo turto registre nuo 1998-03-13 minėto akto pagrindu buvo įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „ELMA“ nuosavybės teisės. Ankstesnė 713,69 kv. m negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0001, savininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „Žemės riešutas“, kuri įsteigta reorganizavus valstybinę įmonę „Žemės riešutas“.

        R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L. nuosavybės teise valdomos 516,21 kv. m (anksčiau 518,80 kv. m) ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą tuometinėje registravimo įstaigoje (valstybinės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale) buvo įregistruotos 1997-05-06. Pradinė 518,80 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus daržovės“, kuri įsteigta reorganizavus valstybinę įmonę „Vilniaus daržovės“. Atsižvelgiant į tai, jog tiek valstybinei įmonei „Žemės riešutas“ nuosavybės teisės buvo perduotos į konkrečias 713,69 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , o uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus daržovės“ - į 518,80 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galima preziumuoti, jog likusios Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos patalpos, esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, todėl pareiškėjo UAB „Elma“ pareiškimas negali būti tenkinamas.

        Pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, pareiškimas tenkintinas.

        Pareiškėjo UAB „Elma“ pareiškimas atmestinas.

        Dėl pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981-04-10 plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m):

        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

        Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

        Pareiškėjas nurodo, jog patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981-04-10 plane pažymėtos indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m) nėra registruotos ir jų jokia valstybės ar savivaldybės institucija patikėjimo teise nevaldo, duomenų apie Patalpų privatizavimą  nėra, atsižvelgiant į tai, kad pastato, kuriame yra Patalpos, statybos metai (1968 m.), darytina išvada, kad Pastatas buvo sukurtas valstybės lėšomis ir nuosavybės teise priklausė valstybei. Duomenų apie Patalpų perdavimą Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn nėra, taip pat nėra duomenų, kad šias patalpas nuosavybėn būtų įgiję šioje byloje esantys suinteresuoti asmenys UAB „Elma“, R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L., todėl Patalpos nuosavybės teise priklauso valstybei.  

        Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė į bylą rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus su istorija, bei kitus rašytinius įrodymus,  iš kurių nustatyta, kaip pareiškėjas UAB „Elma“ ir kiti asmenys tapo šiame pastate dalies patalpų savininkais ( t.2 el.b.l. 8-105). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ( t.2 el.b.l. 87), pareiškėjas UAB „Elma“  šiuo metu nuosavybės teise valdomos patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suformuotos padalijimo būdu pertvarkius 711,47 kv. m (anksčiau 713,69 kv. m) ploto patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuosavybės teises į 713,69 kv. m negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 1998-01-19 Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu ( t. 2, el.b.l. 51). Kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, ankstesnė 713,69 kv. m negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0001, savininkė buvo UAB „Žemės riešutas“, kuri įsteigta Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus valstybinę įmonę „Žemės riešutas“. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas UAB „Elma“ ginčo patalpų kadastro duomenų byloje komplektuojamame 1981-04-10 parengtame  plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-12 nėra įgijęs.

        Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( t.2 el.b.l.89-94) nustatyta, kad suinteresuotųjų asmenų R. T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L. nuosavybės teise valdomos 516,21 kv. m (anksčiau 518,80 kv. m) ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą tuometinėje registravimo įstaigoje (valstybinės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale) buvo įregistruotos 1997-05-06. Pradinė 518,80 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus daržovės“, kuri įsteigta Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus valstybinę įmonę „Vilniaus daržovės“. ginčo patalpų plane pažymėtų indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-12, šių asmenų nuosavybėje nėra. Kaip nurodo suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras bei pateikė savo teiginiams patvirtinti rašytinius įrodymus, suinteresuotas asmuo R. T. Registrų centro teritoriniam padaliniui pateikė 2019-10-24 prašymą pakeisti 516,21 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, atlikus patalpų kapitalinį remontą prijungiant ginčo patalpas prie R. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0002, Registrų centras šį prašymą atmetė, nes R. T. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į šias patalpas.  Suinteresuoto asmens R. T. nurodyta faktinė aplinkybė, kad jis  faktiškai ginčo patalpas naudoja, ir todėl pagal LR CK 4.68 str. nuostatas ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo, patvirtina aplinkybę, kad ir jis pripažįsta, kad ginčo patalpų nėra įgijęs, o tai, kad jis ginčo patalpas kapitalinio remonto būdu prijungė prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, vertintina kaip jo rizika dėl patirtų įdėjimų kaštų,  tačiau tai jam nesukuria nuosavybės teisės į minėtas ginčo patalpas. Ar yra pagrindas pripažinti R. T. nuosavybės teisės įgijimą pagal įgijamąją senatį, teismas nepasisako, kadangi tokio reikalavimo minėtas asmuo nėra pareiškęs, o  naudojimosi patalpomis faktas neapsprendžia asmens nuosavybės teisės į šias patalpas atsiradimo, nesukuria tokiam asmeniui savininko teisių ar pareigų, nes tokio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nenumato įstatymas (CK 4.47 str.).

        Kaip nustatyta iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, pastatytas 1968 metais. Pagal  LR CK 95 str., galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 str. nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 

        Atsižvelgiant į pastato, kuriame yra ginčo patalpos, statybos metus- 1968 metai, bei vadovaujantis aukščiau cituoto LR CK 95 straipsniu,  galiojusio iki 1994 m. gegužės 17 d., konstatuotina, kad šis pastatas nuosavybės teise priklausė valstybei. Byloje nėra duomenų, kad ginčo patalpas, esančias šiame pastate, nuosavybės teise būtų įgiję  šiame pastate turintys nuosavybę suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra duomenų, kad šios patalpos būtų buvę privatizuotos, nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo patalpos kaip buvo valstybės nuosavybė nuo pastato pastatymo momento, taip ir šiuo metu yra valstybės nuosavybė.  Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo patalpas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi. Todėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981-04-10 plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m). 

        Dėl pareiškėjo UAB „Elma“ reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Elma“ (įmonės kodas: 120347956) 2011-12-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6.

         UAB „Elma“ reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagal LR CK 6.395 str. 1 dalies nuostatas, kad UAB „Elma“ (įmonės kodas: 120347956) 2011-12-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, atmestinas.

        LR CK 6.395 str. 1 dalis nustato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

        Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( t.2, el.b.l. 87), nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Elma“ negyvenamąsias patalpas pastate (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 711,47 kv.m. ( be ginčo patalpų), įsigijo 1998-01-19 Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu. 750 kv.m.  žemės sklypą, adresu Architektų G. 11, Vilniuje, pareiškėjas įsigijo ne aukciono būdu 2011-12-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ( t.1 el.b.l. 11-14, 17-18). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pardavėjas, parduodamas žemės sklypą, vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  , ir nors jo turinys neatskleistas, tačiau  faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas valstybinės žemės sklypą įsigijo  Žemės įstatymo, kurio 10 straipsnio 5 dalis numato, kad valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...>. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“  Žemės įstatymas nesuteikia  atvirkštinės galimybės, t.y., be aukciono įsigyti žemės sklypą ir kartu, CK numatytais atvejais, įgyti nuosavybės teisę į ant jų esančius statinius. O be to, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje aptarta, jog kartu su perkama žemės sklypo dalimi pirkėjui pereina nuosavybės teise žemės sklypo dalyje esantys medžių, krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai. Žemės įstatymas nenumato galimybės įsigyjant valstybinės žemės sklypą, įsigyti kartu ir jame esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius, šio turto pardavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei jį lydintys teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1179 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Įvertinus aukščiau nurodytus argumentus, pareiškėjo UAB „Elma“ reikalavimas 6.395 str. 1 d. pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Elma“ 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6,  netenkintinas.

        Taip pat pažymėtina, jog valstybinei įmonei „Turto bankas“, kuris atstovauja Lietuvos Respubliką, pareiškus savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pareiškėjas UAB „Elma“ atsisakė  savo reikalavimo, prašydamas leisti atsiimti pareiškimą LR CPK 139 str. pagrindu, tačiau dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų suinteresuotas asmuo R. T. su šiuo pareiškimu nesutiko, prašydamas išnagrinėti šio pareiškėjo pareiškimą, jo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        LR CPK 139 str. 1d. nurodyta, jog  ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šios LR CPK nuostatos analogiškai taikomos ir ypatingoje teisenoje, nes pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. T. interesai bylos baigtimi yra skirtingi, todėl pareiškėjui UAB „Elma“ norint atsiimti pareiškimą LR CPK 139 str.1 d. pagrindu, reikalingas suinteresuoto asmens R. T. sutikimas.

        LR CPK 443 str. 6d. nurodyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. 

        Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6d.,  iš pareiškėjo UAB „Elma“ priteisti 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų R. T. naudai.  

        Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei  apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020m. sausio 13 d.  įsakymą Nr. 1R-261-/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 45,07 Eur  pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš pareiškėjo UAB „Elma“ valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.  

        Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 -271 str.,

N u s p r e n d ė : 

Patenkinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas, galiojančiame kadastrinių matavimų bylos 1981-04-10 plane pažymėtas indeksais 1-2 (plotas 3,33 kv.m.), 1-4 (plotas 1,86 kv.m.), 1-5 (plotas 10,80 kv.m.), 1-6 (plotas 3,56 kv.m.), 1-7 (plotas - 1,98 kv.m), 1-10 (plotas - 1,24 kv.m), 1-12 (plotas - 0,63 kv.m).

Atmesti pareiškėjo UAB „Elma“ pareiškimą  dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad UAB „Elma“ (įmonės kodas: 120347956) 2011-12-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pastate (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančias patalpas, pastato kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-4, 1-5, 1-6.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Elma“ suinteresuoto asmens R. T. naudai 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 Priteisti iš pareiškėjo UAB „Elma“ 45,07 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė