Civilinė byla Nr. e2A-870-555/2021

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18663-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3;

3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1416-528/2021 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui Ž. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė NEO Finance, AB, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo Ž. A. priteisti: 1) 5 978,75 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 469,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 3) 19,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 978,75 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.); 4) 1 762,63 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 16,20 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 10 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 6) 19,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 978,75 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 8) 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo, 2019 m. vasario 7 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 7 200,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią jis įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 006,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,00 proc.), 549,10 Eur tarpininkavimo mokestį, iki 2024 m. vasario 9 d. Kadangi atsakovas nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. spalio 13 d. nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3.       Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai: 1) 5 978,75 Eur negrąžintą kreditą; 2) 469,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 3) 370,35 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 9 d.); 4) 19 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.) nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 10 d. – 5 199,74 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 5 095,30 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 4 989,20 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. – 4 881,42 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 4 771,94 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 4 660,72 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 4 547,74 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 4 432,97 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 4 432,97 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 4 197,96 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 4 077,66 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 3 955,45 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 3 831,30 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 3 705,20 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 3 577,09 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 3 446,96 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 3 314,76 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 3 180,47 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 3 044,06 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 2 905,49 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 2 764,72 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 2 621,72 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 2 476,46 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 2 328,90 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 2 179,00 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 2 026,73 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 1 872,05 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 1 714,92 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 1 555,30 Eur; 2023 m. liepos 10 d. – 1 393,15 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 1 228,44 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 1 061,12 Eur; 2023 m. spalio 10 d. – 891,15 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. – 718,49 Eur; 2023 m. gruodžio 10 d. – 543,09 Eur; 2024 m. sausio 10 d. – 364,92 Eur; 2024 m. vasario 10 d. – 184,00 Eur); 5) 549,10 tarpininkavimo mokesčio; 6) 16,20 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. birželio 10 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.); 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 384,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 292,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 5.14 punkto nuostatą – bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Ginčijamoje sprendimo dalyje (dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (ieškinio 3 reikalavimas)) teismas nurodė:

1.1.       Kadangi šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, o sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, tai šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 , 6.63, 6.200, 6.205, 6.221, 6.872 straipsniai, 6.874 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.

1.2.       Kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.

1.3.       Prašydama taikyti civilinę atsakomybę, ieškovė turi įrodyti visas sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį, iš kurių tik skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovas savo kaltės neginčijo, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. 

1.4.       Atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl priteisiant nuostolius tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKI) 17 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje reikalavimą yra tikslinga tenkinti iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisti 370,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 19,00 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 978,75 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 9 d.), ir 19,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 19,00 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti iškovei iš atsakovo 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 978,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

1.4.       Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar sutartį vykdyti tinkamai, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

1.5.       Atsakovas yra atlikęs tik penkiolika pilnų įmokų (iš 60 mėnesinių įmokų), sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo kredito suteikimo dienos, ir šiai dienai negrąžintą kredito dalį vis dar sudaro 5 978,75 Eur. Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas. Teismas nepagrįstai pakeitė ieškovės taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką. Teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant ieškovei priteisti 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 978,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.).

1.6.       Naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodyta, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A1412-253/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1879-580/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1427-459/2020). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1404-513/2020, taip pat akcentavo, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

1.7.       Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų taip pat būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

6.       Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

8.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – negautų pajamų (nuostolių) dydžio skaičiavimo metodikos ir priteisimo, paskolos davėjai prieš terminą nutraukus kredito gavėjo netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

10.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp ieškovės NEO Finance, AB, ir atsakovo Ž. A. – vartojimo kredito gavėjo, 2019 m. vasario 7 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 7 200,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią jis įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 006,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19,00 proc.), 549,10 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas nevykdė sutartimi numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. spalio 13 d. ginčo vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas po ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, byloje nėra.

11.       Ieškovė NEO Finance, AB, (apeliantė) ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 978,75 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 370,35 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 9 d.) bei 19 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 9 d.) nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

12.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pateikė šioje dalyje apeliacinį skundą. Apeliantės įsitikinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi ginčo sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kas šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

14.       Minėta, kad ginčo vartojimo kredito sutartis su atsakovu yra nutraukta 2020 m. spalio 13 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

15.       Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš prie ginčo sutarčių pateiktų mokėjimo grafikų nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant pagal ginčo sutartyje sulygtą metinę palūkanų normą, nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį jų gauti. Tuo tarpu, objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog apeliantė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

18.       Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės realūs ir pagrįsti patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju, yra ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodytos tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio, bet ne nuo visos negrąžintos kredito sumos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti ginčo sutartimi sulygtas mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė (CPK 179 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal ginčo sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė byloje yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

22.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Gintautas Koriaginas

                                                Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas