Civilinė byla Nr. 2-48-772/2014
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04571-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.;113.1.; 117.1.;128.11.;129.20.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. vasario 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant Erikai Andrulienei, Ramonai Subačienei,
dalyvaujant pareiškėjai R. V. ir jos atstovei adv. I. Petkienei, suinteresuotam asmeniui antstolei V. Š., išieškotojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovei adv. D. Balčiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) R. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, susijusių su skolininkei priklausančio turto pardavimu varžytinėse, suinteresuoti asmenys: antstolė V. Š., išieškotojai: Pakruojo ūkininkų kredito unija (PŪKU), UAB ,,Žvalguva“, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI), UAB ,,Ivabaltė“ ir A. P..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja iš pradžių 2012-07-23 pateikė skundą antstolei dėl pastarosios veiksmų vykdomosiose bylose dėl A. V. (turtinių teisių perėmėja R. V.) priklausančio ir hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo varžytinėse. Antstolė 2012-07-30 priėmė patvarkymą atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą vykdomojoje byloje Nr. 71-2017/2011 ir kt., bei jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Šiaulių apylinkės teismui.
Pareiškėja skunde prašė įvertinti antstolės V. Š. veiksmų minėtose vykdomosiose bylose teisėtumą, priimant 2012-06-27 skelbimą 2012-08-07 skelbti skolininkės turto pirmąsias varžytines, vykdant skolos išieškojimą iš skolininkės turto pagal išieškotojų pateiktus vykdytinus dokumentus. Bendra skolos suma yra 118 160,00 Lt.
Pareiškėja 2012-07-23 skunde nurodė, kad 2012-06-27 antstolės V. Š. sprendimas skelbti 2012-08-07 pirmąsias turto varžytines yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Taip pat pareiškėja teigė, kad aukščiau nurodyta vykdomoji byla turi būti sustabdyta, nes yra sustabdytos visos bylos pagal Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinius pareiškėjai R. V., A. V., R. J., R. V. iki baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10 išnagrinėjimo, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 222 str.1 d., 182 str.2 d., 300 str. 1 d. Nurodoma, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis Pakruojo ūkininkų kredito unijos ar jos darbuotojų atžvilgiu, atsirastų teisinis pagrindas peržiūrėti civilinę bylą, pagal kurią vykdomas išieškojimas šioje ir kitose vykdomosiose bylose.
Pareiškėja prašė panaikinti antstolės V. Š. 2012-06-27 pranešimą (sprendimą) dėl 2012-08-07 pirmųjų varžytinių vykdymo ir sustabdyti 2012-08-07 vykstančias pirmąsias varžytines A. V., mirusio 2012-01-26, vardu registruotam nekilnojamam turtui – 12 žemės sklypų: 1,2300 ha žemės sklypui Balsių k., Pakruojo raj., 1,8400 ha sklypui, Palašmenio k., Pakruojo raj., 2,0100 ha žemės sklypui Balsių k., Pakruojo raj., 2,8600 ha, 3,7600 ha, 3,7600 ha, 6,5000 ha, 7,000 ha žemės sklypams Uošo k., Pakruojo raj., 9,1000 ha žemės sklypui Balsių k., Pakruojo raj., 5,2496 ha žemės sklypui Balsių k., Pakruojo raj., 14,3000 ha Palašmenio k., Pakruojo r., 4,1000 ha žemės sklypui Palašmenio k., Pakruojo raj.
Antstolė V. Š. 2012-07-30 patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti R. V. skundą nurodė, kad A. V., kaip skolininkas vykdymo procese, buvo informuotas apie kreipimąsi į turto vertintojus 2011-11-09 antstolės raštu. Atlikus turto vertinimą turtas buvo perkainotas, turto perkainavimo aktas buvo įteiktas skolininko sutuoktinei pareiškėjai R. V., tačiau per nustatytą terminą nei skolininkas, nei išieškotojas antstolio veiksmų neapskundė, prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė. Teigiama, kad šiuo atveju nėra įstatymo numatytų pagrindų nei vykdomosios bylos, nei turto realizavimo veiksmų bei lėšų mokėjimo stabdymui pagal CPK 626 ir 627 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjos minimos civilinės bylos yra sustabdytos, tačiau jau priteistų skolų ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymas nėra sustabdytas.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, paaiškindamas aplinkybes, kad ji priėmė mirusio 2012-01-26 sutuoktinio A. V. palikimą, perėmė skolininko teises ir įstojo į visus vykdymo procesus, kuriuose antstolė V. Š. paskelbė A. V. priklausančių 12 žemės sklypų varžytynes. Pareiškėjos nuomone, antstolė elgėsi neteisėtai, nepagrįstai atsisakė sustabdyti turto varžytynes, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 40-1-158-10. Toje baudžiamojoje byloje tiriama Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovų veiksmai, apgaulės būdu sudarant paskolų sutartis tiek su A. V., tiek su kitais ūkininkais, todėl būtina stabdyti vykdymo veiksmus dėl skolų išieškojimo pagal tuos sandorius.
Suinteresuotas asmuo A. P. nepateikė atsiliepimo į skundą, teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, nurodydamas, kad pareiškėja pagrįstai prašo stabdyti 12 žemės sklypų pardavimą iš varžytynių, atsižvelgdama į atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą, kad antstolė V. Š. elgiasi neteisėtai, atmesdama tokius prašymus.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija atsiliepime (37-38 b.l.) nesutinka su pareikštu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja savo skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kadangi šį klausimą jau yra išsprendęs Šiaulių apygardos teismas 2010-12-21 nutartimi. Teigiama, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina išieškojimo procesą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (45-47 b.l.) prašė, pareiškėjos skundą išnagrinėti teismo nuožiūra, tačiau Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įtraukti į bylą vietoje Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Nurodoma, kad dėl neaiškių priežasčių antstolis patvarkyme nurodo tik vieną išieškotoją – Pakruojo ūkininkų kredito uniją, nors išieškotojų yra daugiau.
Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepime į skundą (54-55 b.l.) nurodė, kad antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nes vykdomosiose bylose nėra vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindų. Teigiama, kad pareiškėja siekia formaliais pagrindais vilkinti vykdymo procesą, kas laikytina piktnaudžiavimu procesu. Skolininkė beveik metus laiko elgėsi pasyviai – nesinaudojo procesinėmis teisėmis, sutiko su anksčiau atliktais antstolės veiksmais.
Antstolė V. Š. 2012-09-04 pateiktame prašyme (57 b.l.) nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-08-27 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-567-372/2012, kuria atmestas A. P. skundas, ir kuria konstatuota, kad skundo teiginiai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra bylos nagrinėjimo dalykas, nepateikta jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvų. Analogiškais pagrindais atmestinas ir pareiškėjos R. V. skundas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2012-10-02 teismui pateikė informaciją, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 182 str., 2 d., 300 str. 1 d. – dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo Pakruojo ūkininkų kredito unijoje išduodant paskolas 2004-2011 metų laikotarpiu. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas; nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nėra; įtarimai nėra pareikšti. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. , 300 str. R. V. projekto surašymo (99 b.l.)
Teismas, išklausęs pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, antstolės, suinteresuoto asmens PŪKU atstovės paaiškinimus, susipažinęs su bylos nagrinėjimo eigoje gautais naujais procesiniais sprendimais, išnagrinėjęs pateiktą antstolio patvarkymą, kitų suinteresuotų asmenų teiktus atsiliepimus ir pateiktus rašytinius duomenis vykdomosiose bylose daro išvadą, jog pareiškėjos skundo reikalavimai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo juos tenkinti.
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Teismas nutartyje dėl pareiškėjos skundo pasisako plačiau, kadangi pareiškėja pastoviai teikia teismui atskiruosius skundus. Taip pat pasisako ir dėl pakartotinio pareiškėjos 2014-01-29 teismo posėdžio metu pateikto teismui prašymo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Be to pareiškėja procesiniuose dokumentuose kelia ir kitus jai aktualius klausimus, į kuriuos teismo nuomone tikslinga pareiškėjai atsakyti, siekiant išvengti papildomo bylinėjimosi ateityje.
Dėl pareiškėjos teisės skųsti antstolio veiksmus.
LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio padėjėjo atlikti procesiniai veiksmai turi būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir antstolio procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.
LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kurios esminis bruožas - ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.
Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti ir antstolio raštas.
LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis arba kitas asmuo. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Tokiu atveju pažeidimas yra tęstinis ir LR CPK 512 str. numatytas skundo padavimo naikinamasis 3 mėnesių terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo pažeidimo pašalinimo dienos.
Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.
Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Todėl teismas pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos skundą tenkino jos prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo ir ją sustabdė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2013-11-19 nutartimi tenkino suinteresuoto asmens PŪKU atskirąjį skundą ir minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Taip pat teismas teikė paklausimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybai dėl duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikimo. Teismas tuo pačiu atsižvelgiant į bylos dalyvių nurodytas aplinkybes pridėjo prie nagrinėjamos bylos ir kitus procesinius sprendimus kurie susiję su šiuo ginču. Visuma šių duomenų leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėjos skundo motyvai nepagrįsti.
Dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 71-2014/2011 esančių duomenų matyti, kad 2010-08-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeistą A. V. priklausantį nekilnojamą turtą: 5,2496 ha ploto žemės sklypą, esantį Balsių k., Pakruojo r., 14,3000 ha žemės sklypą, 4,1000 ha žemės sklypą, esančius Palašmenio k., Pakruojo r., Šioje nutartyje nurodyta, kad iš įkeisto turto priverstinai išieškoma 112 659,82 Lt skola, skolininkas yra A. P., o įkeisto turto savininkas – A. V.. Iš vykdomojoje byloje Nr. 71-2015/2011 esančių duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-04 išduotu vykdomuoju raštu nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeistą A. V. nekilnojamąjį turtą: jam priklausančius 9,1000 ha žemės sklypą Palašmenio k., Pakruojo r., 7,000 ha žemės sklypą, esantį Uošo k., Pakruojo r. Šiame vykdomajame rašte nurodyta, kad iš įkeisto turto priverstinai išieškoma 77 022,34 Lt skola, skolininkas yra R. V., o įkeisto turto savininkas – A. V.. Taip pat iš vykdomosios bylos Nr. 71-2017/2011 esančių duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-27 išduotu vykdomuoju raštu nutarta parduoti iš varžytinių kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeistą A. V. nekilnojamąjį turtą: 6,500 ha žemės sklypą, 3,7600 ha žemės sklypą, 3,7600 ha žemės sklypą, esančius Uošo k., Pakruojo r., 2,8600 ha žemės sklypą, esantį Siečių k., Pakruojo raj., 2,0100 ha žemės sklypą, 1,2300 ha žemės sklypą, esančius Balsių k., Pakruojo r., 1,8400 ha žemės sklypą, esantį Palašmenio k., Pakruojo r. Šiame vykdomajame rašte nurodyta, kad iš įkeisto turto priverstinai išieškoma 83 198,45 Lt skola, skolininkas yra R. V., o įkeisto turto savininkas – A. V.. 2012-06-27 antstolė V. Š. pranešė pareiškėjai (mirusio A. V. turtinių teisių ir pareigų perėmėjai), hipotekos kreditoriui - Pakruojo ūkininkų kredito unijai, kitiems suinteresuotiems vykdymo procese asmenims apie nurodytų įkeistų 12 žemės sklypų pardavimą iš varžytynių 2012-08-07 dieną 10.00-13:45 valandų laikotarpyje. Skelbimai apie iš varžytynių parduodamą turtą paskelbti ne vėliau kaip prieš mėnesį 2012-06-27 atitinkamame interneto puslapyje, apie jas informuoti raštu visi suinteresuoti asmenys, ką numato CPK 706 str. nuostatos. Todėl pripažintina, kad nurodyti antstolės veiksmai atitiko įstatymo keliamus reikalavimus ir jie laikytini teisėtais, bei pagrįstais.
Dėl turto pardavimo varžytinėse.
Varžytynės - dažniausiai taikomas priverstinio turto realizavimo būdas. Apie varžytynes skelbiama viešai, todėl tai sudaro sąlygas apie parduodamą turtą sužinoti kuo platesniam asmenų ratui ir parduoti turtą už aukščiausią kainą. Varžytynių sąlygas, jų vedimo tvarką nustato LR CPK.
Apie būsimas varžytynes yra informuojami ir išieškotojas, bei skolininkas pasirašytinai arba registruotu laišku.
Jeigu iki varžytynių pradžios paaiškėjo bet kokios aplinkybės, dėl kurių antstoliui kyla abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkyme antstolis turi nurodyti motyvus, dėl kurių jis sustabdo varžytynes. Atšaukus varžytynes, visas varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims. Pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos.
Varžytynės vykdomos toje vietoje ir tuo laiku, bei būdu, kaip buvo nurodyta skelbimuose. Antstolis, prieš pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytinių pradžią.
Toks atidėjimas galimas dėl įvairių priežasčių, kurios gali kelti abejonių vykdomų varžytynių teisėtumu: abejonės dėl parduodamo turto priklausomybės ir pan.
Įstatymas nedraudžia iki varžytynių pradžios dalyvaujančiam skolininkui nurodyti antstoliui parduodamo turto pirkėją. Antstolis šiam pirkėjui privalo pasiūlyti iki varžytinių pradžios įmokėti ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu tokia skolininko teisė būtų pažeista, pagal LR CPK 602 straipsnio 7 punktą turto pardavimo iš varžytynių protokolas teismo gali būti pripažintas negaliojančiu. Šių aukščiau paminėtų nuostatų privalo laikytis visi varžytinėse dalyvaujantys asmenys.
Išieškojimas iš įkeisto turto.
Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su LR CPK LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas.
Priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau.
Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.
Jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas.
Jeigu hipotekos kreditorius ar įkaito turėtojas sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto, tai išieškojimas iš tokio turto vykdomas Vykdymo proceso nustatyta tvarka.
LR CPK 746 str. nenumatyta išieškoti iš įkeisto turto, nesant įkaito turėtojo sutikimo, bet ši norma neatleidžia teismo antstolio nuo pareigos areštuoti įkeistą turtą, dar kartą apsunkinant jį kito kreditoriaus reikalavimu, o vykdomąją bylą sustabdyti iki įkaito turėtojas prisijungs prie išieškojimo arba baigsis hipoteka (LR CPK 626 str. 6 p., 628 str. 3 d.).
LR CPK 746 straipsnio nuostatos, kad vykdyti išieškojimą iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučiomis. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise (CK 1.138 str.).
Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui.
Savo sutikimą, kad būtų išieškoma iš įkeisto skolininko turto, įkaito turėtojas pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą, įkaito turėtojas netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto Civilinio kodekso 4.219 ir 4.220 straipsniuose nustatyta tvarka. Šios aukščiau paminėtos nuostatos taikytinos ir ginčo atveju realizuojant įkeistą skolininko turtą.
Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo vykdymo procese.
Pareiškėjos argumentai dėl vykdymo veiksmų stabdymo būtinumo laikytini nepagrįstais. Pagal LR CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 626 str. ir 627 str. įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdomoji byla ir vykdymo veiksmai privalo būti sustabdomi arba gali būti sustabdomi. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė – stabdymas kitų civilinių bylų esančių tarp jos, kitų skolininkų ir kreditoriaus, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 182 str., 2 d., 300 str. 1 d., nepriskirtinas nei privalomiesiems, nei fakultatyviesiems pagrindams stabdyti vykdomuosius veiksmus šiose vykdomosiose bylose, kurios pradėtos Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-08-19 nutarties, kaip vykdomojo dokumento, taip pat 2011-01-27 ir 2011-01-04 teismo vykdomųjų raštų pagrindu, ir kuriais nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeistą pareiškėjos sutuoktiniui A. V. priklausantį nekilnojamą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad 2012-06-27 antstolės sprendimai dėl varžytinių skelbimo buvo priimti laikantis CPK 705-707 str. nuostatų, bei į aplinkybes, kad nurodytos skunde ikiteisminio tyrimo bylos eiga užsitęsusi, kad toje byloje pareiškėja nėra pripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove, be to nėra aiški teisminė baudžiamosios bylos perspektyva ir galutinių procesinių sprendimų priėmimas pareiškėjos atžvilgiu, skundas dėl antstolės veiksmų laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kaip jau teismas yra nurodęs bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2014-01-10 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.
Pastebėtina, kad LR CPK 626 straipsnyje nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz., teismui atidėjus ar išdėsčius sprendimo vykdymą (LR CPK 284 str. 1 d.), sustabdžius kasacine tvarka skundžiamo sprendimo vykdymą (LR CPK 363 str.) ar sustabdžius nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 372 str. 2 d.) ir kt.
Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus ir CPK 627 str. nurodytais atvejais.
Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Sustabdžius vykdomąją bylą, jokie vykdymo veiksmai neatliekami. Antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.
Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad pagal bylos duomenis neatsirado teisinio pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui ar atidėti vykdymo veiksmus pagal pareiškėjos skundo motyvus. Atskirai pastebėtina, kad atsižvelgiant į šalių teisinių santykių pasikeitimus ar į atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos šalių teisiniams santykiams, pareiškėjai visada išlieka teisė kreiptis ir į antstolę dėl vykdomosios bylos sustabdymo įstatymo nustatytais pagrindais. Atskirai pastebėtina, kad nors pareiškėja kaip atsakovė kitoje civilinėje byloje kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą dėl Šiaulių apygardos teisme 2013-12-09 priimto galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ir ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo teismui stabdyti nagrinėjamą bylą. Net ir apeliacinės instancijos teismui patenkinus pareiškėjos (atsakovės) apeliacinį skundą, jai išlieka teisė į pažeistų teisių gynybą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui atlyginimo.
Suinteresuotas asmuo PŪKU prašė teismo iš pareiškėjos priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas (skundas) atmestas.
LR CPK 88 str. numatyta, kas priskiriama prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Šioje byloje PŪKU nurodo, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 630,00 Lt advokatui už teisinę pagalbą.
LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Vadovaujantis šia norma teismas negali priteisti daugiau pareiškėjui turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo kiekvieną kartą priteisti šį maksimalų dydį, kuris numatytas minėtoje rekomendacijoje, nes teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias turėjo bylos dalyvis už advokato teisinę pagalbą turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar jo padėjėjo laiko sąnaudas. Be to, ne visos sumos skirtos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008.
Šiuo nagrinėjamu atveju kaip jau minėta suinteresuotas asmuo PŪKU iš pareiškėjos prašo priteisti 3 630,00 Lt. Minėtų Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 patvirtino minimalią mėnesinę 1 000,00 Lt algą. Minėtų rekomendacijų 8.2 p. numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 3 MMA. Nors PŪKU prašo teismo jam priteisti iš pareiškėjos 3 630,00 Lt, tačiau teismas, priteisdamas suinteresuotam asmeniui šias bylinėjimosi išlaidas turi teisingai aiškinti ir taikyti CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normas. Dėl to paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, patenkintą ir atmestą pareiškėjos skundo reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, į teismo posėdžių skaičių ir teismo posėdžių trukmę. Teismo įsitikinimu kitoks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Dėl to teismas pareiškėjo turėtas atstovavimo išlaidas, viršijančias 2 000,00 Lt, nelaiko atitinkančiomis minėtų Rekomendacijų nuostatų, o pripažįsta jas išlaidavimu (LR CPK 98 str.). Kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą tik dėl vieno pagrindinio reikalavimo, o kitas jos reikalavimas laikytinas išvestiniu, o teismas netenkina abiejų pareiškėjos skundo reikalavimų, todėl suinteresuotam asmeniui PŪKU iš pareiškėjos priteistina 2 000,00 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
Taip pat iš pareiškėjos priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 96 str.).
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir dėl to pripažintini teisėtais, dėl ko teismui yra pagrindas netenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292 str., 510, 512 straipsniais,
n u t a r i a:
1. Netenkinti visiškai pareiškėjos R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 71-2014/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. V. įkeisto pagal hipoteką turto.
2. Priteisti suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Pakruojo ūkininkų kredito unijai (į/k 110067443) iš pareiškėjos (skolininkės) R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų už advokato pagalbą. Likusioje dalyje šį reikalavimą atmesti.
3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos (skolininkės) R. V. (a/k (duomenys neskelbtini) 88,50 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei 12 (dvylika) vykdomųjų bylų.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys