Civilinė byla Nr. 2-810-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00647-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1030-221/2020, kuria netenkintas apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ prašymas dėl 220 500 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ bankroto byloje.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-738-221/2020 bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Drustila“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOP CONSULT“ (toliau – ir bankroto administratorė).
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino bankroto administratorės pateiktus tvirtinti neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, o 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi ginčijamo apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kortas“ (toliau – ir apeliantė) 220 500 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr. B2-1030-221/2020.
3. Apeliantė BUAB „Kortas“ nesutiko su bankroto administratorės prieštaravimais nurodydama, kad su atsakove BUAB „Drustila“ 2017 m. kovo 15 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 13/2017-03-15 (toliau – sutartis Nr. 1), pagal kurią BUAB „Drustila“ turėjo atlikti sutartyje numatytus darbus iki 2017 m. liepos 15 d., tačiau darbus pagal sutartį užbaigė tik 2018 m. gegužės 31 d. Pagal 2017 m. spalio 2 d. sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 104/2017-10-02 (toliau – sutartis Nr. 2) BUAB „Drustila“ sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti iki 2017 m. gruodžio 1 d., tačiau darbus pagal sutartį užbaigė tik 2018 m. birželio 20 d. Pagal 2017 m. gruodžio 8 d. sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 152/2017-12-08 (toliau – sutartis Nr. 3) BUAB „Drustila“ darbus turėjo atlikti iki 2018 m. liepos 27 d. Pagal 2018 m. gegužės 28 d. sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 64/2018-05-28 (toliau – sutartis Nr. 4) sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Drustila“ pavėlavus užbaigti prisiimtus statybos subrangos darbus, BUAB „Kortas“ 2018 m. rugsėjo 28 d. nusiuntė BUAB „Drustila“ keturias pretenzijas, pranešdama, kad, vadovaujantis sutarčių 16.2.3 punktais priskaičiavo 350 Eur baudą už kiekvieną atlikti darbus pavėluotą dieną, iš viso 220 500 Eur. Nurodė, kad apeliantės pareikalautos netesybos yra sutartinės, jų dydžiai buvo įtvirtinti apeliantės ir atsakovės laisva valia pasirašytose Statybos subrangos sutartyse Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Sutartimis BUAB „Drustila“ įsipareigojo atlikti darbus sutartyse nustatytais terminais, o bet koks sutartyse nustatytas darbų atlikimo terminas galėjo būti keičiamas tik rašytiniais šalių susitarimais pagal motyvuotą prašymą. Kadangi BUAB „Drustila“ dėl sutartyse nustatytų darbų atlikimo pakeitimo į pareiškėją nesikreipė, todėl turi prisiimti iš sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo kilusias pasekmes. Tai, kad pareiškėjos priskaičiuotos netesybos nebuvo apskaitomos BUAB „Drustila“ apskaitoje, niekaip nepaneigia jos pareigos sumokėti pareiškėjai pagal sutartis už pavėluotai atliktus darbus apskaičiuotas netesybas. Nesutiko, kad pareiškėjos priskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės. Pareiškėjos nuomone, netesybų už galutinį darbų pagal sutartis nepridavimą sutartyse nustatytais terminais dydis BUAB „Drustila“ buvo žinomas dar prieš jai pasirašant sutartis, netesybų dydis suderėtas laisva valia.
4. Atsakovės BUAB „Drustila“ bankroto administratorė nesutiko su BUAB „Kortas“ reikalavimu. Nurodė, kad pretenzijos bendrovėje gautos 2018 m. spalio 5 d. Jos atsirado BUAB „Drustila“ pareiškus BUAB „Kortas“ reikalavimą dėl apmokėjimo už darbus. Pažymėjo, kad BUAB „Kortas“ jokių realių nuostolių nepatyrė, jų neįrodinėjo. Taip pat bankroto administratorė dėl netesybų prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas skundžiama 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1030-221/2020 netenkino apeliantės BUAB „Kortas“ prašymo dėl 220 500 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „Drustila“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad BUAB „Drustila“ iš esmės tinkamai nevykdė savo, kaip subrangovo, įsipareigojimų pagal anksčiau nurodytas subrangos sutartis, vėluodama atlikti ir priduoti sutartyse numatytus darbus. Todėl ieškinio dėl netesybų senaties termino pradžią siejo su BUAB „Drustila“ padarytu prievolių vykdymo pažeidimu, apie kurį apeliantė sužinojo tada, kai BUAB „Drustila“, pažeisdama subrangos sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus, perdavė, o apeliantė priėmė darbus. Teismas vertino, darbų neatlikimas nustatytu terminu laikytinas tęstiniu pažeidimu, kuris baigėsi atlikus ir pridavus darbus.
7. Teismas konstatavo, kad reikalavimą dėl netesybų pagal minėtas subrangos sutartis apeliantė turėjo pareikšti per šešis mėnesius nuo darbų pridavimo (pagal Sutartį Nr. 1 – iki 2018 m. lapkričio 30 d.; pagal Sutartį Nr. 2 – iki 2018 m. gruodžio 20 d.; pagal Sutartį Nr. 3 – iki 2019 m. kovo 28 d.; pagal Sutartį Nr. 4 – iki 2018 m. rugsėjo 28 d). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė BUAB „Kortas“ 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškė atsakovei BUAB „Drustila“ pretenzijas dėl sutarčių vykdymo pažeidimų, nurodydama, kad apskaičiuotas baudas išskaito iš atsakovei mokėtinų sumų, tačiau konstatavo, jog pretenzijos pareikštos po to, kai atsakovė BUAB „Drustila“ 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl apmokėjimo už UAB „Drustila“ atliktus darbus. Teismas, vadovaudamasis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendė, kad, kilus teisminiam ginčui dėl atsiskaitymo, įskaitymas buvo negalimas.
8. BUAB „Kortas“ finansinį reikalavimą BUAB „Drustila“ bankroto byloje pareiškė tik 2019 m. rugsėjo 20 d., todėl apeliantei nenurodžius jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai per visą senaties termino laikotarpį kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo, teismas darė išvadą, kad apeliantė BUAB „Kortas“ praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė BUAB „Kortas“ pateiktame atskirajame skunde prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti BUAB „Kortas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė pretenzijas atsakovei dėl apskaičiuotų netesybų dėl ne laiku įvykdytų minėtų subrangos sutarčių bei jų įskaitymą į atsakovei apeliantės mokėtinas sumas pareiškė po to, kai atsakovė 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl apmokėjimo už atsakovės atliktus darbus, t. y. apeliantė apie įskaitymą atsakovę informavo po to, kai kilo teisminis ginčas dėl atsiskaitymo. Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą, sprendžiant santykinai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Teismo įsakymo išdavimo procese teismas tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimas. Todėl išduodamas 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo įsakymo, teismas nevertino apeliantės atlikto įskaitymo teisėtumo. Civilinė byla, kurioje kilo ginčas dėl įskaitomų reikalavimų, iškelta tik 2018 m. spalio 23 d., t. y. teisme gavus atsakovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš apeliantės, todėl apeliantė įskaitymą atliko iki ginčo dėl tarpusavio atsiskaitymo iškėlimo teisme dienos.
9.2. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu, praėjus maždaug pusei metų nuo jos nagrinėjimo pradžios, apeliantei buvo iškelta bankroto byla. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat nemokia tapo ir atsakovė. Atsakovės atstovai, ruošdamiesi prasidėsiančioms bankroto bylos pačiai atsakovei iškėlimo procedūroms, į 2019 m. liepos 9 d. paskirtą atsakovės ieškinio nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, prašydami bylos nagrinėjimą sustabdyti ir perduoti minėtą civilinę bylą apeliantės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismui nenustačius, kad atsakovės atstovai į teismo posėdį būtų neatvykę dėl svarbių priežasčių, taip pat bylos nagrinėjimo perdavimo apeliantės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagrindų, 2019 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1042-343/2019 atsakovės ieškinį paliko nenagrinėtą, taip nenagrinėtą palikus ir apeliantės atlikto netesybų įskaitymo į atsakovei mokėtinas sumas teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Būtent po minėtos Kauno apygardos teismo nutarties palikti atsakovės ieškinį nenagrinėtą, atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėto ginčo aplinkybes, apeliantei prasidėjo 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas savarankiškiems reikalavimams dėl netesybų pareikšti. Atsakovei bankroto byla iškelta 2019 m. rugpjūčio 29 d., o apeliantė prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje administratoriui pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d., todėl sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino nepraleidimo.
9.3. Apeliantės ir atsakovės bankroto administratoriai preliminariai sutarė, kad kiekviena iš šalių viena kitos reikalavimų neginčys taip ir tokiu būdu, kaip tai buvo daroma nagrinėjant bylą teisme pagal atsakovės ieškinį apeliantei, o reikalavimai bus tvirtinami šalių bankroto bylose ir administratoriai nedarys jokių dirbtinų kliūčių šalių reikalavimams patvirtinti, t. y. apeliantė neįrodinės, kad ne ji yra skolinga atsakovei, o atsakovė apeliantei, o atsakovė neginčys apeliantės paskaičiuotų netesybų dydžio ir (ar) pagrįstumo.
10. Atsakovė BUAB „Drustila“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš apeliantės BUAB „Kortas“ administravimui skirtų lėšų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai per visą senaties termino laikotarpį kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo.
10.2. Per visą atsakovės darbų atlikimo laikotarpį apeliantė atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo. Darbai apeliantei buvo perduoti pavėluotai dėl to, kad apeliantas laiku neperdavė atsakovei darbų objekto. Laiku neperdavus darbų objekto, atsakovė negalėjo laiku užbaigti atlikti visų darbų. Sutartys Nr. 3 ir Nr. 4 sudarytos tik dėl dalies darbų konkrečiame objekte. Pagal Sutartį Nr. 4 atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus elektros tinklų darbus, o pagal Sutartį Nr. 3 – elektros tinklų, automatikos, žaibosaugos, gaisrinės signalizacijos ir elektroninių ryšių įrengimo darbus. Objektuose dirbo ir kiti rangovai, atsakingi už tam tikras objekto statybos ir įrengimo dalis. Atsakovė negalėjo atlikti savo dalies darbų, kol reikalingų darbų nėra atlikę kiti rangovai.
10.3. Apeliantė 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzijas atsakovei pareiškė po to, kuomet atsakovė 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymo dėl apmokėjimo už atsakovės BUAB „Drustila“ atliktus darbus ir po to, kai 2018 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-7912-887/2018, kuriuo buvo nuspręsta iš apeliantės išieškoti 166 307,09 Eur skolą atsakovės naudai. Todėl įskaitymų atlikti apeliantė negalėjo, nes kilus teisminiam ginčui dėl atsiskaitymo, įskaitymas tapo negalimas.
10.4. UAB „TOP CONSULT“ nemokumo administratore BUAB „Drustila“ bankroto byloje paskirta jau po to, kai dar nebankrutavusios atsakovės UAB „Drustila“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas apeliantės BUAB „Kortas“ bankroto byloje. Todėl nepaskirta atsakovės nemokumo administratorė negalėjo tartis su apeliantės nemokumo administratoriumi, kad kiekviena iš šalių viena kitos reikalavimų neginčys.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.
12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo klausimai dėl apeliantės atlikto įskaitymo galimumo, kuomet atsakovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, ir dėl sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino pradžios reikalavimui dėl netesybų už ne laiku atliktus darbus pareikšti.
Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo
13. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantės 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzijomis atsakovei atliktas įskaitymas buvo negalimas, kadangi 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo iš apeliantės atsakovės naudai. Apeliantė iš esmės teigia, kad teismo įsakymo procesas negali būti laikomas teisminiu ginčo nagrinėjimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kadangi išduodamas teismo įsakymą teismas nevertina pareikšto reikalavimo pagrįstumo, o tik patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus formos reikalavimus.
14. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).
15. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 26 d. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama 2013 m. gegužės 31 d. subrangos sutarties Nr. 33, sutarčių Nr. 3 ir Nr. 4 pagrindu, taip pat pagal jas išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei atliktų darbų aktų pagrindu, priteisti iš apeliantės BUAB „Kortas“ 166 307,09 Eur skolą, 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 676 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2018 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl minėtos skolos išieškojimo iš apeliantės atsakovės naudai. Apeliantė keturiomis 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzijomis (Nr. 01-197, Nr. 01-201, Nr. 01-202, Nr. 01-203) informavo atsakovę, kad dėl pagal sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 laiku neatliktų ir neperduotų darbų, remiantis sutarčių 16.2.3 punktais, paskaičiavo atsakovei netesybas, kurias išskaito iš atsakovei mokėtinų sumų.
16. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 431 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo (CPK 435 straipsnio 1 dalis). Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo (CPK 439 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos. Teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia (CPK 439 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas (CPK 439 straipsnio 8 dalis).
17. Įvertinus pirmiau nurodytas CPK normas, reglamentuojančias bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarką, teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymas civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo iškėlimą sieja su pačio teismo įsakymo priėmimu. Atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė negalėjo atlikti įskaitymo, kadangi Alytaus apylinkės teisme dar iki pranešimo apie įskaitymą dienos buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-7912-887/2018, kurioje teismas išdavė teismo įsakymą dėl skolos atsakovei priteisimo iš apeliantės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ginčas tarp atsakovės ir apeliantės dėl tarpusavio atsiskaitymo kilo tik atsakovei pareiškus ieškinį CPK 439 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (po apeliantės pareikšto prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo). Tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš apeliantės priteisimo, teismo vertimu, leidžia pagrįstai spręsti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal minėtas subrangos sutartis. Kadangi įskaitymas buvo atliktas po atsakovės kreipimosi į teismą ir civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo iškėlimo, konstatuotina, kad apeliantė, vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, negalėjo įskaityti atsakovei paskaičiuotų netesybų į apeliantės atsakovei mokėtinas sumas.
18. Dėl to, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantės 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzijomis atsakovei atliktas įskaitymas buvo negalimas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų pareikšti
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškinio dėl netesybų senaties termino pradžia nagrinėjamu atveju sietina su atsakovės BUAB „Drustila“ padarytu prievolių vykdymo pažeidimu, apie kurį apeliantė BUAB „Kortas“ turėjo žinoti jau tada, kai atsakovė BUAB „Drustila“, pažeisdama subrangos sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus, darbus pridavė. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią siejo su faktiniu darbų perdavimo momentu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl žemiau nurodytų argumentų.
20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, t. y. pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1039/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014 ir kt.).
22. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad pagal sutartį Nr. 1 atsakovė BUAB „Drustila“ sutartyje numatytus darbus įsipareigojo atlikti iki 2017 m. liepos 15 d., tačiau darbai pagal sutartį buvo baigti (darbų užbaigimo aktas pasirašytas) tik 2018 m. gegužės 31 d. Pagal sutartį Nr. 2 darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovė darbus užbaigė (darbų užbaigimo aktas pasirašytas) tik 2018 m. birželio 20 d. Pagal sutartį Nr. 3 darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. liepos 27 d., tačiau netesybas apeliantė paskaičiavimo iki pretenzijos surašymo dienos 2018 m. rugsėjo 28 d., kadangi darbai pretenzijos surašymo metu nebuvo perduoti. Pagal sutartį Nr. 4 sutartyje numatytus darbus atsakovė turėjo atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., tačiau kadangi darbai pagal šią sutartį taip pat nebuvo perduoti netesybas apeliantė apskaičiavo iki pretenzijos parengimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1042-343/2019, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovės ieškinys apeliantei po pastarosios pareikštų reikalavimų, kartu su dubliku pateikto 2018 m. spalio 22 d. atsakovės pranešimo apeliantei apie vienašališką sutarčių Nr. 3 ir Nr. 4 nutraukimą matyti, kad atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 3 d. vienašališkai nutraukė sutartis Nr. 3 ir Nr. 4. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nenustatyta, kad apeliantė būtų ginčijusį šį vienašališką sutarčių nutraukimą.
23. Pažymėtina, kad sutarčių 16.2. punktuose šalys susitarė, jog subrangovas (atsakovė) bendru šalių sutarimu už netinkamą prievolių vykdymą arba jų nevykdymą moka šiame punkte nustatytas netesybas, kurias rangovas (apeliantė) turi teisę išskaityti iš subrangovui (atsakovei) mokėtinų sumų. Už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną perduodant objektą pagal galutinį projektavimo ir statybos darbų grafike įtvirtintą terminą, nustatoma bauda lygi 350 Eur neįskaitant tiesioginių rangovo (apeliantės) nuostolių (sutarčių 16.2.3. punktas). Taigi, sutartimis šalys susitarė dėl 350 Eur netesybų (baudos) už kiekvieną vėlavimo perduoti darbus kalendorinę dieną.
24. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės vėlavimas laiku atlikti ir perduoti darbus buvo tęstinis pažeidimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti išvadai, kad sutrumpinto ieškinio senaties termino dėl netesybų skaičiavimo pradžia šiuo atveju sietina su darbų perdavimo momentu. Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai. Kadangi šalys susitarė dėl netesybų dydžio ir darbų atlikimo terminų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl netesybų prasidėjo nuo kiekvienoje sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino ir skaičiuotinas už kiekvieną dieną individualiai iki galutinio prievolės įvykdymo ar prievolės pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu būdu.
25. Tai reiškia, kad pagal sutartį Nr. 1 darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. liepos 15 d., todėl ieškinio senaties terminas dėl netesybų prasidėjo 2017 m. liepos 16 d. Kadangi pagal šią sutartį darbai buvo perduoti 2018 m. gegužės 31 d., reikalavimas dėl netesybų už paskutiniąją dieną vėliausiai galėjo būti pareikštas iki 2018 m. lapkričio 31 d.
26. Pagal sutartį Nr. 2 darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. liepos 15 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasidėjo 2017 m. liepos 16 d. Kadangi darbai pagal šią sutartį buvo perduoti tik 2018 m. birželio 20 d. reikalavimas dėl netesybų už paskutiniąją dieną vėliausiai galėjo būti pareikštas 2018 m. gruodžio 20 d.
27. Pagal sutartį Nr. 3 darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. liepos 27 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų pagal šią sutartį prasidėjo 2018 m. liepos 28 d. Darbai pagal šią sutartį nebuvo užbaigti, nes atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 3 d. vienašališkai nutraukė šią sutartį. Kaip minėta, duomenų apie šios sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo nuginčijimą byloje nėra. Nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo apeliantei buvo žinoma, kad atsakovė sutarties nebevykdys, taigi, apeliantei nuo šio momento turėjo būti žinoma apie jos teisių pažeidimą. Dėl to šiuo atveju netesybos už laiku neatliktus darbus galėjo būti skaičiuojamos iki 2018 m. lapkričio 3 d., o reikalavimas dėl netesybų už paskutiniąją dieną vėliausiai galėjo būti pareikštas iki 2019 m. gegužės 3 d.
28. Pagal sutartį Nr. 4 darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų pagal šią sutartį prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kaip ir sutartį Nr. 3, šią sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė nuo 2018 m. lapkričio 3 d. minėtu pranešimu, todėl šiuo atveju netesybos už laiku neatliktus darbus taip pat galėjo būti skaičiuojamos iki 2018 m. lapkričio 3 d., o reikalavimas dėl netesybų už paskutiniąją dieną vėliausiai galėjo būti pareikštas iki 2019 m. gegužės 3 d.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad ieškinio senaties terminas dėl netesybų apeliantei prasidėjo nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1042-343/2019, kuria teismas atsakovės ieškinį apeliantei dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtoje civilinėje byloje pareikštais apeliantės procesiniais dokumentais (atsiliepimu į ieškinį, bei tripliku), nustatė, kad apeliantė ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumą grindė atliktu netesybų įskaitymu, tačiau reikalavimo priteisti šias sumas iš atsakovės nereiškė, nors apeliantės apskaičiuotų netesybų suma (220 500 Eur) viršijo atsakovės pareikštą reikalavimą (166 307,09 Eur). Pažymėtina, kad minėtoje byloje apeliantė neneigė, jog nebuvo laiku atsiskaičiusi su atsakove. Tačiau priešingai, nuo atsakovės pareikšto reikalavimo gynėsi netesybų įskaitymo faktu, teigdama, kad atsakovė yra skolinga apeliantei.
30. CPK 143 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama atsakovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.
31. Apeliantė Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1042-343/2019 nebuvo pareiškusi priešieškinio, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismui palikus atsakovės ieškinį nenagrinėtą, taip pat buvo paliktas nenagrinėtas klausimas dėl apeliantės atsakovei apskaičiuotų netesybų pagrįstumo. Kaip minėta, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (priešieškinį). Šiuo atveju apeliantė minėtoje civilinėje byloje neįgyvendino savo teisės ginti galimai pažeistas teises reikšdama priešieškinį, taip prisiimdama visas galimas kilti neigiamas pasekmes. Tai, kad apeliantė atsiliepimą į atsakovės pareikštą ieškinį grindė atsakovei apskaičiuotomis netesybomis, negali būti laikoma, jog tai nutraukė ieškinio senaties termino skaičiavimą.
32. CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami du atvejai, kai ieškinio senaties termino skaičiavimas nutraukiamas. Pirma, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Antra, ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Tik nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovė byloje nepripažino apeliantės apskaičiuotų netesybų, taip pat apeliantė byloje nebuvo pareiškusi priešieškinio, konstatuotina, kad vėliausiai reikalavimą dėl netesybų apeliantė galėjo pareikšti pagal sutartis Nr. 3 ir Nr. 4 iki 2019 m. gegužės 3 d. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimus dėl netesybų atsakovės bankroto administratoriui pareiškė tik 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. praleidusi sutrumpintą ieškinio senaties dėl netesybų terminą.
33. Pažymėtina jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.
34. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantė BUAB „Kortas“ yra statybų sektoriuje veikusi bendrovė, ilgametę patirtį (nuo 1992 metų) turintis verslo subjektas, kuris minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Apeliantė nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, sutrukdžiusių jai laiku įgyvendinti teisę pareikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios apeliantei BUAB „Kortas“ laiku įgyventi teisę pareikšti ieškinį dėl netesybų, todėl darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti.
35. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliantės BUAB „Kortas“ atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Nagrinėjamu atveju atsakovė BUAB „Drustila“ prašo priteisti iš apeliantės BUAB „Kortas“ administravimo lėšų 570 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Nustatyta, kad apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, taip pat neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės BUAB „Kortas“ atskirasis skundas atmetamas, atsakovės BUAB „Drustila“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, todėl atsakovei BUAB „Drustila“ priteistinas 570 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas iš apeliantės BUAB „Kortas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
40. Kadangi apeliantės BUAB „Kortas“ atskirasis skundas atmetamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“ (įmonės kodas 152113178) 570 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ (įmonės kodas 149660899) administravimui skirtų lėšų.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Aldona Tilindienė
Vigintas Višinskis